Byla 2S-1364-254/2009
Dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarties, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus, Neringos Venckienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB “Vitaresta“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarties, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu.

2Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3

4ieškovas UAB “Vitaresta“ pateikė ieškinį atsakovui UAB “Kauno švara“ ir prašė pripažinti neteisėtu atsakovo atstovo EX Jure advokatės R.Čilinskaitės kontoros pateiktą pranešimą apie 2008-09-08 sutarties Nr.7.1-17-407, sudarytos tarp UAB “Vitaresta“ ir UAB “Kauno švara“, dėl pasinaudojimo Lapių buitinių atliekų sąvartynu, vienašališką nutraukimą, prašė įpareigoti atsakovą vykdyti 2008- 09-08 sutarties Nr.7.1-17-407, sudarytos tarp šalių, dėl pasinaudojimo Lapių buitinių atliekų sąvartynu, sulygtas sąlygas. Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti atsakovui UAB “Kauno švara“ imtis tam tikrų veiksmų, t.y. vienašališkai nutraukti 2008-09-08 sutartį Nr 7.1-17-407, su ieškovu dėl pasinaudojimo Lapių buitinių atliekų sąvartynu, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo bei įpareigoti atsakovą vykdyti 2008-09-08 sutarties Nr. 7.1-17-407 su ieškovu dėl pasinaudojimo Lapių buitinių atliekų sąvartynu, sulygtas sąlygas, leisti ieškovui naudotis Lapių buitinių atliekų sąvartynu iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

5Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 8 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino. Teismas konstatavo, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš esmės atitinka ieškinio dalyką ir jas pritaikius, būtų patenkintas ieškinio reikalavimas. Todėl teismo nuomone tokios laikinosios apsaugos priemonės būtų neproporcingos siekiamiems tikslams, neužtikrintų ieškovo ir atsakovo teisių bei interesų pusiausvyros, prieštarautų teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principams.

6Atskiruoju skundu ieškovas UAB “Vitaresta“ prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones.

7Skunde nurodoma, kad tarp šalių 2007-09-19 buvo sudaryta sutartis dėl pasinaudojimo Lapių buitinių atliekų sąvartynu. Atsakovas 2007 m., 2008 m. sudarydamas sutartis, dėl pasinaudojimo Lapių buitinių atliekų sąvartynu, eilę metų sudarė sąlygas ir teisėtus lūkesčius ieškovui sudaryti sutartis su klientais dėl nepavojingų buitinių atliekų šalinimo regioniniame sąvartyne. Skunde nurodama, kad ieškovas sutartį vykdė tinkamai. Apelianto teigimu, atsakovui vienašališkai nutraukus sutartį, UAB „Vitaresta" ne dėl savo kaltės negalės realizuoti klientams sutartų įsipareigojimų išvežti komunalines atliekas į Lapių sąvartyną, bus priversta stabdyti savo veiklą, patirs didelės žalos, o taip pat į ją bus nukreipta ir klientų patirta žala, klientai dėl ieškovo kaltės neišvežamų buitinių atliekų patirs žalą, kurios atlyginimui reikalavimai bus nukreipti ieškovui UAB „Vitaresta", o vėliau ieškovas neteks ir dalies pajamų bei pelno, nes klientai, kuriems ieškovas, dėl nepritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negalės laiku išvežti buitines atliekas, pasirinks kitą atliekų tvarkytoją, bendrovė bus priversta mažinti veiklos apimtis, atleisti dalį darbuotojų, o tokiu būdu teismo sprendimo, priimto galimai palankaus ieškovo naudai, vykdymas realiai pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas, nes bendrovė negalės atkurti prarastų verslo santykių su klientais, atstatyti šiuo metu pasiektas veiklos apimtis, uždirbamas pajamas, gaunamą pelną ir mokamus mokesčius, išlaikyti darbo vietas. Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas pats nutartyje konstatuoja, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš esmės atitinka ieškinio dalyką, t.y. ieškovas reikšdamas reikalavimus atsakovui, prašo teismo tuos reikalavimus patenkinti pritaikant laikinąsias apsaugos priemones. Apelianto teigimu, taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepadarys žalos atsakovui, priešingai, atsakovas, už ieškovo pagal 2008-09-08 d. sutartį Nr. 7.1.-17-407, dėl pasinaudojimo Lapių buitinių atliekų sąvartynu, pristatytas buitines atliekas uždirbs dalį pajamų, pelno ir valstybės biudžetui sumokės didesnius mokesčius, kas yra aktualu šiuo metu rinkos ekonomikoje esantiems sunkumams.

8Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB “Kauno švara“ prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovas vienašališkai nutraukė sutartį Nr.7.1-17-407 dėl pasinaudojimo Lapių buitinių atliekų sąvartynu pagal sutartyje numatytą teisę, tačiau nuo sutarties nutraukimo momento atsakovas niekada nedraudė ir nedraudžia vežti ieškovui į Lapių buitinių atliekų sąvartyną jo paties veikloje susidariusias komunalines atliekas. Šias aplinkybes patvirtina 2009-07-09 ir 2009-07-20 pranešimai ieškovui. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atsakovo nuomone, ieškovas skųsdamas šia nutartį, siekia ne sprendimo įvykdymo užtikrinimo, o kad atsakovas prieš savo valią teiktų tik tokias paslaugas ieškovui, kurios yra jam naudingos, nors pastarasis vykdo veiklą, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus.

9Atskirasis skundas netenkintinas.

10Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

11Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2008-09-08 tarp šalių sudaryta sutartis Nr.7.1-17-407 Dėl pasinaudojimo Lapių buitinių atliekų sąvartynu ( b.l. 16-17). Pagal sutarties 1.1 p. sutarties objektas buvo nekenksmingų komunalinių atliekų ( buitinių atliekų ir panašių verslo, gamybinių ir organizacinių atliekų), įskaitant atskirai surenkamas frakcijas, nurodytų 2.1.1 punkte, įvežimas į atliekų šalinimo įrenginį – Lapių sąvartyną. Ieškovas grindžia prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tuo, kad jų netaikius bus pažeistos trečiųjų asmenų teisės (įmonės klientų interesai), nes ieškovas negalės realizuoti klientams sutartų įsipareigojimų išvežti komunalines atliekas į Lapių sąvartyną. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal LR Aplinkos ministro įsakymo Nr. 217 “Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 84 punktą, komunalinių atliekų tvarkytojas gali teikti viešąsias tvarkymo paslaugas savivaldybės teritorijoje tik sudaręs sutartį su savivaldybe. Iš atskirojo skundo argumentų galima suprasti, kad ieškovas Lapių sąvartynu siekia naudosis komerciniais, verslo tikslais be sutarties su savivaldybe, todėl pripažinti, kad netaikius laikinosios apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas nėra pagrindo (CPK 144 str., 178 str.).

12Laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susiję su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovui, todėl CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimui įvykdyti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti (CPK 17, 146 str. str.). Kolegija konstatuoja, jog atsakovas neriboja teisės vežti ir šalinti ieškovo veikloje susidarančias mišrias atliekas į Lapių buitinių atliekų sąvartyną ( b.l. 62), todėl pirmiau paminėti principai nėra pažeidžiami (CPK 144 str. 1 d.).

13Teisėjų kolegija pažymi, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neanalizuoja ir nevertina ieškinio pagrįstumo. Iki bylos išsprendimo iš esmės nagrinėjant laikinųjų pasaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne ieškinio pagrįstumas, o aplinkybės, kurios yra susijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo grėsmės egzistavimo tikimybe. Vadovaudamasi šia nuostata, teisėjų kolegija neanalizuoja apelianto atskirajame skunde nurodytų argumentų susijusių su UAB ,,Kauno švara“ teise vienašališkai nutraukti tarp šalių sudarytą sutartį, ir šiuo klausimu nepasisako.

14Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta (CPK 263 str.) ir naikinti jos atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo ( CPK 337 str. 1 p.).

15Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija

Nutarė

17Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-12200-568/2009 palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai