Byla 2-317-538/2010
Dėl paskolos sutarties pripažinimo tinkamai įvykdyta, paskolos sutarties sąlygų pakeitimo ir dėl buto pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia

1Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Almantas Padvelskis, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui, atsakovui G. K., atsakovės Palangos kredito unijos direktoriui Evaldui Petrauskui, atstovui advokato padėjėjui Ramūnui Džiugui, teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovams J. K., G. K., Palangos kredito unijai dėl paskolos sutarties pripažinimo tinkamai įvykdyta, paskolos sutarties sąlygų pakeitimo ir dėl buto pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia,

Nustatė

2ieškovė I. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Palangos kredito unijai, J. K., G. K. ir prašė pripažinti, kad 2007 m. liepos 3 d. paskolos sutartis Nr. 07-00060 tinkamai įvykdyta, atskovui Palangos kredito unijai perėmus ieškovei I. B. nuosavybs teise priklausantį butą, esantį adresu Druskininkų g. 18 - 26, Palangoje; pripažinti, jog 2007-07-03 paskolos sutartis Nr. 07-000560 sudaryta dėl Palangos kredito unijos apgaulės, bei pakeisti jos sąlygas ir nustatyti, kad 217 500 Lt paskola I. B. suteikiama su 5 procentų fiksuotų metinių palūkanų norma; paskola grąžinama ir palūkanos mokamos šia tvarka: a) I. B. savo kreditoriui Palangos kredito unijai moka 20 procentų jos darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių, neviršijančių LR Vyriausybės nustatytą MMA dydį, ir 70 procentų jos darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių, viršijančių LR Vyriausybės nustatytą MMA dydį, kol visa paskola ir priskaičiuotos palūkanos bus grąžintos; b) I. B. turi teisę bet kuriuo metu grąžinti didesnę paskolos dalį arba visą paskolą; c) palūkanos skaičiuojamos tik nuo negrąžintos paskolos sumos. Taip pat prašo pripažinti, kad 2007-07-03 pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta dėl I. B. suklydimo, ir taikyti abipusę restituciją pardavėjams J. K. ir G. K. bei pirkėjai I. B., priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-07-03 atsakovė pasirašė banko sąskaitos sutartį bei paskolos sutartį, pagal kurią ieškovei buvo suteikta 217 500 Lt paskola būstui pirkti su 12 procentų nekintamų metinių palūkanų norma. Ieškovei neišgalint mokėti paskolos ir mokėti palūkanų, atsakovė pateikė prašymą išieškoti skolą priverstinai, dėl to butas atiteko išieškotojui, t. y. Palangos kredito unijai. Ieškovė teigia, kad paskolos sutartį Nr. 07-00060 sudarė dėl kreditoriaus apgaulės. Jai buvo teigiama, kad paskolą privalės grąžinti per 23 metus ir tik pasirašant sutartį pamatė, kad grąžinimo terminas nurodytas 5 metai. Sutartį pasirašė, nes jau už butą buvo įmokėjusi 5000 Lt. Palangos kredito unija pasinaudojo tokia situacija, t. y. numanė, kad tokiu metu I. B. nesugebės realiai įvertinti situacijos bei savo galimybių grąžinti paskolą ir mokėti palūkanas. Palangos kredito unija nepareikalavo visų reikiamų dokumentų apie I. B. pajamas ir įsipareigojimus ir neįvertino, ar ji bus pajėgi laiku grąžinti paskolą ir mokėti nustatyto dydžio metines palūkanas. Tuo metu I. B. vidutinės draudžiamosios pajamos buvo 1495,68 Lt, taip pat turėjo įsipareigojimų kitoms kredito įstaigoms. Tokiais savo veiksmais atsakovė pažeidė paskolos sutarties sąlygas bei kredito įstaigų veiklos principus – suteikė paskolą asmeniui, kuriam neturėjo teisės suteikti. Atsakovė butą savo nuožiūra įvertino triskart didesne kaina, nei tuo metu buvo reali nekilnojamojo turto rinkos vertė. Atsakovė pažeidė savo pajininkų interesus, kadangi paskolos grąžinimas neužtikrintas reikiamos vertės nekilnojamuoju turtu, ir skolininkės interesus, kadangi tokiu būdu ji buvo suklaidinta dėl realios perkamo nekilnojamojo turto rinkos vertės. Atsakovė į prašymą būsto paskolai gauti įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, padarė neaptartus pataisymus ir 21750 Lt vertės pajų išpirko iš savo lėšų, šia suma padidindama suteikiamos

3195 750 Lt paskolos dydį. Atsakovė pasinaudojo ieškovės patiklumu ir sudarė su ja paskolos sutartį akivaizdžiai žinodama, kad ieškovė nebus pajėgi grąžinti paskolos. Ieškovė pažymi, kad kreditorius skolininko atžvilgiu laikomas stipresne sandorio šalimi, be to, dėl kredito įstaigos veiklos reikšmingumo ir ypatingumo jai, kaip profesine veikla besiverčiančiam juridiniam asmeniui, taikomi griežtesni atidumo bei rūpestingumo reikalavimai. Nurodo, kad dėl to, jog būtų įmanoma tenkinti atsakovo turtinius interesus, jei ieškovė taptų nemoki, buvo įkeistas perkamas butas. Atsakovė nuosavybės teise perėmė butą, kurį paskolos sudarymo metu įvertino 290 000 Lt sumai. Taigi kredito įstaiga, atsižvelgdama į galimą riziką, jog paskolos gavėjas neįvykdys savo įsipareigojimų bei siekdama užtikrinti savo teisėtų interesų apsaugą atgauti paskolines lėšas, reikalauja prievolės užtikrinimui įkeisti turtą, kuris lygus suteiktos paskolos dydžiui. Ieškovė mano, kad dėl to, jog atsakovė yra ypatingą veiklą vykdantis asmuo, turėtų prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir nereikėtų taikyti CK 4.193 str. 1 d. Atsakovė perėmė savo nuosavybėn ieškovei priklausantį butą, tačiau jo vertė dėl rinkos pasidarė mažesnė už suteiktos paskolos sumą. Taigi atsakovės interesų apsauga tokiu atveju padidėja, o kredito gavėjui padidėja prievolių apimtis. Ieškovė taip pat prašo pakeisti sutarties sąlygas tam, kad būtų atkurta šalių interesų pusiausvyra. Nurodo, kad paskolą panaudojo pagal paskirtį, restitucijos taikymas nepagrįstai apsunkintų jos padėtį. Ieškovė prašo pripažinti pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia. Nurodė, kad sutartį ieškovė sudarė dėl suklydimo, ji suklydo dėl sandorio dalyko kainos. Mano, kad suklydimas yra esminis, nes jis, sudarant sutartį, buvo toks reikšmingas, kad protingas žmogus, žinodamas tikrąją buto kainą ir esant analogiškai situacijai, būtų ją sudaręs kitomis sąlygomis arba apskritai nesudaręs, o kita šalis – J. K. ir G. K., žinodami tikrąją buto vertę, klystančios ieškovės apie tai neinformavo. Kadangi sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės, atsakovė negali būti laikoma sąžininga turto įgijėja, todėl taikytina restitucija, t. y. butas nuosavybės teise grąžintinas ieškovei, Palangos kredito unijai grąžintina išduota paskola, J. K. ir G. K. sugrąžintinas butas, o už butą sumokėti pinigai grąžintini ieškovei.

4Atsakovai J. K. ir G. K. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė butą I. B.. Ieškovė, pirkdama butą, nepareiškė jokių pretenzijų ir sumokėjo sulygtą kainą. Sutartis sudaryta gera valia, rašytine forma, patvirtinta notaro, butas perduotas pagal perdavimo – priėmimo aktą. Ieškovės suklydimas yra tik neapgalvotos rizikos ar jos neatsargumo rezultatas, todėl pripažinti pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, jos suklydimo negalima pateisinti. Mano, kad ieškovė ne suklydo, o priešingai – piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, t. y. neturėdama reikiamų pajamų sudaro paskolos sutartį, o negalėdama jos grąžinti prašo naikinti pirkimo – pardavimo sutartį, dėl to pažeidžia sąžiningų pardavėjų teises. Nesutinka ir su ieškovės motyvais, kad pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo metu buto rinkos kaina buvo 70 079 Lt. Ieškovė 2008 m., parduodant butą iš varžytynių, sutiko su antstolės buto įvertinimu 200 000 Lt, o teismo posėdyje teigia, kad buto kaina 2007 m., atsižvelgiant į rinką, buvo tik apie 70 000 Lt. Tačiau Palangos kredito unijai dėl smarkiai nukritusių kainų butą sutiko perduoti už 150 000 Lt. Tai tik patvirtina ieškovės nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą savo teisėmis.

5Atsakovė Palangos kredito unija su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad iš ieškovės pareikalavo pateikti visus finansinę padėtį patvirtinančius dokumentus, jos finansinę padėtį tikrino duomenų bazėse. Tuo metu ji dirbo Palangos „Baltijos“ vidurinėje mokykloje ir Klaipėdos rajono Kretingalės pagrindinėje mokykloje mokytoja, taip pat ieškovė nurodė, kad papildomai dirba bažnyčioje, minėjo, kad turi draugą, kuris dirba užsienyje ir padės jai grąžinti paskolą. Duomenų bazėje tikrino ir ieškovės turimas skolas, tačiau tuo metu informacijos apie turimas skolas nebuvo. Visos aplinkybės rodė, kad ieškovė turi galimybę grąžinti paskolą. Nurodė, kad sutartys sudaromos laisva sutarties šalių valia, todėl kiekviena iš sutarties šalių, jeigu ji nėra tikra, kad sutarties sąlygos atitinka jos valią, turi teisę sutarties nepasirašyti, taip pat turi teisę, pasinaudojus atitinkamų veiklos sričių specialistų pagalba, išsiaiškinti sutarties sudarymo pasėkmes. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad paskolos grąžinimo terminas turėjo būti nurodytas 23 metai, o ne 5 metai, ji nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šį teiginį. Ieškovė pati prašė suteikti paskolą 5 metams ir pasirašė paraišką paskolai gauti. Atsakovė pažymi, kad jos darbuotojai suteikė visą infomaciją apie paskolos gavimą ir grąžinimo terminus bei įmokos dydžius. Atsisakyti sudaryti paskolos sutartį ieškovė galėjo, ir kai buvo tvirtinamas hipotekos lakštas notaro kontoroje, tačiau to nepadarė. Ieškovė nepagrindė savo teiginio ir dėl finansinių dokumentų klastojimo, neįrodė, kad atsakovė suklastojo finansinį dokumentą ir 21 750 Lt pajų išpirko iš savo lėšų. Nepagrįsta ieškovės pozicija ir dėl buto vertės nustatymo. Buto vertę nustatė Palangos kredito unijos valdyba, o ieškovė su verte sutiko, dėl jos nepateikė jokių pretenzijų. Atsakovė taip pat nurodė, kad sudarant paskolos sutartį su ieškove nepanaudojo jokios apgaulės, ieškovė sutartį sudarė laisva valia, visas sandorio sąlygas žinojo, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė apgavo ieškovę dėl esminių sutarties sąlygų. Teigia, kad paskolos sutartis, sudaryta su ieškove, yra teisėta, galiojanti ir sudaryta iš anksto aptarus visas sutarties sąlygas, mokėtinas palūkanas, grąžinimo terminus, todėl keisti paskolos sutarties nėra jokio teisinio pagrindo. Pripažinus, kad sutartis sudaryta dėl apgaulės, pagal Civilinio kodekso normas galėtų būti taikoma restitucija, t. y. pinigų grąžinimas atsakovei, o ne paskolos sutarties sąlygų pakeitimas.

6Ieškinys atmestinas.

7Dėl paskolos sutarties pripažinimo tinkamai įvykdyta.

8Ieškovė teigia, kad atsakovei už paskolą nuosavybės teise buvo perduotas butas, kuris buvo įkeistas hipotekai norint gauti paskolą, todėl su atsakove yra visiškai atsiskaityta. Perduoto buto vertė tokia pati kaip ir paskolos sumos, todėl ieškovė neprivalo daugiau nieko mokėti atsakovei. Ieškovė pagal paskolos sutartyje numatytas sąlygas negrąžino paskolos, butas iš varžytynių nebuvo parduotas, todėl jis nuosavybės teise atiteko atsakovei. Sandorio sudarymo metu, 2007 06-29, buto vertė buvo nustayta 200 000 Lt, ieškovė su šia verte sutiko. Atsakovei 2008-11-21 perėmus butą, jo vertė, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto rinką, buvo mažesnė, t. y. 150 000 Lt. Taigi atsakovei atiteko mažesnės vertės butas, nei duota paskolos suma. CK 4. 193 str. 1 d. nustatyta, jei pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad jei prievolė yra užtikrinta įkeitimu (hipoteka), tai, skolininkui neįvykdžius tokios prievolės, kreditorius įgyja teisę savo reikalavimus patenkinti iš įkeisto turto pirmiau už kitus kreditorius, ir tik tokiu atveju, jei, pardavus įkeistą turtą, gautos sumos nepakanka kreditoriaus reikalavimams patenkinti, jis gali reikalauti išieškojimo iš skolininko kito turto (CK 4.192 str. 1 d., 4.193 str. 1 d.). Taigi šiuo atveju atsakovė įgyja teisę reikalauti iš ieškovės neišmokėtos paskolos dalies ir paskolos sutartyje numatytų nesumokėtų palūkanų. Teismas nesutinka su ieškovės pozicija, kad ši teisės norma jai neturėtų būti taikoma, nes atsakovė, būdama stipresnė šalis, turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, t. y. ji, sudarant paskolos sutartį ir įkeisdama nekilnojamąjį turtą, kurio vertė paskolos pasirašymo dieną dengia imamą paskolą, turėtų prisiimti riziką dėl galimo įkeisto turto vertės sumažėjimo ir perėmus įkeistą turtą nebereikalauti atlyginti paskolos dalies, kurios nedengia perimto turto vertė, t. y. pripažinti, jog tokiu atveju paskolos gavėjas savo prievolę pagal paskolos sutartį įvykdė tinkamai. Įstatymo normoje nėra numatyta jokių išlygų, todėl nėra jokio pagrindo šios bendro pobūdžio taisyklės netaikyti ieškovei.

9Dėl paskolos sutarties pripažinimo sudaryta dėl apgaulės ir jos sąlygų pakeitimo.

10CK 1.91 str. 1 d. nustatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Ieškovė nurodo, kad jai buvo teigiama, jog paskolą privalės grąžinti per 23 metus, o ne per 5 metus. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad prieš pasirašant sutartį ji pamatė, kad grąžinimo terminas nurodytas ne 23 metai, o 5 metai, tačiau, nepaisydama jai nepalankios sąlygos, paskolos sutartį pasirašė ir prisiėmė visus įsipareigojimus, numatytus sutartyje. Atsakovė, prieš suteikdama paskolą, patikrino ieškovės finansines galimybes grąžinti paskolą numatytais terminais, t. y. įsitikino, kad ieškovė galės grąžinti paskolą, kad kitų įsiskolinimų neturi (b.l. 108). Įrodymų, kad atsakovai būtų tyčia apgavę, suklaidinę ar nutylėję ieškovei svarbias aplinkybes sudarant sandorius, ieškovė teismui nepateikė. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė buvo priversta sudaryti ginčijamąjį sandorį.

11CK 6.204 str. 3 d. nustatyta, kad kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusioji šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sutabdyti sutarties vykdymą. Jeigu per protingą terminą šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą. Teismas gali nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas arba pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra.

12Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyvios teisės normos (CK. 6.156 str. 1 d., 4 d.). Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 str. 1 d.). Ieškovė paskolos sutartį sudarė laisva valia, prieš tai pasirašė paraišką paskolai gauti (b.l. 106 - 107), vadinasi su ieškove iš anksto buvo aptartos visos paskolos sutarties sąlygos, mokėtinos palūkanos, grąžinimo terminai. Ieškovė nepareiškė jokių pretenzijų dėl paskolos sutartyje numatytų sąlygų, todėl pasirašydama tokią paskolos sutartį prisiėmė visą atsakomybę dėl jos įvykdymo. Byloje nebuvo nustatyta, kad ieškovė buvo verčiama sudaryti tokią sutartį ir prisiimti vykdyti visas sutartyje numatytas sąlygas. Paskolos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Dėl išvardytų aplinkybių tenkinti ieškovės reikalavimą pripažinti, kad paskolos sutartis buvo sudaryta dėl apgaulės ar suklydimo, ir pakeisti paskolos sutarties sąlygas nėra teisinio pagrindo.

13Dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia dėl suklydimo.

14CK 1. 90 str. 1 d. nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal suklydusios šalies ieškinį. Suklydimas laikomas klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1. 90 str. 2 d.).

15Ieškovė teigia, kad ji, sudarydama sandorį, suklydo dėl sandorio kainos ir už butą sumokėjo 200 000 Lt, o VĮ Registrų centro duomenimis, tuo metu šio buto vidutinė rinkos vertė buvo 70 079 Lt. Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ir kitų esminių sąlygų arba dėl kitos šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad kita šalis reikalautų įvykdyti sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams (CK 1.190 str.). Iš bylos medžiagos matyti, kad sutartį ieškovė sudarė laisva valia, suderėtą kainą sumokėjo buto pardavėjams, dėl kainos nepareiškė jokių pretenzijų, buto kaina buvo aptarta pirkimo – pardavimo sutartyje (b.l. 17-18), vadinasi, ieškovė sutiko su pardavėjo nurodyta kaina. Vertinant šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. būtina atsižvelgti į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pat aplinkybėmis. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė dirba mokytoja, jai yra 40 metų, todėl manytina, kad sudarant sandorį suprato jo sudarymo pasėkmes, galėjo tinkamai pasirūpinti savo teisėmis ir interesais, galėjo apsvarstyti galimus kredito sutarties padarinius. Buto vertę nustatė Palangos kredito unijos valdyba, ieškovė dėl to jokių pretenzijų nepareiškė, nepateikė ir įrodymų, kad 2007 metais rinkos kainomis nustatyta buto kaina buvo mažesnė. Remiantis CPK 178 str., 179 str.1 d. nuostatomis, šalys turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus ir pateikti teismui įrodymus. Ieškovė ieškinyje teigia, kad sutartis pasirašyta suklydus ir dėl apgaulės, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl konstatuotina, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimo pripažinti pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia pagrįstumo (CPK 185 str.). Iš to darytina išvada, kad ieškovė, sudarydama tokį sandorį, nesuklydo. Ieškovė pati buvo nepakankamai rūpestinga ir protingai atidi tiek sudarydama paskolos sutartį, tiek buto pirkimo–pardavimo sutartį.

16Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimai pripažinti, jog paskolos sutartis yra tinkamai įvykdyta, pripažinti, kad paskolos sutartis sudaryta dėl atsakovės apgaulės bei pakeisti jos sąlygas ir pripažinti, kad pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta dėl ieškovės suklydimo, ir taikyti abipusę restituciją, yra nepagrįsti, todėl ieškinys atmestinas (CPK 178 str.).

17Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 263?270 str.,

Nutarė

18ieškovės I. B. ieškinį atmesti.

19Sprendimas skundžiamas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai