Byla 2S-318-450/2018
Dėl žalos likviduojamos bendrovės naudai priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, civilinėje byloje pagal ieškovių UAB „Skomė“, UAB „Baltic arms“ ir LUAB „FF lizingas“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB0 „Admivita“, ieškinį atsakovui Z. V. dėl žalos likviduojamos bendrovės naudai priteisimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu buvo patenkintas ieškovių ieškinys ir LUAB „FF lizingas“ naudai iš atsakovo Z. V. priteista 23 169,60 Eur žalai atlyginti.
  2. Atsakovas Z. V. pateikė prašymą priimti papildomą teismo sprendimą, kuriame prašė pasisakyti dėl prašymo nutraukti bylą arba patikslintą ieškinį palikti nenagrinėtą; pasisakyti dėl atsakovo prašymo atsisakyti ginti apsimestines ieškovų deklaruojamas teises. Atsakovas taip pat pakartojo eilę prašymų, kuriuos jis jau ne kartą teikė bylos nagrinėjimo iš esmės metu, tarp jų – pripažinti E. D. ir jo sutuoktinės dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, išreikalauti antstolių D. B. ir R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo video medžiagą, įpareigoti UAB „Admivita“ sudaryti sąlygas atsakovui susipažinti su LUAB „FF lizingas“ dokumentais, neleisti advokatui V. B. atstovauti UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“, įpareigoti E. D. pateikti paaiškinimą apie tai, ar yra nutraukta sutartis su įmone, teikusia LUAB „FF lizingas“ buhalterinės apskaitos paslaugas, išreikalauti LUAB „FF lizingas“ buhalterinės apskaitos programų nurašymo ir sunaikinimo aktus, prašė pasisakyti dėl prašymų įvertinti ieškovų atstovų neetišką elgesį, skirti jiems baudas, pasisakyti dėl ekspertizių, susijusių su atsakovo sveikatos būklės įvertinimu, taip pat dėl LUAB „FF lizingas“ patalpų vertės ir galimybių atsiskaityti su LUAB „FF lizingas“ kreditoriais tuo atveju, jei nebūtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės bei dėl atsakovo 2017 m. gegužės 8 d. prašymo atnaujinti procesą.
  3. Nurodė, kad netiesioginis ieškovės UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“ ieškinys negalėjo būti patenkintas remiantis CK 6.68 str. pagrindu, nes LUAB „FF lizingas“ kartu su UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“ pareiškė patikslintą ieškinį dėl to paties dalyko ir patikslintu ieškiniu LUAB „FF lizingas“ pareiškė atsakovui Z. V. tiesioginį reikalavimą. Reiškiant netiesioginį ieškinį LUAB „FF lizingas“ turėjo būti trečiuoju asmeniu, o LUAB „FF lizingas“ reiškiant tiesioginį ieškinį UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“ turėjo būti trečiaisiais asmenimis; bendras visų trijų ieškovių ieškinys neturėjo būti nagrinėjamas teisme.
  4. Ieškovių UAB „Skomė“, UAB „Baltic arms“ ir LUAB „FF lizingas“ atstovai pateikė atsiliepimus į atsakovo prašymą priimti papildomą sprendimą, kuriais prašė atmesti atsakovo pareiškimą su jame išdėstytais prašymais.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 20 d. nutartimi netenkino atsakovo Z. V. pareiškimo priimti papildomą teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-429-466/2017.
  2. Teismas, įvertinęs atsakovo prašymo argumentus, nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vadovaujantis CPK 277 str. 1 d. priimti papildomą teismo sprendimą. Teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti (CPK 276 str. 1 d.). Tokie atsakovo argumentai, kaip negalimumas tenkinti visų trijų ieškovių to paties reikalavimo yra išdėstyti atsakovo apeliaciniame skunde. Taip pat atsakovo apeliaciniame skunde dėl teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo nurodyta eilė tų pačių aplinkybių, kaip ir prašyme priimti papildomą teismo sprendimą. Pasak teismo, 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu jis išsprendė vienintelį pareikštą ieškovių reikalavimą, todėl neišspręstų reikalavimų nėra (CPK 277 str. 1 d. 1p.), klausimų dėl priteisto sumos dydžio atsakovas nekelia (CPK 277 str. 1 d. 2 p.), o bylinėjimosi išlaidos išspręstos teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu bei 2017 m. birželio 1 d. papildomu teismo sprendimu (CPK 277 str. 1 d. 3 p.). Teismas pažymėjo, kad atsakovo besikartojančius prašymus, kurie nurodyti ir pareiškime priimti papildomą teismo sprendimą, teismas išsprendė rašytinėmis nutartimis, kurios atsakovui yra žinomos. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškimą priimti papildomą teismo sprendimą netenkino.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7

  1. Atsakovas Z. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
    1. Teismas privalo išspręsti ne tik ieškovo, bet ir visų bylos dalyvių prašymus, pateiktus jų procesiniuose dokumentuose.
    2. 2017 m. gegužės 24 d. sprendime nepasisakyta dėl reikalavimų, pareikštų Z. V. atsiliepime į patikslintą ieškinį ir kituose atsakovo procesiniuose dokumentuose. Net jei dalis reikalavimų buvo nagrinėti iki bylos nagrinėjimo iš esmė, atsakovas teismo juos prašė spręsti bylą nagrinėjant iš esmės, o ne iki to.
  1. Ieškovės UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic Arms“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo apeliacinį procesą nutraukti; tuo atveju jei apeliacinis procesas nebūtų nutrauktas, atskirąjį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
    1. Atskirasis skundas neatitinka CPK reikalavimų, nes jį surašė ir pasirašė vienas apeliantas, kuris nėra advokatas ir neturi aukštojo universitetinio išsilavinimo. Teismas turėjo atsisakyti priimti atskirąjį skundą kaip paduotą neturinčio teisės jį paduoti asmens.
    2. Teismas išsprendė vienintelį byloje pareikštą ieškinio reikalavimą dėl 23 169,60 Eur žalos atlyginimo ir šį reikalavimą tenkino; apeliantas šioje byloje jokių reikalavimų nebuvo pareiškęs. Apelianto reiškiami procesiniai prašymai nėra ieškinio reikalavimai, dėl kurių turi būti pasisakoma teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Pirmosios instancijos teismas visus apelianto prašymus išsprendė rašytinėmis ir protokolinėmis nutartimis, o dėl apelianto atsikirtimų į ieškinį teismas pasisakė teismo sprendime.
  2. Ieškovė LUAB „FF lizingas“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Admivita“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
    1. Atskirasis skundas surašytas ir pasirašytas tik apelianto, t. y. fizinio asmens, neturinčio aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo; kartu su atskiruoju skundu nepateikti duomenys, kad už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis.
    2. Visi 2017 m. birželio 17 d. apelianto pareiškime nurodyti reikalavimai jau buvo išspręsti šioje civilinėje byloje priimtomis 2016-12-14, 2016-12-22, 2016-07-28, 2017-04-19, 2017-04-21, 2017-05-04, protokolinėmis ir/ ar rašytinėmis pirmosios instancijos teismo nutartimis bei 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Atskirasis skundas atmestinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. CPK 277 straipsnyje įtvirtinta papildomo sprendimo priėmimo galimybė tais atvejais, kai teismas, priėmęs byloje sprendimą, neišsprendė reikalavimo, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus (CPK 277 straipsnio 1 dalies 1 punktas); išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti (CPK 277 straipsnio 1 dalies 2 punktas); neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Išdėstyta teisės norma leidžia daryti išvadą, jog papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu tuomet, kai teismas, esant šalies pareikštam prašymui, neišsprendė tam tikro prašymo.
  3. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teismo sprendimo trūkumų ištaisymo teisinius institutus (klaidų sprendime ištaisymą, sprendimo išaiškinimą, papildomą sprendimą), siekė sukurti mechanizmą, kuriuo būtų galima rasti išeitį iš bet kokios sudėtingiausios situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių trūkumų jo (sprendimo) įvykdymas yra komplikuotas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų šalinimo būdus, taip pat siekė, kad jais būtų išvengta absurdiškų situacijų ir būtų realiai įvykdytas teisingumas, kurį vykdyti teismams deleguota Lietuvos Respublikos Konstitucijos109 straipsnio. Dėl to, kai yra teismo sprendimo trūkumų, įstatymų leidėjo nustatytus šių trūkumų šalinimo būdus teismas privalo naudoti efektyviai, taip pat ir savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo mėn. 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2000).
  4. Nagrinėjamu atveju atsakovas Z. V., nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad teismas nepasisakė dėl jo procesinių prašymų 2017 m. gegužės 24 d. sprendime. Kaip minėta, pagal CPK 277 straipsnį teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas (1 punktas); teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti (2 punktas); teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (3 punktas). Taigi įstatymo leidėjas yra nustatęs baigtinį sąrašą sąlygų, kurioms esant teismas turi teisę priimti papildomą sprendimą / nutartį, tačiau šiuo atveju apelianto prašymai, kurių pagrindu jis prašo priimti papildomą sprendimą, neatitinka CPK 277 straipsnio reikalavimų, nes šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl vienintelio reikalavimo – 23 169,60 Eur žalos atlyginimo iš atsakovo ir toks reikalavimas 2017 m. liepos 20 d. sprendimu buvo išspręstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu jis išsprendė vienintelį pareikštą ieškovių reikalavimą, todėl neišspręstų reikalavimų nėra (CPK 277 str. 1 d. 1p.), klausimų dėl priteisto sumos dydžio atsakovas nekelia (CPK 277 str. 1 d. 2 p.), o bylinėjimosi išlaidos išspręstos teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu bei 2017 m. birželio 1 d. papildomu teismo sprendimu (CPK 277 str. 1 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai konstatavo, kad atsakovo nurodyti argumentai prašyme dėl papildomo sprendimo priėmimo, kaip negalimumas tenkinti visų trijų ieškovių to paties reikalavimo, yra išdėstyti atsakovo apeliaciniame skunde, kuris teismo 2017 m. birželio 29 d. teismo rezoliucija priimtas tolimesniam nagrinėjimui. Taigi, esant nustatytoms aplinkybėms, apelianto prašymas dėl papildomo sprendimo laikytinas siekimu pakartotinio jo keliamų klausimų nagrinėjimo skirtingomis procesinėmis formomis, t. y. tiek apeliaciniu skundu, tiek prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo, nors tokia alternatyvi galimybė CPK nenumatyta. Pažymėtina, kad apeliantas iš esmės pakartotinai dėsto procesinius prašymus ir argumentus, dėl kurių apeliantui ne kartą atsakyta / išaiškinta / išspręsta pirmosios instancijos teismo protokolinėmis ir/ ar rašytinėmis nutartimis bei 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pagrindų taikyti CPK 277 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir priimti papildomą sprendimą dėl neišspręstų reikalavimų, šioje byloje nenustatyta.
  5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, pateiktą medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, padarė teisingas išvadas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais nėra įstatyme numatytų pagrindų. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  6. Ieškovė UAB „Skomė“ prašė jos naudai iš apelianto priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl bylinėjimosi išlaidos jos naudai nepriteistino.

10Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai