Byla A2.6.-225-220/2015

1Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Edmundas Žukauskas, sekretoriaujant I. D., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. J., nukentėjusiajai I. J., advokatui B. S., teismo posėdyje išnagrinėjęs L. J., a.k. ( - ) gim. ( - ), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, neteisto, nedirbančio, neįgalaus, besimokančio Tauragės profesinio rengimo centre, gyv. ( - ), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Nustatė

2L. J., 2015-04-11 apie 01.00 val., vairavo automobilį Audi A valst. Nr. ( - ) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, automobilio nesuvaldė ir atsitrenkė į kelio ženklą. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, sugadintas automobilis bei kelio ženklas. Vairuotojas L. J. iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešdamas policijai ir nenusibraižęs eismo įvykio vietos schemos. Tokiais veiksmais L. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 127, 9, 219.1, 219.2, 222 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimus numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

3Administracinėn atsakomybėn traukiamas L. J. kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad jis vairuodamas jo motinai priklausantį automobilį atsitrenkė į prie kelio stovintį kelio ženklą, kurį apgadino. Taip pat eismo įvykio metu buvo apgadintas ir motinai priklausantis automobilis. Jis parodė, kad autoįvykį jis padarė, nes šalia sėdėjęs jo draugas T. M. paėmė už rankinio stabdžio, todėl jis nesuvaldęs automobilio ir atsitrenkė į kelio ženklą. Kadangi jis labai išsigando, tai iš įvykio vietos jie išstūmę automobilį truputi pavažiavo ir jį paliko prie kelio. Automobilyje jie važiavo tryse tai A. V. ir T. M.. Supranta, kad jis pasielgė blogai, nes turėjo pranešti policijai, tačiau buvo išsigandęs, todėl ir nepranešė. Jis su savo draugais prie Kekliškės vasarinės alkoholinių gėrimų negėrė, o tik juos atvežė ir paliko tenai. Po to, jis nuvežė savo sesę ir jo pusseserę į Šilalę, o tenai susitikęs draugą D. S. prabuvo Šilalės mieste kol jam paskambino draugai iš Kekliškės , kad juos parvežtų namo. Ir tada, kaip juos vežė namo, jis padarė avariją. Dėl padaryto pažeidimo labai gailisi, jis yra darbingas tik 30 procentų, be to, jis mokosi Tauragės profesinio rengimo centre elektriku, mokslai eina sunkiai. Jo tėvas yra ūkininkas, jis taip pat yra neįgalus. Tėvas negali važiuoti su traktoriumi, todėl jis padeda tėvams ūkininkauti. Be to, jam teisės vairuoti transporto priemonės yra reikalingos ir važinėti iš Šilalės į Tauragę mokintis. Prašo švelninti jam bausmę ir neatimti teisių vairuoti transporto priemones. Jis yra atlyginęs padarytą žalą dėl kelio ženklo sugadinimo.

4Nukentėjusioji I. J. parodė, kad sūnus apgadino jai priklausiantį automobilį. Tą automobilį ji nedavė vaikui vairuoti. Ji paskambino vaikui ir tada jis pasakė, kad padarė avariją. Nurodė, kad jam kitas vaikas vairavimo metu paėmė už rankinio stabdžio. Jos vaikas yra neįgalus nuo vaikystės , neįgalumas susijęs su protiniu atsilikimu, tačiau jis padeda jiems dirbti ūkio darbus. Jos vyras yra ūkininkas, tačiau irgi yra neįgalus , turi 40 procentų darbingumo, negali ilgai važinėtis su traktoriumi, nes serga vibracine liga. Jie turi apie 7 ha žemės ir pagrinde užsiiminėja telyčių auginimu. Ji pati turi teisę vairuoti transporto priemones, tačiau neturi teisių vairuoti traktorių, o sūnus traktorininko teises turi. Sūnus yra pagrindinis pagalbininkas ūkyje, be jo labai būtų sunku verstis ūkyje. Taip pat sūnus mokosi Tauragės profesinio rengimo centre. Anksčiau jis gyvendavo bendrabutyje, tačiau dabar jau važinėjasi į Tauragę, nes bendrabutyje negalėdavo gyventi dėl patiriamų patyčių, nes jis yra neįgalus. Ji be vaiko dar turi ir dukrą. Prašo skirti švelnesnę bausmę.

5Kaip matyti administracinėn atsakomybėn traukimo asmens paaiškinimų, jis kaltę dėl pasitraukimo iš įvykio vietos pripažįsta visiškai. Jis sutinka, kad vairuodamas automobilį atsitrenkė į kelio ženklą. Eismo įvykio metu buvo pagadintas kelio ženklas, kurio vertė 36,89€, taip pat buvo apgadinta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, motinai, priklausantis automobilis. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė inter alia kyla ir vairuotojui, pasitraukusiam iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013). Kaip matyti L. J. kaltę dėl pasitraukimo iš įvykio vietos pripažįsta visiškai. Todėl laikytina, kad ši jo kaltė įrodyta jo pačio prisipažinimu bei kita bylos medžiaga.

6Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo visiškai kaltę dėl pasitraukimo iš įvykio vietos pripažįsta , tačiau ne visiškai pripažįsta savo kaltę dėl pačio autoįvykio, kurio metu buvo apgadintas kelio ženklas ir jo vairuojamas automobilis. Vertinant L. J. nurodytas aplinkybes, kad jam sutrukdė vairuoti automobilį šalia sėdėjęs draugas T. M., atsižvelgiama į tai, kad pradiniuose savo rašytiniuose paaiškinimuose L. J., byloje apklaustas liudytojas A. V., T. M. ir L. J. motina I. J., to nenurodė. Tik teisminio bylos nagrinėjimo metu L. J. parodė, kad dėl šalia automobilyje sėdėjusio draugo veiksmų, kuris paėmė už automobilio rankinio stabdžio, jis nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio ženklą. Beje, L. J. paaiškinimai, kad, kai jis po eismo įvykio T. M. pasakė, kad dėl jo paėmimo už rankinio stabdžio jis padarė avarija ir dabar T. M. turės atlyginti padarytą žalą, o pastarasis atsakė, kad jeigu jis taip pasakys, tai jis pasakys policijai, kad jis vairavo būdamas neblaivus, yra nelogiški. Kaip matyti, T. M. anksčiau ( b.l. 13), prieš L. J. apklausą, jau pasakė, kad kartu gėrė ir L. J., o pastarasis, apklaustas vėliau( b.l. 12), nepasakė, kad T. M. paėmė už jo vairuojamo automobilio rankinio stabdžio ir dėl to įvyko eismo įvykis. Tai rodo, kad ši aplinkybė atsirado tik vėliau pradėjus bylą nagrinėti teismo posėdyje. Vertinant L. J. ir liudytojo A. V. sveikatos stovį dėl jų neįgalumų, negalima, nustatant bylos aplinkybes, vien remtis jų nenuosekliais ir prieštaringais paaiškinimais. Kaip matyti liudytojas A. V. teismo posėdžio metu iš vis parodė, kad jis apie autoįvykį tik sužinojo iš draugo T. M., ir jį L. J. nuvežęs namo ir paliko, o L. J. su T. M. vieni išvažiavo, nors pirminiuose parodymuose ( b.l. 12) parodė, kad sėdėjo automobilyje, kai įvyko autoįvykis. ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

7Vertinant šias aplinkybes laikytina, kad L. J. teisme nurodytos aplinkybės- dėl kliudymo jam vairuoti transporto priemones, atsižvelgiant į jo sveikatos stovį dėl protinio sutrikimo ( b.l. 73), nėra įrodytos, nes yra prieštaravimai su administracinio teisės pažeidimo tyrimo metu surinkta medžiaga( šie parodymai tyrimo metu nebuvo akcentuoti), be to liudytojas A. V., kuris taip pat turi neįgalumą dėl galvos traumos, šių aplinkybių nepatvirtino. Todėl teismas laiko, kad L. J., pagal savo įsitikinimus ir gebėjimą vertinti jam tenkamos atsakomybės neigiamas pasekmes, taip siekia išvengti atitinkamos atsakomybės. Todėl teismas laiko, kad dėl autoįvykio, kurio metu buvo apgadintas kelio ženklas, yra kaltas L. J.,nes vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus važiavimo greičio, automobilio nesuvaldė ir atsitrenkė į kelio ženklą, iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai ir nenusibraižęs eismo įvykio vietos schemos.

8L. J. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, BIRT ataskaitų žiūrykle, lokaline sąmata, liudytojų parodymais, vaizdo lentelėmis, informacija iš VĮ „Regitra“ bei kita byloje esančia medžiaga. Veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., nes L. J. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nulėmusius kitam asmeniui priklausančio turto apgadinimą, taip pat pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

9Skiriant nuobaudą L. J., atsižvelgiama į pažeidimų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. L. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad pakartotinai per metus padarė pažeidimą susijusį su Kelių eismo taisyklėmis už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda ( ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo numatyto ATPK 130 str. 1d. , pažeidimą padarė būdamas neįgalus( nustatytas 30 proc. darbingumo lygis), savo noru atlygino padarytą žalą dėl kelio ženklo sugadinimo ( ATPK 31 str. 1d. 1,2,10pp.), o dėl pažeidimo numatyto ATPK 127 str. 2d. lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 301 straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (LAT Administracinė byla Nr. 2AT-36-2013).

10Šioje byloje nustatyta, kad autoįvykio metu buvo sugadintas kelio ženklas ir L. J. motinos automobilis. L. J. kelio ženklo atstatymo išlaidas atlygino. Pats L. J. yra neįgalus, turi tik 30 proc. darbingumo( b.l. 39). Jo tėvas, kuris yra ūkininkas, taip pat yra neįgalus ir turi 40proc. neįgalumą( b.l. 44). Iš I. J. paaiškinimų matyti, kad sūnus, nors ir neįgalus, padeda jiems ūkininkauti, be jo negalėtų tinkamai ūkininkauti, nes tėvas yra neįgalus ir dar turi vibracinę ligą, todėl negali dirbti su traktoriumi. O sūnus turi traktorininko teises ir jis pagrinde atlieka ūkio darbus. Taip pat I. J. nurodo, kad sūnus mokosi Tauragės profesinėje technikos mokykloje ir važinėjasi su automobiliu į pamokas( b.l. 49). Motina nurodė, kad prieš tai L. J. gyveno Tauragėje ,bendrabutyje, tačiau pradėjus iš jos vaiko kitiems vaikams tyčiotis, jis pradėjo važinėti į Tauragę automobiliu. L. J. teigiamai charakterizuojamas ir seniūnijos ( b.l. 38). Taip pat šiame seniūnijos rašte yra patvirtinamos aplinkybės, kad jis padeda tėvams ūkininkauti, dirba su žemės ūkio techniką, tėvai turi 7 ha žemės, į mokyklą jis vyksta automobiliu. Pats pasišalinimas iš eismo įvykio neapsunkino kaltojo asmens, sukėlusio autoįvykį, nustatymo. Vertinant L. J., liudytojo A. V. , D. S. nenuoseklius ir prieštaringus parodymus bei jų sugebėjimus išreikšti savo mintis, nebuvo galima visiškai tikslai nustatyti įvykio aplinkybes, tačiau tai esminės reikšmės dėl autoįvykio kaltininko nustatymo bei pažeidimo kvalifikavimo neturėjo. Byloje dėl ATPK 130 str. 1d. nurodyto pažeidimo padarymo nustatytos net trys lengvinančios aplinkybės. Nors L. J. ir nurodė, kad autoįvykis įvyko dėl draugo netinkamo elgesio važiavimo metu imant jam už rankinio stabdžio, tačiau jis iš esmės nurodė, kad jis vis tiek yra kaltas dėl šio įvykio. Be to, vertinant jo ir liudytojo A. V. paaiškinimus būtina atsižvelgti į jų sugebėjimus duoti paaiškinimus dėl jų turimų neįgalumų ( b.l. 73,39). Nors nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), tačiau laikytina, kad L. J. nėra piktybinis pažeidėjas, pirmesnis jo padarytas pažeidimas taip pat nėra šiurkštus. Pažymėtina, kad , kaip ir L. J., taip ir jo tėvas yra neįgalus. Tėvas yra ūkininkas, turi žemės, kurią dirba. Iš motinos paaiškinimo ir seniūnijos rašto matyti, kad be sūnaus jie sunkiai išsiverstų ūkininkaudami, nes sūnus turi traktorininko teises. Eismo įvykio metu didesnė žala buvo padaryta automobiliui nei kelio ženklui, kelio ženklo atstatymo darbų žala atlyginta. Todėl teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius ir pažeidėjo asmenybę, jo sveikatos stovį, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais konstatuoja, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį L. J., kad ir minimalios sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas būtų akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, neatitiktų siekiamų teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų, suvaržytų asmenį akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Todėl laikytina kad yra pagrindas, pritaikius ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas, skirti švelnesnę nuobaudą ir sutrumpinti teisių atėmimo terminą bei skirti mažesnę baudą, nes ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Todėl teisių atėmimo terminas trumpintinas iki 1 vienerių metų ir mažintinas baudos dydis iki 500€.

11Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286-288 straipsniais, 301 str., teismas

Nutarė

12L. J. paskirti:

13pagal ATPK 127 str. 2 d. 28 € ( dvidešimt aštuonių eurų) baudą;

14pagal ATPK 130 str. 1 d. 500 € (penkių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1( vieneriems ) metams.

15Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu, griežtesne nuobauda apimant švelnesnę nuobaudą ir L. J. paskirti galutinę 500 € ( penkių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1( vieneriems ) metams.

16Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 6030, ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, nesumokėjus baudos laiku, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstinai. Sumokėjus baudą, baudos kvitą nedelsiant pristatyti į Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariatą.

17Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Šilalės rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai