Byla 2-848/2013
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „VKK Investicija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-6384-464/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „VKK Investicija“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „SEB lizingas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „VKK Investicija“ 2012 m. lapkričio 5 d. kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2007 m. kovo 28 d. šalių sudarytą išperkamosios nuomos sutartį ir taikyti restituciją – priteisti ieškovui iš atsakovo sumokėtas pagal sutartį 613 748,22 Lt įmokas, o taip pat 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese pagal Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. vykdomąjį raštą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 24 d. sprendimu buvo priteista skola dėl išperkamosios nuomos sutarties, kuri yra šios civilinės bylos dalykas, nevykdymo. Tokiu būdu, ieškovo nuomone, patenkinus ieškinį, atsirastų pagrindas ieškovui kreiptis dėl proceso atnaujinimo ir prašyti atmesti ieškinį dėl skolos pagal išperkamosios nuomos sutartį priteisimo. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 24 d. sprendimą įvykdžius priverstine tvarka, teismo sprendimas šioje civilinėje byloje bus apsunkintas, kadangi ieškovas turės ne tik inicijuoti proceso atnaujinimą, bet ir reikalauti sprendimo atgręžtinio vykdymo. Be to, nesustabdžius bylos nagrinėjimo, ieškovui gali būti padaryta žala, dėl ko jis negalės vykdyti savo veiklos, mokėti atlyginimų darbuotojams, mokesčių valstybei.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio21 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

8Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo pareikštas prašymas taikyti šioje civilinėje byloje jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones (draudimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo atlikti išieškojimo veiksmus vykdomojo rašto pagrindu, išduotu kitoje civiline tvarka jau išnagrinėtoje byloje) nėra tiesiogiai susijęs su šios civilinės bylos reikalavimu (ieškinio dalyku) – pripažinti išperkamosios nuomos sutartį negaliojančią bei taikyti restituciją. Tuo tarpu ieškovo argumentai, kad nesustabdžius sprendimo vykdymo jam bus padaryta žala, jis negalės vykdyti savo veiklos ir negalės mokėti atlyginimų darbuotojams bei mokesčių valstybei, nagrinėjamos bylos kontekste nėra teisiškai aktualūs, o teismo priimti ir įsiteisėję sprendimai privalo būti vykdomi (CPK 18 str. ).

9III. Atskirojo skundo argumentai

10Atskiruoju skundu ieškovas UAB „VKK Investicija“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti išieškojimą vykdymo procese pagal Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-67-450/2011, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje. Nurodo šiuos argumentus:

111. Netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būtų apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas, jeigu teismas tenkintų pareikštą ieškinį, nes ginčas yra kilęs dėl sutarties, kurios pagrindu šiuo metu vykdomas išieškojimas, galiojimo, dėl ko tolesnis išieškojimo vykdymas pažeistų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus (ieškovas turėtų inicijuoti ne tik proceso atnaujinimą, tačiau ir reikalauti sprendimo atgręžimo bei restitucijos taikymo, t. y. naujus teisminius ginčus).

122. Ieškinyje nurodytas tiek faktinis, tiek ir teisinis pagrindas, kuriuo grindžiamas ieškinys, pateikiamos sutartys bei kiti priedai, todėl teismas gali įvertinti tikėtiną ieškinio pagrįstumą, nenagrinėdamas ginčo iš esmės.

13Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

15Atskirasis skundas netenkinamas.

16Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, nors ieškovas atskirajame skunde akcentuoja tikėtino jo ieškinio pagrįstumo konstatavimą, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina nustatyti ir kitą sąlygą, t. y. tai, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tuo tarpu, nors nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir susijęs su Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-67-450/2011 (šio sprendimo pagrindu išduotas 2011 m. rugpjūčio 19 d. vykdomasis raštas), kuris priimtas ginčijamos sutarties pagrindu, tačiau teigti, kad nestabdžius išieškojimo vykdymo procese pagal Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-67-450/2011, teismo sprendimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo (priteisiant pagal ginčijamą sutartį sumokėtas pinigų sumas (7, 8 b. l.) vykdymas galėtų pasunkėti ar tapti neįmanomas (ypač įvertinant atsakovo AB „SEB lizingas“ kaip finansinės institucijos statusą), nėra pagrindo. Tuo tarpu ieškovo nurodomų ateityje galinčių kilti teisminių ginčų galimybė nagrinėjamu atveju nepaneigia Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-67-450/2011 privalomumo (CPK 18 str.).

17Be to, iš Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-67-450/2011 (CPK 179 str. 3 d.) aišku, kad UAB „VKK Investicija“ apskritai neginčijo skolos ir delspinigių dydžio bei minėtų sumų reikalavimo pagrindo (2007 m. kovo 28 d. ieškovo ir atsakovo sudarytos išperkamosios nuomos sutarties), todėl tai, kad praėjus daugiau kaip pusantrų metų po minėto sprendimo, kuris apeliacine tvarka nebuvo skųstas, priėmimo UAB „VKK Investicija“ kreipėsi į teismą dėl pagrindo, kuriuo buvo priteista skola su delspinigiais, ginčijimo bei tokio ieškinio pagrindu prašo stabdyti išieškojimą išnagrinėtoje byloje, teisėjų kolegijos nuomone, nesuderinama su sąžiningo naudojimosi savo teisėmis, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei teismo sprendimo privalomumo principais (CK 1.137 str., CPK 7, 18 str.).

18Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, o naikinti skundžiamą nutartį dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

20Palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai