Byla A-552-733-13
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. T. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas V. T. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (I t., b. l. 1-4) ir patikslintu skundu (I t., b. l. 16) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 22 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

5Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2009 m. gruodžio 8 d. iki 2011 m. spalio 5 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K sąlygomis, kurios neatitinka teisės aktų reikalavimų. Periodiškai kamerose, kurių plotas apie 7 kv. m. arba dar mažesnis, buvo kalinamas kartu su 3 ar 4 asmenimis. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ (toliau – ir HN 76:1999) nurodyta, kad vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 5 kv. m ploto. Pabrėžė, kad buvo kalinamas nežmoniškomis, žiauriomis sąlygomis (pelės, tarakonai, blogas apšvietimas, pelėsiai, drėgmė), taip pažeidžiant teisės aktus, nesudarant normalių kalinimo sąlygų. Dėl to patyrė neturtinę žalą. Be to, 2009 m. lapkričio 18 d., kai buvo atvežtas į Lukiškių TI-K, pareigūnams pasakė, kad nerūko ir prašė būti apgyvendintas su nerūkančiais suimtaisiais, tačiau prašymas nebuvo patenkintas ir jis nuo 2009 m. lapkričio 18 d. iki 2010 m. gegužės 10 d. kamerose Nr. 107, 134, 172 kalėjo su rūkančiaisiais (E. B., A. D., L. P., D. B., A. S. ir S. M.). Atskirai nurodė, kad atsakovas nesilaikė Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, kadangi jis buvo apgyvendintas su anksčiau laisvės atėmimo bausmę atlikusiais asmenimis (E. B., A. D., L. P., D. B., A. S.). Dėl to patyrė stresą, sveikatos sutrikimus, orumo pažeminimą, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją.

6Remdamasis Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsniu, Civilinio kodekso 6.271, 6.250 straipsniais, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kurioje pripažinta, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria žalą, kaip ji apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje. Pažymėjo, kad nuo 2011 m. gegužės 16 d. iki 2011 m. lapkričio 4 d. praleido rūsyje, kur ypač blogos sąlygos (drėgmė, šviesos stoka, nėra ventiliacijos), dėl didelio žmonių skaičiaus vienoje kameroje dažnai turėdavo sėdėti susilenkęs ant lovų, dėl to nuolat skaudėjo nugarą, taip pat dėl blogų sąlygų kilo problemų dėl prostatos.

7Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K atsiliepime (I t., b. l. 29–36) prašė pareiškėjo skundą atmesti.

8Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K 2009 m. lapkričio 18 d., o 2011 m. spalio 5 d. vakare išvyko į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3–ąją valdybą. Sutiko su pareiškėjo teiginiais, jog, vadovaujantis HN 76:1999 nuostatomis, vienam asmeniui kameroje turėjo tekti ne mažiau kaip 5 kv. m. Skirstant asmenis į kameras laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktų reikalavimus. Pabrėžė, jog administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei jie perkeliami į laisvesnes kameras. Pažymėjo, kad pareiškėjui atvykus į Lukiškių TI-K buvo užpildytas blankas apie jo asmeninių duomenų tvarkymą, kuriame asmuo turi parašyti, ar jis sutinka būti kartu su rūkančiais asmenimis. Pareiškėjas parašė „Nesutinku“ ir pasirašė, taigi jis nesutiko būti kameroje kartu su rūkančiais asmenimis.

9Atsakovo nuomone, pareiškėjo teiginys, jog jis buvo laikomas su asmenimis, kurie ankščiau yra teisti, neatitinka tikrovės. Iš pareiškėjo areštuoto asmens anketos matyti, kad jis yra neteistas, todėl, vadovaujantis turimais duomenimis, Lukiškių TI-K buvo laikomas pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, t. y. atskirai nuo asmenų, anksčiau atlikusių su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Mano, kad pareiškėjo skunde minimi teiginiai, kad būtent nuo kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K jam pablogėjo sveikata, nepagrįsti. Tardymo izoliatoriuje 2009 m. lapkričio 19 d. gydytojams atlikus pirminę pareiškėjo apžiūrą, buvo nustatyta, kad jis stuburo traumą gavo ankščiau, būdamas Baltarusijos kalėjime, o akies trauma gauta 1986 metais (buvo padarytos keturios potrauminės kairiosios akies operacijos). Esant būtinumui, V. T. visada buvo suteikiama reikiama pagalba ir reikiamas gydymas, skiriami gydymui reikalingi vaistai. 2011 m. spalio 7 d. pareiškėjas buvo apžiūrėtas psichiatro ir terapeuto, kurie nurodė, kad jis nusiskundimų neturi, psichikos sutrikimų nepastebėta. Pažymėjo, kad sprendžiant skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą (I t., b. l. 26–28) nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, pabloginusių jo buvimą minėtoje įstaigoje nebuvo. Pažymėjo, kad Bausmių vykdymo kodeksas nuteistiesiems rūkyti pataisos įstaigose nedraudžia, šį kodeksą įgyvendinančiais poįstatyminiais teisės aktais nuteistiesiems taip pat nėra nustatytas draudimas rūkyti. Lukiškių TI-K administracija visada stengiasi užtikrinti tokias laikymo sąlygas, kad nuteistieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, ir nebūtų pažeisti Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo reikalavimai, butų užtikrintos HN 76:2010 14 p. nuostatos. Teigė, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyti ir konstatuoti atsakovo neteisėti aktai, neteisėtas veikimas ar neveikimas, kuris sąlygojo tariamos neturtinės žalos pareiškėjui padarymą.

11II.

12Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 22 d. sprendimu (II t., b. l. 16-24) pareiškėjo V. T. skundą tenkino iš dalies ir pareiškėjui priteisė 2 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Kitą skundo dalį atmetė.

13Teismas nustatė, kad 2010 m. vasario 8 d. – 2010 m. vasario 9 d. ir 2010 m. balandžio 26 d.–2010 m. gegužės 9 d. laikotarpiais (iš viso 16 dienų) pareiškėjas buvo išvykęs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (I t., b. l. 29–32, 37–38). Todėl per pareiškėjo nurodomą laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 8 d. iki 2011 m. spalio 5 d., jis Lukiškių TI-K iš viso buvo 651 dieną.

14Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis HN 76:1999, galiojusia iki 2010-04-11, tardymo izoliatorių patalpų kamera turėjo būti ne mažesnė kaip 5 m2 vienam kaliniui. Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 (įsigaliojusio nuo 2010 m. gegužės 14 d.)( toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 punktą, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2.

15Nurodė, jog iš atsakovo į bylą pateiktų duomenų (I t., b. l. 29–32) matyti, kad kamerose, kuriose laikytas pareiškėjas, kai kada iš ryto būdavo vienas asmenų skaičius, o vakare – kitas (nuo 1 iki 6 asmenų kameroje). Kadangi tikslus laikas (valandos), kada kameroje būdavo apgyvendinami asmenys, nenurodytas, todėl teismas šiuo atveju pareiškėjo kamerose praleistas dienas skaičiuoja apytiksliai, vieną parą dalydamas per pusę.

16Iš pareiškėjo V. T. asmens įskaitos kortelės (I t., b. l. 37–38) bei atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, atsiliepime pateiktų duomenų apie kamerų plotus (I t., b. l. 29–32) nustatė, kad pareiškėjas 2009 m. gruodžio 8 d.–2010 m. vasario 7 d. buvo laikomas kameroje Nr. 134. 2010 m. vasario 8 d. išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, iš kurios grįžo 2010 m. vasario 10 d. ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 107 (plotas – 7,38 m2). 2010 m. vasario 11 d. perkeltas į kamerą Nr. 172 (plotas – 7,94 m2), kurioje buvo iki 2010 m. balandžio 25 d. Iš viso kamerose laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 8 d. iki 2010 m. balandžio 11 d. buvo laikomi 3–6 asmenys (įskaitant pareiškėją), taigi vienam asmeniui tekdavo nuo 1,23 m2, kai 2010 m. vasario 10 d. šešiese buvo laikomi kameroje Nr. 107, iki 2,64 m2, kai trise buvo laikomi kameroje Nr. 172. Todėl padarė išvadą, kad laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 8 d. iki 2010 m. balandžio 11 d. HN 76:1999 nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 5 m2 kameros ploto, buvo pažeistas, nes pareiškėjui tenkantis kameros plotas buvo daug mažesnis.

17Pabrėžė, kad nuo 2010 m. gegužės 14 d. iki 2011 m. spalio 5 d. pareiškėjui turėjo tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 kameros ploto, kadangi tokia ploto norma tuo metu buvo nustatyta Įsakymu Nr. V-124. Iš bylos duomenų (I t., b. l. 29–32, 37–38) nustatė, kad 2010m. gegužės 14 d.–2010 m. gegužės 25 d. pareiškėjas laikytas kameroje Nr. 140 (plotas – 7,94 m2). 2010 m. gegužės 26 d. perkeltas į kamerą Nr. 307 (plotas – 8,22 m2). Nuo 2010 m. gegužės 27 d. iki 2010 m. gegužės 28 d. laikytas kameroje Nr. 140, o nuo 2010 m. gegužės 29 d. iki 2010 m. birželio 14 d. vakaro – kameroje Nr. 307. 2010 m. birželio 14 d. vakare per keltas perkeltas į kamerą Nr. 151 (plotas – 7,48 m2) ir joje buvo iki 2010 m. birželio 16 d. 2010 m. birželio 17 d. perkeltas į kamerą Nr. 168 (plotas – 7,94 m2), kurioje buvo iki 2010 m. rugsėjo 15 d. 2010 m. rugsėjo 16 d.–2011 m. vasario 8 d. pareiškėjas laikytas kameroje Nr. 151, o 2011 m. vasario 9 d. perkeltas į kamerą Nr. 158 (plotas – 7,94 m2), kurioje buvo iki 2011 m. vasario 20 d. 2011 m. vasario 21 d.–2011 m. gegužės 16 d. laikytas kameroje Nr. 198 (plotas – 7,94 m2), 2011 m. gegužės 16 d. vakare perkeltas į kamerą Nr. 385 (plotas – 6,79 m2) ir joje buvo iki 2011 m. gegužės 19 d. 2011 m. gegužės 20 d. perkeltas į kamerą Nr. 311 (plotas – 7,94 m2), kurioje laikytas iki 2011 m. birželio 2 d. 2011 m. birželio 3 d. perkeltas į kamerą Nr. 373 (plotas – 7,25 m2), iš kurios 2011 m. spalio 5 d. vakare išvyko į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3–ąją valdybą).

18Atsižvelgęs į tai, kad iš viso kamerose laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 14 d. iki 2011 m. spalio 5 d. buvo laikomi 1–4 asmenys, taigi vienam asmeniui tenkantis kameros plotas teisės aktų reikalavimus atitiko 41,5 dienos. Visomis kitomis dienomis nurodytu laikotarpiu Įsakymu Nr. V-124 nustatytos ploto normos nebuvo laikomasi.

19Atkreipė dėmesį į tai, kad HN 76:1999 galiojo iki 2010 m. balandžio 11 d., o Įsakymas Nr. V-124 įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d., taigi 2010 m. balandžio 11 d.–2010 m. gegužės 14 d. laikotarpiu nuostatos dėl vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto tardymo izoliatoriaus kamerose teisės normomis nebuvo sureguliuotos. Nustatė, kad nuo 2010 m. balandžio 11 d. iki 2010 m. balandžio 25 d. pareiškėjas laikytas kameroje Nr. 172 (plotas – 7,94 m2, iš viso kameroje 4 asmenys), 2010 m. balandžio 26 d. išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, iš kurios grįžo 2010 m. gegužės 10 d. ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 117 (plotas – 7,31 m2). 2010 m. gegužės 11 d.–2010 m. gegužės 13 d. laikytas kameroje Nr. 140 (plotas – 7,94 m2, iš viso 3–4 asmenys kameroje). Nurodė, kad 2010 m. balandžio 11 d.–2010 m. gegužės 14 d. laikotarpiu (išskyrus 2010 m. balandžio 26 d.–2010 m. gegužės 9 d., kai buvo išvykęs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę), kai nuostatos dėl vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto tardymo izoliatoriaus kamerose teisės normomis nebuvo sureguliuotos, pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas buvo labai mažas ir neatitiko nei HN 76:1999, nei Įsakymo Nr. V-124 reikalavimų (vienam asmeniui tekdavo nuo 1,98 iki 2,64 m2 ploto), išskyrus vieną dieną – 2010 m. gegužės 10 d., kai jis vienas buvo kameroje Nr. 117, kurios plotas 7,31 m2. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad iš 651 dienos, kurias pareiškėjas praleido Lukiškių TI-K, tik 42,5 dienos kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui, atitiko teisės aktų nuostatas.

20Remdamasis CK 6.271, 6.250 straipsniais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, padarė išvadą, kad buvo pažeidžiama pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 5 kv. m, o nuo 2010 m. gegužės 14 d. – 3,6 kv. m kameros ploto. Teismo vertinimu, šiuo atveju buvo pažeista konstitucinė pareiškėjo teisė į orumą (Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalis), taip pat asmens teisė jaustis oriam, visaverčiam ir lygiateisiam Lietuvos Respublikos piliečiui. Todėl gyvenimas kamerose, neatitinkančiose teisės normų reikalavimų (nesilaikant nustatytų ploto reikalavimų), sukėlė pareiškėjui esminių nepatogumų ir dvasinių kančių, todėl jo reikalavimą dėl žalos atlyginimo šioje dalyje teismas laikė pagrįstu.

21Dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą teismas nurodė, kad pareiškėjas neįrodė skunde dėstomų aplinkybių dėl netinkamų jo laikymo sąlygų, susijusių su kamerų vėdinimu, apšvietimu, santykine oro drėgme, kenkėjų buvimu ir kt. Teismas nustatė, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras atliko Lukiškių TI-K kamerų operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę ir nustatė, kad kamerose Nr. 134, 158, 164, 198, 307, 311, 373 dieninis apšvietimas atitiko higienos normos HN76:2010 22 punkto reikalavimus, santykinė oro drėgmė taip pat atitiko nurodytos higienos normos 26 punkto reikalavimus. Kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normos 24 punkto nuostatas. Vilniaus visuomenės sveikatos centras nustatė, kad kameros Nr. 172 lubos pažeistos pelėsio ir tai neatitinka higienos normos 76:2010 56 punkto reikalavimų (I t., b. l. 6), tačiau šiuo atveju nenustatyta, kad dėl to pareiškėjui padaryta žalos, kaip ji apibrėžta CK 6.250 str. 1 d. (fizinio skausmo, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų ir pan.).

22Dėl pareiškėjo teiginių, kad jis nerūko ir pageidavo kalėti su nerūkančiais asmenimis, tačiau Lukiškių TI-K administracija į tai neatsižvelgė, teismas nurodė, kad pareiškėjui 2009 m. lapkričio 18 d. atvykus į Lukiškių TI-K jis blanke apie jo asmeninių duomenų tvarkymą nurodė, kad jis nesutinka būti kartu su rūkančiais asmenimis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad su pareiškėju nuo 2010 m. vasario 11 d. iki 2010 m. kovo 29 d. kartu kalėjęs L. P. bei nuo 2010 m. kovo 30 d. iki 2010 m. gegužės 20 d. kartu kalėjęs S. M. buvo rūkantys.

23Teismas nustatė, kad pareiškėjas 99 dienas kalėjo su rūkančiais asmenimis, nors pats yra nerūkantis, todėl kardomojo kalinimo vietų administracija, neužtikrinusi tokių pareiškėjo gyvenimo sąlygų, kad jis nebūtų priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, pažeidė Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio reikalavimus bei pareiškėjo teises. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju Lukiškių TI-K administracija nesiėmė veiksmų, kad būtų užtikrintas draudimas rūkyti gyvenamosiose bei kitose bendro naudojimo patalpose, taigi pažeidė teisės aktų nuostatas. Konstatavo, kad atsakovo administracija, laikydama pareiškėją su gyvenamosiose patalpose rūkančiais asmenimis, pažeidė teisės aktų, t. y. Tabako kontrolės įstatymo bei Lietuvos higienos normos HN 76:2010 (galiojančios nuo 2010 m. balandžio 11 d.), reikalavimus, sukėlė pareiškėjui nepatogumų, taigi jis pagrįstai reikalauja žalos atlyginimo.

24Pažymėjo, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktą, asmenys, anksčiau atlikę su laisvės atėmimu susijusias bausmes, uždaromi kamerose atskirai nuo asmenų, anksčiau neatlikusių su laisvės atėmimu susijusių bausmių. Nurodė, jog iš byloje esančios pareiškėjo areštuoto asmens anketos matyti, kad jis anksčiau nebuvo teistas ir nustatė, kad pareiškėjas su E. B., kuris anksčiau buvo atlikęs laisvės atėmimo bausmę, kartu buvo kameroje Nr. 134 nuo 2009 m. lapkričio 19 d. iki 2010 m. vasario 7 d. (88 dienas) (I t., b. l. 37–38, 119–120), pareiškėjas su L. P., anksčiau atlikusiu laisvės atėmimo bausmę (I t., b. l. 134–143), kartu kalėjo nuo 2010 m. vasario 11 d. iki 2010 m. kovo 29 d. (47 dienas) (I t., b. l. 37–38, 132 – 133), o su A. D., anksčiau atlikusiu laisvės atėmimo bausmę (I t., b. l. 153–158), kartu buvo kameroje Nr. 134 nuo 2009 m. gruodžio 17 d. iki 2010 m. vasario 7 d. (I t., b. l. 37–38, 147–152) (šį laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 19 d. iki 2010 m. vasario 7 d., kai pareiškėjas kalėjo su E. B.). Pareiškėjas su D. B. kameroje Nr. 172 kalėjo nuo 2010 m. vasario 22 d. iki 2010 m. balandžio 26 d. (I t., b. l. 37–38, 176–178), iš pateiktų į bylą duomenų, negalima daryti išvados, kad D. B. anksčiau būtų atlikęs su laisvės atėmimu susijusią bausmę (t. I, b. l. 179–183). Pareiškėjas V. T. su A. S. kameroje Nr. 311 buvo nuo 2011 m. gegužės 20 d. iki 2011 m. gegužės 27 d. (8 dienas), kameroje Nr. 373 – nuo 2011 m. rugsėjo 10 d. iki 2011 m. rugsėjo 23 d. (14 dienų) ir nuo 2011 m. rugsėjo 26 d. iki 2011 m. lapkričio 2 d. (37 dienas), o kameroje Nr. 384 – nuo 2011 m. lapkričio 24 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d. (7 dienas) (t. I, b. l. 37–38, 192–200). Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas 201 dieną kalėjo su asmenimis, kurie anksčiau buvo atlikę laisvės atėmimo bausmę, o laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 17 d. iki 2010 m. vasario 7 d., net du asmenys, kalėję su pareiškėju, anksčiau buvo atlikę su laisvės atėmimu susijusią bausmę.

25Teismas padarė išvadą, kad Lukiškių TI-K nesilaikė Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinto reikalavimo, kadangi pareiškėjas, anksčiau neatlikęs laisvės atėmimo bausmės, buvo apgyvendintas su nuteistaisiais, kurie tokią bausmę jau buvo anksčiau atlikę. Padarė išvadą, kad tai pareiškėjui sukėlė dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų, matyti, kad 2010 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į medikus, prašydamas vaistų „dėl miego“, konstatuota, kad jo nuotaika slogi (t. I, b. l. 77).

26Nagrinėjamu atveju teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo teisės Lukiškių TI-K buvo pažeidžiamos ilgą laiką ir įvairiais būdais (651 sieną kalėjo kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis kameros plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, 99 dienas buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, 201 dieną teko kalėti su anksčiau teistais asmenimis), taigi šiuo atveju vien pažeidimo pripažinimo nepakanka pareiškėjo pažeistoms teisėms apginti, todėl jo reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo yra pagrįstas.

27Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį dėl kalinimo kamerose, kuriose pareiškėjui tektų ne mažiau nei 5, o vėliau 3,6 kv. m kameros ploto, kalinimo su rūkančiais asmenimis bei asmenimis, kurie jau buvo atlikę laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į pažeidžiamos vertybės pobūdį, pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamo tinkamomis sąlygomis, atitinkančiomis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, pažeidimo mastą, intensyvumą ir trukmę (atsižvelgė į tai, kad per 651 dieną, kurias pareiškėjas buvo Lukiškių TI-K, tik 42,5 dienos jis buvo laikomas kamerose, kai jose vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko teisės aktų reikalavimus, 99 dienas jis laikytas su rūkančiais asmenimis, taip pat 201 dieną su anksčiau laisvės atėmimo bausmę atlikusiais asmenimis) bei Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio ir pragyvenimo sąlygas (minimali mėnesinė alga – 850 Lt, vidutinis darbo užmokestis – apie 2 138 Lt), teismų praktiką panašiose bylose ir pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį vertino 2 500 Lt.

28III.

29Pareiškėjas V. T. pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 41-48), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti ir iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K priteisti 22 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

30Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K 651 parą buvo laikomas kamerose, kai jose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, iš jų 99 paras buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis ir 201 parą laikomas su anksčiau laisvės atėmimo bausmę atlikusiais asmenimis, todėl teismas per maža suma įvertino pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiškose bylose, pavyzdžiui 2009 m. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-121/2009 už pareiškėjos laikymą 16 parų netinkamomis sąlygomis buvo priteista 1 000 Lt, tuo tarpu šiuo atveju buvo pripažinta, kad pareiškėjas netinkamomis sąlygomis buvo įkalintas net 651 parą. Kitoje administracinėje byloje Nr. I-1985-95/2012 pareiškėjui už įkalinimą netinkamomis sąlygomis už beveik vienerius metus buvo priteista 2 000 Lt suma, todėl mano, kad jam priteista suma laikytina neproporcinga ir nepagrįstai maža bei neatitinka teisingumo principo reikalavimo. Be to, Vilniaus visuomenės sveikatos centro atlikto patikrinimo objektyvumas kelia abejonių, kadangi jis vyksta nuteistiesiems nedalyvaujant.

31Atsakovas Lukiškių TI-K pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 53-55), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

32Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, kadangi negalima objektyviai nustatyti, koks konkretus kameros plotas teko pareiškėjui atitinkamą dieną. Esant dažnai asmenų skaičiaus kameroje kaitai, tam tikromis dienomis vienam asmeniui tekusį, galimai mažesnį kameros plotą nereikėtų vertinti kaip tęstinio ir intensyvaus pažeidimo, dėl kurio pareiškėjas galėtų patirti neturtinę žalą.
  2. Pareiškėjas neįrodė skunde dėstomų aplinkybių dėl netinkamų jo laikymo sąlygų, susijusių su kamerų vėdinimu, apšvietimu, santykine oro drėgme, kenkėju buvimu ir dėl kitų aplinkybių, t. y. pareiškėjas neįrodė aplinkybių dėl žalos atsiradimo fakto. Dėl to, kad pareiškėjas 2010 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į medikus, prašydamas vaistų „dėl miego“, pažymi, kad laiku suteikta pagalba, reikiamas gydymas, bei suteikti reikiami gydymui vaistai - negalėjo pareiškėjui sukelti intensyvių neigiamų pojūčių, kurie truktų visą laiką, nepertraukiamai.
  3. Nagrinėjant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi būti nustatytos visos CK 6.271 straipsnyje numatytos viešosios atsakomybės sąlygos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindė jokiais įrodymais, kaip to reikalauja Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 6 punktas. Abstraktūs teiginiai, kuriuose pakartotas Civiliniame kodekse pateiktas neturtinės žalos apibrėžimas, negali būti pagrindas tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Remiantis suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A-525-2017/2012, Nr. A-146-1527/2012) reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra atmetami, kadangi pažeidimo fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais

33Pareiškėjas V. T. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (II t., b. l. 61-64) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Iš esmės pakartoja skunde ir apeliaciniame skunde teismui išdėstytą poziciją. Papildomai pažymi, kad jo nuomone, teismas per maža suma įvertino pareiškėjo netinkamomis sąlygomis įkalinimo laiką Lukiškių TI-K (priteisė tik 2 500 Lt iš prašomų 22 000 Lt). Nurodo, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, jo išgyvenimai negali būti laikomais trumpalaikiais ar mažareikšmiais.

34Teisėjų kolegija

konstatuoja:

35IV.

36Apeliaciniai skundai atmestini.

37Byloje kilęs ginčas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui jo patirtą neturtinę žalą, kuri kildinama iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracijos neteisėtų veiksmų, pasireiškusių pareiškėjo kalinimu kamerose, savo plotu neatitinkančiose nustatytų reikalavimų, apgyvendinimu kartu su rūkančiais bei anksčiau teistais asmenimis.

38Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo neteisėtus atsakovo veiksmus ir iš atsakovo Lietuvos valstybės pareiškėjo naudai priteisė 2 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

39Pareiškėjas apeliaciniame skunde ginčija priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį, o atsakovas savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pareiškėjas neįrodė jam padarytos žalos, o teismas nenustatė visų civilinės atsakomybės sąlygų.

40Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad neturtinės žalos įrodinėjimas, atsižvelgiant į neturtinės žalos sampratą, negali nepasižymėti atitinkama specifika. Neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais ir dažnai yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, kaip tai galėtų būti padaryta pagrindžiant turtinę žalą, dažnai yra neįmanoma. Taigi ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Taigi įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (LVAT 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008).

41Dėl pareiškėjo kalinimo kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų dėl kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui

42Atsižvelgdama į HN 76:1999 ir Įsakymo Nr. V-124 reikalavimus bei nagrinėjamoje byloje pateiktus duomenis, apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo kalinimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime metu (2009 m. gruodžio 8 d. – 2011 m. spalio 5 d.) visą laiką nebuvo tinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė į nustatyto dydžio gyvenamąjį plotą.

43Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto argumentas, kad jis negali daryti įtakos kalinamų asmenų skaičiui nėra reikšmingas sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, nes remiantis Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, Lukiškių TI-K administracijos kaltės nebuvimas valstybės atsakomybės nešalina ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.

44Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008; Nr.A502-734/2009, Nr. A502-1235/2012, Nr. A525-1247/2012). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Taigi teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių dėl to, jog gyvenimas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, sukėlė pareiškėjui esminių nepatogumų ir dvasinių kančių, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytinas pagrįstu.

45Dėl pareiškėjo apgyvendinimo rūkančiųjų kameroje

46Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad asmenų laikymas vienoje kamerose kartu su rūkančiaisiais pažeidžia teisės aktų (Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010) nuostatas bei pareiškėjų teisę į jų sveikatai saugią aplinką ir orumą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 14 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

47Byloje nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjui 2009 m. lapkričio 18 d. atvykus į Lukiškių TI-K jis aiškiai nurodė, kad nesutinka būti kalinamas kartu su rūkančiais asmenimis, tačiau laikotarpiais nuo 2010 m. vasario 11 d. iki 2010 m. gegužės 20 d. (viso 99 dienas) buvo laikomas kamerose kartu su rūkančiais nuteistaisiais.

48Kaip nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje A756-1160/2012, Europos Žmogaus Teisių Teismas (2011 m. sausio 25 d. sprendime byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05) taip pat yra konstatavęs, jog valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemą taip, kad būtų užtikrinta pagarba kalinių orumui. Ta aplinkybė, kad kalėjimas yra perpildytas ir jame trūksta vietų, neatleidžia kalėjimo administracijos nuo pareigos pasirūpinti kalinio sveikata. Net kasdieniai užsiėmimai (mankšta) kalėjimo kieme, sportiniai žaidimai, gana didelė ir erdvi, natūralios saulės apšviesta ir vėdinama kamera nepašalino pasyvaus rūkymo padarytos žalos, patirtos tuo metu, kai pareiškėjas buvo kalinamas vienoje kameroje su rūkančiaisiais. Nerūkančio asmens kalinimas kartu su rūkančiais kaliniais ir dėlto jo priverstinis kvėpavimas tabako dūmais teismo buvo pripažintas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimu.

49Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Lukiškių TI-K administracija nesiėmė veiksmų, kad būtų užtikrintas draudimas rūkyti gyvenamosiose ir kitose bendro naudojimo patalpose, ir laikydama pareiškėją kartu su šiose patalpose rūkančiais nuteistaisiais, pažeidė pirmiau minėtas teisės aktų (Tabako kontrolės įstatymo ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010) normas ir pareiškėjo teisę į sveikatai saugią aplinką.

50Atskirai pažymėtina, jog priešingai nei apeliaciniame skunde teigia atsakovas, tai, kad specialiuose teisės aktuose nėra numatyta kardomojo kalinimo vietų administracijos pareiga atskirti rūkančius kalinamuosius nuo nerūkančių nešalina valstybės atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo.

51Dėl patalpinimo į vieną kamerą su anksčiau teistais asmenimis

52Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad asmenys, anksčiau atlikę su laisvės atėmimu susijusias bausmes, uždaromi kamerose atskirai nuo asmenų, anksčiau neatlikusių su laisvės atėmimu susijusių bausmių. Remiantis byloje esančiais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjas anksčiau nebuvo teistas, tačiau iš viso 201 dieną jis buvo kalinamas kartu su asmenimis, kurie anksčiau buvo atlikę laisvės atėmimo bausmę.

53Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Lukiškių TI-K nesilaikė ir Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinto reikalavimo, o tai, kad pareiškėjas, anksčiau neatlikęs laisvės atėmimo bausmės, buvo apgyvendintas su nuteistaisiais, kurie tokią bausmę jau buvo anksčiau atlikę, jam sukėlė dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų.

54Dėl neturtinės žalos atlyginimo

55Kaip minėta, Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

56Pažymėtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus žalos dydžiui nustatyti reikšmingus kriterijus, taip pat į kitus kriterijus, kuriuos teismas pripažįsta svarbiais. Pažymėtina ir tai, kad siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą atsižvelgiama į šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką. Dėl šios priežasties nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius.

57Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes pažeidimo laikotarpis yra pakankamai ilgas ir nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija. Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidimą nepagrįstai vertino kaip intensyvų ir tęstinį, nes kameroje laikomų asmenų skaičius paros bėgyje nuolat kito, dėl to kito ir jiems tenkanti ploto dalis, yra atmestini kaip neįrodyti, be to, pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę aptarė vertindamas pažeidimo trukmės skaičiavimą. Nors dėl atsakovo nurodytų aplinkybių kalinamiems asmenims tenkanti ploto dalis kameroje kai kuriuo laiku galėjo būti santykinai didesnė, tačiau nėra pagrindo vertinti, kad ji būtų visiškai atitikusi nustatytas normas.

58Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija (CK 6.250 str.). Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo pinigais, tinkamai vadovavosi CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais: atsižvelgė į pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam sąlygomis, kurios atitiktų Lietuvos higienos normų reikalavimus, pažeidimo mastą ir trukmę, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, ir teisingai nusprendė, kad 2500 Lt išmoka yra pakankama pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Ši pinigų suma, teisėjų kolegijos vidiniu įsitikinimu bei vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiškose bylose (pvz., 2009 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-734/2009, kurioje už kalinimą nepriimtinomis sąlygomis, t. y. dėl kamerų perpildymo ir patalpinimo kartu su rūkančiaisiais, kai pažeidimas truko beveik 2 metus, pareiškėjui priteista 2 500 Lt neturtinės žalos atlyginimas; 2012 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1160/2012, kurioje už patalpinimą su rūkančiaisiais beveik 3 metus priteista 2 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1181/2010, kurioje už kalinimą nepriimtinomis sąlygomis dėl kamerų perpildymo, kai pažeidimas truko apie 2,5 m., priteista 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir kt.), teisingumo ir protingumo kriterijais, nagrinėjamu atveju nėra aiškiai per didelė ar per maža.

59Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos administracinių teismų nutartys yra priimtos bylose, kurių faktinės aplinkybės nėra tapačios ar labai panašios į nagrinėjamą atvejį, todėl jomis kaip teismo precedentu nesiremtina.

60Apibendrindama nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

61Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

62pareiškėjo V. T. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, apeliacinius skundus atmesti.

63Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas V. T. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (I t., b. l. 1-4) ir... 5. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2009 m. gruodžio 8 d. iki 2011 m. spalio 5 d.... 6. Remdamasis Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsniu, Civilinio kodekso... 7. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K atsiliepime (I t.,... 8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K 2009 m.... 9. Atsakovo nuomone, pareiškėjo teiginys, jog jis buvo laikomas su asmenimis,... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą... 11. II.... 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 22 d. sprendimu (II... 13. Teismas nustatė, kad 2010 m. vasario 8 d. – 2010 m. vasario 9 d. ir 2010 m.... 14. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis HN 76:1999, galiojusia iki 2010-04-11,... 15. Nurodė, jog iš atsakovo į bylą pateiktų duomenų (I t., b. l. 29–32)... 16. Iš pareiškėjo V. T. asmens įskaitos kortelės (I t., b. l. 37–38) bei... 17. Pabrėžė, kad nuo 2010 m. gegužės 14 d. iki 2011 m. spalio 5 d.... 18. Atsižvelgęs į tai, kad iš viso kamerose laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės... 19. Atkreipė dėmesį į tai, kad HN 76:1999 galiojo iki 2010 m. balandžio 11 d.,... 20. Remdamasis CK 6.271, 6.250 straipsniais, Lietuvos vyriausiojo administracinio... 21. Dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą teismas nurodė, kad pareiškėjas... 22. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jis nerūko ir pageidavo kalėti su... 23. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 99 dienas kalėjo su rūkančiais... 24. Pažymėjo, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4... 25. Teismas padarė išvadą, kad Lukiškių TI-K nesilaikė Suėmimo vykdymo... 26. Nagrinėjamu atveju teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo teisės... 27. Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį dėl kalinimo... 28. III.... 29. Pareiškėjas V. T. pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 41-48), kuriuo... 30. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K 651... 31. Atsakovas Lukiškių TI-K pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 53-55),... 32. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 33. Pareiškėjas V. T. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (II t., b. l.... 34. Teisėjų kolegija... 35. IV.... 36. Apeliaciniai skundai atmestini.... 37. Byloje kilęs ginčas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui... 38. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo... 39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde ginčija priteistos neturtinės žalos... 40. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai,... 41. Dėl pareiškėjo kalinimo kamerose, neatitinkančiose higienos normų... 42. Atsižvelgdama į HN 76:1999 ir Įsakymo Nr. V-124 reikalavimus bei... 43. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto argumentas, kad jis negali daryti... 44. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi... 45. Dėl pareiškėjo apgyvendinimo rūkančiųjų kameroje... 46. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad... 47. Byloje nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjui 2009 m. lapkričio 18 d. atvykus... 48. Kaip nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 12 d.... 49. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios... 50. Atskirai pažymėtina, jog priešingai nei apeliaciniame skunde teigia... 51. Dėl patalpinimo į vieną kamerą su anksčiau teistais asmenimis... 52. Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad... 53. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad... 54. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 55. Kaip minėta, Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje... 56. Pažymėtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės... 57. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo... 58. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę... 59. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos administracinių teismų nutartys... 60. Apibendrindama nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija... 61. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 62. pareiškėjo V. T. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių... 63. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimą...