Byla A-502-1020-13

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, sekretoriaujant Rasai Kubickienei, dalyvaujant atsakovo atstovui Stasiui Mateliui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. L. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritoriniam skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja Z. L. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinio skyriaus (toliau – ir Teritorinis skyrius) 2010 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. R-3118, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT, Tarnyba) 2010 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. SS-2208 „Dėl Z. L. darbingumo lygio“ bei Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2010 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. S-298 „Dėl Z. L. darbingumo lygio“, ir įpareigoti NDNT Šiaulių I teritorinį skyrių iš naujo svarstyti ir priimti sprendimą dėl Z. L. nedarbingumo lygio nustatymo atsižvelgiant į skunde nurodytas aplinkybes.

5Skunde ir jo patikslinimuose (t. I, b. l. 1-2, 24-25, 30-31) paaiškino, kad ginčijami sprendimai yra nepagrįsti, nes dar 2008 m. liepos 24 d. pareiškėjai buvo nustatytas 35 proc. darbingumo lygis. Po šios išvados pareiškėja susirgo papildomomis ligomis, jos sveikatos būklė pablogėjo, atsirado širdies nepakankamumas, nebuvo išgydytos anksčiau nustatytos ligos. Taigi labiau susirgęs žmogus neįgyja didesnio darbingumo, priešingai – jo darbingumo lygis gali tik sumažėti. Nustatant darbingumo lygį, negali būti vertinamas paskutinis gydytojo įrašas, kuriame nurodyta pagrindinė liga, nes ši liga nėra vienintelė. Skunde pažymėta, kad dispozicijos pritaikytos iš esmės netiksliai, neatsižvelgta, kad esama sveikatos būklė visiškai neatitinka vieno punkto, o yra pereinamoji stadija, todėl nustatant darbingumą, reikėjo į tai atsižvelgti parenkant tarpinę procentinę išraišką. Atsakovas nustatė maksimalų darbingumo lygį, t. y. 50 proc., pagal pagrindinę ligą, numatytą Tvarkos 10.1.3. punkte, neatsižvelgęs į tai, kad pareiškėja serga ir kitomis ligomis, nurodytomis Tvarkos 10.1.4. punkte. Pareiškėjos nuomone, atsakovas turėjo nustatyti 40 proc. darbingumo lygį. Be to, darbingumo lygio procentas negali būti apvalinamas, nes socialinės apsaugos teisėje galioja vienas iš pagrindinių principų – negalimumo bloginti fizinių asmenų padėtį apskaičiuojant pensijas ar nustatant kitas išmokas. Ta pati taisyklė turi būti taikoma ir nedarbingumo lygio nustatymui, t. y. perskaičiuojant nedarbingumo lygį, jei asmens sveikata nepagerėjo, nedarbingumo lygio negalima keisti bloginant asmens padėtį. Kai sergama ne viena liga, darbingumo lygis nustatomas pagal gretutines diagnozes. Jei nors pagal vieną gretutinių ligų yra 50 proc. darbingumas, taikomas Aprašo 6.1. punktas ir pagrindinis darbingumo procentas dauginamas iš 0,9. Tačiau jei kuri nors liga lemia 45 proc. darbingumo lygį, taikomas Aprašo 6.2 punktas ir 0,8 koeficientas. Net ir pritaikius tokią metodiką pagrindinei ligai, gaunama 40 proc. (50 proc. x 0,8). Taigi NDNT ir Teritorinis skyrius netinkamai taikė teisės normas.

6Atsakovas NDNT su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

7Atsiliepime (t. I, b. l. 36-37) paaiškino, kad išnagrinėjus Z. L. neįgalumo ir darbingumo lygio byloje Nr. 11831 esančius dokumentus buvo nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 24 d. iki 2008 m. rugpjūčio 8 d., kai pareiškėjos darbingumo lygis buvo vertintas NDNT Šiaulių I teritoriniame skyriuje, galiojo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo (toliau – ir Kriterijų aprašas) redakcija, kurios 6 punktas įpareigojo nustatant asmens bazinį darbingumo lygį dėl atskirų susirgimų, taikyti koeficientą, mažinantį asmens bazinį darbingumo lygį, t. y. jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš atitinkamų koeficientų 0,9, 0,8 arba 0,7. Tokiu būdu, dėl diagnozių, kurios buvo įvertintos 70 proc., tris kartus buvo taikytas koeficientas 0,9 ir, suapvalinus, nustatytas 35 proc. bazinis darbingumo lygis (36,45 proc. bazinis darbingumo lygis = 50x0,9*0,9*0,9). Atsakovas pažymėjo, kad nuo 2009 m. birželio 1 d. galioja nauja darbingumo lygio nustatymo tvarka. Pakartotinai 2010 m. liepos 12–15 d. vertinant Z. L. darbingumo lygį Teritoriniame skyriuje ir nagrinėjant pareiškėjos skundą NDNT Sprendimų kontrolės skyriuje 2010 m. liepos 21 d. – 2010 m. rugpjūčio 10 d. laikotarpiu, buvo vadovautasi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. A1-354/V-402, pakeitusiu paminėto norminio teisės akto atskirus punktus, nauja redakcija. Šiuo atveju procentinės bazinio darbingumo lygio vertės tik dėl vieno susirgimo atitiko naujai nustatytą intervalą, kada galima taikyti koeficientą, įtakojantį mažesnį bazinį darbingumo lygį. Todėl netikslus pareiškėjos teiginys, jog esant iš esmės nepakitusiai sveikatos būklei ir net atsiradus naujiems susirgimams, tos pačios diagnozės ir funkciniai sutrikimai 2008 m. ir 2010 m. buvo vertinami skirtingai. Iš esmės dėl jų buvo taikyti tie patys Aprašo punktai ir nustatytos panašios procentinės vertės, tačiau dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatytas 50 bazinio darbingumo proc. tik vieną kartą buvo dauginamas iš koeficiento 0,9, nes šiuo metu numatytas minimalus kito organizmo sutrikimo atveju bazinio darbingumo intervalas, kada gali būti taikomas koeficientas, yra nuo 50 iki 55 proc., o pareiškėjos atžvilgiu tik du susirgimai buvo įvertinti 50 proc. verte.

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjos Z. L. skundą atmetė kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 183-187).

10Teismas nurodė, kad tiek Tarnyba ir jos Teritorinis skyrius, atlikę pareiškėjos darbingumo lygio vertinimą, tiek Ginčų komisija, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, rėmėsi visuma pareiškėjos darbingumo lygio nustatymo dokumentų byloje Nr. 11831 surinktų medicininių duomenų. Todėl nepagrįsti skundo teiginiai, kad nustatant darbingumo lygį buvo vertinamas paskutinis gydytojo įrašas, kuriame nurodyta pagrindinė liga, nors ši liga nėra vienintelė. Teismas pažymėjo neturintis priežasčių kvestionuoti dokumentų, kurių pagrindu buvo nustatyta Z. L. sveikatos būklė, pagrindinę ir gretutinę diagnozes sudarančios ligos bei susiję funkciniai sutrikimai, ypač atsižvelgus į tai, kad Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 45 punkte yra įtvirtinta gydytojo asmeninė atsakomybė už medicininių duomenų teisingumą. Dėl tos pačios priežasties teismas nekvestionavo Tarnybos atlikto bazinio darbingumo procentinių verčių nustatymo dėl atitinkamų pareiškėjos ligų. Pažymėjo, jog Tarnyba ir jos Teritorinis skyrius įvertino bazinio darbingumo procentais visas pareiškėjos ligas, sudarančias pagrindinę ir gretutinę diagnozes, išskyrus F32.1 ir K58, kurios neatitiko Kriterijų aprašo reikalavimų. Atsižvelgęs į tai, kad du pareiškėjos susirgimai buvo įvertinti 50 procentų verte (dėl pagrindinės diagnozės I20.8, I49, I50 ir dėl gretutinės diagnozės M16.0, M17.0, M19, M42.1 ir M51.1), teismas padarė išvadą, kad ginčijamuose sprendimuose visiškai pagrįstai buvo pritaikytos Kriterijų aprašo 6.1 punkto nuostatos (2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. A1-354/V-402 redakcija), bazinio darbingumo procentus (50 proc.) dauginant iš koeficiento 0,9, mažinančio asmens bazinį darbingumo lygį. Pažymėta, kad paskutinį kartą, t. y. 2008 m. liepos-rugpjūčio mėn. vertindamas pareiškėjos darbingumo lygį, NDNT Šiaulių I teritorinis skyrius vadovavosi anksčiau galiojusia Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 6 punkto redakcija, kuri numatė visiškai kitokią bazinio darbingumo nustatymo tvarką. 2010 m. liepos 12–15 dienomis vertindamas Z. L. darbingumo lygį, trečiasis suinteresuotas asmuo teisingai taikė galiojančias Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 6 punkto normas, nepaisant to, kad tokio vertinimo išdavoje asmeniui nustatytas darbingumo lygis yra didesnis (t. y. mažiau palankus) nei nustatytas ankstesnio vertinimo metu, galiojant ankstesnei Kriterijų aprašo 6 punkto redakcijai. Taigi nagrinėjamoje byloje ginčijami sprendimai, kuriais buvo pripažinta, jog Z. L. darbingumo lygis yra 45 procentai, yra teisėti ir pagrįsti.

11III.

12Pareiškėja Z. L. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.

13Apeliacinis skundas (t. II, b. l. 1-5) iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais, kaip ir pareiškėjos skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodant, kad:

  1. Vilniaus apygardos administracinis teismas neįvertino, jog medicininiai tyrimai, kuriais grindžiami ginčijami sprendimai, yra 2010 m. sausio mėnesio, ir priešingi naujausiems medicininiams tyrimams, susijusiems su pagrindine diagnoze, bei jų pagrindu surašytoms gydytojų specialistų 2010 m. balandžio mėnesio išvadoms.
  2. Nustatant pareiškėjos darbingumo lygį, buvo netinkamai įvertinti medicininiai kriterijai, o jais remiantis neteisingai nustatytas bazinis darbingumas.
  3. Pirmosios instancijos teismas neatsakė į pareiškėjos argumentą dėl netinkamo teisės taikymo pagal Darbingumo lygio kriterijų aprašo 1-2 priedą. Darbingumo lygio kriterijų aprašo 1-2 priedai sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. A1-354/V-402 nepakeisti ir buvo taikyti netinkamai, remiantis Z. L. sveikatos būklės neatitinkančiais medicininiais tyrimais, naujausius ignoruojant.
  4. Vadovaudamasi netinkamais duomenimis, NDNT klaidingai taikė Darbingumo lygio kriterijų aprašo VI dalies 40.1.3 punktą. Naujausi Z. L. medicininiai tyrimai rodo, jog jos būklė atitinka visas 40.1.3 punkto nuostatas, o stabili (neišgydoma) 3 fkl krūtinės angina (sunkiausia forma pagal ligos klasifikatorių 4 fkl) atitinka 40.1.4 punktą, todėl pareiškėjos būklė yra pereinamoje stadijoje tarp 40.1.3. ir 40.1.4. punktų, ir jos darbingumas negali būti maksimalios procentinės išraiškos pagal 40.1.3. punktą.
  5. Pareiškėjos sveikatos būklė labiau atitinka 40.11.4. punktą: III laipsnio AKS, esant komplikacijoms – hipertenzinei kardiopatijai (TLK kodas [1]) ir smegenų kraujagyslių ligai (TLK kodas 167.8), o nustatant darbingumo procentinę išraišką, reikėtų atkreipti dėmesį, kad dauguma, o ne vienas ar pusė punkto pastabų, atitinka pareiškėjos sveikatos medicininius tyrimus.
  6. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika (administracinė byla Nr. A756-1700/2008), taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimu, Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Jei asmeniui buvo paskirta ir mokama tam tikra pensija, ji turi būti mokama ir toliau. Tai reiškia, jog negalima nutraukti pensijos mokėjimo ar mažinti jos dydį. Z. L. serga lėtinėmis ligomis, kurios nuo 2008 m., kai buvo nustatytas 35 proc. darbingumas, paūmėjo ir atsirado papildomų ligų, todėl jos realus darbingumas sumažėjo.

14Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

15Atsiliepime (t. II, b. l. 11-12) paaiškina, kad NDNT specialistai pagrįstai vadovavosi pareiškėjos 2010 m. sausio mėn. epikrizės iš ligos istorijos Nr. 1130 duomenimis, kurioje, priešingai nei teigia apeliantė, nurodyti sveikatos funkcijos sutrikimai atitinka atsakovo parinktus Kriterijų aprašo punktus, dėl kurių ir buvo nustatytas būtent toks darbingumo lygis. Vadovautis tik pareiškėjos nurodyta gydytojo konsultacija, kuri paremta vienkartiniais tyrimų duomenimis, nėra tikslu ir pagrįsta. Juo labiau, kad ginčijamos epikrizės duomenys buvo pateikti po to, kai pacientė gydėsi stacionare, kur buvo atlikti išsamūs tyrimai.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV.

18Apeliacinis skundas tenkintinas.

19Nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas dėl Z. L. pakartotinio darbingumo lygio vertinimo.

20Bylos medžiaga rodo, kad nuo 2008 m. liepos 24 d. iki 2010 m. liepos 23 d. pareiškėjai buvo nustatytas 35 procentų darbingumo lygis. Baigiantis šiam terminui išnagrinėjęs Z. L. 2010 m. liepos 12 d. prašymą, NDNT Šiaulių I teritorinis skyrius 2010 m. liepos 15 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-2498 per laikotarpį nuo 2010 m. liepos 12 d. iki 2012 m. balandžio 17 d. nustatė jai 45 procentų darbingumo lygį. Atsakovas, iš esmės sutikdamas su pareiškėjos pozicija, kad pakartotinio darbingumo lygio vertinimo metu nebuvo gauta jokių objektyvių medicininių duomenų apie pareiškėjos sveikatos pagerėjimą, atsiliepimuose teismui paaiškino, jog pareiškėjos įgytų teisėtų lūkesčių pažeidimą nulėmė Kriterijų aprašo nuostatų, reglamentuojančių medicininių kriterijų (asmens bazinio darbingumo) apskaičiavimo tvarką, pakeitimai, įsigalioję nuo 2009 m. gegužės 31 d.

21Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu norminėje administracinėje byloje Nr. I552-23/2012 pripažino, kad socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 31 punktas (2006 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. A1-139/V-356 redakcija) prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui; socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Kriterijų aprašo 6.1–6.3 punktai (2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. A1-354/V-402 redakcija) prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, inter alia iš jo kylančiam proporcingumo reikalavimui. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčijamo teisinio reguliavimo, nustatančio, kad kai asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų, kitos ligos vertinamos tik tais atvejais, kai jų bazinio darbingumo procentai yra 55 procentai ar mažiau, sudaromos prielaidos tam, kad situacijose, kai net ir ne tokios sunkios ligos ar sutrikimai, tais atvejais, kai jie stiprina pagrindinę ligą ar sutrikimą ir dėl to gali lemti sunkesnę asmens sveikatos būklę, šių kitų ligų ar sutrikimų įtaka negali būti įvertinama jokiais būdais medicininių kriterijų, t. y. bazinio darbingumo, vertinimo etape. Atsakovai tinkamai nepagrindė, kad minėta priemonė – iš asmens bendro bazinio darbingumo apskaičiavimo eliminuoti kitų ligų ar sveikatos sutrikimų, kurių bazinio darbingumo procentinė vertė yra daugiau kaip 55 procentai, įtaką net ir tais atvejais, kai šios ligos ar sveikatos sutrikimai gali sunkinti pagrindinę ligą ar sveikatos sutrikimą – tikrai atitiko atsakovų nurodytą siekiamą tikslą ir neviršijo to, kas būtina šiam tikslui pasiekti.

22Vadovaujantis ABTĮ 116 straipsnio 1 dalimi norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Atsižvelgdama į tai, kad Z. L. pakartotinio darbingumo lygio nustatymo procedūra iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I552-23/2012 oficialaus paskelbimo nebuvo užbaigta (galimybė koreguoti pareiškėjos įgytos teisės apimtį nėra išnykusi, nes galutinis NDNT sprendimas dėl jos darbingumo lygio nuo 2010 m. liepos 12 d. dar nepriimtas), teisėjų kolegija daro išvadą, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimas turi būti taikomas ir Z. L. inicijuotam ginčui spręsti. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimas naikinamas ir byloje priimamas naujas sprendimas – panaikinti NDNT Šiaulių I teritorinio skyriaus, NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus ir Ginčų komisijos sprendimą, ir įpareigoti NDNT teritorinį skyrių iš naujo nagrinėjant Z. L. prašymą dėl pakartotinio darbingumo lygio nustatymo pašalinti neteisėta pripažintos įstatymo įgyvendinamojo teisės akto dalies (Kriterijų aprašo 6.1–6.3 p.) taikymo neigiamas teisines pasekmes.

23Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

24Pareiškėjos Z. L. apeliacinį skundą tenkinti.

25Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti.

26Pareiškėjos Z. L. skundą tenkinti.

27Panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Šiaulių I teritorinio skyriaus 2010 m. liepos 15 d. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-2498, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2010 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. SS-2208 ir Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. S-298, ir įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Šiaulių I teritorinį skyrių priimti naują sprendimą dėl Z. L. 2010 m. liepos 12 d. prašymo (reg. 2010 m. liepos 12 d. Nr. DNS-6872).

28Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja Z. L. kreipėsi į Vilniaus apygardos... 5. Skunde ir jo patikslinimuose (t. I, b. l. 1-2, 24-25, 30-31) paaiškino, kad... 6. Atsakovas NDNT su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.... 7. Atsiliepime (t. I, b. l. 36-37) paaiškino, kad išnagrinėjus 8. II.... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 14 d. sprendimu... 10. Teismas nurodė, kad tiek Tarnyba ir jos Teritorinis skyrius, atlikę... 11. III.... 12. Pareiškėja Z. L. padavė apeliacinį skundą, kuriuo... 13. Apeliacinis skundas (t. II, b. l. 1-5) iš dalies grindžiamas tokiais pačiais... 14. Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos... 15. Atsiliepime (t. II, b. l. 11-12) paaiškina, kad NDNT specialistai pagrįstai... 16. Teisėjų kolegija... 17. IV.... 18. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 19. Nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas dėl Z. L.... 20. Bylos medžiaga rodo, kad nuo 2008 m. liepos 24 d. iki 2010 m. liepos 23 d.... 21. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija... 22. Vadovaujantis ABTĮ 116 straipsnio 1 dalimi norminis administracinis aktas (ar... 23. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 24. Pareiškėjos Z. L. apeliacinį skundą tenkinti.... 25. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimą... 26. Pareiškėjos Z. L. skundą tenkinti.... 27. Panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Šiaulių I teritorinio... 28. Sprendimas neskundžiamas....