Byla 2A-19/2007

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir

3Gintaro Pečiulio, sekretoriaujant Jūratei Lajauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovui Ryčiui Lelešiui, atsakovo atstovei Margaritai Šakalytei, viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės banko ,,Hansabankas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. liepos 20 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr.2-700-390/2005 pagal ieškovo akcinės bendrovės ,,Hansabankas“ ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, V. A. , tretieji asmenys A. K. Č. , akcinė bendrovė bankas ,,NORD/LB Lietuva“, antstolis Romualdas A. G. , dėl turto perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu, žalos atlyginimo.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

5Ieškovas AB bankas ,,Hansabankas“ (buvęs Lietuvos taupomasis bankas) sutikslinęs ieškinio reikalavimus prašė teismą: pripažinti negaliojančiu 1994 m. birželio 21 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 568-3a, 1994 m. birželio 22 d. patvirtintą Kauno miesto apylinkės teismo; iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR Teisingumo ministerijos, priteisti ieškovui antstolio neteisėtais veiksmais padarytą žalą – 374 053,42 Lt, tai yra 207 000 Lt namo vertę ir 7,56 proc. metinių palūkanų nuo 207 000 Lt sumos, skaičiuojant nuo 2005 m. vasario 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas; grąžinti ieškovo sumokėtą 2 750 Lt žyminį mokestį.

6Nurodė, kad pagal 1993 m. gruodžio 30 d. kredito sutartį Nr. 635210 ieškovas A.K. Č. turizmo firmai suteikė 100 000 Lt kreditą, o pagal 1994 m. vasario 1 d. kredito sutartį Nr. 635212 – 100 000 Lt kreditą bendrai Lietuvos-Austrijos įmonei UAB ,,Herkules-Kaunas“ (direktorius A.K. Č. ). A.K. Č. , užtikrindamas šių kreditų grąžinimą, 1994 m. sausio 31 d. įkeitimo sutartimi reg. Nr.1-7KU-474, įkeitė jam priklausantį gyvenamąjį namą, esantį ( - ), notarų biuras patvirtinęs šią įkeitimo sutartį uždėjo draudimą. Abu kreditai bankui nebuvo grąžinti. Ūkinio teismo 1994 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2T/2020-94 buvo patenkintas ieškovo ieškinys ir priteista 265 738,20 Lt iš A.K. Č. turizmo firmos, to paties teismo 1994 m. spalio 4 d. sprendimu kitoje byloje buvo patenkintas ieškovo ieškinys ir priteista 180 608,56 Lt iš UAB ,,Herkules-Kaunas“. Skolos išieškojimas pagal minėtų teismo sprendimų vykdomuosius dokumentus neįvykdytas. 1994 m. gruodžio 13 d. VĮ ,,Respublikinis valstybinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras“ ieškovą informavo, kad įkeisto bankui namo, esančio ( - ), A.K. Č. vardu nėra. Paaiškėjo, kad 1994 m. birželio 21 d. Kauno miesto apylinkės teismo antstolių kontoros antstolis R.A. G. viešose varžytynėse bankui įkeistą namą pardavė atsakovei V. A. už 55 000 Lt. Ieškovo teigimu, iš vykdomosios bylos matyti, kad antstoliui R.A. G. gavus vykdyti išieškotojos V. A. naudai iš A.K. Č. turizmo firmos vykdomąjį raštą, buvo žinoma apie parduodamo turto iš varžytynių suvaržymus, bet antstolis neįvykdė savo pareigos įtvirtintos CPK 425 straipsnyje ir neišsiaiškino ar turtas yra areštuotas ir kokie jam uždėti draudimai. Teismo antstolis, neišsiaiškinęs konkretaus įkaito turėtojo, nepranešė jam apie įkeistam turtui uždėtą areštą ir apie įkeisto turto pardavimo iš varžytynių laiką ir vietą, tuo pažeidė CPK 426 straipsnį ir 428 straipsnio antrąją dalį, pažeidė ieškovo pirmenybės teisę patenkinti reikalavimą iš įkeisto turto, įtvirtintą CPK 198 straipsnio pirmojoje dalyje. 1994 m. birželio 21 d. turto perdavimo išieškotojui aktas, kuriuo atsakovei V. A. buvo perleistas A.K. Č. priklausęs gyvenamasis namas, esantis ( - ), pripažintinas negaliojančiu pagal 1964 m. CK 47 straipsnį, kaip neatitinkantis įstatymo reikalavimų. Taip pat vadovaujantis CK 227, 483, 485 straipsniais ieškovui turi būti atlyginti nuostoliai, kurių dydį sudaro ieškovui įkeisto turto – gyvenamojo namo, esančio ( - ), vertė ir negautos pajamos. Ieškovas nurodė, kad byloje esantys duomenys apie minėto gyvenamojo namo vertę yra prieštaringi, tačiau prašė ją nustatyti pagal 2005 m. vasario 24 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis, kurioje nustatyta ginčo turto rinkos vertė yra 207 000 Lt. Taip pat nurodė, kad ieškovo negautos pajamos turėtų būti nustatytos atsižvelgiant į Lietuvos banko skelbiamą paskolų palūkanų normų statistiką, kuri nuo 1994 m. liepos mėnesio iki 2004 m. birželio mėnesio vidutiniškai sudarė 7,56 proc. Todėl už laikotarpį nuo 1994 m. birželio 22 d. iki 2005 m. vasario 25 d. ieškovo negautos pajamos pagal paskaičiavimą sudarytų 167 053,42 Lt , o visa bendra ieškovui padaryta žala - 374 053,42 Lt.

7Atsakovo, Lietuvos valstybę atstovaujamos LR Teisingumo ministerijos, atstovė su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad teismo antstolis atlikdamas vykdymo veiksmus padarė CPK 425 straipsnyje, CPK 426 straipsnyje, CPK 428 straipsnio antrojoje dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimus. Todėl ieškovui buvo padaryta 55 000 Lt žala. Atsakovės teigimu, ieškovui galėtų būti skaičiuojamos negautos pajamos nuo 55 000 Lt sumos ir 5 proc. palūkanos pagal CK 6.210 straipsnio nuostatas. Kadangi pagal bylos aplinkybes buvo ir paties ieškovo nepakankamas rūpestis įkeistu turtu, kuris padėjo žalai atsirasti, bei atsižvelgiant į tai, kad žalos dalį patyrė valstybė, prašė remiantis CK 6.248 straipsnio ketvirtąja dalimi, CK 6.251 straipsnio antrąja dalimi, ieškovui susidariusį žalos dydį sumažinti.

8Kauno apygardos teismas 2005 m. liepos 20 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 55 000 Lt ieškovui AB bankui ,,Hansabankas“, kitus patikslinto ieškinio reikalavimus atmetė, ieškovo prašymo dėl žyminio mokesčio grąžinimo netenkino, priteisė iš atsakovo 250 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, ieškovui. Nurodė, kad tarp šalių ginčo teisiniai santykiai atsirado iki 2000 m. CK įsigaliojimo, todėl minėto kodekso nuostatos netaikytinos, byloje iškilę klausimai spręstini pagal 1964 m. CK normas bei 1964 m. CPK normas galiojusias ginčijamų teismo antstolių veiksmų atlikimo metu. 1964 m. CK 143 straipsnio antroji dalis numatė, kad išreikalauti turtą šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytais pagrindais neleidžiama, jeigu turtas parduotas nustatytąja teismo sprendimams vykdyti tvarka. Asmuo, nusipirkęs daiktą varžytynėse, preziumuojamas esantis sąžiningas įgijėjas. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu 1994 m. birželio 21 d. turto perdavimo aktą. Taip pat nurodė, kad vykdomosios bylos Nr. 970-27, civilinės bylos ir kitų prijungtų civilinių bylų medžiaga nustatyta, kad teismo antstolių kontoros antstolis R.A. G. , gavęs vykdyti išieškotojos V. A. naudai iš skolininko A.K. Č. turizmo firmos vykdomąjį raštą, 1994 m. balandžio 12 d. raštu užklausė Kauno tarpmiestinį inventorizavimo biurą duomenų apie A.K. Č. turtą, o taip pat paprašė paruošti turto, esančio ( - ), detalizuotas pažymas. Teismo antstolis pažymėjimu Nr. 143352 buvo informuotas apie paminėto namo draudimus.

9Taigi, teismo teigimu, antstoliui buvo žinoma apie parduodamo turto iš varžytynių suvaržymus. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kokie draudimai turtui buvo uždėti, kas yra įkaito turėtojai, taip pat byloje nenurodyta, kad teismo antstolis gavęs duomenis apie varžytynėse parduodamą turtą ėmėsi reikiamų ir pakankamų priemonių išsiaiškinti įkaito turėtoją ir pranešti jam apie įkeisto turto pardavimo iš varžytynių laiką ir vietą. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas pripažino, kad teismo antstolis nurodytų duomenų neišsiaiškinęs, nevykdė galiojusio 1964 m. CPK 425, 426 straipsnių, CPK 428 straipsnio antrosios dalies reikalavimų bei pažeidė ieškovo pirmenybės teisę, įtvirtintą CK 198 straipsnio pirmojoje dalyje, patenkinti reikalavimą iš įkeisto turto. Teismas konstatavo, kad teismo antstolio veiksmais ir V. A. perdavus ieškovui įkeistą turtą jam, kaip įkaito turėtojui, buvo padaryta žala. Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, padarė išvadą, kad ieškovui žalos dydį sudaro V. A. perduoto turto – pastato, esančio ( - )vertė, tai yra 55 000 Lt. Teismo teigimu, šalis, reikšdama reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo, turi būti tikra, jog ji patyrė faktinius nuostolius. Be to, būtina atsižvelgti į realias pareiškėjo galimybes gauti tokias pajamas, jo ankstesnes pajamas, taip pat jo pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokių pajamų. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo prašomos priteisti iš atsakovo 167 053,42 Lt negautos pajamos nėra realios ir jam susidarę faktiniai nuostoliai neįrodyti byloje esančiais dokumentais, ieškovo pateikta negautų pajamų paskaičiavimo metodika neparodo realių negautų pajamų dydžio. Todėl teismas konstatavo, kad toks ieškovo pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovo 7,56 proc. metinių palūkanų nuo 207 000 Lt sumos, skaičiuojant nuo 2005 m. vasario 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra nepagrįstas. Taip pat teismas nurodė, kad pagal CPK 87 straipsnio ketvirtąją dalį pareiškimas dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali būti paduotas teismui ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kurią yra atliktas atitinkamas procesinis veiksmas, kurio pagrindu prašoma grąžinti žyminį mokestį. Teismo nuomone, ieškovas įstatyme nurodytą terminą pareiškimui paduoti dėl žyminio mokesčio grąžinimo yra praleidęs, todėl tenkinti tokį ieškovo prašymą nėra teisinio pagrindo.

10Ieškovas AB bankas ,,Hansabankas“ apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2005 m. liepos 20 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

111. Teismas pažeidė dispozityvumo principą, nes atsakovas pripažino ieškovo ieškinį dalyje dėl negautų pajamų – 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 55 000 Lt sumos, skaičiuojant nuo 1994 m. birželio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau teismas šios ieškovo ieškinio dalies netenkino.

122. Teismo išvada, kad ginčo teisiniai santykiai atsirado iki 2000 m. CK įsigaliojimo, todėl šio kodekso normos netaikytinos, prieštarauja CK patvirtinimo, įsigaliojimo, įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio antrajai daliai, 9 straipsnio antrajai daliai, 44 straipsniui. Nors teisiniai santykiai – antstolio neteisėti veiksmai, atsirado iki 2000 m. CK įsigaliojimo, tačiau šių neteisėtų veiksmų pasekmėms – restitucijai ir nuostolių dydžio nustatymui taikytinos 2000 m. CK teisės normos.

133. Neteisinga teismo išvada, kad dėl to, jog pagal 1964 m. CK 143 straipsnio antrąją dalį negalima išreikalauti varžytynėse parduoto turto iš sąžiningo įgijėjo, ieškovo teisių negalima apginti daiktiniais teisiniais pažeistos teisės gynimo būdais, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl 1994 m. birželio 21 d. turto perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu nepriklausomai nuo to ar daiktas gali būti išreikalautas iš sąžiningo įgijėjo ar ne.

144. Teismas sprendime nemotyvavo, kokiu pagrindu buvo nuspręsta, kad pastato, esančio ( - ), vertė yra 55 000 Lt. Tokia nemotyvuota teismo išvada dėl esminio ginčo dalyko pažeidžia 2002 m. CPK 329 straipsnio antrosios dalies 4 punktą ir yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. V. A. , kaip išieškotojai, minėtas pastatas buvo perduotas kaip 55 000 Lt vertės turtas. Antstolio veiksmai perduodant minėtą turtą yra pripažinti neteisėtais, todėl teismas negali remtis neteisėtais veiksmais nustatydamas pastato vertę. Esant tokioms aplinkybėms teismas turėjo paskirti pastato, esančio ( - ) ekspertizę.

155. Vadovaujantis 2000 m. CK normomis teismas turėjo taikyti restituciją. Kadangi restitucija turėjo būti taikoma dėl antstolio kaltės, todėl nustatant dėl antstolio kaltės padarytos žalos dydį taikytina didžiausia pastato, esančio ( - ) vertė. CK 6.249 straipsnio penktoji dalis numato, kad žala skaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, todėl ieškovo reikalavimas, kad pastato, esančio Šilo g. 34, Kaune, vertė būtų skaičiuojama pagal 2005 m. vasario 8 d. nustatytą ir 2005 m. vasario 24 d. VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų banko išraše nurodytą 207 000 Lt vidutinę rinkos vertę yra pagrįstas ir teismas neatsižvelgdamas į šią vertę pažeidė pagrindinį žalos atlyginimo instituto principą – visišką žalos atlyginimą.

165. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo dėl negautų pajamų priteisimo, nes atsakovo atstovė iš dalies pripažino šį reikalavimą. Be to, negautų pajamų dydis grindžiamas oficialiais statistiniais duomenimis apie vidutines palūkanų normas – tai yra oficialiai skelbiami realūs, faktiniai duomenys apie Lietuvos Respublikos komercinių bankų pajamas už išduotas paskolas. Kad 7,56 proc. dydžio negautos pajamos yra realios įrodo ir tai, kad iš byloje esančių paskolos sutarčių, kuriomis buvo suteikti kreditai UAB ,,Herkules-Kaunas“ ir A.K. Č. firmai, matyti, kad 1994 m. ieškovas paskolas suteikinėjo su 100 proc. metinių palūkanų. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti palūkanas, motyvuodamas tuo, kad 1964 m. CK normos to nenumato. Negautas pajamas prašoma priteisti nuo 2005 m. vasario 25 d., todėl šiam reikalavimui turėjo būti taikoma 2000 m. CK 6.37 straipsnio antrosios dalies norma.

176. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl permokėto žyminio mokesčio grąžinimo. Šiam prašymui turėjo būti taikoma ne 2002, o 1964 m. redakcijos CPK 107 straipsnio antrosios dalies norma, kurioje nurodoma, kad 2 metų terminas skaičiuojamas nuo nutarties atsisakyti priimti pareiškimą ar jį grąžinti, taip pat teismo nutartis nutraukti bylą ar pareiškimą palikti nenagrinėtą. Nė viena iš šių nutarčių šioje civilinėje byloje nėra priimta. Todėl vadovaujantis minėta norma dviejų metų terminas šioje civilinėje byloje skaičiuotinas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas nenurodė nuo kada skaičiuotinas dviejų metų terminas, be to, teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad, vadovaujantis 1964 m. CPK 125 straipsniu sustabdžius bylą visų procesinių terminų skaičiavimas sustabdomas. Ši byla nuo 1997 m. kovo 28 d. buvo sustabdyta, o žyminis mokestis buvo sumokėtas 1996 vasario-kovo mėnesiais. Prašymas dėl permokėto žyminio mokesčio grąžinimo buvo pateiktas iškart atnaujinus bylos nagrinėjimą.

18Atsakovas LR Teisingumo ministerija ir tretysis asmuo AB bankas ,,NORD/LB Lietuva“ atsiliepimuose į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2005 m. liepos 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

19Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

20Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, o taip pat patikina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

21Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d.).

22Apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo padavė ieškovas – AB bankas ,,Hansabankas“. Byloje buvo pareikštas reikalavimas pripažinti negaliojančiu turto perdavimo išieškotojui aktą ir iš valstybės priteisti neteisėtais antstolio veiksmais padarytą žalą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo neteisėtus antstolio R. A. G. veiksmus, vykdant išieškojimą pagal Ūkinio teismo 1994 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir šio teismo 1994 m. spalio 4 d. sprendimą. Dėl šios sprendimo dalies nei ieškovas, nei atsakovas apeliacinio skundo nepadavė, todėl apie šias aplinkybes, tai yra apie teismo antstolio R. A. G. vykdytą išieškojimą, teisėjų kolegija plačiau nepasisako (CPK 320 str. 2 d.).

23Apeliaciniu skundu iš esmės ginčijama viena aplinkybė – atlygintinos žalos dydis. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto pozicija, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas įkaito turėtojui – ieškovui sumą, už kurią išieškotojai V. A. buvo perduotas nekilnojamasis daiktas, tai yra 55 000 litų, neteisingai sprendė atlygintinos žalos dydžio klausimą. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad turi būti atlyginama tokia perduoto namo vertė, kokia ji buvo ieškinio padavimo dieną. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad ginčijama suma jam turi būti atlyginta iš valstybės, taikant restituciją ir nepagrįstai prašo vadovautis Civilinio kodekso 6.147 straipsnio antrąja dalimi. Ieškiniu prašoma atlyginti neteisėtais antstolio veiksmais padarytą žalą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pagal 1964 m. Civilinio kodekso nuostatas, neteisėtais antstolio veiksmais padarytą žalą atlygina valstybė.

24Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos (CK 6.249 str. 1 d.). Žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną (CK 6.249 str. 5 d.).

25Nagrinėjamoje byloje prievolė atlyginti žalą ieškovui atsirado iš neteisėtų antstolio veiksmų, jam perdavus nekilnojamąjį daiktą išieškotojai. Todėl prievolės esmė suponuoja išvadą, kad žala turi būti atlyginama reali, tai yra tokios turto vertės, kokia ji buvo turto perdavimo metu, nes būtent tokios vertės turto įkaito turėtojas (ieškovas) neteko.

26Kilus ginčui dėl tuometinės gyvenamojo namo, esančio ( - ) vertės, apeliacinės instancijos teisme buvo paskirta ekspertizė. Ekspertizės akto išvadose (t. 3, b. l. 155) ekspertas K. J. nurodė, kad namo, esančio ( - ) rinkos vertė 1994 m. birželio 21 d., įvertinant tuo metu buvusį baigtumą, galėjo būti nuo 75 000 litų iki 110 000 litų. Kadangi nenurodyta konkreti vertė, teisėjų kolegija laiko, kad atlyginant ieškovui padarytą žalą, tikslinga priteisti vidurkį, tai yra 92 500 litų, ir iki šios sumos padidina teismo sprendimu priteistą žalą.

27Teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstą, apeliacinio skundo argumentą, kad teismas nuo ieškinio sumos – 207 000 litų turėjo priteisti 7,56 procentų metines palūkanas, skaičiuojant nuo 2005 m. vasario mėn. 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepusiojo į apeliacinį skundą atsakovo pozicija, kad šiuo atveju palūkanų skaičiavimą už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą numato įstatymas, todėl vadovaujantis CK 6.210 straipsnio pirmąja dalimi, ieškovui priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, o ne jo prašomos palūkanos. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad šios ieškinio dalies ieškovas neįrodė.

28Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu ir tenkina apelianto prašymą pripažinti negaliojančiu 1994 m. birželio 21 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 568-3a, 1994 m. birželio 22 d. patvirtintą Kauno miesto apylinkės teismo. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šį ieškinio reikalavimą, nurodė, kad jo negali tenkinti dėl to, kad negalima restitucija. Tačiau su tuo sutikti negalima. Pripažinus teismo antstolio veiksmus neteisėtais, turi būti pripažintas negaliojančiu ir sandoris, sudarytas šių veiksmų pasėkoje, šiuo atveju, turto perdavimo išieškotojui aktas (CK 1.80 str. 1 d.).

29Ta aplinkybė, kad negalima taikyti restitucijos, šios galimybės nepanaikina. Kaip minėta, ieškovui, šiuo atveju, priteistinas antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas, todėl sandorio panaikinimas teisinių padarinių nesukelia, tačiau esant tokiam ieškovo reikalavimui, jis laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

30Ieškovas prašo grąžinti jam 2 750 litų sumokėto žyminio mokesčio. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas paduodamas teismui ieškinį sumokėjo 68 Lt (t. 1, b. l. 4). Kauno miesto apylinkės teismas 1996 m. kovo 11 d. nutartimi ieškovui nustatė terminą žyminiam mokesčiui paduodant ieškinį primokėti (t. 1, b. l. 22). Ieškovas sumokėjo 2 682 Lt žyminį mokestį ir minėtos nutarties neskundė (t. 1, b. l. 25). Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymą dėl 2 750 Lt žyminio mokesčio grąžinimo.

31Iš dalies tenkindama apeliacinį skundą, teisėjų kolegija atitinkamai paskirsto bylos išlaidas (CPK 93 str.).

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

Nutarė

33Kauno apygardos teismo 2005 m. liepos 20 d. sprendimą pakeisti.

34Padidinti iš atsakovo Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškovui AB ,,Hansabankas“ (į. k. ( - )) priteistą žalos atlyginimą iki 92 500 (devyniasdešimt du tūkstančiai penki šimtai litų) Lt.

35Pripažinti negaliojančiu 1994 m. birželio 21 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 568-3a, 1994 m. birželio 22 d. patvirtintą Kauno miesto apylinkės teismo.

36Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

37Priteisti iš atsakovo Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškovui AB ,,Hansabankas“ 395 (trys šimtai devyniasdešimt penki) Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

38Grąžinti iš Lietuvos apeliacinio teismo depozitinės sąskaitos ieškovui AB ,,Hansabankas“ 810 (aštuoni šimtai dešimt) Lt, o atsakovui Lietuvos Valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 100 (šimtą) Lt nepanaudotą ekspertizei apmokėti skirtą piniginį užstatą.