Byla e2-178-328/2016
Dėl žalos priteisimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, viešame teismo posėdyje, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant ieškovės UAB ,,Baltijos realizacijos centras“ atstovui N. R., atsakovės E. S. atstovei advokatei A. G., išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,Baltijos realizacijos centras“ ieškinį atsakovei E. S. dėl žalos priteisimo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės E. S. priteisti 1178,00 Eur žalos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2). Ieškinyje nurodo, jog žalą patyrė dėl atsakovės kaltės. 2013-09-24 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta pavedimo sutartis, kuria įmonė įgaliota parduoti automobilį ,,Mercedes-Benz B 200 CDI“ atsakovės vardu ir gauti už tai atlyginimą. Automobilis 2013-10-01 parduotas R. J., kuris pastebėjęs užslėptą automobilio gedimą, kreipėsi į gamintojo atstovą UAB ,,Silberauto“, kur gavo informaciją, jog automobilis buvo pristatytas bendrovei anksčiau ir jam buvo nustatytas greičių dėžės gedimas, tačiau automobilio savininkė, atsakovė, atsisakė remonto darbų dėl didelės kainos. Ieškovė 2013-10-01 pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo iš atsakovės E. S. automobilį. Automobilio greičių dėžės gedimas buvo prieš jį perduodant ieškovei, tad yra visos sąlygos atsakovės sutartinei civilinei atsakomybei. Ieškovės išlaidos tinkamai iš atsakovės įsigyto daikto būklei atkurti yra nuostoliai, kuriuos ieškovė patyrė įsigydama netinkamos kokybės daiktą. Remiasi Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-18696-432/2014 surinktais įrodymais (b.l. 1-2).

3Atsakovė E. S. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su UAB ,,Baltijos realizacijos centras“ ieškiniu nesutinka, laiko jį nepagrįstu. Nurodė, jog su ieškove 2013-09-24 sudarė pavedimo sutartį, kuria ieškovė įpareigota parduoti atsakovei priklausantį automobilį Mercedes – Benz B 200 CDI ir gauti už tai atlyginimą. 2013-10-01 ieškovė automobilį iš atsakovės nupirko. 2013-10-01 ,,Swedbank Lizingas“, UAB, ieškovė ir R. J. sudarė automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ,,Swedbank lizingas“, UAB iš ieškovės įsigijo automobilį ir lizingo sutarties pagrindu perdavė juo naudotis R. J.. 2014-04-11 R. J. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydamas jam solidariai iš UAB ,,Baltijos realizacijos centras“ ir atsakovės priteisti išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, ieškinį teismas tenkino iš dalies ir priteisė R. J. iš UAB ,,Baltijos realizacijos centras“ 3422,76 Lt išlaidų atlyginimą netinkamos kokybės daikto defektams pašalinti, bylinėjimosi išlaidas. Šiame sprendime teismas konstatavo, jog atsakovė E. S. R. J. automobilio neperdavė, tad nėra atsakinga už šio daikto trūkumus. Vilniaus apygardos teismas nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Atsiliepime taip pat nurodo, jog 2013-08-21 kreipėsi į UAB ,,Silberauto“ automobilių servisą, kur buvo testuojamas automobilis, dalis gedimų pašalinta, o dėl greičių dėžės remonto atsakovė pasiūlymo atsisakė, nes jis buvo per brangus. Atsakovė kreipėsi į automobilių meistrą, dirbantį individualiai, kuris atliko greičių dėžės remontą ir tik pašalinus visus gedimus atsakovė kreipėsi į ieškovę ir sudarė pavedimo sutartį parduoti automobilį. Ieškovės pateikta UAB ,,Silberauto“ informacija apie automobilio būklės patikrinimą nėra pakankamas pagrindas patvirtinti, jog prieš perduodant automobilį ieškovei jis turėjo greičių dėžės gedimą. Ieškiniams dėl daiktų trūkumų taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, todėl prašo taikyti ieškinio senaties terminą, o tuo atveju, jeigu teismas netaikytų ieškinio senaties termino, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. (b.l. 17-19).

4Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė. Paaiškino, jog priimant automobilį akivaizdžių gedimų nebuvo. Dėl formalumų buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis tarp atsakovės ir ieškovės, automobilis parduotas R. J., kuris kreipėsi su pretenzija į ieškovą, prasidėjo teisminiai ginčai, bylą ieškovė pralaimėjo, iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, jog atsakovė pristatė UAB ,,Silberauto“ automobilį dėl gedimo. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog UAB ,,Silberauto“ konstatavo tapatų gedimą, kaip kad buvo nustatytas automobilį atvežus atsakovei. Ieškovės nuomone, atsakovė pateikė netinkamą automobilį su užslėptu defektu, ieškovė patyrė žalos, kurią prašo priteisti iš atsakovės. Papildomai paaiškino, jog pirkdami, automobilį šiek tiek tikrino, pravažiavo, tą pačią dieną automobilis buvo parduotas, akivaizdžių gedimų nustatyta nebuvo. Automobilio defektus nustatė oficialus gamintojo atstovas. Mano, jog atsakovė žinojo apie tokį automobilio gedimą, o pagal teismų praktiką, dėl netinkamos daikto kokybės nukentėjusiai šaliai leidžiama nutraukti sutartį arba prašyti kompensuoti turto atstatymo kaštus. Atsakovė žinojo apie gedimą, jo nesutaisė ir pardavė automobilį ieškovei. Ieškovas prašo ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Pardavėjas atsako ir už daikto trūkumus net ir po daikto pardavimo.

5Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, jog ieškovė neneigia, jog nusprendus parduoti automobilį, ji kreipėsi į Mercedes – Benz centrą dėl automobilio būklės patikrinimo, centras nustatė greičių dėžės gedimą ir kitus gedimus. Greičių dėžės remonto kaina centre jai buvo nepriimtina, remontas centre atsakovei nebuvo privalomas, ji ieškojo kitų meistrų, kurie galėtų pašalinti gedimą. Kreipėsi į meistrą dirbantį privačiai, jis ją sutvarkė, tam buvo pakankamai laiko. Meistras negalėjo pateikti jokios pažymos, kad automobilį remontavo. Jokių remonto atlikimo darbų aktų atsakovė neturi. Mano, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad automobilis buvo patikrintas. Atkreipė dėmesį, jog ieškiniams dėl daikto trūkumų teikti taikomas sutrumpintas ieškinio senaties terminas, teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, jog remiasi CK 6.334 str., todėl mano, jog praleistas ieškinio senaties terminas. Atsakovės atstovė prašo taikyti ieškinio senaties terminą, nes ieškovė teikia ieškinį dėl parduoto daikto trūkumų, tuo atveju, jei teismas senaties netaikytų, prašo atmesti ieškinį, kadangi atsakovė mano, kad ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, jog daikto perdavimo ieškovei momentu nuosavybės perdavimo momentu 2013-10-01 automobilis turėjo gedimą.

6Ieškinys tenkintinas.

7Bylos duomenimis nustatyta, jog 2013-09-24 ieškovė UAB ,,Baltijos realizacijos centras“ ir atsakovė E. S. sudarė pavedimo sutartį Nr. LT-2013/7310, kuria atsakovė įgaliojo ieškovę parduoti atsakovei priklausantį automobilį Mercedes – Benz B 200 ir gauti už tai priklausantį atlygį (b.l. 4). Turto priėmimo – perdavimo akte Nr. LT-2013/7310 automobilio defektai neužfiksuoti, akte parašyta pastaba, jog turto perėmimo metu turtas apžiūrėtas išoriškai (b.l. 5). 2013-10-01 tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. LT-2013-1996, kuria ieškovė UAB ,,Baltijos realizacijos centras“ pirko, o atsakovė E. S. pardavė automobilį Mercedes – Benz B 200 už 19000,00 Lt kainą (b.l. 6). Sutarties 3.2 punktas numato, jog sutarties objektas (turtas) pirkėjui perduodamas sutarties pasirašymo dieną, sutartis kartu yra ir priėmimo – perdavimo aktas (sutarties 3.4 punktas). 2013-10-01 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. LT102245/PPS, kurią sudarė ,,Swedbank lizingas“, UAB, UAB ,,Baltijos realizacijos centras“ ir R. J., ,,Swedbank lizingas“, UAB įsipareigojo nupirkti iš UAB ,,Baltijos realizacijos centras“ transporto priemonę Mercedes – Benz B200 CDI, ir perduoti ją naudotis klientui R. J. (b.l. 57-60), sutartyje sulygta, jog turto perdavimas patvirtinamas turto priėmimo – perdavimo aktu, jei turtas registruojamas, jis perduodamas klientui po įregistravimo (sutarties 3.3 punktas). UAB ,,Baltijos realizacijos centras“ patvirtino, jog turto kokybė visiškai atitinka pardavėjo komerciniame pasiūlyme nurodytas sąlygas ar paprastai tokiems gaminiams keliamas sąlygas, gamintojo nustatytus standartus (sutarties 5.1.1.), tačiau pardavėjas turtui garantijos nesuteikia (sutarties 5.3 punktas). Automobilis R. J. perduotas 2013-10-01 (b.l. 62). Iš UAB ,,Silberauto“ rašto dėl informacijos apie automobilio būklės patikrinimą matyti, jog UAB ,,Silberauto“ patvirtino, kad 2013-08-21 į UAB ,,Silberauto“ buvo pristatytas automobilis Mercedes – Benz B 200 CDI, nurodyti gedimai: automobilių prietaisų skydelyje atsirandantis pranešimas apie transmisijos gedimą ir padangų slėgio sistemos pranešimas, dirbtuvėse buvo atliktas automobilio kompiuterinis testas, nustatytas automobilio greičių dėžės gedimas, suremontuota automobilio padanga. Klientui buvo pateiktas greičių dėžės remonto pasiūlymas. Tolimesnis greičių dėžės remontas UAB ,,Silberauto“ dirbtuvėse nebuvo atliekamas. Dėl to paties automobilio į UAB ,,Silberauto“ kreipėsi R. J., diagnostikos metu nustatytas greičių dėžės gedimas (b.l. 8). Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėta civilinė byla pagal R. J. ieškinį atsakovams UAB ,,Baltijos realizacijos centras“, E. S., trečiajam asmeniui ,,Swedbank lizingas“, UAB dėl išlaidų parduoto daikto trūkumams ištaisyti priteisimo (b.l. 20-23), 2014-10-15 sprendimu ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies, ieškovui iš UAB ,,Baltijos realizacijos centras“ priteistos išlaidos daikto trūkumams pašalinti, bylinėjimosi išlaidos. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendime konstatavo, jog prieš perduodant automobilį R. J. transporto priemonė turėjo greičių dėžės gedimą, kuris buvo pašalintas po to, kai automobilį įgijo R. J.. Ieškovė teismui pateikė R. J. atstovo advokato V. S. pranešimus, siųstus UAB ,,Baltijos realizacijos centras“, atsakovei E. S., kuriuose nurodo, jog R. J. įsigijo automobilį su paslėptu trūkumu, reiškia pretenziją dėl daikto trūkumų šalinimo (b.l. 53-56, 65). LITEKO informacinės sistemos duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas Vilniaus apygardos teismo 2015-03-04 nutartimi paliktas nepakeistas. Byloje pateiktas VĮ Registrų centras registracijos liudijimas, iš kurio matyti, jog automobilio Mercedes – Benz B200 CDI įregistruota ,,Swedbank lizingas“, UAB, naudotoju įregistruotas R. J. (b.l. 49), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriuo nustatyta, jog automobilis yra techniškai tvarkingas (b.l. 51). Iš teismui pateikto vietinio mokėjimo Nr. 3278 matyti, jog 2015-03-17 Swedbank, AB mokėjimo nurodymu UAB ,,Baltijos realizacijos centras“ R. J. išmokėjo 1178,00 Eur daikto trūkumams pašalinti.

8Ieškovė prašo teismo iš atsakovės priteisti 1178,00 Eur žalą, kilusią dėl parduoto netinkamos kokybės daikto ir išlaidų tinkamai šio daikto būklei atkurti.

9Byloje kilo ginčas dėl pirkėjo teisės reikalauti iš pardavėjo atlyginti netinkamos kokybės daikto trūkumų ištaisymo išlaidas bei ieškinio senaties termino tokiems reikalavimams pareikšti taikymo.

10Pirkimo – pardavimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinio kodekso XXIII skyriaus normos. Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (Civilinio kodekso 6.305 straipsnio 1 dalis). Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė kreipėsi į ieškovę, kad pastaroji tarpininkautų parduodant atsakovei nuosavybės teise priklausantį automobilį Mercedes – Benz, 2013-10-01 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta automobilio pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu automobilis buvo parduotas ieškovei. Šalių sudarytoje pirkimo – pardavimo sutartyje nėra aptarti klausimai, susiję su parduodamo daikto kokybe, kiekiu ir kitais kriterijais, todėl šalių teisiniams santykiams taikytinos Civilinio kodekso XXIII skyriaus pirkimo – pardavimo bendrosios normos.

11Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje; pagal šio straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. Taigi pardavėjas atsako už bet kokius daikto trūkumus, jeigu šie atsirado prieš perduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų perdavimo.

12Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, jog priimant automobilį akivaizdžių gedimų nustatyta nebuvo, nurodė, jog gedimas buvo užslėptas. Iš 2014-10-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo turinio matyti, jog automobilio veikimo sutrikimai naujojo savininko buvo pastebėti pradėjus transporto priemonę eksploatuoti, sprendime konstatuota, jog automobilis turėjo paslėptų trūkumų. Paslėptais laikomi daikto trūkumai, kurie negali būti paprastai nustatomi priimant ir tikrinant daiktą (pvz., apžiūrint jį, trumpalaikiai įjungiant), o paaiškėja pradėjus daiktą eksploatuoti ar kitaip pagal paskirtį naudoti. Pareigos garantuoti paslėptų trūkumų nebuvimą pardavėjas neturi tik tais atvejais, jeigu pirkėjas, sudarydamas sutartį, žino apie juos arba paslėpti daikto trūkumai yra akivaizdūs, t. y. juos galima pastebėti apžiūrint daiktus be jokio specialaus tikrinimo ar tyrimo. Be to, tokie paslėpti daiktų trūkumai pirkėjui turi būti žinomi jau sudarant sutartį, o ne po jos sudarymo. Taigi pardavėjas atsako už bet kokius daikto trūkumus, jeigu jų atsirado prieš parduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų pardavimo. Įstatyme nustatyta, kad daiktai laikomi neatitinkančiais kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį. Jeigu parduotų daiktų kiekis, dydis ar svoris neatitinka sutarties sąlygų arba parduodamas kitos rūšies, negu numatytas sutartyje daiktas, yra laikoma, kad ir tokiais atvejais daiktai neatitinka sutarties reikalavimų (CK 6.333 straipsnio 6 ir 7 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2012).

13Atsakovė, atsikirsdama į ieškovės ieškinį teigia, jog transporto priemonės gedimus pašalino, kreipėsi į privačiai dirbantį meistrą, kuris, atsakovės teigimu, sutvarkė greičių dėžę, tačiau jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų neturi ir teismui nepateikė. Pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014). Iš byloje pateiktos UAB ,,Silberauto“ pažymos matyti, jog 2013-08-21 į UAB ,,Silberauto“ buvo pristatytas atsakovei tuo metu priklausęs automobilis Mercedes – Benz, buvo nustatytas automobilio greičių dėžės gedimas, tačiau tolesnis greičių dėžės remontas UAB ,,Silberauto“ dirbtuvėse atliekamas nebuvo. Analogiškas to paties automobilio greičių dėžės gedimas buvo nustatytas, kai 2013-10-14 automobilį į UAB ,,Silberauto“ atvežė naujasis automobilio naudotojas (b.l. 8). Teismas vertindamas įrodymus vadovaujasi įrodymų tikėtinumo ir pakankamumo taisyklėmis. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Byloje įvertinus aplinkybes, jog automobilio greičių dėžės gedimas buvo nustatytas 2013-08-21, kai automobilis nuosavybės teise priklausė atsakovei, tapatus automobilio gedimas buvo nustatytas 2013-10-14, kai automobilį diagnostikai pateikė naujasis turto valdytojas (naudotojas), atsakovė aplinkybės, jog transporto priemonės greičių dėžės gedimą pašalino jokiais įstatymo leidžiamais įrodymais nepagrindė, teismas daro išvadą, jog labiau tikėtina, kad atsakovė transporto priemonės greičių dėžės gedimo nešalino, nors apie automobilio gedimą žinojo.

14Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė 2013-10-01 pirkimo- pardavimo sutartimi pirko iš atsakovės automobilį, kurį tą pačią dieną 2013-10-01 pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė lizingo davėjui (b.l. 6, 57-60). Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, jog pirkimo – pardavimo sutartis su atsakove buvo sudaryta formaliai, ieškovė buvo momentiniu pirkėju. Atsakovės atstovė šių aplinkybių neginčijo. Daikto perdavimo pirkėjui UAB ,,Baltijos realizacijos centras“ metu akivaizdžių gedimų ieškovė nenustatė. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-15 sprendimo matyti, jog parduotas automobilis turėjo paslėptą defektą, tačiau atsakovės atžvilgiu ieškinys buvo atmestas teismui nustačius, jog ne ji, o UAB ,,Baltijos realizacijos centras“ transporto priemonę perdavė naujajam valdytojui. Civilinio kodekso 6.333 straipsnio 2 dalis numato, jog pardavėjas atsako už bet kokius daikto trūkumus, jeigu šie atsirado prieš perduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų perdavimo. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė ieškovei pardavė automobilį su paslėptu gedimu, automobilio gedimas atsirado iki jo perdavimo ieškovei momento, byloje nėra duomenų, pagrindžiančių atsakovės teiginius apie automobilio remontą iki daikto perdavimo UAB ,,Baltijos realizacijos centras“, ieškovė teismui pateikė įrodymus, jog daikto atstatymo išlaidos sudarė 1178,00 Eur, ieškovė dėl netinkamos kokybės daikto įsigijimo patyrė išlaidų, todėl atsakovei kaip pardavėjai tenka pareiga šias išlaidas ieškovei atlyginti (Civilinio kodekso 6.333 straipsnio 2 dalis, 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.245-6.249 straipsniai, 6.256 straipsnis).

15Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, įvertinus šalių paaiškinimus bei byloje pateiktus rašytinius įrodymus, remiantis teisiniu reglamentavimu bei susiklosčiusia teismų praktika, darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 1178,00 Eur žalos atlyginimo.

16Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 1 dalis numato, jog palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis).

17Dėl ieškinio senaties termino taikymo

18Šalių ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl prekių kokybės tinkamumo pirkimo–pardavimo teisinių santykių. Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas numato, jog ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas.

19Atsakovės atstovė prašo teismo taikyti ieškinio senaties terminą.

20Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (Civilinio kodekso 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Sprendžiant, ar ieškovas, pateikdamas ieškinį nurodytu pagrindu (dėl parduoto daikto trūkumų), nepraleido ieškinio senaties termino, būtina nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, taip pat ar jis nebuvo nutrūkęs. Pagal bendrąsias ieškinio senaties termino pradžios taisykles, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Tokia teisė atsiranda tada, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso normose, reglamentuojančiose ieškinio senaties terminus, tarp jų – ir dėl parduotų daiktų trūkumų, nenustatyta, koks momentas konkrečiu ieškinio senaties termino taikymo atveju laikytinas ieškinio senaties termino pradžia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai ieškinys pareiškiamas dėl parduoto daikto trūkumų, tai ieškinio senaties termino pradžia nustatytina atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas per įstatymo ar šalių nustatytą garantinį terminą pareiškė pretenziją pardavėjui ir kokie buvo tolesni pardavėjo veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-706/2015). Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė teismo netaikyti ieškinio senaties termino, nurodė, jog anksčiau ieškinio pateikti teismui negalėjo, kadangi iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje pagal R. J. ieškinį atsakovams UAB ,,Baltijos realizacijos centras“, E. S. dėl išlaidų daikto trūkumams ištaisyti atlyginimo, nežinojo bylos baigties.

21Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog UAB ,,Baltijos realizacijos centras“ apie aplinkybę, jog parduotas daiktas (naudotas automobilis) yra su trūkumais informuota 2013-11-11 pretenzija, kurią ieškovė atsisakė tenkinti (b.l. 53, 65). Teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, jog R. J. ieškinys atsakovams UAB ,,Baltijos realizacijos centras“, E. S. dėl išlaidų daikto trūkumams ištaisyti atlyginimo Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas 2014-04-02, teismo procesinis sprendimas byloje priimtas 2014-10-15, apeliacinės instancijos teismo 2015-03-04 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Taigi, nors ieškovė apie daikto trūkumus sužinojo 2013-11-11 pretenzija, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kada šis raštas UAB ,,Baltijos realizacijos centras“ buvo įteiktas, o dėl nagrinėjamos civilinės bylos ieškovė anksčiau pretenzijos atsakovei nepareiškė pažymint, jog atsakovai Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje buvo patraukta tiek UAB ,,Baltijos realizacijos centras“, tiek atsakovė. Ieškovės ieškinys Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas 2015-05-11, teisėjos rezoliucija priimtas 2015-05-12. Taigi, kaip matyti, iš byloje nustatytų aplinkybių, ieškovė anksčiau ieškinio neteikė, kadangi nežinojo Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos baigties, tiksliai nežinojo apie savo teisės galimą pažeidimą, todėl teismo vertinimu, skaičiuojant ieškinio senaties terminą, laikotarpis, kol teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal R. J. ieškinį UAB ,,Baltijos realizacijos centras“, E. S., neįtrauktinas. Todėl ieškinio senaties termino UAB ,,Baltijos realizacijos centras“ pradžia laikytina 2015-03-04, t.y. pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo momentas.

22Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, remiantis įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis ieškinio senaties taikymo institutą, vadovaujantis teisingumo, protingumo, teisingumo principais, konstatuotina, jog šioje byloje ieškinio senaties terminas nėra praleistas (Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 1.127 straipsnio 1 dalis).

23Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

24Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė teismui įrodymus, jog už ieškinį sumokėjo 27,00 Eur žyminį mokestį (b.l. 7).

25Patenkinus ieškovės ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteistos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos 27,00 Eur (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnis).

26Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268 - 270 straipsniais, teismas

Nutarė

27UAB ,,Baltijos realizacijos centras“ ieškinį tenkinti.

28Priteisti iš atsakovės E. S., asmens kodas ( - ) 1178,00 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas septyniasdešimt aštuoni Eur 00 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-05-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 27,00 Eur (dvidešimt septyni Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB ,,Baltijos realizacijos centras“, juridinio asmens kodas 111623156.

29Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, viešame... 2. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės E. S.... 3. Atsakovė E. S. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su UAB... 4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė. Paaiškino, jog... 5. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko. Paaiškino,... 6. Ieškinys tenkintinas.... 7. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2013-09-24 ieškovė UAB ,,Baltijos... 8. Ieškovė prašo teismo iš atsakovės priteisti 1178,00 Eur žalą, kilusią... 9. Byloje kilo ginčas dėl pirkėjo teisės reikalauti iš pardavėjo atlyginti... 10. Pirkimo – pardavimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinio kodekso XXIII... 11. Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės... 12. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, jog priimant automobilį... 13. Atsakovė, atsikirsdama į ieškovės ieškinį teigia, jog transporto... 14. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė 2013-10-01 pirkimo- pardavimo... 15. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, įvertinus šalių paaiškinimus bei... 16. Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 1 dalis numato, jog palūkanas pagal... 17. Dėl ieškinio senaties termino taikymo... 18. Šalių ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl prekių kokybės tinkamumo... 19. Atsakovės atstovė prašo teismo taikyti ieškinio senaties terminą.... 20. Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 21. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog UAB ,,Baltijos... 22. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, remiantis įstatymo nuostatomis,... 23. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 25. Patenkinus ieškovės ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteistos... 26. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268 -... 27. UAB ,,Baltijos realizacijos centras“ ieškinį tenkinti.... 28. Priteisti iš atsakovės E. S., asmens kodas ( - ) 1178,00 Eur (vienas... 29. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti...