Byla A-228-552/2016
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė teismų administracija)

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. Š. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė teismų administracija).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas J. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija, atsakovas) 2014 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. (1.23.)7R-5323 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Teisingumo ministeriją per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti pareiškėjui pažymą apie jo Lietuvos Respublikos ūkiniame teisme (toliau – ir Ūkinis teismas) nuo 1995 m. spalio 28 d. iki darbo šiame teisme pabaigos gautą darbo užmokesčio vidurkį.

5Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į Nacionalinę teismų administraciją (toliau – ir NTA), prašydamas skirti teisėjų valstybinę pensiją ir pateikė Teisingumo ministerijos 2013 m. rugsėjo 18 d. pažymą apie draudžiamąsias pajamas Nr. 7F-64 (toliau – ir Pažyma) bei nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas pažymą apie jo, kaip teisėjo, gautą darbo užmokesčio vidurkį Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme (nuo 1998 m. rugsėjo 2 d. iki 2000 m. spalio 27 d.) NTA yra pateikęs tiesiogiai. Pareiškėjas pažymėjo, kad NTA 2013 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 9FB-34-(4.46) atsisakė skirti jam teisėjų valstybinę pensiją, nes nepateikta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 68 patvirtintų Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 3.6 punkte nurodyta teisėjų valstybinės pensijos dydžiui apskaičiuoti reikalinga pažyma apie vidutinį darbo užmokestį už paskutinius penkerius metus, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas.

6Pareiškėjas akcentavo, kad Teisingumo ministerija nemotyvavo Sprendimo. Pareiškėjas teigė, kad Teisingumo ministerijai nebuvo objektyvių kliūčių išduoti pažymą apie jo gautą teisėjo darbo užmokesčio vidurkį nuo 1995 m. spalio 28 d. iki darbo šiame teisme pabaigos, nes iš Pažymos matyti, jog ji parengta pagal 1994 m. birželio – 1998 m. rugpjūčio mėnesių algalapius, o iš pažymos 4 skilties matyti, kad per visą šį laikotarpį pareiškėjas nesirgo ir negavo nedarbingumo pašalpos. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad su Teisingumo ministerija turi duomenis ir apie pareiškėjo kasmetes atostogas 1990–1998 metais Valstybiniame arbitraže ir Ūkiniame teisme. Pareiškėjas teigė, kad atsisakydamas išduoti norminių teisės aktų nustatytą būtiną pažymą, atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 patvirtintų Teisingumo ministerijos nuostatų (toliau – ir Teisingumo ministerijos nuostatai) 2, 8 ir 32 punktų, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 5 ir 29 straipsnių nuostatas.

7Atsakovas Teisingumo ministerija su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

8Atsakovas paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas) 7 straipsnio 1 dalį, teisėjų valstybines pensijas skiria ir moka NTA, o ne Teisingumo ministerija. Atsakovas pažymėjo, kad NTA direktorius 2013 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 9FB-34-(4.46) nusprendė pareiškėjui neskirti teisėjų valstybinės pensijos, šį sprendimą pareiškėjas apskundė, jo skundas atmestas NTA 2014 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. 4R-769-(4.34). Atsakovas tvirtino, kad nesutikdamas su šiuo NTA sprendimu, pareiškėjas turėjo įstatymų nustatyta tvarka jį apskųsti teismui ir įrodinėti, kad pensiją skirianti institucija turėjo galimybę apskaičiuoti mokėtinos pensijos dydį.

9Atsakovas rėmėsi Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, Nuostatų 19 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 6.2 punktu ir paaiškino, kad nagrinėjamu atveju Ūkinio teismo darbo užmokesčio žiniaraščiuose nėra duomenų, už kokį darbo dienų skaičių yra apskaičiuotas atlyginimas, t. y. nėra aišku, kiek dienų pareiškėjas faktiškai dirbo atitinkamą mėnesį. Atsakovas akcentavo, kad skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį yra privaloma žinoti darbo dienų skaičių, neturėdama tokių duomenų, nei NTA, nei Teisingumo ministerija negalėjo teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuoti pareiškėjo vidutinio darbo užmokesčio.

10Atsakovas rėmėsi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 143 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad į darbo laiką neįeina pravaikštos, valstybinių, visuomeninių ar piliečio pareigų atlikimas, nedarbingumo laikas ir kt., ir teigė, kad Ūkinio teismo darbo užmokesčio žiniaraščiuose tokia informacija nebuvo fiksuojama, todėl, nesant nurodytam konkrečiam darbo dienų skaičiui ir skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį remiantis tik kalendoriumi, būtų vadovaujamasi tik prielaidomis, o tai reikštų teisės aktų pažeidimą.

11Atsakovas nurodė, kad 2014 m. birželio 30 d. prašyme pareiškėjas dar kartą prašė išduoti pažymą, kuriai išduoti reikalingų duomenų Teisingumo ministerija neturi, Sprendimu pareiškėjui buvo atsakyta, kad visi turimi duomenys NTA jau yra pateikti, o naujų aplinkybių ar dokumentų nebuvo gauta, taigi, jo prašymą patenkinti galimybės nėra.

12Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, jog NTA 2014 m. kovo 5 d. sprendime pareiškėjui nurodė, kad vienas iš galimų susiklosčiusios problemos sprendimo būdų būtų kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir teismui nustačius vidutinį darbo užmokesčio dydį, pareiškėjas galėtų pakartotinai kreiptis į NTA dėl pensijos skyrimo.

13Trečiasis suinteresuotas asmuo NTA atsiliepime į skundą prašė reikalavimą spręsti teismo nuožiūra.

14Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad teikdamas prašymą dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo pareiškėjas pateikė Pažymą, kurioje nurodomos tik draudžiamosios pajamos, kurios negali būti prilygintos gautam darbo užmokesčiui skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, be to, Pažymoje nėra nurodytas per atitinkamą laikotarpį dirbtų dienų skaičius. NTA pažymėjo, kad Nuostatų 3.6 punkte nustatyta pareiga asmeniui, įgijusiam teisę į valstybinę pensiją, pateikti tinkamą pažymą apie paskutinių penkerių, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkį, bet ne apie draudžiamąsias pajamas. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentavo, kad NTA yra valstybines teisėjų pensijas apskaičiuojanti ir jas išmokanti institucija pagal jai pateiktus dokumentus, bet nėra įgaliota apskaičiuoti vidutinį darbo užmokestį. NTA pažymėjo, kad rekomendavo pareiškėjui imtis visų galimų priemonių trūkstamai informacijai surinkti, pavyzdžiui, kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentavo, kad turėdama duomenis apie paskutinių penkerių, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų gauto darbo užmokesčio vidurkį, NTA svarstytų teisėjų valstybinės pensijos skyrimo pareiškėjui klausimą iš naujo.

15II.

16Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 26 d. sprendimu pareiškėjo J. Š. skundą tenkino – panaikino Sprendimą ir įpareigojo Teisingumo ministeriją per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti pareiškėjui pažymą apie Ūkiniame teisme gautą darbo užmokesčio vidurkį.

17Teismas nustatė, kad Teisingumo ministerija yra kompetentinga išduoti pareiškėjui pažymą apie darbo užmokesčio vidurkį Ūkiniame teisme.

18Teismas iš Pažymos nustatė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo mokamos laikino nedarbingumo pašalpos. Teismas, įvertinęs Teisingumo ministerijos teismui pateiktą archyvinę medžiagą dėl pareiškėjui apskaičiuoto darbo užmokesčio: atlyginimų mokėjimo žiniaraščius, pareiškėjo asmens kortelę ir kitus dokumentus, nustatė, kad archyvinėje medžiagoje nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo nedarbingas ir jam buvo mokamos laikino nedarbingumo pašalpos. Įvertinęs tai, teismas konstatavo, kad atsakovas turi pakankamai duomenų, kurie leidžia apskaičiuoti pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį Ūkiniame teisme.

19Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų, jog kokie nors Ūkinio teismo dokumentai, susiję su pareiškėjui mokėtu darbo užmokesčiu, buvo prarasti arba dingo. Teismas akcentavo, jog atsakovo atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad visi turimi Ūkinio teismo dokumentai yra teismui pateikti, todėl teismas atmetė atsakovo argumentą, kad pareiškėjas turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nustatyti, už kokį darbo dienų skaičių yra apskaičiuotas atlyginimas.

20Teismas nurodė, kad spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo vadovaujasi teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais. Teismas padarė išvadą, jog sprendimas pareiškėjo skundo netenkinti vien dėl to, kad trūksta duomenų apie dirbtų dienų skaičių, kai yra duomenys apie pareiškėjui Ūkiniame teisme išmokėtą atlyginimą, atostogas ir draudžiamąsias pajamas, būtų akivaizdžiai neteisingas, todėl teismas, siekdamas užtikrinti išvardytų teisės principų realizavimą bei įgyvendinimą, konstatavo, kad šioje byloje būtina atsižvelgti į tai, kad negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių, nes asmenys, pagal įstatymą įsigiję tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas dirbo teisėju ir pagrįstai tikėjosi gauti teisėjų valstybinę pensiją.

21III.

22Atsakovas Teisingumo ministerija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų atmestas pareiškėjo skundas.

23Atsakovas pažymi, kad teismas nenurodė, kokią teisės normą pažeidė atsakovas atsisakydamas pareiškėjui išduoti jo prašomus duomenis, o rėmėsi tik abstrakčiu bendruoju teisės principu. Atsakovas tvirtina, kad teismas įpareigojo jį pateikti informaciją apie pareiškėjo vidutinį darbo užmokestį vadovaujantis ne jo turima informacija, o tik prielaidomis.

24Atsakovas akcentuoja, kad Teisingumo ministerija nedalyvauja teisėjų valstybinių pensijų skyrimo procese, o šiuo atveju jos funkcijos apsiriboja tik pagal Nuostatų 36 punktą privalomos išduoti pažymos apie pareiškėjo gauto darbo užmokesčio vidurkį išdavimu. Atsakovas teigia, kad nagrinėjant pareiškėjo prašymą išduoti tokią pažymą reikia vadovautis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu (toliau – ir Informacijos įstatymas). Atsakovas vadovaujasi Informacijos įstatymo 4 straipsniu ir pažymi, kad įstaigos, teikdamos informaciją, vadovaujasi tikslumo principu, reiškiančio, jog pareiškėjui teikiama informacija turi atitikti įstaigos disponuojamą informaciją, todėl atsakovas negali pateikti informacijos, kurios neturi.

25Atsakovas vadovaujasi Aprašo 7.2 punktu ir akcentuoja, kad apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus, tačiau atsakovas neturi informacijos apie pareiškėjo ginčo laikotarpiu faktiškai dirbtas dienas, todėl negali pateikti pareiškėjo prašomos pažymos. Pagrįsdamas tai, atsakovas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2014.

26Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad faktiškai dirbtas dienas galima nustatyti matematiškai, neturint duomenų apie faktiškai pareiškėjo dirbtų dienų skaičių. Atsakovas tvirtina, kad teismo konstatuota aplinkybė, jog Ūkinio teismo darbo užmokesčio žiniaraščiuose nėra duomenų apie pareiškėjo nedarbingumą, savaime nereiškia, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nebuvo nedarbingas, nes iš žiniaraščių matyti, jog tokia informacija (kaip ir informacija apie darbo laiką) apskritai nebuvo fiksuojama.

27Atsakovas teigia, kad teismas, įpareigodamas jį pateikti teismo sprendime nurodytą informaciją, sukūrė situaciją, kai atsakovas, siekdamas įvykdyti teismo sprendimą, turės pažeisti įstatymą, t. y. vidutinį darbo užmokestį apskaičiuoti ne remdamasis faktiškai dirbtų dienų skaičiumi, o teoriškai pagal kalendorių paskaičiuotomis dienomis.

28Atsakovas taip pat nesutinka su teismo padaryta išvada, jog pareiškėjas neturi pagrindo kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Atsakovas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsniu ir tvirtina, kad egzistuoja sąlygos, kurioms esant galima kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

29Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas teismui yra apskundęs ir NTA sprendimą dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo, todėl mano, kad nurodyta administracinė byla turėjo būti išnagrinėta pirmiausia ir NTA įpareigota skirti teisėjų valstybinę pensiją pareiškėjui, jei nėra svarbus pareiškėjo faktiškai dirbtų dienų skaičius.

30Pareiškėjas J. Š. atsiliepime nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

31Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas tik pateikdamas atsiliepimą į skundą pateikė argumentus, kodėl negali pareiškėjui išduoti jo prašomos pažymos.

32Pareiškėjas nesutinka su atsakovo teiginiu, kad pareiškėjas turėtų kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjas vadovaujasi CPK 445 straipsniu, nustatančiu, kad teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tą faktą patvirtinančių dokumentų, ir tvirtina, kad vadovaudamasi Nuostatų 3.6 punktu, Teisingumo ministerijos nuostatų 2 bei 8.32 punktais, VAĮ 3 straipsniui bei kitais teisės norminiais aktais, Teisingumo ministerija privalo ir turi galimybę tokią pažymą išduoti.

33Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas atsakovą buvo įpareigojęs pateikti Ūkinio teismo archyvinių dokumentų perdavimo-priėmimo aktą, tačiau tokio dokumento atsakovas nepateikė, o pateiktoje 1998 m. rugpjūčio 26 d. „Pratarmėje“ nėra duomenų apie nuolatinio saugojimo dokumentų perdavimą, taip pat nepateikta dokumentų sunaikinimo aktų.

34Pareiškėjas vadovaujasi Teisingumo ministerijos 2013 m. rugsėjo 18 d. pažymos duomenimis ir teigia, kad jie patvirtina, kad pareiškėjas nesinaudojo nemokamomis atostogomis, jam nebuvo mokama už darbą švenčių ar poilsio dienomis, nebuvo padaręs pravaikštų. Todėl, pareiškėjo nuomone, atsakovas gali pateikti jo prašomą informaciją apie vidutinį darbo užmokestį ginčo laikotarpiu.

35Trečiasis suinteresuotas asmuo NTA atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

36Trečiasis suinteresuotas asmuo, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei teisėtų lūkesčių principu gauti teisėjui (pareiškėjui) priklausančią teisėjų valstybinę pensiją, bei atsižvelgęs į tai, kad byloje yra pakankamai duomenų, kurie leistų apskaičiuoti pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį Ūkiniame teisme atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą darbo dienų skaičių per mėnesį, sutinka su teismo atsakovui duotu įpareigojimu.

37NTA pažymi, kad pareiškėjas neturi teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes Ūkinio teismo dokumentai nėra dingę. NTA paaiškina, kad Ūkinis teismas likviduotas 1998 metais ir šio teismo personalo dokumentai saugoti perduoti Teisingumo ministerijai. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad atsakovas turi pakankamai duomenų, kad galėtų išduoti pažymą su pareiškėjo prašoma informacija. NTA akcentuoja, kad Teisingumo ministerija pateikė duomenis apie pareiškėjo draudžiamąsias pajamas ginčo laikotarpiu, taip pat atsakovo pateiktuose archyviniuose dokumentuose nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo nedarbingas ir jam būtų mokamos laikino nedarbingumo pašalpos. Trečiojo asmens nuomone, tai, kad Ūkiniame teisme buvo netvarkingi ir / ar netiksliai vedama buhalterinė apskaita ir teisėjo asmens kortelėje nėra tikslių duomenų, kurie leistų įprasta tvarka apskaičiuoti pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį, nesudaro pagrindo pripažinti, jog teismo priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

38Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmiausia turėjo būti išnagrinėta administracinė bylą dėl NTA sprendimo neskirti teisėjų valstybinės pensijos. NTA pažymi, kad nebuvo pagrindo stabdyti šios administracinės bylos, kol Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinės administracinę bylą Nr. I-8351-426/2014, kurioje ginčas kilo iš teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo teisinių santykių. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad iš naujo svarstytų teisėjų valstybinės pensijos skyrimo pareiškėjui klausimą, jei pareiškėjas pateiktų pažymą apie vidutinį mėnesio atlyginimą ginčo laikotarpiu.

39Teisėjų kolegija konstatuoja:

40IV.

41Byloje kilęs ginčas dėl Teisingumo ministerijos atsisakymo išduoti pareiškėjui pažymą apie Ūkiniame teisme gautą darbo užmokesčio vidurkį teisėtumo ir pagrįstumo.

42Pareiškėjas atsakovo prašė išduoti pažymą apie jo gautą darbo užmokesčio vidurkį Ūkiniame teisme, kadangi visi šios institucijos dokumentai buvo perduoti Teisingumo ministerijai.

43Atsakovas atsisakė tai padaryti, motyvuodamas tuo, kad iš turimų dokumentų neįmanoma nustatyti faktinį pareiškėjo dirbtų dienų skaičių, reikalingą vidutiniam darbo užmokesčiui apskaičiuoti.

44Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą, nurodęs, kad atsakovas turi duomenis apie pareiškėjui Ūkiniame teisme išmokėtą atlyginimą, atostogas ir draudžiamąsias pajamas, todėl gali apskaičiuoti jo darbo užmokesčio vidurkį pagal Vyriausybės nustatytą to laikotarpio darbo dienų skaičių.

45Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismo sprendimas nėra paremtas konkrečia teisės norma, o pažymos apie vidutinį darbo užmokestį išdavimas remiantis prielaidomis pažeistų Informacijos įstatymą.

46Pareiškėjas siekia gauti teisėjo valstybinę pensiją ir tuo tikslu Nacionalinei teismų administracijai turi pristatyti pažymą apie paskutinių penkerių, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkį, kaip to reikalauja Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 21 d. nutarimu Nr.68 patvirtintų Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 3.6 punktas.

47Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo situacija nėra tiesiogiai sureguliuota teisės aktų nuostatomis. Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas ir Nuostatai nereglamentuoja tvarkos, kuria turėtų būti apskaičiuojamas paskutinių penkerių, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo darbo užmokesčio vidurkis ir išduodamos šį dydį patvirtinančios pažymos, nenurodo subjektų, įgaliotų išduoti tokias pažymas.

48Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendime konstatavo, kad tokiais atvejais yra nepaneigiama galimybė teismams žemesnės galios teisės akte esančią teisės spragą užpildyti ad hoc. Teismai turi konstitucinę pareigą užtikrinti asmens, kuris kreipiasi į teismą dėl savo teisių ar laisvių pažeidimo, teises, laisves, kitas konstitucines vertybes; taigi teismai neabejotinai turi ir iš Konstitucijos kylančius įgaliojimus taikyti inter alia bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją – aukščiausiąją teisę. Jeigu tokie teismų įgaliojimai būtų neigiami, nepripažįstami, jeigu teismų galimybės taikyti teisę, pirmiausia aukščiausiąją teisę – Konstituciją, priklausytų nuo to, ar tam tikras teisėkūros subjektas nepaliko savo nustatyto (teisės aktuose) teisinio reguliavimo spragų, ir bylas galėtų išspręsti tik po to, kai tos teisės spragos bus užpildytos teisėkūros būdu, tuomet tektų konstatuoti, kad teismai, spręsdami bylas, taiko ne teisę, pirmiausia aukščiausiąją teisę – Konstituciją, o tik įstatymą (apibendrinta šios sąvokos prasme), kad jie ne vykdo teisingumą pagal teisę, o tik formaliai taiko teisės aktų straipsnius (jų dalis), kad konstitucinėms vertybėms, inter alia asmens teisėms ir laisvėms, žala gali būti daroma (ir neatlyginama ar kitaip neatitaisoma) vien dėl to, kad atitinkamas teisėkūros subjektas tam tikrų santykių nesureguliuoja teisiškai (arba juos teisiškai sureguliuoja nepakankamai intensyviai). Tai nesiderintų su teismų socialine ir konstitucine paskirtimi. Be to, tai reikštų, kad teisė yra traktuojama vien kaip jos tekstinė forma, sutapatinama su ja.

49Susiklosčiusi praktika rodo, kad paprastai pažymas apie teisėjo darbo užmokesčio vidurkį išduoda tas teismas, kuriame asmuo dirbo teisėju. Tačiau nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos ūkinis teismas 1998 metais buvo likviduotas, o jo darbuotojų asmens bylos ir kiti dokumentai, susiję su darbo užmokesčio mokėjimu buvo perduoti Teisingumo ministerijos archyvui.

50Taigi pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovas yra kompetentingas išduoti pareiškėjo prašomą pažymą, nes savo žinioje turi visus archyvinius dokumentus, atspindinčius duomenis apie pareiškėjo gautą darbo užmokestį 1994-1998 metais – darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius, duomenis apie pasinaudojimą kasmetinėmis atostogomis ir kt.

51Administracinių teisinių santykių, susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų, ypatumai lemia, kad privatus asmuo juose yra silpnesnioji pusė. Tokia teisinė asmens padėtis lemia, kad santykyje su viešąja administracija kilus neaiškumams, teisė aiškintina jo naudai, siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti asmens, kaip silpnesnės šalies, apsaugą. Iš to valstybės institucijoms, įstaigoms, pareigūnams ir kitiems atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Pažymėtina, kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės valstybės principo dalimi, viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-385/214).

52Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad esant teisės aktais detaliai nereglamentuotai situacijai, ji turi būti vertintina pareiškėjo naudai, taikant teisingumo ir protingumo kriterijus, nes kito kelio pareiškėjui gauti privalomus teisėjų valstybinės pensijos skyrimui duomenis nėra, o tuo pažeidžiamas pareiškėjo teisėtas interesas gauti priklausančias teisėjui socialines garantijas. Nors atsakovas teigia, jog pareiškėjas gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Civilinio proceso kodekso 445 straipsnio nustatyta tvarka ir siekti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tačiau tokie faktai nustatomi tik tais atvejais, kai negalima atkurti prarastų dokumentų arba negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Šiuo atveju jokie dokumentai prarasti nebuvo, o pažymą, patvirtinančią teisėjo darbo užmokesčio vidurkio faktą, galima išduoti pagal Teisingumo ministerijoje esančius dokumentus, atlikus elementarius aritmetinius skaičiavimus.

53Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, atsakovas bei tretysis suinteresuotas asmuo be pagrindo sutapatino vidutinio darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio vidurkio sąvokas. Atsakovo atsisakymas išduoti pažymą grindžiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu, reglamentuojančiu, kaip apskaičiuojamas darbuotojo ar valstybės tarnautojo vidutinis darbo užmokestis ir numatančiu, kad tam tikslui naudojamas faktiškai per tam tikrą laikotarpį dirbtų dienų skaičius. Tuo tarpu pareiškėjas prašo pateikti pažymą apie Teisėjų valstybinių pensijų įstatyme ir Nuostatuose nurodytą teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkį, kurio apskaičiavimui minėtas Aprašas tiesiogiai netaikomas ir šio dydžio apskaičiavimui nėra būtina naudoti teisėjo faktiškai dirbtų dienų skaičių. Dėl šios priežasties pripažįstami nepagrįstais apeliacinio skundo argumentai, susiję su Aprašo 6.2, 7.2 punktų bei Darbo kodekso 143 straipsnio 2 dalies taikymu pareiškėjo atvejui.

54Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų rašytinių įrodymų visumą, teisingai pritaikė teisę susiklosčiusiems ginčo teisiniams santykiams, teismo sprendimo motyvacinės dalies trūkumai ištaisyti šia nutartimi, taigi teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde pateiktais argumentais nėra pagrindo.

55Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

56Atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

57Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

58Nutartis neskundžiama

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas J. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su... 5. Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į Nacionalinę teismų administraciją... 6. Pareiškėjas akcentavo, kad Teisingumo ministerija nemotyvavo Sprendimo.... 7. Atsakovas Teisingumo ministerija su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.... 8. Atsakovas paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių... 9. Atsakovas rėmėsi Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 1... 10. Atsakovas rėmėsi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 143... 11. Atsakovas nurodė, kad 2014 m. birželio 30 d. prašyme pareiškėjas dar... 12. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, jog NTA 2014 m. kovo 5 d. sprendime... 13. Trečiasis suinteresuotas asmuo NTA atsiliepime į skundą prašė reikalavimą... 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad teikdamas prašymą dėl... 15. II.... 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 26 d. sprendimu... 17. Teismas nustatė, kad Teisingumo ministerija yra kompetentinga išduoti... 18. Teismas iš Pažymos nustatė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo... 19. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų, jog kokie nors... 20. Teismas nurodė, kad spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo reikalavimų... 21. III.... 22. Atsakovas Teisingumo ministerija apeliaciniame skunde prašo panaikinti... 23. Atsakovas pažymi, kad teismas nenurodė, kokią teisės normą pažeidė... 24. Atsakovas akcentuoja, kad Teisingumo ministerija nedalyvauja teisėjų... 25. Atsakovas vadovaujasi Aprašo 7.2 punktu ir akcentuoja, kad apskaičiuojant... 26. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad faktiškai dirbtas dienas galima... 27. Atsakovas teigia, kad teismas, įpareigodamas jį pateikti teismo sprendime... 28. Atsakovas taip pat nesutinka su teismo padaryta išvada, jog pareiškėjas... 29. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas teismui yra apskundęs ir NTA sprendimą... 30. Pareiškėjas J. Š. atsiliepime nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir... 31. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas tik pateikdamas atsiliepimą į skundą... 32. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo teiginiu, kad pareiškėjas turėtų... 33. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas atsakovą buvo... 34. Pareiškėjas vadovaujasi Teisingumo ministerijos 2013 m. rugsėjo 18 d.... 35. Trečiasis suinteresuotas asmuo NTA atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį... 36. Trečiasis suinteresuotas asmuo, vadovaudamasis teisingumo, protingumo,... 37. NTA pažymi, kad pareiškėjas neturi teisinio pagrindo kreiptis į teismą... 38. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog... 39. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 40. IV.... 41. Byloje kilęs ginčas dėl Teisingumo ministerijos atsisakymo išduoti... 42. Pareiškėjas atsakovo prašė išduoti pažymą apie jo gautą darbo... 43. Atsakovas atsisakė tai padaryti, motyvuodamas tuo, kad iš turimų dokumentų... 44. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą, nurodęs, kad... 45. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismo sprendimas nėra... 46. Pareiškėjas siekia gauti teisėjo valstybinę pensiją ir tuo tikslu... 47. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo situacija nėra tiesiogiai sureguliuota... 48. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendime... 49. Susiklosčiusi praktika rodo, kad paprastai pažymas apie teisėjo darbo... 50. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovas... 51. Administracinių teisinių santykių, susiklostančių tarp privačių asmenų... 52. Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos... 53. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas,... 54. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 55. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 56. Atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą... 57. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą... 58. Nutartis neskundžiama...