Byla I-1083-602/2008
Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Veslava Ruskan, rašytinio proceso tvarka, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. B., I. Š., R. J., A. G., A. M., I. Z., J. R. ir G. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio apygardos prokuratūrai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, ir

Nustatė

4pareiškėjai R. B., I. Š., R. J., A. G., A. M., I. Z., J. R. ir G. B. prašo teismo priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros kiekvienam pareiškėjui po 20000 Lt darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį tarp jiems faktiškai išmokėto atlyginimo ir atlyginimo, kurį atsakovas, pareiškėjų teigimu, turėjo apskaičiuoti ir išmokėti nuo 2003-09-01.

5Pareiškėjai skunde nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-07-18 nutarimu Nr. 937 “Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo” darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga, nustatyta 450 Lt minimali mėnesinė alga, o valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams buvo nustatyta 430 minimali mėnesinė alga. Vėlesniuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose minimalios mėnesinės algos dydžiai buvo didinami tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga. Valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams minimalios mėnesinės algos dydis nekito ir buvo paliktas 430 Lt. Be to, Valstybės tarnybos įstatymo ir Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymu pakeičiant MMA dydžio sąvoka į pareiginės algos bazinio dydžio sąvoką, nebuvo pakeista jos piniginė išraiška. Tokiu būdu, pareiškėjų manymu, minėtas įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimai prieštarauja konstituciniam proporcingumo principui ir vertintini kaip konstitucinių visų asmenų lygybės ir teisėtų lūkesčių principų pažeidimas, nes valstybės tarnautojai, skirtingai nuo kitų darbuotojų, negali tikėtis darbo užmokesčio didėjimo keičiantis šalies ekonominei situacijai.

6Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime į skundą prašė skundą dalyje dėl darbo užmokesčio priteisimo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad apskaičiuojant pareiškėjams darbo užmokestį, buvo vadovaujamasi galiojančiais teisės aktais. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarimu pripažino, kad ginčijami Vyriausybės nutarimai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

7Skundas atmestinas.

8Nustatyta, kad pareiškėjai laikotarpiu, už kurį prašo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, dirbo Utenos rajono apylinkės prokuratūroje: R. B. – vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigose, I. Š. – prokurorės pareigose, R. J. –prokuroro pareigose, A. G. – prokurorės pareigose, A. M. – prokuroro pareigose, I. Z. – prokurorės pareigose, J. R. – vyriausiojo prokuroro padėjėjos pareigose, G. B. – prokuroro padėjėjos pareigose.

9Pareiškėjai kelia ginčą dėl to, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-07-18 nutarimu Nr. 937 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2003, Nr.73-3371), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-03-24 nutarimu Nr. 316 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2004, Nr.46-1511), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-04 nutarimu Nr. 361 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2005, Nr.45-1444) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-03-27 nutarimu Nr. 298 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2006, Nr.35-1251), nuo 2003-09-01 apskaičiuojant jam darbo užmokestį, buvo taikomas tas pats minimalios mėnesinės algos dydis - 430 litų, neatsižvelgiant į tai, kad minimali mėnesinė alga buvo nuolat didinama, bet tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga.

10Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio klausimus ginčijamu laikotarpiu reguliavo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr.IX-855, priimto 2002-04-23, 23 straipsnis, kuris nustatė, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos, bei šio įstatymo 24 straipsnis, kuris numatė, kad valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą, pagal šio įstatymo priedėlį. Koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš minimalios mėnesinės algos.

11Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-03-20 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-07-18 nutarimo Nr.937 1.2 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-03-24 nutarimo Nr.316 1.2 punktas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-04 nutarimo Nr.361 1.2 punktas ta apimtimi, kuria valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams patvirtinti mažesnis minimalusis valandinis atlygis ir mažesnė MMA negu darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma MMA, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

12Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-03-20 nutarime taip pat pasisakė ir dėl 2006-07-19 Valstybės tarnybos įstatymo ir valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymo trečiojo skirsnio 1 straipsnio 1 dalies nuostatų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nurodė, jog toks teisinis reguliavimas, kai sąvoka “minimaliosios mėnesinės algos dydis” buvo pakeista sąvoka “pareiginės algos dydis”, iki tol buvusio teisinio reguliavimo esmės nepakeitė: valstybės tarnautojų, politikų, teisėjų, prokurorų, valstybės pareigūnų pareiginės algos dydžiai ir toliau apskaičiuojami pagrindu imant tam tikrą nustatytą dydį, kuris dauginamas iš atitinkamo koeficiento. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarimu pripažino, kad atsižvelgiant į visuminį teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad minėtais Valstybės tarnybos įstatymo ir Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimais nebuvo sudaryta prielaidų mokėti pareiginę algą, mažesnę už tą MMA, kurią atitinkamu laikotarpiu buvo nustačiusi Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Taigi teismas neturi pagrindo abejoti Valstybės tarnybos įstatymo ir valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymo konstitucingumu ir dėl to prašymas kreiptis į Konstitucinį teismą dėl šio įstatymo nuostatų atitikimo Konstitucijai įvertinimo, atmestinas kaip nepagrįstas

13Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui pripažinus, kad teisės aktai, kurių pagrindu pareiškėjams buvo apskaičiuotas ir mokamas darbo užmokestis, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nėra teisinio pagrindo įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą mokėti pareiškėjams kitokio dydžio darbo užmokestį, nei buvo apskaičiuotas ir išmokėtas, bei išmokėti pareiškėjų nurodytas darbo užmokesčio nepriemokas.

14Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

15Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

Nutarė

17R. B., I. Š., R. J., A. G., A. M., I. Z., J. R. ir G. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

18Sprendimas per 14 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai