Byla e2-4872-640/2015

Dėl nuostolių atlyginimo (trečiasis asmuo AAS „BTA Insurance Company“)

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, sekretoriaujant R. V., dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui K. Ž., atsakovo atstovams vadovui R. G., advokatui T. B., trečiojo asmens atstovui R. T., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Litcon“ ieškinį atsakovui UAB „Šiltas namas“ dėl nuostolių atlyginimo (trečiasis asmuo AAS „BTA Insurance Company“), ir

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 181972,30 Eur (628313,97 Lt be PVM) dydžio nuostolius, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2010 m. rugpjūčio 6 d. A. S. universitetui (toliau - Perkančioji organizacija) paskelbus supaprastintą atvirą konkursą Nr. 58(2) „LŽŪU III-iųjų rūmų rekonstrukcijos techninio ir darbo projektų parengimas, projekto vykdymo priežiūros, energetinio naudingumo sertifikavimo ir rekonstrukcijos darbų pirkimas“ (toliau - Konkursas arba Pirkimas), siekdami apjungti organizacinį ir finansinį potencialią, profesines žinias ir įgūdžius, ieškovas ir atsakovas 2010 m. rugpjūčio 17 d. sudarė Jungtinės veiklos sutartį (toliau - Jungtinės veiklos sutartis), kuria susitarė kartu dalyvauti Konkurse kaip bendrai veiklai susivieniję asmenys, pateikdami vieną bendrą pasiūlymą ir vykdydami Konkurso užduotis (realizuodami objekto rekonstrukcijos darbus) (Jungtinės veiklos sutarties 1(1) p.). Jungtinės veiklos sutartimi šalys taip pat susitarė, kad, šalims laimėjus Pirkimą, ieškovas atliks 93 proc. visų su Konkursu susijusių darbų (projektavimo ir statybos darbai), o atsakovas - 7 proc. visų su Konkursu susijusių darbų (projektavimo darbai) (Jungtinės veiklos sutarties 2(3) p.). Tikslu dalyvauti Konkurse, atsakovas parengė techninį pasiūlymą, o jo pagrindu ieškovas parengė ir pateikė finansinį pasiūlymą. Ieškovas nurodė, jog aplinkybę, kad techninį pasiūlymą rengė atsakovas, patvirtina techninis pasiūlymas ir Perkančiosios organizacijos 2015 m. balandžio 29 d. atsakymas (rašto Nr. 04(7.11)-642) į ieškovo 2015 m. balandžio 16 d. prašymą Nr. SR-150416-01LV. Atsakovas parengė techninį pasiūlymą, o jo pagrindu ieškovas įvertino darbų kainas ir pateikė finansinį pasiūlymą Konkurse. 2011 m. lapkričio 9 d. Perkančioji organizacija pranešimu Nr. (16)-04-1812) pranešė ieškovui, kad Pirkimo nugalėtoju pripažinti ieškovas ir atsakovas, kaip jungtinės veiklos partneriai. Tuo pagrindu, 2011 m. gruodžio 9 d. Perkančioji organizacija ir ieškovas, kaip jungtinės veiklos partnerius atstovaujantis asmuo, pasirašė Rangos sutartį Nr. 294/2011 (toliau - Sutartis). Tikslu detalizuoti Jungtinės veiklos sutarties vykdymą, šalys 2012 m. sausio 24 d. sudarė Susitarimą dėl Jungtinės veiklos sutarties vykdymo Nr. SN-120105-003 (toliau - Susitarimas). Vadovaujantis Sutarties konkrečiųjų sąlygų 4.1 p., Jungtinės veiklos sutarties 2(3) p. ir Susitarimo 2.1 p., atsakovas parengė techninį projektą ir jo sprendinius pateikė ieškovui. Paaiškėjo, kad atsakovo techninio pasiūlymo ir techninio projekto sprendiniai dėl vėdinimo dalies sprendinių skiriasi. Tuo pagrindu, ieškovas 2012 m. lapkričio 6 d. raštu SR-121106-01PJ kreipėsi į atsakovą ir prašė paaiškinti, kodėl atsirado neatitikimai. 2011 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. SD12-2-693 atsakovas nurodė, kad nei Jungtinės veiklos sutartis, nei kiti dvišaliai dokumentai nenumatė reikalavimų „tinkamam priešprojektiniam pasiūlymui.“ Atsakovas pateikė paaiškinimus, tačiau šie neeliminavo aplinkybės dėl techninio pasiūlymo ir techninio projekto vėdinimo dalies sprendinių neatitikimo. Atsakovas, techninio pasiūlymo vėdinimo sistemos dalyje (techninio pasiūlymo 1.2 dalis) nurodė, kad „visos nedidelės auditorijos, kabinetai ir laboratorijos, kuriose nebus kenksmingų išsiskyrimų, bus vėdinamos natūraliu būdu. Oras ištraukiamas per kanalus įrengtus vidinėse sienose. Numatyta, kad natūralios traukos kanalai bus išvalyti, sumontuotos naujos vėdinimo grotelės, sutvarkyti vėdinimo stogeliai esantys ant stogo, taip užtikrinant jų funkcionalumą. Oro pritekėjimas per varstomus langus arba orlaidės. Mokymo patalpos vėdinamos per pertraukas, o rekreacinės - paskaitų metu. Mechaninis vėdinimas projektuojamas didelėse auditorijose, kuriose numatomas didesnis žmonių skaičius, taip pat laboratorijose, kuriose galimi teršalų išsiskyrimai, dirbtuvėse ir san.mazguose. Oro kiekiai suskaičiuoti normomis nustatytos oro apykaitos patalpose sudarymui ir išsiskiriančių teršalų pašalinimui. Oro paruošimo įrenginiai bus montuojami šalia aptarnaujamų patalpų, arba jose, uždengiant statybinėmis konstrukcijomis, techninėse patalpose rūsyje. Auditorijoms ir laboratorijoms skirti įrenginiai numatyti su rekuperacija (šilumos grąžinimu). Keturiose amfiteatrinėse auditorijose ir bendrame hole („C" korpuse) bus projektuojamos orinio šildymo sistemos, sutapdintos su vėdinimu.“ Konkrečios patalpos, kuriose atsakovas numatė įrengti rekuperacinę vėdinimo sistemą buvo nurodytos Vėdinimo sistemų techninėse charakteristikose. Bendras patalpų plotas, kuriame pagal techninį pasiūlymą numatyta įrengti mechaninę vėdinimo sistemą su rekuperacija, sudarė 3 804,81 m2. Ieškovas nurodė, jog atsakovas, techniniu pasiūlymu (žr. techninio pasiūlymo 1.2 dalies pirmą pastraipą) patvirtino, kad siūlomieji sprendiniai atitiks užsakovo reikalavimuose nurodytus reikalavimus bei galiojančių teisės aktų ir normų reikalavimus, ieškovas parengto techninio pasiūlymo sprendinių nekvestionavo, netikrino ir neprivalėjo tikrinti, kadangi atsakovas kaip savo srities profesionalas techninį pasiūlymą parengė ir turėjo parengti tinkamai bei pagal užsakovo reikalavimus, pateiktus Pirkimo dokumentuose. Tuo tarpu atsakovo parengtame techniniame projekte mechaninio vėdinimo sistema su rekuperacija buvo numatyta įrengti patalpose (A ir C korpusuose), kurių plotas bendrai sudaro 12710,97 m2. Tai pagrindžia ištraukos iš techninio projekto vėdinimo dalies, kuriose matyti patalpų sąrašas bei jų plotas. Ieškovas, pagal Sutarties konkrečiųjų sąlygų 4.1 p., privalėdamas statybos rangos darbus vykdyti pagal techninį projektą, vėdinimo sistemą su rekuperacija įrengė patalpose, kurių bendras plotas sudarė 12710,97 m2. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nebuvo ir negalėjo būti įsivertinęs vėdinimo sistemos įrengimo darbų patalpose, kurių plotas sudaro 8 906,16 m2, tačiau vėdinimo sistemą įrengė ir privalėjo įrengti, jis patyrė 181 972,30 Eur (628.313,97 Lt (be PVM)) dydžio nuostolių. 2015 m. balandžio 15 d. raštu Nr. SR-150415-01LV ieškovas pareikalavo atsakovo atlyginti jo patirtus nuostolius. Atsakovas, 2015 m. balandžio 28 d. raštu Nr. SD15-2-233 atsisakė nuostolius atlyginti. Ieškovas nurodo, jog Jungtinės veiklos sutartimi šalys susitarė apjungti partnerių organizacinį, gamybinį, finansinį potencialą, profesines žinias ir įgūdžius, ir kartu dalyvauti Konkurse, o laimėjus Konkursą, vykdyti Pirkimo sutartį. Nors Jungtinės veiklos sutartyje nėra konkrečiai nurodyta, kuo pasireiškia partnerių įnašai į konsorciumą, dalyvaujant Pirkime (iki Sutarties sudarymo), tačiau šiai dienai yra aišku, kad atsakovo įnašas į jungtinę veiklą buvo techninio pasiūlymo paruošimas pagal Pirkimo dokumentus, o ieškovo – techniniame pasiūlyme nurodytų darbų atlikimo įkainojimas, pasiūlymų pateikimas, partnerių atstovavimas. Aplinkybę, kad būtent atsakovas rengė techninį pasiūlymą patvirtina Perkančiosios organizacijos atsakymas ir pats techninis pasiūlymas. Ieškovas nurodo, jog techninio projekto sprendiniai turėjo iš esmės sutapti su techninio pasiūlymo sprendiniais ir kiekiais. Atsakovas netinkamai įvertino užsakovo reikalavimus, kitus Pirkimo dokumentus bei norminius aktus ir techninį pasiūlymą parengė mažesne apimtimi nei parengtas techninis projektas. Todėl akivaizdu, jog atsakovas būdamas savo srities profesionalas žinojo ir turėjo žinoti, jog techninis pasiūlymas turi būti parengtas tinkamai ir pakankamai tam, kad būtų galima įvertinti Pirkimo objekto įgyvendinimo kaštus. Atsakovas pažeidė Jungtinės veiklos sutarties sąlygas ir privalo atsakyti už pažeidimo sukeltus padarinius. Nurodo, jog atsakovo įnašas į jungtinę veiklą buvo techninio pasiūlymo rengimas. Kadangi atsakovo parengtas techninis pasiūlymas neatitiko Pirkimo dokumentuose numatytų reikalavimų (vėdinimo dalis buvo parengta ne pilna apimtimi) ir techninio projekto sprendiniais buvo iš esmės papildytas, tai atsakovas savo prievoles pagal Jungtinės veiklos sutartį vykdė netinkamai ir jam taikytina sutartinė atsakomybė. Pagal Jungtinės veiklos sutarties 3(1) p. atsakovas privalo atlyginti kitam partneriui jo patirtus nuostolius. Atsakovui nepilnai parengus techninį pasiūlymą, ieškovas nepilna apimtimi įvertino Pirkimo objekto įgyvendinimo sąnaudas ir dėl to patyrė 181972,0 Eur dydžio nuostolius, kuriuos prašo priteisti iš atsakovo. Nurodo, jog techninio pasiūlymo vėdinimo dalies sprendinių realizavimas buvo įkainotas 915702,54 Lt, tačiau faktiškai kainavo 1544016,51 Lt (be PVM), todėl kainų skirtumas – 181972,30 Eur yra ieškovo nuostoliai, kuriuos privalo atlyginti atsakovas. Dublike ieškovas palaiko savo reikalavimus.

3Atsakovas su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog šalys susiderėjo ir susitarė dėl sutartinės atsakomybės apimties, todėl atsakovas neatsako už rangos darbų pabrangimą ar kitokį kainos padidėjimą. Kadangi, pirma, sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.), o antra, bendrosios sutartinės atsakomybės sąlygos, nustatytos LR CK, taikomos tiek, kiek šalys nesusitaria kitaip, o šalys šiuo atveju susitarė dėl atsakovui taikytinų atsakomybės ribų, susijusių su galimu pasiūlymo kiekių ir faktinių kiekių svyravimu (šalys nustatė ribotą atsakovo atsakomybę už ginčo pagrindu nurodomus atsakovo veiksmus), tai ieškovas nepagrįstai remiasi bendrosiomis sutartinės atsakomybės taisyklėmis ir nepagrįstai ieškiniu reikalauja atsakovo atsakomybės už pasiūlymo kiekio ir faktinių darbų kiekių svyravimus (neatitikimus), todėl ieškinys atmestinas visa apimtimi. Atsakovas teigia, jog ieškovas nepagrįstai tapatina techninio pasiūlymo ir techninio projekto sąvokas ir turinį. Projektiniams pasiūlymams nėra keliami tokie patys išsamumo, tikslumo ir detalumo reikalavimai kaip techninio ar darbo projektui (priešingu atveju techninio projekto ar darbo projekto pirkimas būtų beprasmis, kadangi projektavimo darbų rezultatas – techninis/darbo projektas būtų pateikiamas konkursiniuose pasiūlymuose) - ką patvirtina, pirma, užsakovo reikalavimai, pagal kuriuos užsakovas pageidavo kartu su techniniu pasiūlymu gauti preliminarius darbų kiekių, medžiagų, mechanizmų ir įrengimų poreikių žiniaraščius, naudojant sustambintus statybos darbų kainų apskaičiavimus (konkurso sąlygų 2.7. p.) ir reikalavo, jog būtų užtikrinti reikalaujami energijos sutaupymo rodikliai (konkurso sąlygų 2.13. – 2.14. punktai); antra, teisinis reglamentavimas, kuriame techninio/darbo projekto sąvokos atskirtos nuo projektinių pasiūlymų sąvokos - žr. pvz. SĮ 2 str. 31 d., pagal kurią Projektiniai pasiūlymai – eskizinis projektas, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti“, taip pat STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6.4., 6.5.p., 7.2.1 punktus, skirtingai apibrėžiančius techninio/darbo projektų bei projektinių pasiūlymų turinį, 8 priedą, numatantį detalią techninio projekto sudėtį ir reikalavimus, bei 6.10 p., nustatantį, jog sąnaudų kiekių žiniaraščiai, pateikiami parengto Projekto atitinkamose dalyse, o ne projektiniuose pasiūlymuose. Nurodytas reglamentavimas patvirtina, jog nei pirkimo sąlygų turinys, nei teisinis reguliavimas nenustatė ir nereikalavo parengti projektinius pasiūlymus, kurie sutaptų su techniniu projektu, todėl viešojo pirkimo metu rengti projektiniai pasiūlymai savo tikslumu ir detalumu negalėjo ir neturėjo atitikti vėliau parengto techninio projekto sprendinių, ar apskaičiuotų darbų ir medžiagų kiekių, kurių pabrangimu ieškovas kaltina atsakovą. Todėl ieškinyje nepagrįstai tapatinamos „techninio pasiūlymo“ (projektinio pasiūlymo) ir „techninio projekto“ sąvokos, nepagrįstai aiškinama, jog projektinis (techninis) pasiūlymas, turėjo „iš esmės“ sutapti su techniniu/darbo projektu, ir todėl nepagrįstai teigia jog projektinio pasiūlymo bei techninio projekto skirtumai (kainų skirtumai) lemia projektuotojo atsakomybę. Atsakovas nurodo, jog jis neatliko neteisėtų veiksmų, jo veiksmai priežastiniu ryšiu nesusiję su ieškovo nurodoma žala, todėl atsakovo atžvilgiu netaikytina civilinė atsakomybė. Jungtinės veiklos sutartyje nenustatyta atsakovo pareiga parengti projektinį pasiūlymą (ieškovo vadinamą „techniniu pasiūlymu“), todėl ieškovas nepagrįstai teigia, jog atsakovui tenka atsakomybė, susijusi su techninio pasiūlymo parengimu. Atsakovas buvo teikęs ieškovui Techninio pasiūlymo aprašomosios dalies (3.4. dalis) projektą, tačiau techninį pasiūlymą (ieškinio priedas Nr. 4), kurio netinkamu parengimu kaltinamas atsakovas, ir kuriame, be aprašomosios dalies, yra dar 16 priedų, pasirašė ir konkursui teikė pats ieškovas (pažymėtina, kad 3.4. dalį pasirašė UAB „Pireka“ projektų vadovas A. M.). Todėl, ieškovas, būdamas profesionalus statybos ir projektavimo teisinių santykių dalyvis, Jungtinės veiklos sutartimi prisiėmęs 93 proc. projektavimo ir statybos darbų dalį, turėjo pareigą patikrinti ir įsitikinti konkursui teikiamo techninio (projektinio) pasiūlymo teisingumu, tinkamumu, išsamumu ir priimtinumu. Kadangi ieškovas techninį pasiūlymą pasirašė ir pateikė konkursui, darytina išvada, jog techninio pasiūlymo duomenys ieškovui buvo tinkami, pakankamai išsamūs ir tikslūs bei priimtini. Dėl šių priežasčių ieškovas, o ne atsakovas yra atsakingas už galutiniame konkursui pateiktame techniniame (projektiniame) pasiūlyme pateiktą turinį ir jo teisingumą. Nei Jungtinės veiklos sutartyje, nei konkurso sąlygose nebuvo numatyta, jog projektiniame pasiūlyme (techniniame pasiūlyme) būtina apibrėžti darbų apimtis ar konkrečius būsimus sprendinius, reikalauta tik nurodyti techninius energijos sutaupymo rodiklius pagal konkurso sąlygų reikalavimus, todėl priešingai nei teigia ieškovas, techniniame pasiūlyme ar jo dalyje „1.2. Vėdinimo sistemos parametrai“ (ieškinio priedas Nr. 4, 7-9 l.) neturėjo būti ir nėra numatyta, jog bendras mechaninės vėdinimo sistemos su rekuperacija plotas sudarys 3804,81 m2, kadangi konkrečias patalpas ir jų plotą galima suskaičiuoti tik vykdant projektavimo darbus – t.y. faktiškai atlikus matavimus, apžiūras, ištyrus ir nustačius prieš rekonstrukciją buvusios vėdinimo sistemos rodiklius, veikimo principus, efektyvumą – ką ginčo šalys ir susitarė daryti po viešojo pirkimo sutarties sudarymo pasirašę Susitarimą dėl Jungtinės veiklos vykdymo tvarkos (žr. ieškinio priedo Nr. 9 priedą 11.4 ir jame numatytas atsakovo pareigas - 11.1., 11.2., 12.4 p.) Todėl ieškovas nepagrįstai teigia, jog projektiniuose pasiūlymuose buvo ar galėjo būti nurodyti tikslūs vėdinamų patalpų plotai, ir jog juos netiksliai nurodė atsakovas. Atsakovas atkreipia dėmesį į dar dvi svarbias aplinkybes: pirma, kadangi ieškinio 5 priedas įrodo, jog ieškovas, rengdamas savo finansinį pasiūlymą, neturėjo duomenų apie atsakovo užduotus klausimus perkančiajai organizacijai ir neturėjo duomenų apie perkančiosios organizacijos išaiškinimus, jog „vėdinimo sistema su rekuperacija turi būti įrengta ten, kur reikalauja STR ir Higienos normos“, tai skaičiuodamas finansinį pasiūlymą ieškovas turėjo vadovautis ir vadovavosi perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose viešai skelbtais „Užsakovo reikalavimais“ (ieškinio 2 priedas 3 skyrius, žr. nuo 122 lapo), kurių 1.1.2. p., (iki perkančiosios organizacijos atsakovui pateikto, šiame punkte nurodyto patikslinimo, apie kurį ieškovas neturėjo duomenų), buvo nurodyta įrengti mechaninio vėdinimo sistemą su rekuperacija 14531,41 m2. Tai leidžia pagrįstai manyti, jog ieškovas, rengdamas finansinį pasiūlymą ir skaičiuodamas mechaninio vėdinimo sistemos su rekuperacija kainą, vadovavosi jam tuo metu žinomų Užsakovo reikalavimų 1.1.2. punktu ir numatė, jog už 915702,54 Lt kainą vėdinimo sistemą įrengs 14531,41 m2 ploto patalpose. Antra, ieškovo finansiniame pasiūlyme pateiktoje Lokalinėje sąmatoje taip pat nėra nurodyta, jog 915702,54 Lt vėdinimo sistemos įrengimo darbų kaina apskaičiuota įvertinus, jog vėdinimo sistemą reikės įrengti 3804,81 m2 ploto patalpose, todėl ieškovas nepagrįstai ieškinyje teigia, jog vėdinimo sistemos įrengimo darbų kaina jo pateiktame finansiniame pasiūlyme buvo numatyta įvertinus 3804,81 m2 patalpų ploto, o ne visą pirkimo sąlygose nurodytą patalpų plotą. Dėl nurodytų motyvų atsakovas mano, kad ieškovo nurodomi nuostoliai, įrengiant vėdinimo sistemą 12710,97 m2 patalpų, nėra susiję priežastiniu ryšiu su tariamais atsakovo neteisėtais veiksmais, todėl ieškinio reikalavimai dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovo atžvilgiu atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovas mano, jog vėdinimo sistemos darbų atlikimo faktinių kaštų padidėjimą galėjo lemti jau projektavimo darbų atlikimo metu ieškovo ir perkančiosios organizacijos sutarimu pakeista vėdinimo sistemos įrengimo technologija (pasirenkant centralizuotą, vėliau – decentralizuotą vėdinimo sistemą), o ne projektuotojo tariami veiksmai, susiję su „ne viso vėdintino patalpų ploto numatymu projektiniuose pasiūlymuose“, todėl, atsakovo vertinimu, ieškinyje nurodomi nuostoliai nėra priežastiniu ryšiu susiję su tariamai neteisėtais atsakovo veiksmais rengiant projektinį pasiūlymą. Atsakovas nurodo, jog ieškovas nepagrįstai remiasi Jungtinės veiklos sutarties 3(1) p., kadangi jame apibrėžta partnerių atsakomybė santykiuose su trečiaisiais asmenimis (šiuo atveju su perkančiąja organizacija). Kadangi sutartyje nustatyta solidari partnerių atsakomybė prieš trečiuosius asmenis, tai aptariamas punktas nustato, jog perkančiajai organizacijai solidariai išieškojus iš vieno iš partnerių, atsakingas už netinkamą sutartinių pareigų vykdymą partneris, privalo atlyginti sumas, kurias iš kito partnerio išieškojo perkančioji organizacija – tai atitinka solidariosios prievolės pobūdį ir bendraskolių tarpusavio atgręžtinių reikalavimų teisinius santykius (CK 6.9 str. 1 d.). Kadangi dėl atsakovo veiksmų vykdant viešojo pirkimo sutartį, perkančioji organizacija partnerių atžvilgiu nereiškė jokių piniginių reikalavimų dėl netinkamos viešojo pirkimo sutarties vykdymo/nevykdymo ir jokie piniginiai reikalavimai perkančiosios organizacijos naudai iš ieškovo ar atsakovo pusės nebuvo įvykdyti, tai nei vienam iš partnerių nekyla atsakomybė pagal Jungtinės veiklos sutarties 3(1) punktą. Todėl ieškovo reikalavimai, grįsti Jungtinės veiklos sutarties 3(1) p. pagrindu, atmestini. Be to, atsakovas nurodo, jog šalių tarpusavio „vidinius“ santykius, susijusius su jungtine veikla ir patiriamais bendrais nuostoliais, reglamentuoja sutarties 2 (4) p., nustatantis, jog „Kiekvienas partneris atsako už bendras išlaidas ir bendrus nuostolius proporcingai savo dalies dydžiui“. Jungtinės veiklos sutarties 2(3) punkte nustatyta, jog atsakovo įnašo dalis sudaro 7 proc. visų su Konkursu susijusių darbų. Todėl tuo atveju, jeigu byloje būtų įrodyta, jog vėdinimo sistemos darbų kaštų padidėjimas yra bendri partnerių nuostoliai ir būtų nustatytos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos (su kuo atsakovas nesutinka dėl aukščiau atsiliepime išdėstytų motyvų), tai atsakovui tektų 7 proc. ieškinyje nurodytų nuostolių sumos, todėl vadovaujantis Jungtinės veiklos sutartimi, numatančia dalinę atsakovo atsakomybę, 93 procentai ieškinio reikalavimų turėtų būti atmesti, kaip nepagrįsti bet kokiu atveju. Atsakovas teigia, jog ieškovas ieškiniu ir pateiktais priedais neįrodė: pirma, jog faktiškai įrengė vėdinimo sistemą 12710,97 m2 ploto perkančiosios organizacijos patalpose; antra, jog šio konkretaus patalpų ploto įrengimas jam kainavo 1544016,51 Lt (be PVM) vietoje jo paties numatytų 915702,54 Lt be PVM; trečia, jog atsakovo nuostoliai yra realūs, susiję su perkančiosios organizacijos naudai vykdyta viešojo pirkimo sutartim, ir jog buvo faktiškai patirti. Todėl ieškinio reikalavimai atmestini dar ir šiuo nurodytu pagrindu. Triplike palaiko savo atsikirtimus.

4Tretysis asmuo atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Nurodo, jog Pirkimo sąlygose Perkančioji organizacija buvo nurodžiusi 14531,41 kv.m. plotą, kuriame buvo būtina įrengti mechaninį vėdinimą su rekuperacija, tačiau, išskyrus konkrečiai įvardintas patalpas, reikalavimai šiai sistemai buvo siejami ne su plotu, o su STR ir Higienos normų nuostatomis. Dėl tos priežasties, ieškovas neturi faktinio ir teisinio pagrindo teigti, kad atsakovas, rengdamas techninį pasiūlymą, neteisingai apskaičiavo patalpų plotą, kai visiškai akivaizdu, kad pats ieškovas dėl nežinomų priežasčių (patyrimo stoka, neatidumas, noras pateikti mažiausią kainą ar pan.) neįvertino Pirkimo objekto apimčių ir kitų faktinę darbų atlikimo kainą įtakojančių veiksnių ir pateikė finansinį pasiūlymą, rizikuodamas patirti nuostolių. Tretysis asmuo sutinka su atsakovo pozicija, kad techninio pasiūlymo ir techninio projekto sprendiniai gali skirtis ir tai nereiškia, kad kuris nors iš šių dokumentų neatitinka Pirkimo sąlygų, ką patvirtino ir Perkančioji organizacija ne tik paskelbdama Jungtinės veiklos sutarties dalyvius konkurso nugalėtojais, bet ir priimdama Rangos sutarties rezultatą - techninį projektą ir pagal jį atliktus darbus. Nurodo, jog ieškovas apskritai neįrodė nuostolių atsiradimo fakto, kurie turi būti ne menami, o realūs. Apie tai liudija ir ta aplinkybė, kad pats ieškovas apskaičiavo Pasiūlymo kainą ir turėjo duomenis apie visą rekonstruojamų patalpų plotą, savarankiškai samdė rangovines organizacijas ir su jomis derėjosi dėl darbų vertės, o taip pat Energijos vartojimo audito ir Investicinio projekto ataskaitoje (atsakovo atsiliepimo priedas Nr.4) įvertino vėdinimo sistemos įrengimo visame plote (14531,41 kv.m.) kainą, kuri net gi mažesnė (820 044,68 Lt), negu ieškovas paskaičiavo ir pateikė Perkančiajai organizacijai savo finansiniame pasiūlyme (915 702,54 Lt). Svarstant nuostolių atsiradimo klausimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad vien tik kainos skirtumas tarp Pasiūlyme nurodytosios ir faktinės Pirkimo objekto įgyvendinimo kainos savaime negali būti laikoma nuostoliais. Ieškovas turi įrodyti, kiek jis gavo pajamų iš konkursinės Rangos sutarties, kiek ir kokių patyrė išlaidų, kiek gavo pelno ar nuostolių. Be to, svarbu, ar šie nuostoliai yra tiesioginiai ar netiesioginiai, nes nuo to priklauso įrodinėjimo būdai ir kt. Turint omenyje, kad Perkančioji organizacija Pasiūlymo kainos neįvertino kaip neįprastai mažos, laikytina, kad ieškovo paskaičiuota ir įrašyta į Pasiūlymą kaina buvo pagrįsta. Ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, kad Pirkimo projekto įgyvendinimo kaina skiriasi nuo Pasiūlyme nurodytosios lokalinės sąmatos kainos tik dėl patalpų plotų (o ne dėl kitų priežasčių, pvz., darbų ir medžiagų įkainių, dėl Perkančiosios organizacijos sprendinių keitimo techninio projekto rengimo eigoje ir t.t.). Ieškovas neįrodė nei žalos (nuostolių) fakto, nei atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), o tuo pačiu ir priežastinio ryšio tarp atsakovo Jungtinės veiklos sutarties įsipareigojimų vykdymo ir menamų nuostolių atsiradimo, todėl atsakovui negali kilti jokia civilinė atsakomybė. Nėra jokio pagrindo taikyti Jungtinės veiklos sutarties 3.1 punktą, numatantį partnerių solidarią atsakomybę prieš Užsakovą, o nustačius nuostolių faktą, jie turėtų būti paskirstomi sutarties 2 d. 4 p. numatyta tvarka, t.y. proporcingai ieškovo ir atsakovo dalies dydžiui. Be to, tretysis asmuo nurodo, jog ginčo objektas apskritai neturi draudiminės apsaugos, o ieškovas neturi reikalavimo teisės. Kaip matyti iš pateikto Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo (poliso) (serija PRCA Nr.000320), kuris galiojo nuo 2010-05-13 iki 2011-05-12 draudimo objektu buvo atsakovo profesinė civilinė atsakomybė už žalą, padarytą tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, dėl draudimo sutarties galiojimo metu netinkamai atlikto statinio projektavimo. Draudimo sutartis buvo sudaryta pagal Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomo draudimo taisykles, toliau-Taisyklės, (Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos 2003m.birželio 25 d. nutarimo Nr. N-242 redakcija), kurios yra neatskiriama draudimo sutarties dalis.

5Ieškinys atmestinas.

6Byloje nustatyta, jog 2010 m. rugpjūčio 6 d. A. S. universitetas paskelbė supaprastintą atvirą konkursą Nr.58(2) „LŽŪU III-ųjų rūmų rekonstrukcijos techninio ir darbo projektų parengimas, projekto vykdymo priežiūros, energetinio naudingumo sertifikavimo ir rekonstrukcijos darbų pirkimas“ (toliau-Konkursas).

72010 m. rugpjūčio 17 d. šalys sudarė jungtinės veiklos sutartį (toliau-Sutartis), kuria susitarė apjungti abiejų šalių organizacinį, gamybinį ir finansinį potencialą ir veikti kartu teikiant bendrą pasiūlymą Konkurse (b.l. 14-17). Jungtinės veiklos sutartimi šalys taip pat susitarė, kad, šalims laimėjus Pirkimą, ieškovas atliks 93 proc. visų su Konkursu susijusių darbų (projektavimo ir statybos darbai), o atsakovas - 7 proc. visų su Konkursu susijusių darbų (projektavimo darbai) (Jungtinės veiklos sutarties 2(3) p.). Sutartimi šalys susitarė, jog pagrindinis partneris yra ieškovas, kuris Konkurso laimėjimo atveju bus juridiškai atsakingas už visos sutarties vykdymą ir bus įgaliotas partnerių vardu sudaryti sutartį su Perkančiąją organizacija.

8Ieškovas kaip pagrindinis partneris pateikė pasiūlymą Perkančiajai organizacijai ir šis pasiūlymas buvo pripažintas Konkurso laimėtoju. 2011 m. lapkričio 9 d. Perkančioji organizacija pranešimu Nr. (16)-04-1812) pranešė ieškovui, kad Pirkimo nugalėtoju pripažinti ieškovas ir atsakovas, kaip jungtinės veiklos partneriai. Tuo pagrindu, 2011 m. gruodžio 9 d. Perkančioji organizacija ir ieškovas, kaip jungtinės veiklos partnerius atstovaujantis asmuo, pasirašė Rangos sutartį Nr. 294/2011. Tikslu detalizuoti Jungtinės veiklos sutarties vykdymą, šalys 2012 m. sausio 24 d. sudarė Susitarimą dėl Jungtinės veiklos sutarties vykdymo Nr. SN-120105-003 (toliau - Susitarimas).

9Ieškovas nurodo, jog atsakovas buvo atsakingas už techninio pasiūlymo parengimą. Iš šalių sudarytos Sutarties matyti, jog šalys susitarė tik dėl konkrečių darbų pasidalijimo laimėjus konkursą, o iki Konkurso laimėjimo raštu šalių nebuvo sutarta, kuris partneris kiek dalyvauja pasiūlymo Konkursui parengime. Iš šalių Sutarties preambulės matyti, jog šalys susitarė, jog norint pateikti tinkamą Konkurso pasiūlymą Perkančiajai organizacijai ir tinkamai įvykdyti darbus, reikia apjungti Partnerių organizacinį, gamybinį ir finansinį potencialą. Šalys nusprendė veikti kartu, teikiant bendrą pasiūlymą Konkurse. Todėl pats jungtinės veiklos sutarties sudarymo faktas, patvirtina tai, jog atsakovas įsipareigojo dalyvauti ir pasiūlymo Konkursui pateikimo parengime. Iš paties atsakovo veiksmų – paklausimų perkančiajai organizacijai, duomenų ant pasiūlymo - matyti, jog jis rengė techninio pasiūlymo aprašomosios dalies (3.4 d.). projektą, kuris vėliau ieškovo kaip pagrindinio partnerio buvo įtrauktas į pasiūlymą ir pateiktas Perkančiajai organizacijai. Todėl šiuo atveju atsakovui kilo pareiga tinkamai parengti techninio pasiūlymo dalies projektą, konkrečiu atveju dėl vėdinimo sistemų įrengimo. Tačiau svarbi aplinkybė yra ta, jog ieškovas, būdamas profesionalus statybos ir projektavimo teisinių santykių dalyvis, Jungtinės veiklos sutartimi prisiėmęs 93 proc. projektavimo ir statybos darbų dalį, turėjo pareigą patikrinti ir įsitikinti konkursui teikiamo techninio (projektinio) pasiūlymo teisingumu, tinkamumu, išsamumu ir priimtinumu. Kadangi ieškovas techninį pasiūlymą pasirašė ir pateikė konkursui, darytina išvada, jog techninio pasiūlymo duomenys ieškovui buvo tinkami, pakankamai išsamūs ir tikslūs bei priimtini.

10Ieškovas nurodo, jog atsakovas netinkamai parengė techninį pasiūlymą, todėl jis neturėjo galimybės tinkamai parengti finansinės pasiūlymo dalies. Kaip matyti iš bylos medžiagos, techniniame pasiūlyme ar jo dalyje „1.2. Vėdinimo sistemos parametrai“ (ieškinio priedas Nr. 4, 7-9 l.) nebuvo numatyta, jog bendras mechaninės vėdinimo sistemos su rekuperacija plotas sudarys 3804,81 m2. Todėl ieškovas nepagrįstai teigia, jog projektiniuose pasiūlymuose buvo ar galėjo būti nurodyti tikslūs vėdinamų patalpų plotai, ir jog juos netiksliai nurodė atsakovas.

11Ieškovas, rengdamas finansinį pasiūlymą ir skaičiuodamas mechaninio vėdinimo sistemos su rekuperacija kainą, taip pat turėjo vadovautis jam tuo metu žinomų Perkančiosios organizacijos Pirkimo dokumentų reikalavimų 1.1.2. punktu ir numatyti tokią darbų kainą, už kurią galėtų įrengti vėdinimo sistemą visame nurodytame objekte. Be to, ieškovo finansiniame pasiūlyme pateiktoje Lokalinėje sąmatoje taip pat nėra nurodyta, jog 915702,54 Lt vėdinimo sistemos įrengimo darbų kaina apskaičiuota įvertinus, jog vėdinimo sistemą reikės įrengti 3804,81 m2 ploto patalpose, todėl ieškovas nepagrįstai ieškinyje teigia, jog vėdinimo sistemos įrengimo darbų kaina jo pateiktame finansiniame pasiūlyme buvo numatyta įvertinus 3804,81 m2 patalpų ploto, o ne pagal Pirkimo sąlygose nurodytus reikalavimus.

12Iš byloje pateikto atsakovo susirašinėjimo su Perkančiaja organizacija matyti, jog prieš parengiant techninio pasiūlymo dalies projektą, atsakovas tikslinosi ir klausė Perkančiosios organizacijos dėl Pirkimo sąlygose iškelto reikalavimo įrengti mechaninio vėdinimo sistemos su rekuperacija 14531,41 kv.m. sąvokos, norėdamas patikslinti, kuriuo punktu vadovautis, nes 3.4.1. p. buvo nurodyta, jog vėdinimo sistema įrengiama tik ten, kur reikalauja STR ir higienos normos. Perkančioji organizacija atsakydama atsakovui į paklausimą nurodė, jog vėdinimo sistema turi būti įrengiama visame pastate pagal galiojančius įstatymus, reikalavimus ir normas; mechaninio vėdinimo sistemos su rekuperacija įrengiamos patalpose, kur to reikalauja STR ir higienos normos (atsakovo atsiliepimo 3 priedas). Pagal šiuos reikalavimus atsakovas ir parengė savo techninio pasiūlymo dalies projektą ir jį pateikė ieškovui. Byloje nėra duomenų, jog techninio pasiūlymo projektinį variantą atsakovas būtų parengęs pažeidžiant minėtus reikalavimus, t.y. nenurodęs vėdinimo sistemos įrengimo ten, kur tai buvo būtina pagal STR ir higienos normas. Svarbi aplinkybė yra tai, jog pagal tokį atsakovo parengtą projektą ieškovui parengus ir pateikus Pasiūlymą Perkančiajai organizacijai, šalių pasiūlymas buvo pripažinta laimėtoju ir sudaryta rangos sutartis. Tai, jog techniniame projekte vėdinimo sistema atitiko užsakovo reikalavimus ir jų patikslinimus patvirtino ir pati perkančioji organizacija (2015-11-18 raštu Nr.36(6.9)-2385.

13Perkančioji organizacija turėjo pareigą patikrinti ir vertinti Pasiūlymą ir pripažino jį tinkamu. Viešųjų pirkimų įstatymo 39 str. nustato, jog perkančioji organizacija vertina ir lygina tiekėjų pasiūlymus ir turi atmesti pasiūlymą jei jis neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų (2 d.). Tokiu būdu šalių pasiūlymą perkančiajai organizacijai pripažinus laimėtoju, darytina išvada, jog Pasiūlymas atitiko visus Pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus. Todėl ieškovo argumentai, jog atsakovas netinkamai parengė techninio pasiūlymo dalies projektą ir dėl to pasiūlymas neatitiko reikalavimų, kuriuos kėlė perkančioji organizacija, nėra pagrįstas. Ginčo dėl viešo konkurso teisėtumo nagrinėjamu atveju nėra iškelta ir jis nėra pripažintas neteisėtu.

14Ieškovo argumentai, jog projektiniai pasiūlymai turėjo tiksliai ir detaliai sutapti su vėliau parengto techninio projekto sprendiniais, yra atmestini kaip nepagrįsti. Projektiniams pasiūlymams nėra keliami tokie patys išsamumo, tikslumo ir detalumo reikalavimai kaip techninio ar darbo projektui (priešingu atveju techninio projekto ar darbo projekto pirkimas būtų beprasmis, kadangi projektavimo darbų rezultatas – techninis/darbo projektas būtų pateikiamas konkursiniuose pasiūlymuose) - ką patvirtina, pirma, užsakovo reikalavimai, pagal kuriuos užsakovas pageidavo kartu su techniniu pasiūlymu gauti preliminarius darbų kiekių, medžiagų, mechanizmų ir įrengimų poreikių žiniaraščius, naudojant sustambintus statybos darbų kainų apskaičiavimus (konkurso sąlygų 2.7. p.) ir reikalavo, jog būtų užtikrinti reikalaujami energijos sutaupymo rodikliai (konkurso sąlygų 2.13. – 2.14. punktai); antra, teisinis reglamentavimas, kuriame techninio/darbo projekto sąvokos atskirtos nuo projektinių pasiūlymų sąvokos - žr. pvz. Statybos įstatymo 2 str. 31 d., pagal kurią Projektiniai pasiūlymai – eskizinis projektas, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti“, taip pat STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6.4., 6.5.p., 7.2.1 punktus, skirtingai apibrėžiančius techninio/darbo projektų bei projektinių pasiūlymų turinį, 8 priedą, numatantį detalią techninio projekto sudėtį ir reikalavimus, bei 6.10 p., nustatantį, jog sąnaudų kiekių žiniaraščiai, pateikiami parengto Projekto atitinkamose dalyse, o ne projektiniuose pasiūlymuose. Nurodytas reglamentavimas patvirtina, jog nei pirkimo sąlygų turinys, nei teisinis reguliavimas nenustatė ir nereikalavo parengti projektinius pasiūlymus, kurie sutaptų su techniniu projektu, todėl viešojo pirkimo metu rengti projektiniai pasiūlymai savo tikslumu ir detalumu negalėjo ir neturėjo atitikti vėliau parengto techninio projekto sprendinių, ar apskaičiuotų darbų ir medžiagų kiekių. Atsakovas šiuo atveju rengė tik techninio pasiūlymo projektą, kurį patvirtino ir galutinai suformavęs techninį ir finansinį pasiūlymą pateikė ieškovas. Pagal Jungtinės veiklos sutartį už finansinio pasiūlymo pateikimą buvo atsakingas pats ieškovas. Jis kaip savo srities profesionalas turėjo pareigą parengti tinkamą finansinį pasiūlymą, t.y. apskaičiuoti techniniame pasiūlyme nurodytų darbų kainą. Todėl rengdamas pasiūlymą turėjo pareigą patikrinti finansinio pasiūlymo teisingumą ir pakankamumą, o neįvertinęs visų darbų apimties ir netinkamai apskaičiavęs kainą turi prisiimti galimų nuostolių riziką. Perkančioji organizacija Pasiūlymo kainos neįvertino kaip neįprastai mažos, laikytina, kad ieškovo paskaičiuota ir įrašyta į Pasiūlymą kaina buvo pagrįsta.

15Svarbi aplinkybė yra ta, jog pagal byloje pateiktą Lietuvos žemės ūkio universiteto užsakymu atliktą Lietuvos žemės ūkio universiteto III-iųjų rūmų Energijos vartojimo audito ir Investicinio projekto ataskaitą (atsakovo atsiliepimo priedas Nr.4) 2009 m. buvo įvertinta vėdinimo sistemos įrengimo kaina, kuri net gi mažesnė (820 044,68 Lt) negu ieškovas paskaičiavo ir pateikė Perkančiajai organizacijai savo finansiniame pasiūlyme (915 702,54 Lt). Iš ieškovo ir perkančiosios organizacijos susirašinėjimo (2012-06-05 A. S. universiteto raštas Nr.(11)-04-114; ieškovo 2012-07-30 raštas atsakovui Nr.SR-120730-01RG), 2012-03-28 bei 2012-08-08 gamybinių pasitarimų protokolo kopijų) matyti, jog po rangos sutarties sudarymo ieškovas ir perkančioji organizacija derino ir sprendė, pagal kurį iš pateiktų variantų bus įrengiama vėdinimo sistema ir derinama bei parenkama vėdinimo sistemos įrengimo technologija. Tai patvirtina, jog ieškovas, kaip pagrindinis partneris, pats derino galimus projektinius sprendinius su perkančiąja organizacija jau po rangos sutarties pasirašymo, o atsakovas tik gaudavo nurodymus dėl projektavimo darbų atlikimo. Tokiu būdu ieškovo teiginys, jog jau techniniame pasiūlyme nurodyti projektiniai sprendiniai turėjo būti tikslūs ir atitikti techninio projekto sprendinius juos įgyvendinant, nepagrįstas ir atmestinas. Todėl atsakovas negali būti atsakingas už ieškovo ir užsakovo sprendinių parinkimą bei pakeitimus jau vykdant rangos sutartį.

16Ieškovas nurodo, jog atsakovo atsakomybė kyla Jungtinės veiklos sutarties 3(1) p. Tačiau minėtas punktas aptaria partnerių atsakomybę santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog tretieji asmenys (tame tarpe ir perkančioji organizacija) partnerių atžvilgiu reikštų piniginius reikalavimus, tai nei vienam iš partnerių nekyla atsakomybė pagal Jungtinės veiklos sutarties 3(1) punktą. Todėl ieškovo reikalavimai, grįsti Jungtinės veiklos sutarties 3(1) p. pagrindu, atmestini.

17Įvertinus aukščiau išdėstytą byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas netinkamai vykdė Jungtinės veiklos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir atliko neteisėtus veiksmus. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, teismas nevertina ir neanalizuoja kitų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

18Pagal CPK 93, 98 str. iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 2712,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, advokato pagalbai apmokėti.

19Pagal CPK 96 str. 6 d. pašto išlaidos nepriteistinos.

20Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

Nutarė

21ieškinį atmesti.

22Priteisti iš ieškovo UAB „Litcon“, į.k. 123228761, 2712,33 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB „Šiltas namas“, į.k. 220618020, naudai.

23Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.