Byla 2A-9-153/2014
Dėl piniginių sumų priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedant iš teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo B. P. atstovės advokatės R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-18-894/2012 pagal ieškovės UAB ,,Inovita“ patikslintą ieškinį atsakovui B. P., trečiasis asmuo M. U., dėl piniginių sumų priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 47–50) prašė priteisti iš atsakovo 49 996,00 Lt. Nurodė, jog nuo UAB „Inovita“ įsteigimo iki 2008-08-26 atsakovas ėjo šios įmonės direktoriaus pareigas. 2008-08-26 vienintelio akcininko sprendimu jis buvo atleistas iš vadovo pareigų. Atsakovas neperdavė įmonei UAB „Inovita“ dokumentų, turto, piniginių lėšų. Ieškovei kreipusis į audito įmonę, auditorius R. K. nustatė, kad atsakovas, kaip UAB „Inovita“ direktorius, laikotarpiu nuo 2006-06-20 iki 2007-06-14 sau asmeniškai iš bendrovės UAB „Inovita“ atsiskaitomųjų sąskaitų išsimokėjo iš viso 72 500 Lt. Kadangi bendrovei buvęs direktorius B. P. neperdavė jokių dokumentų, susijusių su šių lėšų panaudojimu bendrovės reikmėms, laikytina, jog šias lėšas jis iš bendrovės sąskaitos išsimokėjo nepagrįstai ir privalo jas grąžinti. Atsižvelgiant į auditoriaus pateiktus patikrinimo rezultatus ir teismams nustačius, jog atsakovas už 2006–2008 metus išmokėjo sau 22 503,41 Lt atlyginimą, bendrovė pareiškė ieškinį dėl 49 996,00 Lt (72 500,00 Lt – 22 503,41 Lt = 49 996,59 Lt) priteisimo iš atsakovo.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 27 d. sprendimu (t. 2, b. l. 13–16) ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovo 49 996 Lt, 1 500 Lt žyminį mokestį ir 1 000 Lt atstovavimo išlaidas, priteisė iš atsakovo valstybei 31,45 Lt pašto išlaidas. Teismas, remdamasis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, nustatė, jog atsakovas išsimokėjo sau ieškovės nurodytą sumą. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad jis ieškovei buvo paskolinęs 260 000 Lt savo asmeninių lėšų sumokėti už bendrovės pirktą butą Vilniuje, ( - ) , todėl jis turėjo teisę pervesti sau ginčo sumą iš bendrovės sąskaitos kaip bendrovės skolos dalinį grąžinimą. Teismas laikė, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kad perdavė įmonei grynus pinigus. Be to, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1249-638/2010 atsakovas nurodė, jog savo asmenines lėšas panaudojo atsiskaityti už bendrovės pirktą butą Vilniuje, ( - ) , ir už pagal 2006-12-18 Akcijų pirkimo–pardavimo sutartį pirktas akcijas. Teismas laikė, jog minėtoje byloje ir nagrinėjamoje byloje atsakovo duoti paaiškinimai yra nenuoseklūs, todėl negali būti laikomi patikimu įrodymu. Teismas rėmėsi Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1249-638/2010, kuriame konstatuota, jog B. P. nepateikė įrodymų, kad jis yra skolinęs lėšų savo darbdaviui arba įvykdęs už darbdavį kokias nors pinigines prievoles. Kadangi nagrinėjamoje byloje atsakovas savo atsikirtimus grindė iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, t. y. jog ieškovės prašomą priteisti pinigų sumą jis pervedė iš UAB „Inovita“ į savo asmeninę sąskaitą kaip UAB „Inovita“ skolos (260 000 Lt, sumokėtų už ieškovės įsigytą butą) dalies grąžinimą, teismas juos atmetė. Pažymėjo, kad atsakovo pareiga įrodyti, kad jis laikotarpiu nuo buto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo (2000-12-29) iki liudijimo apie visišką atsiskaitymą pagal minėtą sutartį išdavimo (2006-06-02) disponavo 260 000 Lt piniginių lėšų suma ir šiuos pinigus kaip paskolą perdavė UAB „Inovita“, dėl ko ieškovei atsirado prievolė grąžinti B. P. skolą, tačiau tokių įrodymų atsakovas nepateikė.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8Atsakovo atstovė apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 21–25) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, kadangi pasisakė dėl paskolos teisinių santykių, nors ieškovė ieškinį reiškė dėl nepagrįstai gautų lėšų. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovas turėjo įrodyti, kad perdavė paskolos pinigus ieškovei. Ieškovė įrodė tik sąlygą, kad atsakovas gavo 49 996 Lt, ko neginčija ir pats atsakovas, tačiau neįrodė, kad šią sumą atsakovas turėjo grąžinti ieškovei.
  2. Atsakovas, veikdamas kaip direktorius, paskolino įmonei savo asmenines lėšas, kadangi įmonės finansinė padėtis buvo labai sunki. Skolintis iš asmeninių direktoriaus lėšų įmonės interesais buvo priimtas akcininko sprendimas. Šias aplinkybes patvirtino buvęs UAB „Inovita“ akcininkas M. U. teismo posėdžio metu. Buvusio akcininko paaiškinimai nėra paneigti jokiais byloje esančiais įrodymais. Aplinkybė, kad atsakovas neturėjo pareigos grąžinti įmonei ginčijamos pinigų sumos, buvo įrodinėjama netiesioginiais leistinais rašytiniais įrodymais, t. y. pirkimo–pardavimo sutartimis, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, banko sąskaitų išrašais, kurie patvirtina įmonės sunkią finansinę padėtį tuo metu, kai buvo vykdomi minėti sandoriai įmonės vardu.
  3. Teismas nevertino aplinkybės, kad patikrinimui dėl UAB „Inovita“ darbuotojui B. P. išmokėto atlyginimo atlikti nepateikti įmonės skolų žiniaraščiai apie šių išmokėjimą iš UAB „Inovita“ atsiskaitomosios sąskaitos, o tai reiškia, jog audito pažyma parengta nevisapusiškai.
  4. Teismas nevertino aplinkybių, jog ieškovės akcininko M. U. pareiškimu dėl sukčiavimo būdu užvaldytų UAB „Inovita“ akcijų ir kito turto Kauno apskrities VPK ENTS buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-00426-08 K. K. atžvilgiu. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo nuostatas, nes visiškai neatsižvelgė į tai, kad audito pažyma parengta įmonės UAB „Inovita“, atstovaujamos netiesiogiai K. K., užsakymu, dėl kurio neteisėtų veiksmų perimant UAB „Inovita“ valdymą vyksta baudžiamosios bylos nagrinėjimas.
  5. Atsakovas negalėjo pateikti teismui visų reikalingų įrodymų, nes visi su įmonės veikla susiję dokumentai yra ieškovės žinioje.
  6. Teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime kaip prejudiciniais faktais rėmėsi civilinėje byloje Nr. 2-1249-638/2010 nustatytomis aplinkybėmis, kadangi šioje civilinėje byloje ir civilinėje byloje Nr. 2-1249-638/2010 (dėl darbo užmokesčio priteisimo) reiškiami visiškai skirtingi reikalavimai skirtingais pagrindais.

9Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 46–49) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Atsakovas savo atsikirtimus grindė iš esmės tik viena aplinkybe – jis buvo paskolinęs pinigų bendrovei, o vėliau bendrovė juos jam grąžino. Todėl teismas ir pasisakė dėl paskolos teisinių santykių ir jų kvalifikavimo, įrodinėjimo. Kadangi atsakovas šios aplinkybės neįrodė, teismas pagrįstai konstatavo, kad paskolos sutartis tarp atsakovo ir ieškovės nebuvo sudaryta, o iš to išeina, kad bendrovės lėšos visiškai nepagrįstai buvo pervestos į atsakovo asmeninę sąskaitą.
  2. Atsakovas apeliaciniame skunde ginčija IĮ „Euroauditas“ pateiktą audito pažymą. Auditorius veikia nepriklausomai nuo trečiųjų asmenų, todėl patikrinimą atliko remdamasis pateiktais dokumentais ir pateikė įrodymais paremtą objektyvią išvadą, todėl pagrindo abejoti auditoriaus nešališkumu nėra.
  3. Nors atsakovas nurodo, kad jo pozicija bylos nagrinėjimo metu buvo nuosekli, tačiau byloje pateikti dokumentai paneigia šiuos atsakovo argumentus. Atsiliepime į ieškinį atsakovas buvo nurodęs, kad neva gautas pinigines lėšas jis panaudojo atsiskaitymui pagal dvi bendrovės sudarytas sutartis: 2000-12-29 buto pirkimo–pardavimo ir 2006-12-18 akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, o nagrinėjant bylą teismo posėdyje paaiškino, jog akcijoms pirkti ieškovei pinigų neskolino. Be to, net ir pateiktame apeliaciniame skunde atsakovas nurodo skirtingas aplinkybes: kad pervesti pinigai buvo tariamai jo paskolintų piniginių lėšų grąžinimas ir kad tai buvo išlaidos, kurias turėjo B. P., būdamas bendrovės direktoriumi, atstovaudamas UAB „Inovita“ ir tenkindamas bendrovės poreikius.

10Ieškovė pažymėjo, kad teismas ne visiškai teisingai įvertino ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas ir jas gana žymiai (beveik per pusę) sumažino. Ieškovės nuomone, jos prašomos priteisti 1 800 Lt išlaidos yra pagrįstos ir nėra per didelės.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinis skundas atmestinas.

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teisme nenustatyta absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

14Nustatyta, kad B. P. nuo 2000-02-07 iki 2008-08-26 dirbo UAB „Inovita“ direktoriumi, UAB „Inovita“ nuo 2006-06-20 iki 2007-06-14 išmokėjo iš bendrovės atsiskaitomųjų sąskaitų B. P. iš viso 72 500,00 Lt, išmokėto darbo užmokesčio už 2006–2008 m. suma – 22 503,41 Lt (Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-09 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1249-638/2010 ir Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1148-555/2010), UAB „Inovita“ prašo iš atsakovo priteisti 49 996,00 Lt (72 500,00 Lt – 22 503,41 Lt = 49 996,59 Lt) kaip nepagrįstai įgytas lėšas. 2013-02-04 Vilniaus apygardos teisme iškelta bankroto byla UAB „Inovita“, teismo nutartis įsiteisėjusi.

15Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo

16Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimą kvestionuoja neteisingu įrodinėjimo naštos paskirstymu ir neteisingu įrodymų vertinimu. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į trečiojo asmens paaiškinimus dėl priimto akcininko sprendimo įmonės interesams skolintis iš asmeninių direktoriaus lėšų, taip pat į atsakovo byloje teiktus rašytinius įrodymus, grindžiančius sunkią įmonės finansinę būklę, nepagrįstai rėmėsi neobjektyvia audito pažyma, kuri paruošta atlikti nepateikus įmonės skolų žiniaraščių ir atlikta K. K. užsakymu, dėl kurio neteisėtų veiksmų perimant UAB „Inovita“ valdymą vyksta baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Be to, atsakovas negalėjo pateikti teismui visų reikalingų įrodymų, nes visi su įmonės veikla susiję dokumentai yra ieškovės žinioje. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

17Nagrinėjamoje byloje ieškinys buvo pareikštas ne dėl žalos atlyginimo, bet dėl be pagrindo kaip nuostolių atlyginimas išmokėtos sumos grąžinimo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, pažymi, kad šios kategorijos bylose ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis, nei teisę sukuriančių aplinkybių. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas turtui gauti gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes. Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstu apeliacinio skundo argumentą dėl teismo netinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo.

18Pažymėtina, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis). Šis principas reiškia, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys, o teismas, spręsdamas bylą, vertina tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje. Jame nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškinio reikalavimas gali būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B.v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; kt.).

19Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, ir šalys to neginčija, kad reikalavimo dalyku esančios lėšos – 49 996,00 Lt, laikotarpiu nuo 2006-06-20 iki 2007-06-14, atsakovui esant UAB „Inovita“ direktorimi, iš bendrovės sąskaitų buvo išmokėtos atsakovui. Esminis nagrinėjamo ginčo klausimas – lėšų įmonės vadovui išmokėjimo iš įmonės sąskaitų pagrįstumo klausimas. Ieškovė ieškinį grindė aplinkybe, kad atleidus atsakovą iš direktoriaus pareigų, lėšų jis įmonei negrąžino ir nepateisino jų išmokėjimo, todėl be pagrindo įgytus 49 996 Lt turi grąžinti įmonei. Atsakovas savo atsikirtimus grindė iš esmės aplinkybe, kad apie 2006 m. birželio mėnesį buvo sudaryta tarp jo – atsakovo, įmonės direktoriaus ir UAB „Inovita“ paskolos sutartis, kuria atsakovas paskolino ieškovei 260 000 Lt, todėl pervestos lėšos banko pavedimais yra paskolos grąžinimas. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl paskolos teisinių santykių ir jų kvalifikavimo, įrodinėjimo. Ieškovė reikalavimų pagrįstumą grindė banko mokėjimo nurodymais, audito pažyma, civilinėje byloje Nr. 2-1249-638/2010 teismų nustatytomis aplinkybėmis, o atsakovo pozicija buvo nenuosekli – atsiliepime į ieškinį nurodė, jog jau civilinėje byloje Nr. 2-1249-638/2010 yra nurodęs, kad savo asmenines lėšas panaudojo atsiskaitymams už bendrovės pirktą butą pagal 2000-12-29 buto pirkimo–pardavimo sutartį ir pagal 2006-12-18 Akcijų pirkimo–pardavimo sutartį pirktas akcijas, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad maždaug 2006 m. birželio mėnesį bendrovės akcininkui priėmus sprendimą, tarp ieškovės ir atsakovo, kaip įmonės direktoriaus, buvo sudaryta paskolos sutartis, kuria atsakovas paskolino 260 000 Lt bendrovei, šias aplinkybes įrodinėjo 2000-12-29 Buto pirkimo–pardavimo sutartimi, 2006-06-02 liudijimu, kad UAB „Inovita“ visiškai atsiskaitė su buto pardavėju, trečiojo asmens paaiškinimais, tiesioginių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių paskolos sutarties sudarymą, atsakovas nepateikė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą, darė išvadą, kad labiau tikėtina, jog 260 000 Lt paskolos sutartis tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta.

20Pasisakydamas dėl prejudicinių faktų nustatymo ir jų taikymo atvejų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, jog įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas Hansabankas v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje AB ,,Swedbank“ v. A. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-587/2012; kt.). Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai rėmėsi civilinėje byloje Nr. 2-1249-638/2010 pagal ieškovo B. P. ieškinį atsakovei UAB „Inovita“ dėl darbo užmokesčio priteisimo, kurioje įrodinėjimo dalyko dalis buvo ieškovui 2006–2008 m. išmokėtų bendrovės lėšų pagrįstumas, teismų nustatytomis aplinkybėmis.

21Šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-07-25 nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2012-11-19 nutartį, kuria civilinė byla buvo sustabdyta iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-688-634/2012, kurioje K. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 233 straipsnio 1 dalyje. Nurodė, kad baudžiamosios bylos išnagrinėjimo rezultatas nepaveiktų ginčo dėl B. P. atsakomybės įmonei (ieškovei) kilimo pagrindų išsprendimo. Be to, pagal „Liteko“ duomenis, Kauno apylinkės teismas 2013-06-17 priėmė išteisinamąjį nuosprendį dėl K. K. atsakomybės (nuosprendis įsiteisėjęs). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra ir nebuvo pagrindo teismui vertinant ieškinio pagrįstumą įvertinti ir aplinkybę, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-00426-08 K. K. atžvilgiu.

22Išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus ir išvadas, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikėsi įrodinėjimo proceso normų reikalavimų ir juos tinkamai įgyvendino. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei ištirtų įrodymų visetą, tinkamai išanalizavo pateiktus rašytinius įrodymus, šalių parodymus, pagrįstai, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, darė išvadą, kad paskolos sutartis tarp atsakovo ir ieškovės nebuvo sudaryta.

23Dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo normų taikymo.

24Atsakovo nepagrįstą praturtėjimą (CK 6.237 straipsnis) ieškovė kildino iš bendrovės vadovo ir bendrovės teisinių santykių, teigdama, kad atsakovas, būdamas įmonės vadovu, įgijo iš įmonės 49 996 Lt, tačiau atleidus jį iš pareigų, lėšų įmonei negrąžino ir nepateisino jų išmokėjimo, todėl atsakovas be pagrindo įgytus 49 996 Lt turi grąžinti įmonei. Pareikštu pagrindu pirmosios instancijos teismas ir išnagrinėjo bylą (CPK 265 straipsnis). Apeliaciniame skunde nėra argumentų, jog teismas neteisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius ar nepagrįstai taikė nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo santykius reglamentuojančias CK šeštosios knygos II dalies XX skyriaus normas (CK 6.237–6.242 straipsniai), todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako.

25Remiantis išdėstytais motyvais,

26Bylos duomenimis, atsakovui 2012-08-02 nutartimi buvo atidėtas 1000 Lt dydžio žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo (b. l. 43–44, t. 2), todėl atsižvelgiant, kad apeliacinis skundas netenkinamas, iš atsakovo B. P. 1000 Lt žyminis mokestis priteistinas valstybei.

Nutarė

27Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 27 d. sprendimo nekeisti.

28Priteisti iš atsakovo B. P. (a. k. ( - ) 1000 Lt žyminį mokestį valstybei, kurį sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedant iš... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 47–50) prašė priteisti iš... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 27 d. sprendimu (t. 2, b. l.... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 8. Atsakovo atstovė apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 21–25) prašo Kauno miesto... 9. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 46–49) prašo... 10. Ieškovė pažymėjo, kad teismas ne visiškai teisingai įvertino ieškovės... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12. Apeliacinis skundas atmestinas.... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 14. Nustatyta, kad B. P. nuo 2000-02-07 iki 2008-08-26 dirbo UAB „Inovita“... 15. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo... 16. Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimą kvestionuoja neteisingu... 17. Nagrinėjamoje byloje ieškinys buvo pareikštas ne dėl žalos atlyginimo, bet... 18. Pažymėtina, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi... 19. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, ir šalys to neginčija, kad... 20. Pasisakydamas dėl prejudicinių faktų nustatymo ir jų taikymo atvejų,... 21. Šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas... 22. Išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus ir išvadas,... 23. Dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo normų taikymo.... 24. Atsakovo nepagrįstą praturtėjimą (CK 6.237 straipsnis) ieškovė kildino... 25. Remiantis išdėstytais motyvais,... 26. Bylos duomenimis, atsakovui 2012-08-02 nutartimi buvo atidėtas 1000 Lt dydžio... 27. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 27 d. sprendimo nekeisti.... 28. Priteisti iš atsakovo B. P. (a. k. ( - ) 1000 Lt žyminį mokestį valstybei,...