Byla 2A-73-527/2013
Dėl juridinio asmens valdymo organo sprendimo dalies panaikinimo (trečiasis asmuo - Kauno miesto savivaldybė)

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės (pranešėja), Virginijos Gudynienės (pirmininkė) ir Gintauto Koriagino, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7790-364/2012 pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno švara“ dėl juridinio asmens valdymo organo sprendimo dalies panaikinimo (trečiasis asmuo - Kauno miesto savivaldybė) ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas 2011-04-06 ieškiniu (t. 1, b. l. 3-5) prašė panaikinti atsakovės valdybos 2011-03-07 nutarimo Nr. (1.11-10)-VN-4 „Dėl nutarimo koregavimo“ (t. 1. b. l. 8) dalį, susijusią su valdybos nariui ieškovui išmokėtų tantjemų teisinio pagrindo panaikinimu bei ieškovo įpareigojimu grąžinti gautą tantjemą. Ieškovas nurodė, kad dar 2010-12-15 nutarimu Nr. (1.11-10)-VN-123 (t. 1, b. l. 18) atsakovės valdyba, kurios narys tuo metu jis buvo, priėmė teisėtą ir neginčijamą nutarimą išmokėti 7-iems valdybos nariams po 21 485 Lt tantjemų (viso 150 395 Lt). Šis nutarimas buvo priimtas vadovaujantis vienintelio akcininko atstovo 2010-06-08 įsakymu Nr. A-2057 „Dėl UAB „Kauno švara“ 2009 m. finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo ir pelno (nuostolių) paskirstymo“ (t. 1, b. l. 47), kurio priedo „UAB „Kauno švara“ 2009 m. pelno (nuostolių) paskirstymas“ (t. 1, b. l. 19, 48) 11 punkte yra nurodyta ir 100 000 Lt pelno dalis, paskirta metinėms išmokoms (tantjemos), stebėtojų tarybos (jos bendrovėje nėra) ir valdybos nariams, darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams, o 12 punkte – 285 397 Lt nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių finansinių metų pabaigoje, perkeliamas į kitus metus.

4Kauno miesto apylinkės teismas 2011-12-19 sprendimu (t. 1, b. l. 150-166) atmetė ieškinį, tačiau Kauno apygardos teismas 2012-04-03 nutartimi (t. 2, b. l. 25-30) ieškovo 2012-01-18 apeliacinio skundo pagrindu (t. 2, b. l. 2-5) 2011-12-19 sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, konstatavęs, jog teismas neatskleidė bylos esmės, nes nesiaiškino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, atstovaujančio vienintelę akcininkę – trečiąjį asmenį, valios ginčo sprendimo metu (...), neanalizavo aplinkybių, kaip buvo panaudotos šios lėšos (mokėtos darbuotojams premijos, tantjemos, naudota kitiems tikslams ir pan.).

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno miesto apylinkės teismas 2012-07-10 sprendimu (t. 2, b. l. 87-90) ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovės valdyba 2010-12-15 nutarimu Nr. (1.11-10)-VN-123 (t. 1, b. l. 18) nutarė iš likusio nepaskirstyto 2009 m. pelno skirti 50 395 Lt tantjemoms valdybos nariams išmokėti (3 p.) bei išmokėti tantjemas po 21 485 Lt (viso 150 395 Lt) iš 2009 m. bendrovės nepaskirstyto pelno (4 p.), t. y. visiems 7 atsakovės valdybos nariams, nors pagal akcininko valią, t. y. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-06-08 įsakymo Nr. A-2057 priedo ,,Uždarosios akcinės bendrovės „Kauno švara“ 2009 m. pelno (nuostolių) paskirstymas“ (t. 1, b. l. 19, 48) 11 punktu tam iš atsakovės buvo skirta tik 100 000 Lt. Atsižvelgdamas į tai, teismas nutarė, kad 150 395 Lt tantjemų išsimokėjimas buvo neteisėtas, nes papildomai tantjemoms buvo skirta 50 395 Lt be akcininko valios, viršijant valdybos kompetenciją bei pažeidžiant trečiojo asmens teises, nes sprendimo dėl pelno (nuostolių) paskirstymo priėmimas yra priskirtas išimtinei visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai. Tokiais atsakovės valdybos veiksmais, t. y. priimant 2010-12-15 nutarimo Nr. (1.11-10)-VN-123 3 punktą (t. 1, b. l. 18), buvo pažeistos ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 10 punktas („Visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę priimti sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo“) bei ABĮ 29 straipsnio 6 dalis („Jeigu bendrovės visų akcijų savininkas yra vienas asmuo, jo raštiški sprendimai prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams“) nuostatos. Teismas sprendė, kad atsakovės valdyba ginčo 2011-03-07 nutarimu Nr. (1.11-10)-VN-4 „Dėl nutarimo koregavimo“ (t. 1. b. l. 8) siekė pašalinti savo neteisėtų veiksmų padarinius, panaikinant jos 2010-12-15 nutarimo Nr. (1.11-10)-VN-123 (t. 1, b. l. 18) 3 ir 4 punktus, kuriais buvo skirta 50 395 Lt, iš viso 150 395 Lt tantjemų. Pašalinus 2010-12-15 valdybos nutarimu sukurtą neteisėtą teisinę padėtį, teismo nuomone, nėra jokio teisinio pagrindo naikinti atsakovės 2011-03-07 nutarimo dalį, susijusią su ieškovui išmokėtų tantjemų grąžinimu.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8Ieškovas 2012-08-09 apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 95-98) prašo 2012-07-10 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti šiais motyvais:

91. Byloje nebuvo ginčijamas 2010-12-15 atsakovės valdybos nutarimas, kurio pagrindu apeliantui ir kitiems valdybos nariams buvo išmokėta po 21 485 Lt tantjemų, bei atsakovės vadovo 2010-12-23 įsakymas „Dėl tantjemų išmokėjimo Nr. 519“, kuriuo įsakyta išmokėti konkretiems valdybos nariams po 21 485 Lt kiekvienam, įsakymą grindžiant ABĮ, atsakovės įstatais, valdybos nuostatais ir 2010-12-15 valdybos nutarimu. Teismas išėjo už bylos bei ieškinio ribų bei sprendė, kad minėti 2010-12-15 nutarimas ir 2010-12-23 įsakymas buvo neteisėti, ir tokiu būdu gautomis išvadomis grindė ieškinio dėl 2011-03-07 nutarimo dalies panaikinimo atmetimą. Tokiu būdu teismas nagrinėjo bylą ne pagal apelianto ieškinį, o pagal byloje nepareikštą priešieškinį ar kitą reikalavimą ir pažeidė teisės į teisingą teismą principą. Tokias teises teismas turi darbo, šeimos ir kai kurių kitų kategorijų bylose, tačiau civiliniuose ginčuose dėl privataus juridinio asmens organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais proceso įstatymas ir jo taikymo praktika minėtų teisių nenumato.

102. Bet kuriuo atveju 2010-12-15 valdybos nutarimas (t. 1, b. l. 18) yra teisėtas, nes jis priimtas tam teisę turinčio asmens, t. y. visų 7 valdybos narių absoliučia dauguma, vadovaujantis, kaip jame nurodoma, ABĮ, atsakovės įstatais ir valdybos nuostatais, be to, turint patvirtintą ir nepakeistą 2010-06-08 akcininko valios dėl pelno paskirstymo išraišką – administracijos direktoriaus įsakymą, kuriame nurodoma tantjemoms ir kitiems tikslams (neišskiriant atskirų sumų ar asmenų) skirti 100 000 Lt. Po šių įsakymo ir nutarimo, taip pat nepanaikinto atsakovės vadovo 2010-12-23 įsakymo ieškovui, kaip valdybos nariui, iš bendrovės lėšų buvo išmokėtos 21 485 Lt tantjemos. Minėta suma neviršija nustatytos sumos akcininko įsakyme, jame nėra jokių išlygų dėl konkrečių valdybos narių. Dėl to, Kauno apygardos teismo nurodymu išsiaiškinus akcininko valią (ne daugiau kaip 100 000 Lt tantjemoms), tampa aišku, kad ji nėra pažeista. Kaip teismo posėdyje paaiškino liudytojo priesaiką davęs atsakovės vadovas, likusias sumas kiti 6 valdybos nariai yra grąžinę. Ieškovo ieškiniu nėra ir negali būti ginamos jų teisės. Būdas, kuriuo likusieji valdybos nariai sureagavo į ginčo 2011-03-07 nutarimą, nedaro jo labiau teisėto ar neteisėto. Šį klausimą turėjo išspręsti teismas, vadovaudamasis Kauno apygardos teismo 2012-04-03 nutartimi.

113. Byloje ginčijamas tik 2011-03-07 valdybos nutarimas, kurio rezoliucinėje dalyje motyvacijos visiškai nėra, todėl analizuotinas valdybos posėdžio protokolas (t. 1, b. l. 9-17), kuriame nurodoma, kad šį klausimą pristatęs valdybos pirmininkas A. K. akcentavo, jog tantjemų išmokėjimui „valdyba neturėjo visuotinio akcininkų susirinkimo sutikimo“, norint jas išmokėti pagal akcininko 2010-06-08 įsakymo priedo 11 punktą, yra būtinas visuotinio akcininkų susirinkimo sutikimas. Taigi spręstina, ar esant akcininko 2010-06-08 įsakymui ir jo priedui, pagal ABĮ 59 straipsnį detalizuojančiam akcininko sprendimą dėl atsakovės bendrovės pelno paskirstymo, teisės aktai numato dar vieną akcininko veiksmą – sutikimą ar kitaip pavadintą papildomą rašytinį valios išreiškimo būdą. Teismas tokios analizės neatliko, sprendime nurodydamas, kad ginčo nutarimu valdyba pašalino pažeidimą. Tačiau tame pačiame sprendime (4 puslapyje, 2 eilutėje) teismas konstatuoja, kad tantjemoms akcininkas buvo skyręs tik 100 000 Lt. Dėl tokių dviprasmiškų motyvų lieka neaišku, ar teismas laiko visą 150 395 Lt sumos išmokėjimą neteisėtu, ar tik dalį, viršijančią 100 000 Lt, nurodytų 2010-06-08 įsakymo priedo 11 punkte. Ieškovo nuomone, tiek 100 000 Lt, tiek ir likusios 50 395 Lt sumos išmokėjimas buvo teisėtas, nes atliktas vadovaujantis nepakeistu 2010-06-08 įsakymo priedo 11 punktu dėl 100 000 Lt tantjemoms skyrimo, o 50 395 Lt suma išmokėta atsižvelgiant į tai, kad akcininkas nepaskirstė ženklios (285 397 Lt) pelno sumos, palikdamas ją bendrovėje ir perkeldamas į kitus finansinius metus. Neginčytame 2010-12-15 valdybos nutarime taip ir nurodoma, kad bendrovei per 2010 metus pasiekus gerus pelningumo rodiklius, siūloma iš likusio nepaskirstyto pelno skirti 50 395 Lt tantjemoms išmokėti. Pažymėtina, kad nepaskirstytąjį pelną darbuotojų premijoms, pašalpoms ir kitiems tikslams bendrovė aktyviai naudojo visus 2010 metus, tą patvirtina įmonės buhalterės D. M. parodymai („Iš savivaldybės gautas raštas, skirti kalėdiniam miesto papuošimui 66 000 Lt be PVM. (...) Finansiškai taip, skirta iš 12 eilutės“) bei prieš baigiamąsias kalbas į bylą pateiktas atsakovės administracijos 2010-11-09 prašymas paremti prasmingą iniciatyvą ir papuošti Vytauto prospektą, kad mieste būtų daugiau kalėdinės nuotaikos, 2010-11-25 valdybos nutarimas skirti iki 85 000 Lt miesto papuošimui šventinėmis dekoracijomis, panaudojant lėšas iš nepaskirstyto 2009 m. pelno, taip pat atsakovei skirta UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ 2010-12-08 PVM sąskaita faktūra 66 125,01 Lt sumai be PVM už metalinių atramų papuošimą. Iš to galima daryti išvadą, kad atsakovė iš nepaskirstytojo pelno naudojo lėšas įvairiems tikslams, ne tik 50 395 Lt tantjemoms. Atsakovės 2012-06-05 pažyma apie 2009 m. pelno panaudojimą kitiems tikslams iš „skirtos 100 000 Lt“ sumos buvo pateikta tik pakartotinai ir primygtinai teismui pareikalavus, ją paneigė pati atsakovės buhalterė, atsakydama, kad minėtos sumos buvo panaudotos iš 12 eilutės (2010-06-08 akcininko įsakymo priedo 12 punkto – nepaskirstytojo pelno), prieštarauja elementariems matematikos dėsniams (išnaudota 198 279,97 Lt iš neva „skirtų“ 100 000 Lt) bei minėtiems rašytiniams įrodymams apie būtent nepaskirstytojo pelno naudojimą miesto papuošimui su valdybos pritarimu (pažymoje nurodoma ta pati 66 125,01 Lt suma Kalėdinis papuošimas miestui). Esant tokioms aplinkybėms negalima sutikti, kad akcininko interesus pažeidė 50 395 Lt sumos, t. y. 1/3 dalies tantjemų išmokėjimas iš nepaskirstytojo pelno, nes akcininkas pats pageidavo, kad po 2010-06-08 įsakymo dėl pelno paskirstymo jame nenumatytu būdu būtų naudojamos jo įmonės lėšos. Vadinasi, akcininkas privalėjo ginčyti 50 395 Lt sumos tantjemoms arba bet kokios kitos sumos, panaudotos iš nepaskirstytojo pelno, perkelto į kitus finansinius metus, panaudojimą teisme, arba bent reikalauti raštu, kad šios sumos būtų sugrąžintos. Byloje duomenų apie tokį akcininko (trečiojo asmens) elgesį nėra, nors Kauno apygardos teismas 2012-04-03 nutartyje ir nurodė aiškintis akcininko valią dėl 50 395 Lt tantjemų panaudojimo. Bendrovės vadovas teigė net neatsimenąs, su kuo iš akcininko atstovų ir kada bendravo dėl tantjemų grąžinimo, patvirtino, kad raštu nesikreipta. Laikytina, kad akcininkui neginčijus ir nereikalavus pakeisti 2010-12-15 valdybos nutarimo dėl tantjemų išmokėjimo, taip pat nepanaikinus atsakovės vadovo 2010-12-23 įsakymo dėl tantjemų išmokėjimo, šis 2010-12-15 valdybos nutarimas yra teisėtas bei įvykdytas teisėtai.

124. Teismas taip pat buvo nurodęs aiškintis, kaip buvo panaudotos 11 punkte nurodytos 100 000 Lt lėšos: ar buvo išmokėta premijų darbuotojams. Tokių duomenų į bylą taip pat nepateikta. Laikytina, kad visa 100 000 Lt suma buvo panaudota tantjemoms pagal atsakovės akcininko 2010-06-08 įsakymo priedo 11 punktą (Pelno dalis, paskirta metinėms išmokoms (tantjemos) stebėtojų tarybos ir valdybos nariams, darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams), o ne pagal 12 punktą.

135. Apeliantas ginčija atsakovės valdybos sprendimą kaip neteisėtą dėl to, kad akcininko pritarimas (sutikimas, sprendimas) išmokėti tantjemas akivaizdžiai buvo. Juk tokios aplinkybės neigimas ir tapo priežastimi įtraukti ginčo klausimą į darbotvarkę ir jį pristatyti. Ieškinyje nurodyta, kad pagal ABĮ 29 str. 6 dalį, jeigu bendrovės visų akcijų savininkas yra vienas asmuo, jo raštiški sprendimai prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams, o pagal 14 str. 7 dalį kiekvienas akcininkas turi teisę įgalioti fizinį ar juridinį asmenį atstovauti jam palaikant santykius su bendrove ir kitais asmenimis; 2010-06-08 vienintelio akcininko tinkamai įgaliotas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė atsakovės akcininko sprendimą (įsakymą) patvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Po 1,5 metų bylinėjimosi atsakovė jau neneigia minėtos Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijos, tačiau bylai grįžus nagrinėti iš naujo naudoja visiškai kitus, nei nurodyta 2011-03-07 valdybos posėdžio protokole, argumentus.

146. Atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo koreguoti savo pačios 2010-12-15 nutarimą ir, tuo labiau, įpareigoti valdybos narius grąžinti įvykdytą mokėjimą. Juk tos pajamos tapo teisėtai įgytomis apelianto šeimos pajamomis. Nesant išnagrinėto ginčo dėl 2010-12-15 valdybos nutarimo dalių pripažinimo negaliojančiomis, neįmanoma nei jo koreguoti ginčo nutarimu, nei įpareigoti apeliantą grąžinti teisėtai ir pagrįstai jam išmokėtas tantjemas. Valdyba neturi teisės priimti apeliantui ir jo sutuoktinei privalomų nutarimų, be to, nesant tam jokio teisinio pagrindo bei akcininkui aiškiai išreiškus valią išmokėti jam, kaip valdybos nariui, bei kitiems nariams tantjemas, neviršijant 100 000 Lt. Šiuo atveju tantjemos liko išmokėtos tik 21 485 Lt sumoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-09-13 nutartyje Nr. N-444-1395/2011 yra nurodęs, kad tuo atveju, kai teisės norminiai aktai aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai, taip kad būtų suvokiami visiems teisinių santykių subjektams (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinius sprendimus administracinėse bylose Nr. N-12-150/2004, N-3-1257/2007, N-444-220/2008, N-575-339/2009 ir kt.).

157. DK 224 straipsnio 3 dalis numato, kad „negalima iš darbuotojo išieškoti permokėto ir neteisingai pritaikius įstatymą apskaičiuoto darbo užmokesčio, išskyrus skaičiavimo klaidos atvejus“. Nors apeliantas ir nemano, kad ginčo atveju, t. y. išmokant tantjemas, įstatymas ar kitas teisės aktas buvo pritaikytas neteisingai, tačiau atsakovės valdybos ginčo nutarimas, neva nebuvo akcininko pritarimo paskirti tantjemas, negali būti pripažintas teisėtu ir taikant analogiją su šiomis DK nuostatomis.

16Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 106-112) prašo apeliacinį skundą atmesti, o 2012-07-10 sprendimą palikti nepakeistą šiais motyvais:

171. Apelianto teiginys, jog teismas išėjo už bylos bei ieškinio ribų, nes pasisakė dėl 2010-12-15 atsakovės nutarimo „Dėl pelno paskirstymo“ ir dėl 2010-12-23 įsakymo „Dėl tantjemų išmokėjimo Nr. 519“ neteisėtumo, visiškai nepagrįstas. Teismas rezoliucinėje dalyje nepriėmė sprendimo dėl minėto nutarimo ir įsakymo teisėtumo, tačiau tik atliko sprendimui priimti privalomą įrodymų vertinimą ir nustatė bylai reikšmingas aplinkybes (CPK 256 str., CPK II d. XIII skyrius „Įrodymai ir įrodinėjimas“), apie kurias privalomai pasisakė sprendimo motyvuojamojoje dalyje (CPK 270 str. 4 d. 2 p.). Būtent 2010-12-15 atsakovės nutarimas buvo koreguojamas apelianto prašomu panaikinti 2011-03-07 atsakovo valdybos nutarimu, nes priimtas neturint teisinio pagrindo, todėl teismas pagrįstai atliko 2010-12-15 atsakovės nutarimo teisėtumo, kaip turinčios reikšmės bylai aplinkybės, vertinimą. Išsamus byloje pateiktų įrodymų tyrimas ir vertinimas, priešingai nei teigia apeliantas, parodo teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.

182. Visiškai nepagrįsti apelianto argumentai, kad 2010-12-15 atsakovės nutarimas ir 2010-12-23 įsakymas yra teisėti ir galiojantys, nes nebuvo ginčyti priešieškiniu. 8-ojo verslo apskaitos standarto „Nuosavas kapitalas“ aktualioje redakcijoje sąvoka „Nepaskirstytasis pelnas“ apibrėžiama kaip įmonės sukauptas ir dar nepaskirstytas pelnas. ABĮ20 str. 1 dalies 10 punkte labai aiškiai numatyta, jog visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę priimti sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo. ABĮ 29 str. 6 dalis numato, jeigu bendrovės visų akcijų savininkas yra vienas asmuo, jo raštiški sprendimai prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams. ABĮ 59 str. 2 dalis numato, kas turi būti nurodoma visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime paskirstyti bendrovės pelną (nuostolius), tame tarpe 11 punktas numato, jog turi būti nurodoma ir pelno dalis, paskirta metinėms išmokoms (tantjemoms) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams. Taigi, remiantis pateiktomis teisės aktų normomis, tantjemos valdybos nariams galėjo būti išmokėtos tik akcininko sprendimu iš tam paskirtos pelno dalies (paskirstyto pelno), o likusi nepaskirstyta pelno dalis gali būti panaudojama vėl gi tik akcininko sprendimu jį paskirsčius teisės aktų numatyta tvarka. Atsakovės valdyba neturėjo jokio teisinio pagrindo 2010-12-15 nutarimo 3 punktu nutarti iš nepaskirstyto 2009 m. pelno skirti 50 395 Lt tantjemoms valdybos nariams išmokėti bei 4 punktu nutarti išmokėti tantjemas po 21 485 Lt (viso 150 395 Lt) iš 2009 m. bendrovės nepaskirstyto pelno, nes nepaskirstytas 2009 m. pelnas galėjo būti paskirstytas tik akcininko sprendimu dėl pelno paskirstymo. ABĮ 19 str. 5 dalis numato, jog visuotinis akcininkų susirinkimas (ABĮ 29 str. 6 d. numatytu atveju - akcininkas) neturi teisės pavesti kitiems bendrovės organams spręsti jo kompetencijai priskirtų klausimų, todėl atsakovės valdybos priimtas nutarimas 2010-12-15 prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (ABĮ 20 str. 1 d. 10 p., 19 str. 5 d.) ir yra neteisėtas. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog 2010-12-15 nutarimas buvo priimtas vadovaujantis vienintelio akcininko atstovo Kauno miesto savivaldybės administratoriaus direktoriaus 2010-06-08 įsakymo dėl atsakovės pelno paskirstymo priedo 11 punktu, kuriuo 100 000 Lt pelno dalis paskirta metinėms išmokoms (tantjemoms) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams, nes toks teiginys neatitinka atsakovės 2010-12-15 nutarimo „Dėl pelno paskirstymo“ turinio. Minėtame 2010-06-08 įsakymo dėl atsakovės pelno paskirstymo priedo 11 punkte yra nurodoma paskirstyta 2009 m. pelno dalis, o 2010-12-15 nutarimu valdyba nutarė skirti ir išmokėti tantjemas būtent iš nepaskirstyto 2009 m. pelno, kuris numatytas ne 11, o 12 punkte. Atsakovės valdyba, naikindama savo neteisėtą nutarimo dalį, 2011-03-07 priėmė nutarimą Nr. (1.10-10)-VP-2 dėl 2010-12-15 valdybos nutarimo Nr. (1.11-10)-VN-123 koregavimo, panaikinant 3 punktą, kuriuo nutarta iš likusio nepaskirstyto 2009 m. pelno skirti 50 395 Lt tantjemoms valdybos nariams išmokėti, ir naikinant 4 punktą, kuriuo nutarta išmokėti tantjemas po 21 485 Lt (viso 150 395 Lt) iš 2009 m. bendrovės nepaskirstyto pelno. Atsakovės valdyba, priėmusi tokį nutarimą, pati, nepažeisdama jokių teisės aktų reikalavimų, panaikino 2010-12-15 nutarimo neteisėtus 3 ir 4 punktus, todėl nėra jokio teisinio pagrindo reikšti priešieškinį ar atlikti kokius nors papildomus veiksmus, siekiant pakeisti ar panaikinti minėtus nutarimo punktus, kurie jau ir taip teisėtu valdybos nutarimu panaikinti ir negaliojantys. Apeliantas nenurodė jokios teisės normos, kuri draustų juridinio asmens valdymo organui koreguoti savo paties priimtus sprendimus, prieštaraujančius imperatyvioms teisės normoms. Konstitucinis teismas yra pasisakęs, jog neteisės pagrindu negali atsirasti teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994-05-27 nutarimas), todėl atsakovės valdyba pagrįstai 2011-03-07 priėmė nutarimą dėl 2010-12-15 valdybos nutarimo „Dėl pelno paskirstymo“ koregavimo ir neteisėtų minėto nutarimo 3 ir 4 punktų panaikinimo, o, nesant teisinio pagrindo, kuriuo remiantis jis buvo priimtas (galiojančio valdybos nutarimo), 2010-12-23 atsakovės generalinio direktoriaus įsakymas Nr. 519 „Dėl tantjemų išmokėjimo“ taip pat neteko galios.

193. Apeliantas visiškai nepagrįstai nurodo, jog ginčijamas valdybos sprendimas neteisėtas, nes akcininko (sutikimas/sprendimas) išmokėti tantjemas buvo. Priešingai nei nurodo apeliantas, Kauno miesto savivaldybės administratoriaus direktoriaus 2010-06-08 įsakymo dėl atsakovės pelno paskirstymo priedo 11 punktas, kuriuo 100 000 Lt pelno dalis paskirta metinėms išmokoms (tantjemoms) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams, negalėjo būti 2010-12-15 nutarimo „Dėl pelno paskirstymo“ pagrindas, nes 11 punkte numatytas 100 000 Lt yra jau akcininko sprendimu paskirstyta 2009 m. atsakovės pelno dalis, kuri buvo panaudota darbuotojų premijoms, pašalpoms, šventėms, darbuotojų ekskursijai ir kitiems tikslams. Tai patvirtina teismui pateiktas 2012-06-05 atsakovės raštas Nr. (6.76)-2S-115. Būtent toks 2010-06-08 įsakymo priedo 11 punktu paskirstytos pelno dalies panaudojimas atitinka akcininko valią ir byloje nebuvo ginčijamas. Tai, kad nurodytoms reikmėms buvo panaudota daugiau lėšų, nei numatyta 11 punkte, nesudaro pagrindo teigti, kad lėšos buvo panaudotos netinkamai ar kad tai sudarė pagrindą išmokėti tantjemas valdybų nariams iš nepaskirstyto bendrovės pelno, priešingai tai tik patvirtina aplinkybę, kad tantjemų išmokėjimui lėšų nebuvo numatyta ir tikrai nebūtų užtekę. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad byloje nebuvo nustatyta, kam buvo panaudotos įsakymo 11 punktu numatytos 100 000 Lt lėšos, nes šie duomenys byloje yra (2012-06-05 atsakovės raštas Nr. (6.76)-2S-115), o argumentai, kad kalėdiniam miesto papuošimui buvo panaudotos lėšos iš nepaskirstyto pelno, vis tiek nesudaro pagrindo apeliantui išmokėti tantjemų nei iš įsakymo priedo 11 punktu numatytų 100 000 Lt lėšų (jos buvo skirtos darbuotojų socialinėms ir kultūrinėms reikmėms), nei juo labiau iš nepaskirstyto pelno (priedo 12 eilutė), nes akcininkas nebuvo priėmęs sprendimo dėl pelno paskyrimo tantjemoms. Tai, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2010-06-08 įsakymu paskirstydamas atsakovės 2009 m. pelną įsakymo priedo 11 punktu 100 000 Lt skyrė ne tantjemoms, o darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams, patvirtina ir byloje pateiktas Kauno m. savivaldybės administracijos Turto skyriaus 2010-06-02 aiškinamasis raštas Nr. 60-4-608 dėl UAB „Kauno švara“ 2009 m. Finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo ir pelno (nuostolių) paskirstymo. Šio Aiškinamojo rašto 3 psl. antroje pastraipoje, akcentuojant apyvartinių lėšų trūkumą, Pelno (nuostolių) paskirstymo 11 punkte numatyta skirti 100 000 Lt suma apskaičiuota atsižvelgiant į darbuotojų skaičių ir paskirta išimtinai darbuotojų socialinėms ir kultūrinėms reikmėms bei premijoms, nenumatant lėšų tantjemoms. Byloje taip pat pateiktas 2012-06-20 Kauno m. savivaldybės Turto skyriaus 2012-06-20 raštas, kuriame nurodoma, jog nei vienai iš Savivaldybės kontroliuojamų uždarųjų akcinių bendrovių per 2007-2012 m. valdybų nariams nebuvo skiriamos ar išmokamos tantjemos. Atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jog atsakovės valdyba, 210-12-15 priimdama nutarimo „Dėl pelno paskirstymo“ 3 ir 4 punktus, viršijo savo kompetenciją, taip pažeisdama ABĮ 20 str. 1 dalies 10 punkto ir 29 str. 6 dalies nuostatas, todėl siekdama pašalinti savo neteisėtų veiksmų padarinius priėmė teisėtą 2011-03-07 nutarimą „Dėl nutarimo koregavimo“, kuriuo panaikino 210-12-15 nutarimo 3 ir 4 punktus ir įpareigojo valdybos narius grąžinti gautas tantjemas per 2 mėn.

204. Tiek CK, tiek ABĮ numato, kad juridinių asmenų organų sprendimai teismo gali būti pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams, sąžiningumo ar protingumo principams (CK 2.82 str. 4 d., ABĮ 19 str. 10 d.). Apeliantas tik deklaratyviai nurodo, kad atsakovės valdybos 2011-03-07 nutarimas prieštarauja teisės aktams, valdybos darbo reglamente nustatytai jos kompetencijai, pažeidžia jo teises ir interesus. Apeliantas nekonkretizuoja, kokios imperatyvios įstatymo normos, kokios valdybos darbo reglamento nuostatos bei kokios konkrečiai apelianto kaip atsakovės valdybos nario teisės buvo pažeistos. CPK 178 str. įpareigoja šalį įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus. Atsakovės nuomone, nagrinėjant ginčus dėl juridinio asmens organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, būtina atsižvelgti į CK, ABĮ normų, nustatančių juridinio asmens organų sprendimų negaliojimo pagrindus, tikslus. Šios teisės normos skirtos ne tik juridinio asmens valdymo organų narių interesams apsaugoti, bet taip pat skirtos, kad būtų apgintos ir akcininkų teisės bei interesai dėl priimtų neteisėtų nutarimų. Todėl apeliantas, reiškiantis reikalavimą dėl juridinio asmens organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, turi ne tik nurodyti, kokios imperatyvios teisės normos buvo pažeistos priimant skundžiamą nutarimą, bet ir kaip tokio nutarimo priėmimas pažeidė šio juridinio asmens organo nario teises ir teisėtus interesus. Skundžiamas 2011-03-07 atsakovės valdybos nutarimas buvo priimtas nepažeidžiant nei teisės aktų nei valdybos darbo reglamente numatytos tvarkos bei valdybos kompetencijos, nepažeidžia asmenų teisėtų teisių ir interesų, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jį naikinti, ką nustatė ir teismas atmesdamas ieškinį.

215. CK 2.87 str. 1 dalis numato, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. Tai reiškia, kad juridinio asmens valdymo organų sprendimai turi būti teisingi, protingi ir sąžiningi ne tik juridinio asmens valdymo organo nario atžvilgiu, bet ir bendrovės bei jos akcininko atžvilgiu. Atsakovė, priimdama ieškovo skundžiamą nutarimą, elgėsi sąžiningai ir protingai, pašalino imperatyvių ABĮ nuostatų pažeidimą bei tokiu būdu apsaugojo Kauno miesto savivaldybės, kaip vienintelės atsakovės akcininkės, teises ir teisėtus interesus. CK 2.87 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui. Lojalumo pareiga taip pat reiškia, kad juridinio asmens valdymo organai turi rūpintis juridinio asmens gerove, siekti įgyvendinti jo tikslus ir vengti situacijos, kad jo asmeniniai interesai neprieštarautų juridinio asmens interesams. Tačiau apeliantas, reikalaudamas pripažinti ginčijamą nutarimo dalį dėl jam, kaip valdybos nariui, išmokėtų tantjemų teisinio pagrindo panaikinimo bei įpareigojimo grąžinti gautą tantjemą, veikia išimtinai savo interesais, t. y. siekia gauti asmeninę materialinę naudą, nepriklausomai nuo to, jog nėra išreikštos juridinio asmens ir jo vienintelio akcininko valios. Apeliacinio skundo (ir tuo pačiu ieškinio) patenkinimo atveju susidarytų protingumo bei teisingumo principui prieštaraujanti situacija, jog juridinio asmens valdymo organo narys gauna materialinę naudą iš to juridinio asmens prieš paties juridinio asmens ir jo vienintelio dalyvio valią. Tokia situacija taip pat paneigtų juridinių asmenų bei jų valdymo organų narių santykių principus (lojalumo, pasitikėjimo, veikimo išimtinai juridinio asmens interesais). Be to, apeliantas net nėra nurodęs aplinkybių, kurios leistų teigti, jog jis, kaip atsakovės valdybos narys, yra bendrovei davęs naudą, kuri galėtų būti vertinama 21 485 Lt suma, kurią apeliantas, nors ir prieš pačios bendrovės valią, laiko savo ir savo sutuoktinės nuosavybe.

226. Apeliantas skunde pateikia visiškai su ginčo dalyku nesusijusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje kalbama apie administracinę atsakomybę pagal norminius teisės aktus. Šioje byloje nagrinėjami civiliniai santykiai, jokia administracinė atsakomybė nėra taikoma, ir net nėra aišku, apie kokį norminį teisės aktą, kuriame numatyti teisiniai draudimai ar įpareigojimai apeliantui, yra kalbama.

237. Lygiai taip pat nepagrįstai apeliantas cituoja DK 224 str. 3 dalį, kuri numato, jog „negalima iš darbuotojo išieškoti permokėto ir neteisingai pritaikius įstatymą apskaičiuoto darbo užmokesčio, išskyrus skaičiavimo klaidos atvejus“, nes tantjemų išmokėjimas nėra prilyginamas darbo užmokesčiui ir šis ginčas kyla iš civilinių santykių. O darbo teisės analogija civiliniuose santykiuose galėtų būti taikoma tik tada, kai civiliniai santykiai nėra sureguliuoti civilinės teisės normų (CK 1.8 str.), tačiau pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą arba įgytą turtą, kurio pagrindas išnyko vėliau, yra aiškiai numatyta CK 6.237 straipsnyje.

24Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 102-105) prašo apeliacinį skundą atmesti, o 2012-07-10 sprendimą palikti nepakeistą šiais motyvais:

251. Apeliantas visiškai nepagrįstai nurodo, kad „Teismas išėjo už bylos bei ieškinio nagrinėjimo ribų bei sprendė, ar minėti 2010-12-15 nutarimas ir 2010-12-23 įsakymas buvo teisėti, pasisakė dėl jų teisėtumo nebuvimo ir remdamasis tokiu būdu gautomis išvadomis, jomis jau grindė apelianto ieškinio dėl 2011-03-07 nutarimo dalis panaikinimo atmetimo motyvus.“ Apeliaciniame skunde nėra nurodyta nei kokią konkrečią teisės normą teismas tariamai pažeidė, nei kad nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos ir pan. Apeliantas taip pat nenurodo, kuo remiantis teismas yra ribojamas pareiškėjo skunde išdėstytų motyvų. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 dalyje numatyta, kad teismui pareiškiamame ieškinyje turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), tačiau tai nereiškia, kad teismas yra jų ribojamas. CPK 291 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad nutartyje turi būti nurodyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi. Jame nenurodyta, kad teismas yra ribojamas faktinio ieškinio pagrindo ir kad nutartyje gali būti nurodyti tik tie motyvai, kurie nurodyti pareiškėjo skunde. Skundo ribų peržengimas – tai reikalavimų ribų peržengimas (ne motyvų). Todėl skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nes atitinka CPK 291 straipsnio reikalavimus, o teismas nėra saistomas pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, teisės normų. Apeliantas nepagrįstai kaltina teismą skundo ribų peržengimu. 2010-12-15 nutarimo neteisėtumą konstatavo ne teismas, o prieš tai pats subjektas priėmęs sprendimą ištaisyti savo paties klaidą, teismas tik nustatė jau konstatuotą faktą.

262. Kaip nustatė teismas, atsakovės valdyba priėmė nutarimą 2010-12-15 Nr. (1.11.-10)-VN-123, kurio 3 punktu nutarė iš likusio nepaskirstyto 2009 m. pelno skirti 50 395 Lt tantjemoms valdybos nariams išmokėti, o 4 punktu – išmokėti tantjemas po 21 485 Lt (viso 150 395 Lt) iš 2009 m. bendrovės nepaskirstyto pelno. Atsakovė 2011-03-07 priėmė nutarimą Nr.(1.10-10)-VP-2, kurio 1 punktu nutarė koreguoti 2010-12-15 valdybos nutarimą Nr. (1.11-10)-VN-123, panaikinant trečią ir ketvirtą punktus bei įpareigoti valdybos narius grąžinti tantjemą per 2 mėn. Atsakovės valdyba, priėmusi tokį nutarimą, pati, nepažeisdama jokių teisės aktų reikalavimų, pakeitė 2010-12-15 nutarimo 3 ir 4 punktus. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad „akcininkui neginčijus ir nereikalavus pakeisti 2010-12-15 valdybos nutarimo dėl tantjemų išmokėjimo, taip pat nepanaikinus atsakovės vadovo 2010-12-23 įsakymo dėl tantjemų išmokėjimo, šis 2010-12-15 valdybos nutarimas yra teisėtas bei įvykdytas teisėtai“, nes, kaip jau minėta, 2010-12-15 valdybos nutarimo 3 ir 4 punktai buvo pakeisti ginčijamo nutarimo 1 punktu ir nėra jokio teisinio pagrindo trečiajam asmeniui, kaip atsakovės akcininkui, kreiptis į teismą dėl 2010-12-15 valdybos nutarimo (dalies) pripažinimo negaliojančiu, nes atsakovė, siekdama pašalinti savo pačios padarytą pažeidimą (tantjemos išmokėtos valdybos nariams neturint visuotinio akcininko sprendimo), pagrįstai ir teisėtai priėmė 2011-03-07 nutarimą, kuriuo įpareigojo valdybos narius, o kartu ir ieškovą grąžinti gautą tantjemą per du mėnesius. Pažymėtina, kad atsakovės valdybai nepriėmus ieškovo skundžiamo nutarimo būtų pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos (ABĮ 20 str.) bei trečiojo asmens, kaip vienintelės atsakovės akcininkės, teisės. Tik tuomet, jei atsakovė būtų neištaisiusi pažeidimo ir nepriėmusi 2011-03-07 nutarimo „Dėl nutarimo koregavimo“, trečiajam asmeniui būtų pagrindas spręsti dėl 2010-12-15 nutarimo ginčijimo, kad būtų apgintos akcininko pažeistos teisės.

273. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad „atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo koreguoti savo pačios 2010-12-15 nutarimą ir, tuo labiau, įpareigoti valdybos narius grąžinti įvykdytą mokėjimą.“ Kaip teisingai nurodė teismas, „siekdama pašalinti tokių savo neteisėtų veiksmų padarinius, atsakovės valdyba 2011-03-07 priėmė ginčijamą nutarimą Nr. (1.11-10)-VN-4, kuriuo nutarė koreguoti 2010-12-15 priimtą nutarimą Nr. (1.11-10)-VN-123 „Dėl pelno paskirstymo“, panaikinant jo 3 p. ir 4 p., bei įpareigojant valdybos narius grąžinti gautas tantjemas per 2 mėn. Taip buvo pašalinta 2010-12-15 nutarimu Nr. (1.11-10)-VN-123 sukurta neteisėta teisinė padėtis“, todėl apeliantas, kaip ir visi kiti valdybos nariai, privalėjo grąžinti išmokėtą sumą. Pažymėtina, kad CK 2.87 straipsnyje nustatytos juridinio asmens organų narių pareigos. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. Tai reiškia, kad juridinio asmens valdymo organų sprendimai turi būti teisingi, protingi ir sąžiningi ne tik juridinio asmens valdymo organo nario atžvilgiu, bet ir bendrovės bei jos akcininko atžvilgiu. Atsakovė, priimdama ieškovo skundžiamą nutarimą, elgėsi sąžiningai ir protingai, pašalino imperatyvių ABĮ nuostatų pažeidimą bei tokiu būdu apsaugojo trečiąjį asmenį, kaip vienintelio atsakovės akcininko, teises ir teisėtus interesus. CK 2.87 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui. Lojalumo pareiga taip pat reiškia, kad juridinio asmens valdymo organai turi rūpintis juridinio asmens gerove ir siekti įgyvendinti jo tikslus. Todėl darytina išvada, kad apeliantas, prašydamas pripažinti ginčijamo nutarimo dalį, susijusią su valdybos nariui ieškovui išmokėtų tantjemų teisinio pagrindo panaikinimu bei ieškovo įpareigojimu grąžinti gautą tantjemą, veikė išimtinai savo interesais. Taigi apeliantas iš esmės reikalauja pažeisti imperatyvias teisės aktų nuostatas (ABĮ 33 str. 1 d.), t. y. prašo teismo priimti sprendimą, priešingą teisės normų reikalavimams.

285. Apelianto teiginys, kad „2010-12-15 valdybos nutarimas yra teisėtas, nes jis priimtas tam teisę turinčio asmens, t. y. visų 7 valdybos narių absoliučia dauguma, vadovaujantis, kaip jame nurodoma, ABĮ, atsakovės įstatais ir valdybos nuostatais, be to, turint patvirtintą ir nepakeistą 2010-06-08 akcininko valios dėl pelno paskirstymo išraišką – administracijos direktoriaus įsakymą, kuriame nurodoma tantjemoms ir kitiems tikslams (neišskiriant atskirų sumų ar asmenų) skirti 100 000 Lt“, yra nepagrįstas, nes ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 9 ir 10 punktuose nurodyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir priimti sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-06-06 nutarimo Nr. 567 „Dėl Valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo akcinėse bendrovėse ir uždarose akcinėse bendrovėse“ 2.1 punktu, Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių bendrovių akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises įgyvendina savivaldybės vykdomoji institucija – Savivaldybės administracijos direktorius. 2010-06-08 tuometinis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgęs į tai, kad bendrovėje yra susidariusios apyvartinių lėšų trūkumo problemos, nusprendė į rezervą darbuotojų socialinėms ir kultūrinėms reikmėms ir premijoms skirti iki 100 000 Lt, ir nepažeisdamas savo kompetencijos bei savivaldybės tarybos suteiktų įgalinimų, priėmė įsakymą Nr. A-2057 „Dėl UAB „Kauno švara“ 2009 metų finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo ir pelno (nuostolių) paskirstymo“, kurio 2 punktu paskirstė UAB „Kauno švara“ 2009 metų pelną (nuostolius) pagal priedą. Šio priedo 11 punktu buvo paskirstyta pelno dalis, paskirta metinėms išmokoms (tantjemoms) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams, taigi apelianto argumentai, kad administracijos direktorius 100 000 Lt dalį skyrė būtent tantjemoms valdybos nariams, yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius niekada nėra Savivaldybės kontroliuojamų uždarųjų akcinių bendrovių valdybų nariams paskyręs išmokėti tantjemas. Teismas tinkamai aiškino ABĮ 59 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime paskirstyti pelną (nuostolius) be kitų šioje dalyje išvardintų rodiklių nurodoma pelno dalis, paskirta metinėms išmokoms (tantjemoms) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams, o ne vien tik kaip metinės išmokos (tantjemos) valdybos nariams. Taigi atsakovė, siekdama pašalinti savo pačios padarytą pažeidimą (tantjemos išmokėtos valdybos nariams neturint visuotinio akcininko sprendimo), pagrįstai ir teisėtai priėmė 2011-03-07 nutarimą, kuriuo įpareigojo valdybos narius, o kartu ir ieškovą grąžinti gautą tantjemą per du mėnesius.

296. Apeliantas nepagrįstai vadovaujasi DK 224 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta, kad negalima iš darbuotojo išieškoti permokėto ir neteisingai pritaikius įstatymą apskaičiuoto darbo užmokesčio, išskyrus skaičiavimo klaidos atvejus, nes apelianto su bendrove nesiejo darbo santykiai, jis buvo valdybos narys, todėl DK nuostatos šiuo atveju negali būti taikomos.

30IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31Apeliacinis skundas atmestinas.

32Bylos duomenimis nustatyta, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, atstovaudamas vienintelę atsakovės akcininkę – Kauno miesto savivaldybę, 2010-06-08 įsakymu Nr. A-2057 „Dėl UAB „Kauno švara“ 2009 m. finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo ir pelno (nuostolių) paskirstymo“ (t. 1, b. l. 47) nutarė patvirtinti 2009 m. finansinių ataskaitų rinkinį ir paskirstyti pelną (nuostolius). Šio įsakymo priede „Uždarosios akcinės bendrovės „Kauno švara“ 2009 m. pelno (nuostolių) paskirstymas (t. 1, b. l. 19, 48) 11 punkte nurodyta, kad ,,pelno dalis, paskirta metinėms išmokoms (tantjemoms) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams“, yra 100 000 Lt (11 p.), o ,,nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių finansinių metų pabaigoje, perkeliamas į kitus finansinius metus“ – 285 397 Lt (12 p..

33Atsakovės valdyba 2010-12-15 priėmė nutarimą Nr. (1.11-10)-VN-123 (t. 1, b. l. 18), kurio 3 punktu nutarė ,,iš likusio nepaskirstyto 2009 m. pelno skirti 50 395 Lt tantjemoms valdybos nariams išmokėti“, o 4 punktu nutarė ,,išmokėti tantjemas po 21 485 Lt (viso 150 395 Lt) iš 2009 m. bendrovės nepaskirstyto pelno“. 2010-12-23 atsakovės generalinis direktorius įsakymu „Dėl tantjemų išmokėjimo Nr. 519“ (2 t., b. l. 75), vadovaudamasis 2010-12-15 nutarimu, įsakė išmokėti 150 395 Lt tantjemoms bendrovės valdybos nariams.

342011-03-07 atsakovės valdybos posėdyje (t. 1, b. l. 9-17), kuriame dalyvavo visi 7 jos nariai, valdybos pirmininkas A. K. nurodė, jog 2010-12-15 nutarimu Nr. (1.11-10)-VN-123 „Dėl pelno paskirstymo“ (t. 1, b. l. 18) nepagrįstai, neturint visuotinio akcininkų susirinkimo sutikimo, buvo nutarta išmokėti valdybos nariams po 21 485 Lt (viso 150 395 Lt) tantjemų iš 2009 m. bendrovės nepaskirstyto pelno. Dėl nurodytos priežasties atsakovės valdybos pirmininkas prašė koreguoti 2010-12-15 valdybos nutarimą Nr. (1.11-10)-VN-123 (t. 1, b. l. 18), panaikinant jo 3 ir 4 punktus, bei įpareigoti valdybos narius grąžinti gautas tantjemas per 2 mėn. (t. 1, b. l. 9-17). Balsų dauguma (šešiems atsakovės valdybos nariams balsavus „už“ ir vienam valdybos nariui, t. y. ieškovui, balsavus „prieš“) atsakovės valdyba priėmė ginčo 2011-03-07 nutarimą Nr. (1.11-10)-VN-4 (t. 1, b. l. 8), kuriuo nutarė ,,koreguoti 2010-12-15 nutarimą Nr. (1.11-10)-VN-123 panaikinant trečią ir ketvirtą punktus, bei įpareigoti valdybos narius grąžinti gautas tantjemas per 2 mėn.“.

35Byloje kilo ginčas dėl minėto 2011-03-07 valdybos nutarimo Nr. (1.11-10)-VN-4 (t. 1, b. l. 8), kuriuo valdybos nariai (tarp jų ir ieškovas) buvo įpareigoti grąžinti gautą tantjemą, panaikinimo.

36Apelianto teiginys, jog teismas išėjo už bylos bei ieškinio ribų, nes pasisakė dėl 2010-12-15 atsakovės nutarimo „Dėl pelno paskirstymo“ ir dėl 2010-12-23 įsakymo „Dėl tantjemų išmokėjimo Nr. 519“ neteisėtumo, kolegijos nuomone, yra visiškai nepagrįstas. Visiškai pritartina atsakovei, jog apylinkės teismas rezoliucinėje dalyje nepriėmė sprendimo dėl minėto nutarimo ir įsakymo teisėtumo, tačiau tik atliko sprendimui priimti privalomą įrodymų vertinimą ir nustatė bylai reikšmingas aplinkybes (CPK 256 str., CPK II d. XIII skyrius „Įrodymai ir įrodinėjimas“), apie kurias privalomai pasisakė sprendimo motyvuojamojoje dalyje (CPK 270 str. 4 d. 2 p.). Kadangi būtent 2010-12-15 atsakovės nutarimas buvo koreguojamas apelianto prašomu panaikinti 2011-03-07 atsakovo valdybos nutarimu, nes priimtas neturint teisinio pagrindo, todėl teismas pagrįstai atliko 2010-12-15 atsakovės nutarimo bei jį tiesiogiai vykdant 2010-12-23 priimto įsakymo teisėtumo, kaip turinčios reikšmės bylai aplinkybės, vertinimą.

37Apeliaciniame skunde nėra nurodyta nei kokią konkrečią teisės normą teismas tariamai pažeidė, nei kad nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos ir pan. Apeliantas taip pat nenurodo, kuo remiantis teismas yra ribojamas pareiškėjo skunde išdėstytų motyvų. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 dalyje numatyta, kad teismui pareiškiamame ieškinyje turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), tačiau tai nereiškia, kad teismas yra jų ribojamas. CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas numato, kad sprendime turi būti nurodyti įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi. Jame nenurodyta, kad teismas yra ribojamas faktinio ieškinio pagrindo ir kad nutartyje gali būti nurodyti tik tie motyvai, kurie nurodyti pareiškėjo skunde. Skundo ribų peržengimas – tai reikalavimų ribų peržengimas (ne motyvų). Apeliantas nepagrįstai kaltina teismą skundo ribų peržengimu. 2010-12-15 nutarimo neteisėtumą konstatavo ne teismas, o prieš tai pats subjektas, priėmęs sprendimą ištaisyti savo paties klaidą, o teismas tik nustatė jau konstatuotą faktą.

38Kolegija taip pat nepritaria apelianto argumentams, jog 2010-12-15 atsakovės nutarimas ir 2010-12-23 įsakymas yra teisėti ir galiojantys, nes nebuvo ginčyti priešieškiniu. Pažymėtina, jog ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 10 punktas būtent visuotiniam akcininkų susirinkimui suteikia išimtinę teisę priimti sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo. Vadovaujantis ABĮ 29 straipsnio 6 dalimi, jeigu bendrovės visų akcijų savininkas yra vienas asmuo, jo raštiški sprendimai prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams. ABĮ 59 straipsnio 2 dalies 11 punkte numatyta, jog visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime paskirstyti bendrovės pelną (nuostolius) turi būti nurodoma ir pelno dalis, paskirta metinėms išmokoms (tantjemoms) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams. Akivaizdu, jog, remiantis šiomis teisės normomis, tantjemos valdybos nariams galėjo būti išmokėtos tik akcininko sprendimu iš tam paskirtos pelno dalies (paskirstyto pelno), o likusi nepaskirstyta pelno dalis gali būti panaudojama vėl gi tik akcininko sprendimu jį paskirsčius teisės aktų numatyta tvarka. Iš to darytina išvada, jog atsakovės valdyba neturėjo absoliučiai jokio teisinio pagrindo 2010-12-15 nutarimo 3 punktu iš nepaskirstyto 2009 m. pelno skirti 50 395 Lt tantjemoms valdybos nariams išmokėti bei 4 punktu nutarti išmokėti tantjemas po 21 485 Lt (viso 150 395 Lt) iš 2009 m. bendrovės nepaskirstyto pelno, nes nepaskirstytas 2009 m. pelnas galėjo būti paskirstytas tik akcininko sprendimu dėl pelno paskirstymo. Vadovaujantis ABĮ 19 straipsnio 5 dalimi, visuotinis akcininkų susirinkimas (ABĮ 29 str. 6 d. numatytu atveju - akcininkas) neturi teisės pavesti kitiems bendrovės organams spręsti jo kompetencijai priskirtų klausimų, todėl atsakovės valdybos 2010-12-15 nutarimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (ABĮ 20 str. 1 d. 10 p., 19 str. 5 d.) ir yra neteisėtas, ką pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Kolegijos nuomone, ieškovas ieškinyje visiškai nepagrįstai teigia, jog 2010-12-15 nutarimas buvo priimtas vadovaujantis vienintelio akcininko atstovo Kauno miesto savivaldybės administratoriaus direktoriaus 2010-06-08 įsakymo dėl atsakovės pelno paskirstymo priedo 11 punktu, kuriuo buvo įsakyta ,,paskirti bendrovės pelno 100 000 Lt dalį būtent tantjemoms valdybos nariams“. Atkreipus dėmesį ir į tai, jog pačiame 2010-12-15 nutarime nėra nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis 2010-06-08 įsakymo dėl atsakovės pelno paskirstymo priedo 11 punktu, pažymėtina, jog 2010-06-08 įsakymo dėl atsakovės pelno paskirstymo priedo 11 punkte yra nurodoma paskirstyta 2009 m. pelno dalis, o 2010-12-15 nutarimu valdyba nutarė skirti ir išmokėti tantjemas būtent iš nepaskirstyto 2009 m. pelno, kuris numatytas ne 11, o 12 punkte. Be to, pažymėtina, jog neatitinka tiesos ir ta ieškovo nurodyta aplinkybė, jog 11 punktu buvo įsakyta ,,paskirti bendrovės pelno 100 000 Lt dalį būtent tantjemoms valdybos nariams“, kadangi, kaip jau minėta prieš tai, 11 punktu buvo nurodyta, kad ,,pelno dalis, paskirta metinėms išmokoms (tantjemoms) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams“, yra 100 000 Lt. Atsakovės valdyba, 2011-03-07 nutarimu Nr. (1.10-10)-VP-2 pati nusprendusi koreguoti 2010-12-15 valdybos nutarimą Nr. (1.11-10)-VN-123, panaikinant trečią punktą (kuriuo buvo nutarta iš likusio nepaskirstyto 2009 m. pelno skirti 50 395 Lt tantjemoms valdybos nariams išmokėti) ir ketvirtą punktą (kuriuo buvo nutarta išmokėti tantjemas po 21 485 Lt (viso 150 395 Lt) iš 2009 m. bendrovės nepaskirstyto pelno) bei nutarusi įpareigoti valdybos narius grąžinti gautą tantjemą per 2 mėnesius, kolegijos nuomone, tokiu būdu pati panaikino 2010-12-15 nutarimo neteisėtus 3 ir 4 punktus, todėl nebeliko jokio teisinio pagrindo reikšti priešieškinį ar atlikti kokius nors papildomus veiksmus, siekiant pakeisti ar panaikinti minėtus nutarimo punktus, kurie jau ir taip pačios valdybos nutarimu yra panaikinti ir nebegalioja. Pažymėtina, jog pats apeliantas nenurodė jokios teisės normos, kuri draustų juridinio asmens valdymo organui koreguoti (panaikinti) savo paties priimtus sprendimus, prieštaraujančius imperatyvioms teisės normoms. Konstitucinis teismas yra pasisakęs, jog neteisės pagrindu negali atsirasti teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994-05-27 nutarimas), todėl, kolegijos nuomone, atsakovės valdyba visiškai pagrįstai 2011-03-07 priėmė nutarimą dėl 2010-12-15 valdybos nutarimo „Dėl pelno paskirstymo“ koregavimo ir neteisėtų minėto nutarimo 3 ir 4 punktų panaikinimo, o, nebelikus teisinio pagrindo, kuriuo remiantis jis buvo priimtas (galiojančio valdybos nutarimo), 2010-12-23 atsakovės generalinio direktoriaus įsakymas Nr. 519 „Dėl tantjemų išmokėjimo“ taip pat neteko galios.

39Kolegija taip pat nepritaria apeliacinio skundo argumentui dėl akcininko sutikimo / sprendimo išmokėti tantjemas buvimo. Kaip jau minėta, Kauno miesto savivaldybės administratoriaus direktoriaus 2010-06-08 įsakymo dėl atsakovės pelno paskirstymo priedo 11 punktu 100 000 Lt pelno dalis buvo paskirta metinėms išmokoms (tantjemoms) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams (t. y. ne vien tik tantjemoms, ką klaidingai teigė ieškovas). Tai, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, 2010-06-08 įsakymu paskirstydamas atsakovės 2009 m. pelną, įsakymo priedo 11 punktu 100 000 Lt skyrė ne tantjemoms, o darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams, patvirtina Kauno m. savivaldybės administracijos Turto skyriaus 2010-06-02 aiškinamasis raštas Nr. 60-4-608 dėl UAB „Kauno švara“ 2009 m. Finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo ir pelno (nuostolių) paskirstymo (1 t., b. l. 58-61). Šio Aiškinamojo rašto 3 psl. antroje pastraipoje, akcentuojant apyvartinių lėšų trūkumą, Pelno (nuostolių) paskirstymo 11 punkte numatyta skirti 100 000 Lt suma (vietoj siūlytos 385 397 Lt) apskaičiuota atsižvelgiant į darbuotojų skaičių ir paskirta išimtinai darbuotojų socialinėms ir kultūrinėms reikmėms bei premijoms, apie tantjemas net neužsiminant. Byloje taip pat pateiktas 2012-06-20 Kauno m. savivaldybės Turto skyriaus 2012-06-20 raštas, kuriame nurodoma, jog nei vienai iš Savivaldybės kontroliuojamų uždarųjų akcinių bendrovių per 2007-2012 m. valdybų nariams nebuvo skiriamos ar išmokamos tantjemos (2 t., b. l. 76). Tai, kad 2010-06-08 įsakymo priedo 11 punktu paskirta 100 000 Lt pelno dalis buvo panaudota darbuotojų premijoms, pašalpoms, šventėms, darbuotojų ekskursijai ir kitiems tikslams, patvirtina 2012-06-05 atsakovės raštas Nr. (6.76)-2S-115 (2 t., b. l. 58). Kolegijai nekyla abejonių, kad būtent toks 2010-06-08 įsakymo priedo 11 punktu paskirstytos pelno dalies panaudojimas atitinka akcininko valią. Tai, kad nurodytoms reikmėms buvo panaudota daugiau lėšų, nei numatyta 11 punkte, nesudaro pagrindo teigti, kad tai sudarė pagrindą išmokėti tantjemas valdybų nariams iš nepaskirstyto bendrovės pelno, priešingai tai tik patvirtina aplinkybę, kad tantjemų išmokėjimui lėšų nebuvo numatyta ir nebūtų užtekę. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad byloje nebuvo nustatyta, kam buvo panaudotos įsakymo 11 punktu numatytos 100 000 Lt lėšos, nes šie duomenys byloje yra (2012-06-05 atsakovės raštas Nr. (6.76)-2S-115), o argumentai, kad kalėdiniam miesto papuošimui buvo panaudotos lėšos iš nepaskirstyto pelno, vis tiek nesudaro pagrindo apeliantui išmokėti tantjemų nei iš įsakymo priedo 11 punktu numatytų 100 000 Lt lėšų (jos buvo skirtos darbuotojų socialinėms ir kultūrinėms reikmėms), nei juo labiau iš nepaskirstyto pelno (priedo 12 eilutė), nes akcininkas nebuvo priėmęs sprendimo dėl pelno paskyrimo tantjemoms. Atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas, kolegijos nuomone, visiškai teisėtai ir pagrįstai nusprendė, jog atsakovės valdyba, 2010-12-15 priimdama nutarimo „Dėl pelno paskirstymo“ 3 ir 4 punktus ir nuspręsdama išmokėti tantjemas valdybos nariams neturint visuotinio akcininko sprendimo, viršijo savo kompetenciją, (taip pažeisdama ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 10 punkto ir 29 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl, siekdama pašalinti savo neteisėtų veiksmų padarinius, priėmė teisėtą 2011-03-07 nutarimą „Dėl nutarimo koregavimo“, kuriuo įpareigojo valdybos narius grąžinti gautas tantjemas per 2 mėn.

40Apeliantas taip pat nepagrįstai nurodo, kad „akcininkui neginčijus ir nereikalavus pakeisti 2010-12-15 valdybos nutarimo dėl tantjemų išmokėjimo, taip pat nepanaikinus atsakovės vadovo 2010-12-23 įsakymo dėl tantjemų išmokėjimo, šis 2010-12-15 valdybos nutarimas yra teisėtas bei įvykdytas teisėtai“, nes, kaip jau minėta, 2010-12-15 valdybos nutarimo 3 ir 4 punktai buvo pakeisti ginčijamo nutarimo 1 punktu, todėl trečiajam asmeniui, kaip atsakovės akcininkui, neliko jokio teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl 2010-12-15 valdybos nutarimo (dalies) pripažinimo negaliojančiu, nes atsakovė, siekdama pašalinti savo pačios padarytą pažeidimą (tantjemos išmokėtos valdybos nariams neturint visuotinio akcininko sprendimo), pagrįstai ir teisėtai priėmė 2011-03-07 nutarimą, kuriuo įpareigojo valdybos narius, o kartu ir ieškovą grąžinti gautą tantjemą per du mėnesius. Pažymėtina, kad atsakovės valdybai nepriėmus ieškovo skundžiamo nutarimo būtų pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos (ABĮ 20 str.) bei trečiojo asmens, kaip vienintelės atsakovės akcininkės, teisės. Tik tuomet, jei atsakovė būtų neištaisiusi pažeidimo ir nepriėmusi 2011-03-07 nutarimo „Dėl nutarimo koregavimo“, trečiajam asmeniui būtų pagrindas spręsti dėl 2010-12-15 nutarimo ginčijimo, kad būtų apgintos akcininko pažeistos teisės.

41ABĮ 19 straipsnio 10 dalis suteikia teisę valdybos nariams CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais pareikšti teisme ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Konstatuotina, jog apeliantas tik deklaratyviai nurodo, kad atsakovės valdybos 2011-03-07 nutarimas prieštarauja teisės aktams, valdybos darbo reglamente nustatytai jos kompetencijai, pažeidžia jo teises ir interesus, tačiau nekonkretizuoja, kokios imperatyvios įstatymo normos, kokios valdybos darbo reglamento nuostatos bei kokios konkrečiai apelianto kaip atsakovės valdybos nario teisės buvo pažeistos. CPK 178 straipsnis įpareigoja šalį įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus. Kolegija pritaria atsakovei, jog, nagrinėjant ginčus dėl juridinio asmens organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, būtina atsižvelgti į CK, ABĮ normų, nustatančių juridinio asmens organų sprendimų negaliojimo pagrindus, tikslus. Šios teisės normos skirtos ne tik juridinio asmens valdymo organų narių interesams apsaugoti, bet taip pat skirtos, kad būtų apgintos ir akcininkų teisės bei interesai dėl priimtų neteisėtų nutarimų. Todėl apeliantas, reiškiantis reikalavimą dėl juridinio asmens organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, turi ne tik nurodyti, kokios imperatyvios teisės normos buvo pažeistos priimant skundžiamą nutarimą, bet ir kaip tokio nutarimo priėmimas pažeidė šio juridinio asmens organo nario teises ir teisėtus interesus. Skundžiamas 2011-03-07 atsakovės valdybos nutarimas buvo priimtas nepažeidžiant nei teisės aktų, nei valdybos darbo reglamente numatytos tvarkos bei valdybos kompetencijos, nepažeidžia asmenų teisėtų teisių ir interesų, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jį naikinti, ką nustatė ir teismas atmesdamas ieškinį.

42CK 2.87 straipsnio 1 dalis numato, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. Tai reiškia, kad juridinio asmens valdymo organų sprendimai turi būti teisingi, protingi ir sąžiningi ne tik juridinio asmens valdymo organo nario atžvilgiu, bet ir bendrovės bei jos akcininko atžvilgiu. Atsakovė, priimdama ginčo nutarimą, kolegijos nuomone, elgėsi sąžiningai ir protingai, pašalino imperatyvių ABĮ nuostatų pažeidimą bei tokiu būdu apsaugojo Kauno miesto savivaldybės, kaip vienintelės atsakovės akcininkės, teises ir teisėtus interesus. CK 2.87 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuostatą, kad juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui. Lojalumo pareiga taip pat reiškia, kad juridinio asmens valdymo organai turi rūpintis juridinio asmens gerove, siekti įgyvendinti jo tikslus ir vengti situacijos, kad jo asmeniniai interesai neprieštarautų juridinio asmens interesams. Tačiau apeliantas, reikalaudamas pripažinti ginčijamą nutarimo dalį dėl jam, kaip valdybos nariui, išmokėtų tantjemų teisinio pagrindo panaikinimo ir įpareigojimo grąžinti gautą tantjemą, kolegijos nuomone, veikia išimtinai savo interesais, t. y. siekia gauti asmeninę materialinę naudą, nepriklausomai nuo to, jog nėra išreikštos juridinio asmens ir jo vienintelio akcininko valios. Visiškai pritartina atsakovei, jog apeliacinio skundo (ir tuo pačiu ieškinio) patenkinimo atveju susidarytų protingumo bei teisingumo principui prieštaraujanti situacija, jog juridinio asmens valdymo organo narys gauna materialinę naudą iš juridinio asmens prieš jo vienintelio dalyvio valią. Tokia situacija taip pat paneigtų juridinių asmenų bei jų valdymo organų narių santykių principus (lojalumo, pasitikėjimo, veikimo išimtinai juridinio asmens interesais). Be to, apeliantas net nėra nurodęs aplinkybių, kurios leistų teigti, jog jis, kaip atsakovės valdybos narys, yra bendrovei davęs naudą, kuri galėtų būti vertinama 21 485 Lt suma, kurią apeliantas, nors ir prieš pačios bendrovės valią, laiko savo ir savo sutuoktinės nuosavybe.

43Konstatuotina, jog apeliaciniame skunde pateikta visiškai su nagrinėjamu ginču nesusijusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika apie atsakomybę, numatanti, jog „tuo atveju, kai teisės norminiai aktai aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai, taip kad būtų suvokiami visiems teisinių santykių subjektams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniai sprendimai administracinėse bylose Nr. N12-150/2004, N3-1257/2007, N444-220/200, N575-339/2009 ir kt.)“. Pritartina atsakovei, jog tai yra administracinių teisės pažeidimų bylų praktika, kurioje kalbama apie administracinę atsakomybę pagal norminius teisės aktus, tuo tarpu šioje byloje nagrinėjami civiliniai santykiai, jokia administracinė atsakomybė nėra taikoma, ir net nėra aišku, apie kokį norminį teisės aktą, kuriame numatyti teisiniai draudimai ar įpareigojimai apeliantui, yra kalbama.

44Taip pat konstatuotina, jog apeliantas nepagrįstai cituoja DK 224 straipsnio 3 dalį, draudžiančią iš darbuotojo išieškoti permokėtą ir neteisingai pritaikius įstatymą apskaičiuotą darbo užmokestį, išskyrus skaičiavimo klaidos atvejus, nes apelianto su bendrove nesiejo darbo santykiai, jis buvo valdybos narys, tantjemų išmokėjimas kyla iš civilinių santykių ir negali būti prilyginamas darbo užmokesčiui, todėl DK nuostatos šiuo atveju negali būti taikomos. Pažymėtina ir tai, jog pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą arba įgytą turtą, kurio pagrindas išnyko vėliau, yra aiškiai numatyta CK 6.237 straipsnyje, o darbo teisės analogija civiliniuose santykiuose galėtų būti taikoma tik tuomet, jeigu civiliniai santykiai nebūtų sureguliuoti civilinės teisės normų (CK 1.8 str. 1 d.). Be to, CK 1.8 straipsnio 3 dalis draudžia pagal analogiją taikyti specialių teisės normų, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančių normų, o DK 224 straipsnio 3 dalis būtent ir laikytina specialiąja teisės norma CK 6.237 straipsnio atžvilgiu.

45Dėl bylinėjimo išlaidų. Atsakovė pateikė teismui įrodymus, jog ji advokatei už teisinę pagalbą sumokėjo 1 200 Lt (t. 2, b. l. 119, 120), ši suma neviršija Rekomendacijose nustatytos maksimalios sumos už atsiliepimą į apeliacinį skundą (1 275 Lt), todėl, atmetus apeliacinį skundą, ji priteistina iš ieškovo.

46Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

47apeliacinį skundą atmesti ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

48Priteisti iš ieškovo D. V. (a. k. ( - ) atsakovei UAB „Kauno švara“ (į. k. 132616649) 1 200 Lt advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Proceso dalyviai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas 2011-04-06 ieškiniu (t. 1, b. l. 3-5) prašė panaikinti atsakovės... 4. Kauno miesto apylinkės teismas 2011-12-19 sprendimu (t. 1, b. l. 150-166)... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno miesto apylinkės teismas 2012-07-10 sprendimu (t. 2, b. l. 87-90)... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 8. Ieškovas 2012-08-09 apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 95-98) prašo 2012-07-10... 9. 1. Byloje nebuvo ginčijamas 2010-12-15 atsakovės valdybos nutarimas, kurio... 10. 2. Bet kuriuo atveju 2010-12-15 valdybos nutarimas (t. 1, b. l. 18) yra... 11. 3. Byloje ginčijamas tik 2011-03-07 valdybos nutarimas, kurio rezoliucinėje... 12. 4. Teismas taip pat buvo nurodęs aiškintis, kaip buvo panaudotos 11 punkte... 13. 5. Apeliantas ginčija atsakovės valdybos sprendimą kaip neteisėtą dėl to,... 14. 6. Atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo koreguoti savo pačios... 15. 7. DK 224 straipsnio 3 dalis numato, kad „negalima iš darbuotojo išieškoti... 16. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 106-112) prašo... 17. 1. Apelianto teiginys, jog teismas išėjo už bylos bei ieškinio ribų, nes... 18. 2. Visiškai nepagrįsti apelianto argumentai, kad 2010-12-15 atsakovės... 19. 3. Apeliantas visiškai nepagrįstai nurodo, jog ginčijamas valdybos... 20. 4. Tiek CK, tiek ABĮ numato, kad juridinių asmenų organų sprendimai teismo... 21. 5. CK 2.87 str. 1 dalis numato, kad juridinio asmens valdymo organo narys... 22. 6. Apeliantas skunde pateikia visiškai su ginčo dalyku nesusijusią Lietuvos... 23. 7. Lygiai taip pat nepagrįstai apeliantas cituoja DK 224 str. 3 dalį, kuri... 24. Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 102-105)... 25. 1. Apeliantas visiškai nepagrįstai nurodo, kad „Teismas išėjo už bylos... 26. 2. Kaip nustatė teismas, atsakovės valdyba priėmė nutarimą 2010-12-15 Nr.... 27. 3. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad „atsakovė neturėjo jokio teisinio... 28. 5. Apelianto teiginys, kad „2010-12-15 valdybos nutarimas yra teisėtas, nes... 29. 6. Apeliantas nepagrįstai vadovaujasi DK 224 straipsnio 3 dalimi, kurioje... 30. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 31. Apeliacinis skundas atmestinas.... 32. Bylos duomenimis nustatyta, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos... 33. Atsakovės valdyba 2010-12-15 priėmė nutarimą Nr. (1.11-10)-VN-123 (t. 1, b.... 34. 2011-03-07 atsakovės valdybos posėdyje (t. 1, b. l. 9-17), kuriame dalyvavo... 35. Byloje kilo ginčas dėl minėto 2011-03-07 valdybos nutarimo Nr.... 36. Apelianto teiginys, jog teismas išėjo už bylos bei ieškinio ribų, nes... 37. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta nei kokią konkrečią teisės normą... 38. Kolegija taip pat nepritaria apelianto argumentams, jog 2010-12-15 atsakovės... 39. Kolegija taip pat nepritaria apeliacinio skundo argumentui dėl akcininko... 40. Apeliantas taip pat nepagrįstai nurodo, kad „akcininkui neginčijus ir... 41. ABĮ 19 straipsnio 10 dalis suteikia teisę valdybos nariams CK 2.82 straipsnio... 42. CK 2.87 straipsnio 1 dalis numato, kad juridinio asmens valdymo organo narys... 43. Konstatuotina, jog apeliaciniame skunde pateikta visiškai su nagrinėjamu... 44. Taip pat konstatuotina, jog apeliantas nepagrįstai cituoja DK 224 straipsnio 3... 45. Dėl bylinėjimo išlaidų. Atsakovė pateikė teismui įrodymus, jog ji... 46. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 47. apeliacinį skundą atmesti ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 10... 48. Priteisti iš ieškovo D. V. (a. k. ( - ) atsakovei UAB „Kauno švara“ (į....