Byla 2-18/2009

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, civilinėje byloje Nr. 2-468-212/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Nijolės Piškinaitės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Didriestė“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo UAB „Didriestė“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, civilinėje byloje Nr. 2-468-212/2008.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3Atsakovas UAB „Didriestė“ kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 13 d. ir 2008 m. gegužės 15 d. nutartimis pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones:

41) žemės sklypo, esančio Klaipėdos g. 79, Panevėžyje, areštą;

52) draudimą atsakovams šiame sklype rengti, derinti ir tvirtinti teritorijų planavimo dokumentus, statinių projektus, gauti, duoti leidimus statyti, atlikti kasinėjimo ar griovimo darbus;

63) draudimą atsakovams statyti, kasinėti išgriauti 0,5104 ha ploto žemės sklype, esančiame Klaipėdos g. 79, Panevėžys, pagal turimus statybos leidimus; laikiną sustabdymą atsakovams išduotų statybos, griovimo ir kasinėjimo darbų leidimų galiojimo 0,5104 ha ploto žemės sklype, esančiame Klaipėdos g. 79, Panevėžys.

7Atsakovas UAB „Didriestė“ taip pat prašė atsakovams paskirti baudas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Jis nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės užkerta kelią bylą išspręsti iš esmės ir įgyvendinti ieškovų reikalavimus, nes negali būti parengtas detalusis planas; ginčijamos žemės nuomos sutartys netrukdo atkurti nuosavybės teisių natūra; ieškovų prašomas grąžinti žemės sklypas turi visuomeninį poreikį, todėl nuosavybės teisės jiems negali būti atkurtos natūra. Dėl šių aplinkybių laikinosios apsaugos priemonės yra nepagrįstos, neadekvačios ir pažeidžia atsakovų interesus.

8Panevėžio apygardos teismas 2008 m. lapkričio 4 d. nutartimi prašymą atmetė ir nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas tenkindamas ieškovų atstovo R. Jasinsko prašymą, 2008 m. gegužės 13 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo 0,514 ha žemės sklypą, esantį Klaipėdos g. 79, Panevėžyje, ir uždraudė šiame sklype atsakovams Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, Panevėžio apskrities viršininko administracijai, UAB „Didriestė“, Imbraso individualiai įmonei „Kristina“, rengti, derinti ir tvirtinti teritorijų planavimo dokumentus, statinių projektus, gauti ir duoti leidimus statyti, atlikti kasinėjimo ar griovimo darbus; uždraudė atsakovams statyti, kasinėti ir griauti 0,5104 ha ploto žemės sklype, esančiame Klaipėdos g. 79, Panevėžys, pagal turimus statybos leidimus; laikinai sustabdė atsakovams išduotų statybos, griovimo ir kasinėjimo darbų leidimų galiojimą 0,5104 ha ploto žemės sklype, esančiam adresu Klaipėdos g. 79, Panevėžys. Šias nutartis UAB „Didriestė“ skundė atskiruoju skundu ir Panevėžio apygardos teismas 2008 m. birželio 25 d. nutartimi skundą atmetė ir nutartis paliko galioti, nurodydamas, kad taikytos laikinosios apsaugos priemones nepažeidžia įstatymo nuostatų ir atsakovo interesų.Teismas taip pat nurodė, kad civilinė byla dar neišnagrinėta, todėl atsakovo išdėstyti argumentai negali būti vertinami kaip nustatyti ir neginčijami faktai. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, teismas netikrina ieškinio pagrįstumo ir nevertina pateiktų įrodymų, tai daroma tik priimant sprendimą. Atsakovo prašyme išdėstyti argumentai patvirtina atsakovo poziciją, kad jis nesutinka su ieškiniu, tačiau negali būti pagrindu teismui daryti išankstinį pateiktų įrodymų vertinimą ir teigti, kad ieškinys nepagrįstas. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatima atsakovui teisės naudotis išnuomotu žemės sklypu ir jame jau esančiais pastatais ir taip pat nedraudžia sudaryti teritorijos detalųjį planą už tai atsakingoms institucijoms.

9Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Didriestė“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį ir patenkinti atsakovo prašymą. Jis nurodo, kad:

101. Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad laikinosios apsaugos priemonės neturi varžyti atsakovo teisių naudotis patalpomis, tačiau pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepanaikino, nors jos apriboja teisę naudotis patalpomis.

112. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra akivaizdžiai didesnio masto nei ieškinio reikalavimai, todėl jos turėtų būti panaikintos kaip pažeidžiančios atsakovų teises.

123. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad visi apelianto argumentai negali būti vertinami kaip nustatyti faktai.

134. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog prašyme panaikinti laikinąsias apsaugos priemones išdėstytais argumentais vertinamas ieškinio pagrįstumas. Priešingai prašyme nurodyti faktai pagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumą.

145. Apelianto nurodyti faktai patvirtina atsakovų piktnaudžiavimą savo teisėmis, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsisakė jiems skirti baudas.

15Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Raimundas Jasinskas prašo Panevėžio apygardos teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą, o apelianto atskirąjį skundą atmesti. Jis nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės nevaržo, o kaip tik apsaugo atsakovo interesus apribodamos nuo neteisėtų veiksmų, kuriuos jis nuosekliai atlieka prisiimdamas sau vis didesnę riziką.

16Atskirasis skundas netenkintinas.

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

18Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). CPK 144 straipsnio pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimo, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis procese numatytų priemonių.

19Iš bylos medžiagos matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas ieškovų prašymu 2008 m. gegužės 13 d. nutartimi atsakovams pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Šią nutartį atsakovas UAB „Didriestė“ apskundė Panevėžio apygardos teismui, kuris 2008 m. birželio 25 d. nutartimi atsakovo skundą atmetė. Atsakovas pateikė prašymą panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 13 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones motyvuodamas tuo, kad jos užkerta kelią išspręsti bylą iš esmės ir įgyvendinti ieškovų reikalavimus.

20Teisėjų kolegija pažymi, kad didžioji dalis apelianto atskirojo skundo argumentų yra susijusi su ieškinio pagrįstumu, tačiau taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinamas ne ieškinio pagrįstumas, o kitos aplinkybės, tai yra reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, taikytinų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Todėl apelianto atskirojo skundo motyvų, susijusių su ieškinio pagrįstumo klausimu teisėjų kolegija nenagrinėja ir dėl jų nepasisako, nes tai nėra šios apeliacijos nagrinėjimo dalykas.

21Apeliantas taip pat nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės akivaizdžiai didesnio masto nei ieškinio reikalavimai, todėl jos turėtų būti panaikintos kaip pažeidžiančios atsakovų teises. Teisėjų kolegijos nuomone, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina ieškinio reikalavimų įvykdymą, neatima apelianto teisės naudotis išnuomotu žemės sklypu ir jame esančiais pastatais bei nedraudžia sudaryti teritorijos detalųjį planą už tai atsakingoms institucijoms.

22Byloje nėra įrodymų, jog ieškovai piktnaudžiauja savo teisėmis, todėl atmestinas atsakovo atskirojo skundo argumentas dėl ieškovų piktnaudžiavimo.

23Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

25Panevėžio apygardos teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.