Byla 2-1024-723/2012
Dėl nuostolių ir netesybų priteisimo

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius, sekretoriaujant D.Dubakienei, dalyvaujant ieškovo atstovui adv. N.Šileikai, trečiojo asmens atstovui Ž. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB DnB lizingas ieškinį atsakovui ( - ), trečiajam asmeniui ( - ) dėl nuostolių ir netesybų priteisimo,

Nustatė

2Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriame nurodė, kad 2007-07-25 AB DNB lizingo (ankstesnis pavadinimas UAB DnB NORD lizingas, toliau -Lizingas) ir ( - ) buvo sudaryta veiklos nuomos sutartis Nr. ( - ) dėl 2004 m. gamybos lengvojo automobilio BMW 525 D Touring, kėbulo Nr. ( - ) (toliau Automobilis) išperkamosios nuomos (toliau Lizingo sutartis). Šios Lizingo sutarties pagrindu tarp lizingo davėjo (Lizingo) ir Automobilio pardavėjo ( - ) buvo sudaryta 2007-07-25 Atpirkimo sutartis Nr. ( - ) (toliau Atpirkimo sutartis) dėl Automobilio atpirkimo, praėjus 48 mėn. po to, kai automobilis perduodamas naudotis nuomininkui ( - ) turto valdymas (dabartinis pavadinimas ( - )) už 38 480 Lt.Automobilis, 2011-07-25 trišalių perdavimo-priėmimo aktu buvo perduotas atsakovui ( - ) įsipareigojimams pagal atpirkimo sutartį įvykdyti. Šiame perdavimo priėmimo akte jokių išorinių Automobilio trūkumų konstatuota nebuvo. 2011-11-04 atsakyme Atsakovas pasiūlė nupirkti Automobilį už sumažintą 33 000 Lt kainą. Įvertinęs nepriklausomų turto vertintojų išvadas, Lizingas priėmė sprendimą pradėti viešą Automobilio pardavimą už 30 690 Lt kainą, tačiau atsižvelgdamas į 2011-11-04 Atsakovo pasiūlymą, apie tai informavo Atsakovą ir pasiūlė Atsakovui įsigyti Automobilį už jo siūlytą 33 000 Lt kainą, pirkimo-pardavimo sutartyje pažymint, kad sudaroma pirkimo-pardavimo už 33 000 Lt sutartis nėra tinkamas Atpirkimo sutarties įvykdymas, o šalys ginčą dėl Atpirkimo sutarties neįvykdymo pasekmių išspręs teismine tvarka. 2011-12-28 tarp Lizingo ir Atsakovo buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2011/12/20-345, kurioje nurodyta Automobilio pirkimo kaina - 33 000 Lt su PVM. Be to, šios sutarties 1.4 p. nurodyta, kad Šalys, sudarydamos šią sutartį, pripažįsta, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl 2007-07-25 Atpirkimo sutarties Nr. ( - ) nevykdymo. Šalys patvirtina, kad šios sutarties sudarymas,pirkėjui įsigyjant Turtą už mažesne nei Atpirkimo sutartyje nurodyta kainų, nebus laikomas tinkamu Atpirkimo sutarties įvykdymu. Šis sutartis sudaroma tik siekiant sumažinti galimus šalių nuostolius dėl Atpirkimo sutarties neįvykdymo. Atsakovas nepagrįstai atsisakė įvykdyti Atpirkimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tai yra atpirkti Automobilį už 38 480 Lt. Atpirkimo sutarties 3.4 p, nustato, kad jei perdavimo metu išaiškėja esminiai defektai, dėl kurių objekto eksploatacija negalima ir kuriems netaikomas garantinis remontas, tai šalių susitarimu gali būti mažinama Atpirkimo kaina arba pirkimo-pardavimo sutarties pasirašoma tik tada. kai nuomotojas (Lizingas) savo lėšomis pašalina Automobilio esminius defektus, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Automobilio defektai buvo pašalinti iki 2011-07-25, tai yra automobilio perdavimo Atsakovui dienos. 2011-07-25 atliktos Automobilio techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. ( - ) patvirtina, kad 2011-07-25. tai yra perdavimo Atsakovui dieną,automobilis atitiko visus techninius reikalavimus ir jo eksploatacija yra galima (tokia oficialios techninės apžiūros išvada patvirtina, kad nebuvo esminės Atpirkimo sutarties nevykdymo sąlygos -negalimumo eksploatuoti automobilį). 2011-07-25 Automobilio perdavimo Atsakovui akte nebuvo nurodyta jokių Automobilio trūkumų. Atsakovo kartu su 2011-11-04 atsakymo pateiktas serviso pasiūlymas negali būti vertinamas kaip tinkamas ir pakankamas įrodymas, paneigiantis aukščiau nurodytus dokumentus, kadangi (i) Automobilis buvo servise tik 2011 -08-03, tai yra praėjus beveik 10 dienų po Automobilio perdavimo Atsakovui; (ii) serviso pasiūlyme nėra nurodyta, kad siūlomi atlikti remonto ar detalių keitimo darbai yra būtini ir jų neatlikus Automobilis negali būti eksploatuojamas pagal paskirtį. Atpirkimo sutarties 4.2 p. nustato, kad jeigu Atpirkėjas nepagrįstai atsisako nupirkti Automobilį, jis privalo sumokėti Nuomotojui (Lizingui) 30 proc. baudą nuo Atpirkimo kainos — 11 544 Lt (38 480 Lt /100 proc. x 30 proc). Atpirkimo sutartyje nurodytos kainos mažinimas, nesant Atpirkimo sutartyje nurodytų pagrindų, vertintinas kaip tiesioginiai Lizingo nuostoliai. Atsižvelgiant į tai, kad Automobilis buvo parduotas už 33 000 Lt, skirtumas tarp šio kainos ir Atpirkimo sutartyje nurodytos kainos, tai yra 5 480 Lt. sudaro tiesioginius Lizingo nuostolius. Tiesioginius Lizingo nuostolius sudaro ginčo su Atsakovu sprendimo sąnaudos (pretenzijų Atsakovui rengimas, jo atsakymų Įvertinimas), išlaidos turto vertinimui (181,50 Lt ( - )),išlaidos už automobilio pardavimo paslaugas (423.50 Lt ( - )) ir pan. Bendra kartu su ieškiniu pateiktais dokumentais įrodyta nuostolių suma 6085.00 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad 2011-11-04 Transporto priemones vertinimo ataskaitoje nurodyta Automobilio rinkos vertė sudaro 27 900 Lt, tokią sumą Lizingas galėjo pagrįstai tikėtis gauti už Automobilį rinkos sąlygomis, o Atsakovas, siekdamas sumažinti ginčo šalių patiriamus nuostolius, sutiko Automobilį įsigyti už 33 000 Lt, tai yra 5 100 Lt brangiau. Lizingas šia suma mažina savo reikalavimą dėl 11 544 Lt baudos priteisimo ir galutiniu reikalavimu prašo iš Atsakovo Lizingo naudai priteisti 6 444 Lt netesybų ir nuostolių atlyginimo. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo ( - ) į.k. ( - ), ieškovo AB DNB lizingo, į.k. ( - ), naudai 6 444 Lt ir 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilines bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

3Dublike ieškovas nurodo, kad su atsakovo atsiliepime nurodytais nesutikimo su ieškinio reikalavimais argumentais nesutinka, mano, kad jie yra nepagrįsti. Atsakovas atsiliepime į ieškinį teigia, kad tarp Šalių 2007-07-25 sudarytą atpirkimo sutartį reikia vertinti kaip preliminarią ir jai taikyti LR CK 6.165 str. nuostatas. 2007-07-25 tarp Šalių buvo sudaryta ne tik atpirkimo, tačiau ir pirkimo-pardavimo sutartis (ieškinio priedas Nr. 3) dėl to paties objekto - Automobilio BMW 525 D Touring perleidimo Lizingo nuosavybėn. Tokiu būdu lizingo gavėjas ( - ) pasirinko 4 metus veiklos nuomos būdu naudoti tuo metu atsakovui nuosavybės teise priklausiusį automobilį, o Lizingas sutiko Šį automobilį įsigyti iš atsakovo ir perduoti jį naudotis trečiajam asmeniui su sąlyga, kad pasibaigus veiklos nuomos sutarties terminui 2011-07-25, atsakovas šį automobilį atpirks iš Lizingo. Atsakovas atsiliepime teigia, kad jis pagrįstai atsisakė įvykdyti atpirkimo sutartį, kadangi 2011-08-03 buvo nustatyti tokie automobilio defektai: reikėjo keisti kardaninio veleno elastinę movą, abiejų išilginių traukių įvores, abiejas galines apatines svirtis ir t.t. Tačiau atsakovas nepateikia jokių įrodymų šiems tariamiems defektams pagrįsti. 2011-08-03 serviso pasiūlymas, kuriame nurodytos tam tikrų darbų atlikimo kainos nėra ir negali tinkamu įrodymu defektams, tuo labiau ne leidžiantiems automobilio naudoti pagal paskirtį, pagrįsti. Serviso pasiūlyme gali būti nurodomi tiek užsakovo pageidaujami, tiek serviso rekomenduojami darbai, kurie gali būti visiškai nesusiję su negalėjimu eksploatuoti automobilio. Vertinant atsakovo nurodomų automobilio defektų pobūdį, pažymėtina, kad paties atsakovo nurodoma automobilio rida 2011-07-25 perdavimo atsakovui momentui sudarė 226 650 km. 2007-07-25 atpirkimo sutartyje atsakovas įsipareigojo atpirkti automobilį, jei jo rida neviršys 282 600 km (162 600 km rida, buvusi sutarties sudarymo metu + 120 000 km rida per veiklos nuomos laikotarpį). Tokiu būdu pats atsakovas turėjo suprasti, kad įsipareigoja atpirkti ne naują, o stipriai dėvėtą automobilį, kurio detalės gali būti natūraliai susidėvėjusios. Suprantama, kad natūralus automobilio detalių dėvėjimasis mažina automobilio komfortą, eksploatacines savybes ir pan., tačiau nereiškia, kad pastarosioms suprastėjus, automobilis nebegali būti eksploatuojamas, o Atsakovui išnyksta prievolė automobilį atpirkti.

4Ieškovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ieškinį palaiko visa apimtimi. Atsakovas sutiko atpirkti automobilį už didesnę kainą nei būtu ieškovas gavęs rinkos kainą. Atliko remonto paskaičiavimą, todėl jie turi teisę reikalauti 30 proc. baudos. Ieškovas reikalavimą dėl netesybų mažina kiek atsakovas padengė. Sumažina 5100 Lt, kuria sumokėjo atsakovas įsigydamas automobilį už didesnę nei rinkos kainą. BRC atsisakė tokiomis sąlygomis pirkti. Buvo siekiama sumažinti lizingo nuostolius. Jie galėtų prisiteisti didesnę baudą. Rinkoje visaip pasitaiko, ( - ) nusipirkę už 33 000 Lt parduoda už didesnę kainą automobilį, kuris yra defektuotas ir negalimas naudoti, nieko neremontavę ir duoda 2 metų garantiją. Byloje nėra įrodymų apie defektą, tik pasiūlymas. Perduodant automobilį ieškovas nedalyvavo, buvo atlikta techninė apžiūra, defektų nerasta. Taloną ieškovas laiko oficialiu įrodymu, šalia turi ( - ) pažymą, kad defektai pašalinti. Iš ( - ) Vilnius pateikto dokumento 2011-08-03 serviso pasiūlymas, tai yra vienintelis atsakovo argumentas, kad automobilis defektuotas. Bet iš pasiūlymo negalima spręsti, kad automobilis defektuotas, tai tik siūlomi darbai ir jų kaina, t.y. tik profilaktiniai darbai, kuriuos reikia atlikti norint tinkamai eksploatuoti automobilį. Ar per 8 dienas spėjo sugadinti automobilį, jei techninė apžiūra buvo atlikta ir išduotas talonas, leidžiantis eksploatuoti automobilį. Jokių įrodymų nėra, kad ( - ) atliko šiuos darbus pagal pasiūlymą. Rida automobilio yra apie 250 000 km ir 8 m. senumo. Buvo siųsta pretenzija, kad ieškovas sutarties nelaikys nei atpirkimo sutartimi, ir ( - ) sutiko nupirkti automobilį už 33 000 Lt., bet tai nėra atpirkimo sutartis. Ieškovas aiškiai tai išdėstė atsakovui ir jis tai priėmė. Nuostoliai ir netesybos ieškovo yra realios. Įskaičiuojant advokato išlaidas nuostolių ir netesybų suma būtų didesnė. Iš atsakovo paaiškinimų, kad neva buvo pažeista veiklos nuomos sutartis, tokių nuostatų atstovas neįskaitė, ten kalba, kad garantinio remonto metu reikia atlikti servisą tik nustatytuose gamintojo servisuose. Siūlyme apie jokį kuro siurblį nekalbama, ( - ) žaidė ir visiems pasiūlymus siuntė mums, ( - ). Įrodymų nepateikė, kad buvo sugedęs siurblys. Prašo ieškinio reikalavimus tenkinti pilna apimtimi ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, atsakovų pateiktas išlaidas vertinti kritiškai.

5Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2007-07-25 buvo sudaryta Atpirkimo sutartis Nr. ( - ) (toliau - Sutartis). Šia Sutartimi Atsakovas įsipareigojo ateityje iš Ieškovo už 38480 litų atpirkti automobilį BMW 525D Touring, kėbulo numeris ( - ) (toliau -Automobilis). Suėjus Automobilio atpirkimo terminui, jis buvo perduotas Atsakovui pagal 2007-07-25 perdavimo-priėmimo aktą. Atsakovas ( - ) 2011-08-03 patikrino automobilį, ar jis atitinka Atpirkimo sutarties sąlygas. Jo metu buvo nustatyta, kad automobilis turi trūkumų, kurių pašalinimo kaštai sudaro 8478,28 litus. Šias aplinkybes patvirtina 2011-08-03 ( - ) Serviso pasiūlymas, kuriame nurodyti trūkumai, bei jų pašalinimo kaštai. Atsakovas Automobilio Naudotojui, kaip Ieškovo atstovui, pareiškė pretenziją, į kurią atsakymo nesulaukė. Atsakovas atsisakė atpirkti iš Ieškovo Automobilį už 38 480 litų sumą, nes jis turėjo nustatytų defektų, kurių pašalinimas ( - ) remonto dirbtuvėse kainavo 8 478,28 litų. Atsakovas, vykdydamas bendradarbiavimo pareigą, pasiūlė Ieškovui atpirkti Automobilį už 33 000 litų sumą. Toks pasiūlymas buvo pagrįstas tuo, kad Atsakovas puikiai suvokė, jog nustatytus trūkumus galima ištaisyti mažesnėmis sąnaudomis ir tokiu būdu siekė suderinti tiek Ieškovo, tiek ir Atsakovo interesus. Ieškovas su tokiu pasiūlymu nesutiko ir atsiėmęs Automobilį pradėjo jo pardavimo procedūras. Atsakovo nuomone, tarp šalių sudarytą Sutartį reikėtų vertinti kaip preliminarią sutartį. Ieškovas ir Atsakovas, sudarydami Atpirkimo sutartį, susitarė dėl Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje, t.y. per 5 dienas po to, kai Ieškovas raštu pareikalaus atpirkti Automobilį (Sutarties 3.2) punktas. Teisė reikalauti sudaryti Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį Ieškovui atsiranda praėjus 48 mėnesiams po Automobilio perdavimo naudotojui (Šiuo atveju - trečiajam asmeniui) (Sutarties 3.1 punktas), o tai reiškia, kad Šalys susitarė dėl termino pagrindinei sutarčiai sudaryti. Šalys Sutarties 5.1 punkte nustatė, kad konkrečios Automobilio perdavimo bei apmokėjimo sąlygos ir tvarka bus nustatytos pagrindinėje Automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje. Be to, vertinant Atpirkimo sutartį svarbu tai, kad Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis yra sudaroma pagal Ieškovo rašytinį reikalavimą (Sutarties 3.2 punktas). Tai reiškia, kad Ieškovas turėjo galimybę ir nereikalauti sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties. Apibendrinus tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina pagrįsta išvada, kad tarp Ieškovo ir Atsakovo susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja CK 6.165 str. ir tarp Šalių sudaryta Sutartis.Atsakovas, siekdamas įsitikinti, ar Automobilis atitinka preliminarioje Atpirkimo sutartyje nurodytus reikalavimus, ji patikrino ( - ). Viso remonto darbų ir detalių kaina sudarė 8 478,28 litų. Šios faktinės aplinkybės buvo nustatytos esant automobilio ridai - 226 650 km. Jokių įrodymų, kurie paneigtų Ieškovo pretenzijas dėl nustatytų trūkumų Ieškovas nepaneigia. Ieškovo manymu, trūkumais, kurie buvo nustatyti 2011-08-03, taip pat yra laikytini trūkumais, dėl kurių Automobilio eksploatacija yra negalima. Kardaninio veleno elastinę movos, abiejų priekinių išilginių traukių įvorių, abiejas galinių apatinių svirčių keitimas yra būtinas, jeigu Atsakovas nori automobilį tretiesiems asmenims parduoti kaip techniškai tvarkingą, o pastarieji - jį eksploatuoti. Derantis dėl Automobilio atpirkimo kainos, Atsakovas, būdamas verslininkas, kurio pagrindinė veikla yra prekyba naudotais automobiliais, kainą siūlė preziumuodamas, kad automobilis bus techniškai tvarkingas ir neturės jokių trūkumų, kurie galėtų mažinti jo atpirkimo kainą.Atsakovui neliko nieko kito, kaip atsisakyti vykdyti preliminarią sutartį ir sudaryti pagrindinę Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį už 38 480 litų. Atsakovas pagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį ir jam neatsiranda pareiga atlyginti Ieškovo nuostolių (CK 6.165 str. 4 d.). Ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6Triplike atsakovas nurodo, kad su dublike išdėstytais argumentais nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas teigia, jog privaloma techninė apžiūra ir formalus jos reikalavimų įvykdymas nereiškia, kad automobilis yra be trūkumų ir gali būti toks parduotas galutiniam pirkėjui. Dabar iš pareikšto reikalavimo galima būtų suprasti, kad ieškovas prašo priteisti iki 6 444 litų sumažintas netesybas pagal sutarties 4.2 punktą. Atkreipia dėmesį, kad sandoris tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytas, t.y. automobilis buvo atpirktas, tik už mažesnę sumą. Kai tuo tarpu sankcija - bauda atsakovui, gali būti taikoma tik tada, kai automobilis yra visai nenuperkamas (Sutarties 4.2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ginčo automobilį atsakovas iš ieškovo vis tiek atpirko, nors ir už mažesnę sumą, atpirkimo sutartyje numatyta sankcija atsakovui negali būti taikoma, todėl ieškovo reikalavimas dėl netesybų priteisimo turi būti atmestas, o reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

7Atsakovo atstovas pateiktuose paaiškinimuose raštu nurodo, kad svarbu tinkamai kvalifikuoti teisinius santykius, kurie susiklostė tarp ginčo šalių. Atsakovo nuomone, tarp šalių sudarytą Sutartį reikėtų vertinti kaip preliminarią sutartį. Konkretus pirkimo-pardavimo sandoris gali būti sudaromas tik pagal Ieškovo (t.y. pardavėjo) rašytinį reikalavimą (Sutarties 3.2 p.). Vadinasi, teisė nuspręsti, ar pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaryta ateityje, priklauso Ieškovui, o ne Atsakovui. Antra. Sutartyje numatyta sankcija už tai. kad kita šalis pažeidžia savo sutartinę prievolę ir nepasirašo pirkimo-pardavimo sutarties (Sutarties 4.1. p). Vadinasi, šiuo punktu yra užtikrintas prievolės pasirašyti sutartį įvykdymo užtikrinimas, jeigu atsisakymas pasirašyti sutarti būtų nepagrįstas ir nemotyvuotas. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad šalys sudarė preliminarią sutartį dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje. Trečia. Ginčo šalys Sutarties 5.1 punkte nustatė, kad konkrečios automobilio perdavimo bei apmokėjimo sąlygos ir tvarka bus nustatytos pagrindinėje automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje. Taigi, sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, būtina nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį ar ne.

8Ginčo Sutarties 3.4. punkte nurodyta, kad jeigu perdavimo metu išaiškėja esminiai defektai, dėl kuriu objekto eksploatacija negalima ir kuriems netaikomas garantinis remontas, tai šalių susitarimu gali būti mažinama Atpirkimo kaina arba pirkimo - pardavimo sutartis pasirašoma tik tada, kai Nuomotojas savo lėšomis pašalina Automobilio esminius defektus, jeigu šalys nesusitaria kitaip.

9Sistemiškai aiškinant ginčo sutartį ir veiklos nuomos sutartį, darytina išvada, kad automobilio naudotojas (t.y. tretysis asmuo) buvo įpareigotas užtikrinti automobilio būklę, kad ji neturėtų trūkumų, kad automobilis būtų prižiūrimas ir remontuojamas tik autorizuotame automobilio gamintojo servise. Tai, kad automobilis turėjo trūkumų nurodo ir Ieškovo pateikta transporto priemonės vertinimo ataskaita, kurios 5.1 punkte v ra nurodyta, kad automobilio borto kompiuteris fiksuoja kuro siurblio gedima ir kad v ra reikalinga išsamesnė apžiūra oficialiame servise. Atsakovas pagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį ir jam neatsiranda pareiga atlyginti Ieškovo nuostolių (CK 6.165 str. 4 d.).Dabar iš pareikšto reikalavimo galima būtų suprasti, kad Ieškovas prašo priteisti iki 6 444 litų sumažintas netesybas pagal sutarties 4.2 punktą. Sankcija - bauda Atsakovui, gali būti taikoma tik tada, kai automobilis yra visai nenuperkamas (Sutarties 4.2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ginčo automobilį Atsakovas iš Ieškovo vis tiek atpirko, nors ir už mažesnę sumą, atpirkimo sutartyje numatyta sankcija Atsakovui negali būti taikoma,(aiškina sutartį kaip jam patogu) todėl Ieškovo reikalavimas dėl netesybų priteisimo turi būti atmestas, o reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

10Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla nagrinėtina atsakovo atstovui nedalyvaujant (LR CPK 246 str.).

11Trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ieškinį palaiko. Pareiškime nenurodyti darbai, gal ( - ) norėjo įsigyti purkštuką ir kolektorių. Jie ne vieną automobilį eksploatavo iš ( - ) ir su visais buvo tos pačios problemos. Jie duodavo pažymas iš autorizuotų servisų ir susitarti neįmanoma. Apie 16-19 d. buvo atlikta ( - ), defektai buvo pašalinti, 23 d. padaryta patikra-gedimų nerasta, bet jie pažymą išrašė. Tada praėjo techninę apžiūrą ir nuvežė į ( - ). Jam niekad borto kompiuterio lemputė nedegė, bet jei degtų techninės apžiūros nepraeitų. Jis pats vežė automobilį ir jokia borto kompiuterio lemputė nedegė. ( - ) parduoda ginčo automobilį už 33800 Lt ir su 2 metų garantija, pateikiu tai patvirtinančius skelbimus. Automobilis buvo paimtas iš ( - ), kuris pilnai buvo perdažytas. Su ( - ) visais automobiliais ta pati problema.

12Ieškinys tenkintinas.

13Kasacinis teismas pažymėjo, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio, jos sąlygų ar sąvokų reikšmės, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas). Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutartį taip pat būtina vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, jog aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Kartu tai įpareigoja teismą argumentuoti savo priimtą sprendimą, pagrindžiant, kodėl būtent toks teismo sprendimas labiausiai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Kartu kasacinis teismas nurodė, kad sutarčių aiškinimo taisyklės neturi būti suabsoliutinamos, tačiau tai neturi paneigti sutarties šalių ketinimų ir tikslų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ( - ) v. ( - ), ( - ), R. G. K.; bylos Nr. ( - ), skelbta: Teismų praktika 25, p. 71-89).Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nagrinėjant bylą ir aiškinant sutartį, turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Tačiau šis subjektyvaus sutarties aiškinimo principas negali būti sureikšminamas. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, nes jie gali būti šalių iškreipiami. Dėl to, aiškinant konkrečią sutartį, negalima suteikti didesnės reikšmės kuriam nors vienam sutarčių aiškinimo principui, bet būtina kompleksiškai remtis visais, kurie padėtų kiek įmanoma tiksliau kvalifikuoti aiškinamą sutartį ir jos pagrindu susiklosčiusius ginčo šalių teisinius santykius. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad be CPK 6.193 straipsnyje nurodytų sutarčių aiškinimo principų taip pat būtina vadovautis ir bendraisiais teisės principais, t. y. teisingumu ir protingumu.

14Kasacinio teismo pabrėžta tai, ,kad taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ( - ), bylos ( - ); kt.). Iš nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyviojo sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyviojo sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos ( - ) v. ( - ), bylos ( - ); 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybė v. ( - ), bylos ( - ); kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad, nors esant lingvistinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje.

15Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Taigi pagal šią įstatymo normą įrodinėjimo tikslas yra ne tam tikrų aplinkybių tikėtinas buvimas ar nebuvimas, bet teismo ištirtų įrodymų vertinimo suformuotas teismo įsitikinimas.Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ( - ) v. ( - ), bylos Nr. ( - ); 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ( - ) v. ( - ), L. Ž., V. Ž., bylos Nr. ( - ); 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ( - ) (teisių ir pareigų perėmėjas – ( - ) v. ( - ), bylos Nr. ( - ).

16Kasacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad iš CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateikto sutarties apibrėžimo darytina išvada, kad sutarties esmė - šalių susitarimas, t. y. šalių konsensusas, valios sutapimas. CK 6.162 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Taigi galioja bendra taisyklė, kad šalių susitarimas pasiekiamas šalims apsikeičiant oferta ir akceptu. Kartu kasacinis teismas pažymėjo, kad tai nėra vienintelė sutarties sudarymą patvirtinanti procedūra, nes CK 6.162 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė šalių susitarimą pasiekti ir kitokiais veiksmais. Ši aplinkybė ypač reikšminga tais atvejais, kai šalys dėl sutarties sudarymo derasi. Vykstant deryboms, riba tarp ofertos ir akcepto dažnai išnyksta, nes šalys ne kartą apsikeičia savo pasiūlymais, juos operatyviai modifikuoja ir t. t. Šalių susitarimas tokiais atvejais pasiekiamas palaipsniui, žingsnis po žingsnio derantis ir ieškant konsensuso dėl atskirų sutarties sąlygų. Kasacinis teismas nurodė, kad tokiais atvejais sprendžiant klausimą, ar sutartis buvo sudaryta, klasikinė ofertos-akcepto taisyklė nėra pakankama, nes sunku atriboti, kur buvo oferta, o kur - akceptas (CK 6.154, 6.159 straipsniai). Tokiais atvejais būtina vadovautis ir kitomis taisyklėmis, reglamentuojančiomis sutarties sudarymą. Kasacinis teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.162 straipsnio 2 dalį sutartis galioja, jeigu šalys sutaria dėl visų esminių sutarties sąlygų. Taigi vertinant, sutartis buvo sudaryta ar ne, esminę reikšmę turi šalių susitarimo pasiekimas, o ne formalūs dalykai. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad, vertinant, ar buvo sudaryta sutartis, taip pat svarbu išanalizuoti šalių elgesį derybų metu, t. y. ikisutartinių santykių požiūriu (šalims pradėjus derybas, tarp jų susiklosto tam tikri santykiai, vadinami ikisutartiniais). Šių santykių šalys turi abipuses teises ir pareigas. Vykstant deryboms dėl sutarties sudarymo, pagrindinė abipusė šalių pareiga yra pareiga elgtis sąžiningai, kuri įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158 ir 6.163 straipsniuose.

17Teismas, aiškindamas šalių sutartį, vadovaujasi tiek subjektyviojo, tiek ir objektyviojo sutarčių aiškinimo metodais, derindamas juos tarpusavyje, t.y. pirmiausia gilinasi į rašytinių sutarčių tekstą.Iš to,kad atsakovė raštu nurodė kreditoriui,kad atsakovui apie sutarties įskaityma yra žinoma,negalima vienareikšmiškai teigti,kad sutarties įskaitymas buvo kreditoriaus pasikeitimas buvusiomis aplinkybėmis.Teismas taiko subjektyviojo sutarčių aiškinimo metodą, analizuoja tikruosius šalių ketinimus, jų elgesį po sutarties sudarymo(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje ( - )v. ( - ), bylos Nr. ( - ); 2010 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje ( - ) v. ( - ), bylos Nr. ( - ); AT byla Nr. ( - ).

18Byloje nustatyta, kad 2007-07-25 ieškovas AB DNB lizingas (UAB DnB NORD lizingas) ir trečiasis asmuo ( - ) sudarė veiklos nuomos sutartį Nr. ( - ), kuria ieškovas įsipareigojo iš pardavėjo ( - ) nupirkti 2004 m. gamybos lengvąjį automobilį BMW 525 D Touring - ir suteikti teisę išperkamosios nuomos pagrindu, lizingo termino metu valdyti ir naudotis turtu, o trečiasis asmuo - mokėti lizingo mokėjimus (sutarties 1.1 p., 6.3. p., 6.5 p., Specialiosios sąlygos) (b.l. 7-13). Tą pačią dieną tarp ( - ) ir UAB „DnB Nord lizingas“ buvo sudaryta Atpirkimo sutartis Nr. ( - ), kuria atsakovas besąlygiškai įsipareigojo ieškovui tuo atveju, jei DNB lizingas klientui (1.2 p. – ( - )) nevykdant įsipareigojimų nutrauks aukščiau minėtą Lizingo sutartį (1.1 p.) ir atsiims iš kliento turtą (1.3 p. – automobilį BMW 525 D Touring), ieškovui pareikalavus nupirkti turtą už atpirkimo kainą (sutarties 2.1 p.). Sutarties 1.4. p numatyta, kad atpirkimo kaina – suma, už kurią atpirkėjas įsipareigoja nupirkti iš nuomotojo automobilį praėjus 48 mėnesiams po to, kai automobilis perduodamas naudotis nuomininkui, ir nuomotojui atsiėmus automobili iš nuomininko. Atpirkimo kaina lygi 38480,00 Lt su PVM. Atpirkimo kaina gali būti sumažinama, jeigu automobilio rida, praėjus 48 mėnesiams po to, kai automobilis perduodamas naudotis, viršija 120000 kilometrų. Šia sutartimi (3.2 p.) šalys susitarė ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo DnB Nord lizingo reikalavimo pateikimo dienos pasirašyti Turto pirkimo-pardavimo sutartį. Tuo atveju, jei perdavimo metu išaiškėja esminiai defektai, dėl kurių objekto eksploatacija negalima ir kuriems netaikomas garantinis remontas, tai šalių susitarimu gali būti mažinama atpirkimo kaina arba pirkimo-pardavimo sutartis pasirašoma tik tada, kai nuomotojas savo lėšomis pašalina automobilio esminius defektus, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Kol nuomotojas šalina automobilio defektus, šios sutarties 3.2. punkte numatyto termino eiga sustabdoma, atpirkimo kaina nekinta, o šios sutarties 4.1 punkte numatyti delspinigiai už šį laikotarpį neskaičiuojami (sutarties 3.4 p.).

192007-07-25 d. Lizingo sutarties pagrindu tarp lizingo davėjo AB DNB lizingas, automobilio pardavėjo ( - ) bei kliento ( - ) buvo sudaryta 2007-07-25 pirkimo-pardavimo sutartis dėl automobilio įsigijimo ieškovo nuosavybėn (b.l. 15-17).

20Kaip matyti iš aukščiau esančių sutarčių tarp šalių buvo susiklostę verslo santykiai,grįsti abipusiu pasitikėjimu ir aiškių,nedviprasmiškų sutarčių sudarymu ir jų vykdymu.

21Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, ( - ) 2011-07-18 pasiūlymuose ( - ), nurodoma automobilio BMW 525 D Touring, remonto ir apžiūros kaina – 3819,54 Lt (b.l. 33-35). 2011-07-25 d. ( - ) pažymoje apie patikrinimo metu nustatytus trūkumus nurodoma, kad atlikus automobilio BMW 525 D Touring patikrą nustatyta, jog trūkumai, nustatyti atliekant patikrą, nurodyti 2011-07-18 serviso pasiūlyme, yra pašalinti (b.l. 36). 2011-07-25 ( - ) techninės apžiūros rezultatų kortelės išvadoje nurodo, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus (b.l. 37). 2011-07-25 Turto priėmimo-perdavimo aktu Nr. ( - ), ( - ), o ( - ) priėmė aukščiau minėtą automobilį BMW 525 D Touring; jokių pastabų dėl turto akte nenurodyta (b.l. 18-19). Tokiu būdu teismas daro išvadą,kad ieškovas įrodė savo ieškinyje nurodomą aplinkybę,kad jo nurodomai dienai automobilis buvo techniškai tvarkingas,nes teismas negali padaryti priešingos išvados.Netvarkingas automobilis nebūtų praėjęs techninės apžiūros.Ši prezumpcija byloje nėra paneigta.

222011-08-24, 2011-09-27 bei 2011-10-20 ieškovas raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas įvykdyti Atpirkimo sutartį (b.l. 20-21,24), o atsakovas pateikė atsakymą (b.l. 25), kuriame nurodė, kad negali sudaryti atpirkimo sutarties, kadangi su automobilio naudotoju nėra išspręstas klausimas dėl automobilio trūkumų kompensavimo 8478,28 Lt sumai, pretenziją reiškia ieškovui.Pažymėjo, jog sutinka atpirkti automobilį už kainą, kuri būtų sumažinta trūkumų pašalinimo kaštų sumai, t.y. už 33 000 Lt bei pateikė ( - ) serviso pasiūlymą 7006,84 Lt sumai (b.l. 28) ir automobilio naudotojui siųstą 2011-08-04 pretenziją dėl automobilio defektų pašalinimo sumai 8478,28 Lt (b.l. 29). Ieškovas teisme neįrodė,kad automobilis buvo remontuotas už nurodomą sumą,nors pats savo atsiliepime taip teigia. Atsakovas pateikė 2011-12-23 d. ( - ) serviso pasiūlymą dėl automobilio BMW 525 D Touring 18865,40 Lt sumai (b.l. 81-82).Tai nėra laikomasįrodymas,kaip automobilio befektų įrodymas.Tretysis asmuo pateikė teismui įrodymus,kad atsakovas neremontuodamas automobilio,t.y.po to,kai tretyisi asmenuo jį pristatė atsakovui 2011-07-25,šis vėliau jį ketina parduoti rinkoje už 33900 litų su dviejų metų garantija(b.l.142-145).Teismas negali vertinti serviso pasiūlymo dėl nurodomų darbų ir detalių pakeitimo,kaip įrodymo,kad tai yra neginčijami defektai ir kad be jų pašalinimo negalimas techniškai tvarkingo automobilio eksploatavimas(CPK 177,185str.).Teismas mato,kad atsakovas elgiasi ieškovo atžvilgiu nesąžiningai.

232011-11-04 ( - ) atliko automobilio BMW 525 D Touring vertinimą ir išvadoje nurodė, kad turto likvidacinė vertė su PVM 22320 Lt (b.l. 39-47). Ieškovas 2011-12-09 d. raštu kreipėsi į atsakovą siūlydamas pirkti automobilį už 33 000 Lt bet pirkimo pardavimo sutartyje pažymėti, kad automobilis perleidžiamas ne pagal 2007-07-25 atpirkimo sutartį, o 2007-07-25 atpirkimo sutarties nevykdymo teisinės pasekmės bus sprendžiamos atskirai teismine tvarka (b..l 30), atsakovas 2011-12-15 d. raštu sutiko su ieškovo sąlygomis (b.l. 31).Šie įrodymai patvirtina ieškovo nurodomas aplinkybes.Šis paskutinis atsakymas paneigia atsakovo argumentus dėl preliminarios sutarties sudarymo aiškinimo.

24Ikisutartiniai šalių veiksmai bei susiklostę santykiai tampa ypač reikšmingi tais atvejais, kai tokios derybos vis dėlto nesibaigia sutarties pasirašymu. Pagrindinis civilinių santykių principas – sutarties laisvės principas – lemia, kad derybos dėl sutarties sudarymo gali būti bet kada nutrauktos. Tačiau derybas dėl sutarties sudarymo vedančios šalys turi abipusę pareigą elgtis sąžiningai, tai įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158 ir 6.163 straipsniuose. Sąžiningumas ikisutartiniuose santykiuose apima keletą svarbių pareigų. Pirma, šalis neturėtų vesti derybų, jeigu ji apskritai neketina sudaryti sutarties. Antra, nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties, nes tokiose derybose viena ar kita šalis jau turi visiškai pagrįstą pagrindą tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta.CK 6.163 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius. Taigi derybose šalys gali prisiimti tam tikrų vienašalių ar dvišalių įsipareigojimų, reiškiančių ikisutartinių prievolių, už kurių nevykdymą gali atsirasti ikisutartinė civilinė atsakomybė, atsiradimą. Jeigu ikisutartiniame dokumente šalys sutaria dėl esminių sutarties sąlygų, įvertinus konkrečios situacijos aplinkybes, gali būti pripažinta, kad šalys sudarė sutartį, nors tas dokumentas jų pavadintas ketinimų protokolu, susitarimu ar pan.. Kilus ikisutartinių santykių dalyvių ginčui, apie kiekvieno jų pasirašyto dokumento esmę ir teisinę reikšmę būtina spręsti ne pagal šio dokumento pavadinimą, bet pagal jo turinį, aiškinant jį vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis.

25Sutartis yra sandoris, pagal kurį atsiranda prievoliniai teisiniai šalių tarpusavio santykiai, teisės ir pareigos (CK 6.154 str. nuostatos). Įstatyme įtvirtintas vienas iš svarbiausių civilinės teisės principų – sutarties laisvės principas, reiškiantis civilinių teisinių santykių dalyvių galimybę laisvai sudaryti sutartis, kuriose savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Tik atitinkama sutartis, kaip dvišalis arba daugiašalis sandoris, reiškia laisvą dviejų ar daugiau asmenų valios suderinimą, kurio tikslas yra sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Sutartis yra vienas iš prievolių atsiradimo pagrindų, nes ją sudariusioms šalims turi įstatymo galią (CK 6.2 str., 6.189 str. 1 d.).

26Ieškovas ir atsakovas 2011-12-28 d. sudarė automobilio BMW 525 D Touring pirkimo-pardavimo sutartį, kuria susitarė, kad automobilio kaina 33 000 Lt, o 1.4 punkte nurodė, kad šalys, sudarydamos šią sutartį, pripažįsta, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl 2007-07-25 d. atpirkimo sutarties Nr. 200707N-345-G nevykdymo. Šalys patvirtina, kad šios sutarties sudarymas pirkėjui įsigyjant turtą už mažesnę nei atpirkimo sutartyje nurodytą kainą, nebus laikomas tinkamu atpirkimo sutarties įvykdymu. Ši sutartis sudaroma tik siekiant sumažinti galimus šalių nuostolius dėl atpirkimo sutarties neįvykdymo (b.l. 32).

27CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Taigi trumpai preliminariąją sutartį galima apibrėžti kaip šalių susitarimą dėl kitos sutarties sudarymo ateityje, t. y. kaip sutartį dėl sutarties sudarymo. Tokiu preliminariu susitarimu sukuriama sutartinė prievolė CK 6.1 straipsnio prasme. Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą galima išskirti tokius šios sutarties bruožus: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma.Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys, 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas negali būti pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisių požiūriu. Tai pagrindinis preliminariosios sutarties skiriamasis požymis nuo pagrindinės sutarties, nes pagrindinėje sutartyje objektas – turtinė vertybė, dėl kurios šalys sudaro sutartį, visuomet egzistuoja. Pagrindinėje sutartyje jos šalys arba viena iš šalių visuomet turi ir subjektinę teisę į tokį objektą arba ši teisė sukuriama fikcijos (ateities vizijos) būdu (pvz., būsimo daikto pirkimo–pardavimo sutarties atveju).Teismas aiškinant minėtą sutartį ir jos sudarymo aplinkybes negali padaryti išvados,kad šalių ketinimai pagal šią sutartį buvo,kaip preliminarioji sutartis,nes nei lingvistiškai nei logiškai padaryti tokią išvadą negalima,kadangi sutartis sudaryta pakankamai aiški ir yra akivaizdi,kaip pirkimo-pardavimo sutartis,kuri neturi jokių preliminariajai sutarčiai būdingo turinio ir esmės. Teismas daro išvadą,kad atsakovas neteisingai aiškina sutartį,kaip preliminarią.Kaip minėta, atsakovas tarp šalių sudarytą Atpirkimo sutartį vertina kaip preliminariąją sutartį, ir teigia, jog jo atsisakymas sudaryti pagrindinę automobilio pirkimo-pardavimo sutartį už anksčiau numatytą kainą dėl automobilio trūkumų buvo teisėtas ir pagrįstas, todėl jam neatsiranda pareiga atlyginti ieškovo nuostolių. Teismas nesutinka su tokiu atsakovo sutarties vertinimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. ( - ) yra nurodęs, jog ne kiekvienas įsipareigojimas ateityje sudaryti sutartį gali būti kvalifikuojamas kaip preliminarioji sutartis.

28Vertinant šioje byloje surinktus įrodymus, matyti, kad Atpirkimo sutartimi (2.1. p) atsakovas besąlygiškai įsipareigojo atpirkti turtą už atpirkimo kainą, turtą atsakovas faktiškai atpirko, tačiau už mažesnę, nei sutartyje numatyta, kainą. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti Atpirkimo sutarties sudarymo aplinkybes, priežastis bei tikslus, kurių siekė sutarties šalys. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas žinojo Lizingo sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir trečiojo asmens, sąlygas, numatančias, jog tam, kad ji būtų vykdoma buvo būtinas turto atpirkėjas Lizingo sutartyje nurodytai sumai. Taigi Lizingo sutartis numatė prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonę - automobilio atpirkimą už aiškiai nurodytą kainą (CK 6.70 str. 1 d.). Būtent atsakovas ( - ) 2007-07-25 sutartimi įsipareigojo automobilį atpirkti iš nuomotojo automobilį už 38480 Lt kainą praėjus 48 mėnesiams po to, kai automobilis perduodamas naudotis nuomininkui, ir nuomotojui atsiėmus automobili iš nuomininko. Atpirkimo sutartyje šalys nustatė atpirkėjo prisiimtų prievolių apimtį. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, jog šia sutartimi buvo deramasi dėl visiškai naujos sutarties sudarymo ateityje ir Atpirkimo sutartį laikyti preliminariąja sutartimi.

29Kaip minėta, tiek veiklos nuomos sutartyje, kurios sąlygos atsakovui žinomos, tiek Atpirkimo sutartyje numatyta, jog atpirkimo kaina – 38480 Lt su PVM. Atpirkimo sutartyje numatyti tik du atvejai, kuomet atpirkimo kaina gali būti sumažinama – t.y. dėl automobilio ridos viršijimo (1.4 p.), ir tuomet, kai perdavimo metu išaiškėja esminiai defektai, dėl kurių objekto eksploatacija negalima ir kuriems netaikomas garantinis remontas, tai šalių susitarimu gali būti mažinama atpirkimo kaina arba pirkimo-pardavimo sutartis pasirašoma tik tada, kai nuomotojas savo lėšomis pašalina automobilio esminius defektus (3.4 p.). Atsakovas teigia, jog nesutikimo atpirkti automobilį už Atpirkimo sutartyje nurodytą kainą pagrindas yra būtent automobilio defektai, kurie jo manymu, yra didesni nei normalus nusidėvėjimas. Pažymėtina, jog pats atsakovas dėl automobilio defektų nustatymo kreipėsi į ( - ) ir remdamasis šios įmonės 2011-08-03 pasiūlymu, prašė ieškovo sumažinti automobilio BMW 525 D Touring atpirkimo kainą 8478,28 Lt suma. Kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių šią aplinkybę byloje nėra. Taigi įvertinus byloje esančių įrodymų visumą darytina išvada, jog atsakovo argumentai, kad automobilio defektai yra didesni nei normalus nusidėvėjimas, neįrodyti, todėl atsakovas nepagrįstai atsisakė vykdyti Atpirkimo sutartyje numatytus įsipareigojimus, t.y. atpirkti automobilį už 38480 Lt kainą.

30Atpirkimo sutarties 4.2 p. nustato, kad jeigu Atpirkėjas nepagrįstai atsisako nupirkti Automobilį, jis privalo sumokėti Nuomotojui (Lizingui) 30 proc. baudą nuo Atpirkimo kainos — 11 544 Lt (38 480 Lt /100 proc. x 30 proc). Vertinant Atsakovo veiksmus, atsisakymą įvykdyti įsipareigojimus ir ieškovo dėl tokio sutarties pažeidimo patirtas neigiamas pasekmes, pažymėtina, kad Atsakovas buvo Automobilio pardavėjas ieškovui pagal 2007-07-25 pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovas įvertino būsimą Automobilio vertę Atpirkimo sutarties vykdymo metu ir su tuo susijusią riziką ir 2007-07-25 Atpirkimo sutartimi tokią riziką prisiėmė bei įsipareigojo Automobilį atpirkti už 38 480 Lt. Atpirkimo sutartyje nurodytos kainos mažinimas, nesant Atpirkimo sutartyje nurodytų pagrindų, vertintinas kaip tiesioginiai ieškovo nuostoliai. Kaip nurodo ieškovas, atsižvelgiant į tai, kad Automobilis buvo parduotas už 33 000 Lt, skirtumas tarp šio kainos ir Atpirkimo sutartyje nurodytos kainos, tai yra 5 480 Lt, sudaro tiesioginius ieškovo nuostolius. Be to, tiesioginius ieškovo nuostolius sudaro ginčo su Atsakovu sprendimo sąnaudos, išlaidos turto vertinimui (181,50 Lt ( - )), išlaidos už automobilio pardavimo paslaugas (423.50 Lt ( - )) ir pan. Bendra kartu su ieškiniu pateiktais dokumentais įrodyta nuostolių suma 6085.00 Lt.

31Faktiniai bylos duomenys, byloje pateiktos sutartys, jas išaiškinus pagal sutarčių aiškinimo taisyklės ir analizuojant jų atsiradimo priežastis leidžia teismui pagrindą konstatuoti, kad ieškovos nurodoma prikimo-pardavimo sutartis su joje nurodytomis sąlygomis egzistuovo būtent tokia,kkoia ji buvo sudaryta,kadangi tai atitiko abiejų šalių interesus (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).Atsakovo elgesys sutarties sudarymometu,po sutarties ir su tuo susijusios faktinės aplinkybės patvirtina ieškovo ieškinio reikalavimų sąžiningumą,pagrįstumą,todėl ieškinys tenkinamas(CK 1.5 str.).

32Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1 d.). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70 str., 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. ( - ); 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. ( - ); 2007-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. ( - ); 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. ( - ); kt.).

33LR CK 6.256 str. 2 d. nustato, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). LR CK 6.249 str. 1 d. nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. LR CK 6.73 str., kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Teismų praktikoje šalių sutartyje numatytos netesybos pripažįstamos minimaliais šalių pripažįstamais ir preziumuojamais nuostoliais, kurių nėra būtina papildomai įrodinėti. Remiantis šiomis LR CK ir Atpirkimo sutarties nuostatomis, ieškovas turi teisę reikalauti iš Atsakovo tiek sutartyje numatytos baudos (netesybų), tiek nuostolių atlyginimo, šias sumas įskaitant vieną i kitą. Ieškovas atsižvelgęs į tai, kad 2011-11-04 Transporto priemones vertinimo ataskaitoje nurodyta Automobilio rinkos vertė yra 27 900 Lt, o Atsakovas sutiko Automobilį įsigyti už 33 000 Lt, tai yra 5 100 Lt brangiau, pagrįstai ir teisingai sumažino savo reikalavimą dėl 11 544 Lt baudos priteisimo ir galutiniu reikalavimu prašo iš Atsakovo ieškovo naudai priteisti 6 444 Lt netesybų ir nuostolių atlyginimo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo nurodytą sumą yra tenkintinas (CK 6.38 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.249 str.).

34CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d. pagrindu iš atsakovo priteistinos šešių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.

35Iš atsakovo ieškovui priteistina 193 Lt žyminio mokesčio bei 2420 Lt už teisines paslaugas(b.l.1,72), viso 2613 Lt (CPK 88,93 str.).

36Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88,93,185, 259, 263-270 str.,

Nutarė

37Ieškinį tenkinti.

38Priteisti iš atsakovo ( - ) (į.k. ( - )) ieškovui AB DnB lizingas (į.k. ( - )) 6444 Lt (šešis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt keturis litus) nuostolių ir netesybų, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 6444 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-02-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2613 Lt (du tūkstančius šešis šimtus trylika litų) bylinėjimosi išlaidų.

39Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas... 2. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriame nurodė, kad 2007-07-25 AB DNB... 3. Dublike ieškovas nurodo, kad su atsakovo atsiliepime nurodytais nesutikimo su... 4. Ieškovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ieškinį palaiko visa... 5. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad tarp... 6. Triplike atsakovas nurodo, kad su dublike išdėstytais argumentais nesutinka.... 7. Atsakovo atstovas pateiktuose paaiškinimuose raštu nurodo, kad svarbu... 8. Ginčo Sutarties 3.4. punkte nurodyta, kad jeigu perdavimo metu išaiškėja... 9. Sistemiškai aiškinant ginčo sutartį ir veiklos nuomos sutartį, darytina... 10. Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką... 11. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ieškinį palaiko.... 12. Ieškinys tenkintinas.... 13. Kasacinis teismas pažymėjo, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio, jos... 14. Kasacinio teismo pabrėžta tai, ,kad taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų... 15. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo... 16. Kasacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad iš CK 6.154 ir 6.159... 17. Teismas, aiškindamas šalių sutartį, vadovaujasi tiek subjektyviojo, tiek ir... 18. Byloje nustatyta, kad 2007-07-25 ieškovas AB DNB lizingas (UAB DnB NORD... 19. 2007-07-25 d. Lizingo sutarties pagrindu tarp lizingo davėjo AB DNB lizingas,... 20. Kaip matyti iš aukščiau esančių sutarčių tarp šalių buvo susiklostę... 21. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, ( - ) 2011-07-18 pasiūlymuose ( -... 22. 2011-08-24, 2011-09-27 bei 2011-10-20 ieškovas raštu kreipėsi į atsakovą,... 23. 2011-11-04 ( - ) atliko automobilio BMW 525 D Touring vertinimą ir išvadoje... 24. Ikisutartiniai šalių veiksmai bei susiklostę santykiai tampa ypač... 25. Sutartis yra sandoris, pagal kurį atsiranda prievoliniai teisiniai šalių... 26. Ieškovas ir atsakovas 2011-12-28 d. sudarė automobilio BMW 525 D Touring... 27. CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių... 28. Vertinant šioje byloje surinktus įrodymus, matyti, kad Atpirkimo sutartimi... 29. Kaip minėta, tiek veiklos nuomos sutartyje, kurios sąlygos atsakovui... 30. Atpirkimo sutarties 4.2 p. nustato, kad jeigu Atpirkėjas nepagrįstai atsisako... 31. Faktiniai bylos duomenys, byloje pateiktos sutartys, jas išaiškinus pagal... 32. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma,... 33. LR CK 6.256 str. 2 d. nustato, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs... 34. CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d. pagrindu iš atsakovo priteistinos šešių... 35. Iš atsakovo ieškovui priteistina 193 Lt žyminio mokesčio bei 2420 Lt už... 36. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88,93,185, 259, 263-270 str.,... 37. Ieškinį tenkinti.... 38. Priteisti iš atsakovo ( - ) (į.k. ( - )) ieškovui AB DnB lizingas (į.k. ( -... 39. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per...