Byla 2A-155-524/2014
Dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Pajūrio regioninio parko direkcija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bei pareiškėjos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-09-17 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Rimvidos Zubernienės, A. P., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-170-904/2013 pagal pareiškėjos I. E. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Pajūrio regioninio parko direkcija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bei pareiškėjos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-09-17 sprendimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3pareiškėja pareiškė reikalavimą nustatyti faktą, kad ji įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į pamatus, esančius Placio g. 26, Karklės k., Kretingalės sen., Klaipėdos r., kadangi ant šių pamatų planuoja statyti pirtį. Nurodė, kad 2000-03-20 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo pastatą, kurio unikalus Nr. 5596-0007-6019, esantį Placio g. 26, Karklėje, Klaipėdos r. 2000-07-11 su Klaipėdos apskrities viršininko administracija pasirašė valstybinės žemės nuomos sutartį, kurios pagrindu 99 metų laikotarpiui buvo išnuomotas 0,30 ha dydžio žemės sklypas, unikalus Nr. 5528-0003-0080. Šiame žemės sklype, be jau ankstesnio nurodyto pastato, buvo ir kito pastato pamatai, tačiau jie teisiškai neįregistruoti ir neinventorizuoti, nors žemės sklypo plane pažymėti.

4Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teismo prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad neteisėtos statybos rezultatas negali būti privačios nuosavybės teisės objektas, o pareiškėja nepateikė įrodymų, kad pamatai pastatyti statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

5Suinteresuotas asmuo Pajūrio regioninio parko direkcija prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad pamatai yra į pajūrio juostą patenkančiame žemės sklype, kuris išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Be to, pareiškėjai išnuomotas žemės sklypas priklauso Karklės etnokultūriniam draustiniui.

6Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-09-17 sprendimu pareiškimo netenkino. Nurodė, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokio daikto teisėtai valdyti kaip savo, o draudimas įgyjamąja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus nesiejamas su šių daiktų registracija valstybės vardu. Pareiškėja neįrodė ir kad pamatai nebuvo pastatyti laikantis statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Taip pat pareiškėja neįrodė, jog ji nepertraukiamai daiktą valdė ne mažiau kaip 10 metų – byloje nepateikta jokių įrodymų apie statinio pamatų valdymą, t. y. apie pamatų perdavimą pareiškėjai, valdymo turinį. Vien tas faktas, jog pamatai yra sumontuoti išsinuomotame sklype, nepatvirtina fakto, jog nuomininkas jį valdo. Teismas pažymėjo, jog nuomos sutarties pagrindu buvo išnuomota tik žemės sklypas, apie jame esančius statinius neužsimenama.

7Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – jos pareiškimą dėl nuosavybės teisės į pamatus pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo tenkinti. Nurodo, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos sąlygos nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti: pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu, daiktas nėra įregistruotas viešame registre kito asmens vardu, visą valdymo laiką pareiškėja daiktą valdė sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, valdė kaip savą, t. y. pareiškėja elgėsi kaip daikto savininkė ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už ją į valdomą daiktą, daiktas buvo valdomas CK 4.68 str. 1 dalyje nustatytą terminą. Pamatai nepriklauso nuosavybės teise valstybei, kadangi neregistruoti viešame registre, be to, sudarant 2000-03-20 pirkimo–pardavimo sutartį, šie pamatai jau buvo ir priklausė bendram sodybos kompleksui, tačiau į pirkimo–pardavimo sutartį nebuvo įtraukti tik todėl, kad nebuvo inventorizuoti. Visiškai nepagrįsti teismo argumentai dėl įrodymų, jog pamatai buvo teisėtai pastatyti, kadangi pareiškėja šių pamatų nestatė, o įgijo juos kartu su kitu nekilnojamuoju turtu. Be to, šie pamatai galėjo būti pastatyti dar 1960 metais ir tai yra užfiksuota pareiškėjos pateiktoje istorinėje pažymoje. Teismo argumentas, kad pamatai turi priklausyti valstybei, prieštarauja protingumo kriterijams, nes jie yra pareiškėjai 99 metams išnuomotame žemės sklype, prie pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausančių statinių, todėl valstybė jais negali nei naudotis, nei disponuoti. Nepagrįsti ir teismo argumentai dėl valdymo įrodymų. Jei pamatai būtų pareiškėjai perduoti perdavimo–priėmimo aktu, tai jo pagrindu pareiškėjai būtų įregistruota nuosavybės teisė į pamatus ir nebūtų pagrindo jų įgyti įgyjamosios senaties būdu.

8Atsiliepime suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti iš esmės pirmosios instancijos teismo nustatytais motyvais.

9Suinteresuotas asmuo Pajūrio regioninio parko direkcija atsiliepimo nepateikė.

10Byloje pareiškėja prašo nustatyti juridinį faktą, jog ji įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į pamatus, esančius jos nuomojamame iš valstybės žemės sklype Karklės k. Klaipėdoje rajone. 2000-07-11 su G. E. buvo sudaryta ilgalaikė valstybinės žemės nuomos sutartis (b.l.7), kurioje nebuvo nurodyti paminėti pamatai kaip statinys, tačiau šios sutarties 17 p. buvo nurodyta, kad žemės sklypo planas yra neatskiriama šios sutarties dalis. Istorinėje pažymoje (b.l. 12) nurodyta, kad šis žemės sklypas buvo suplanuotas 1993 metais ir jame buvo pažymėti nugriauto pastato pamatai (b.l.8). Šis sklypas yra rekreacinės paskirties nacionaliniame parke (b.l.15). Šiame sklype yra pastatytas po rekonstrukcijos poilsio paskirties pastatas, kuriam po rekonstrukcijos kadastro duomenys buvo nustatyti 2010-06-21. Šį pastatą G. E. 2000-03-20 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo iš V. M., o jo savininkė nuo 1993-10-12 įregistravimo buvo UAB ,,Palangos Linas‘‘(b.l.21-22). Istorinėje šio sklypo pažymoje nurodyta, kad istorinių žinių apie šio sklypo apstatymo egzistavimą iki XX a. II p. nerasta ( b.l.11-12). Pagal sovietmečio inventorizacinės medžiagos duomenis sklype 1960 m. ant kopos buvo pastatytas poilsio pastatas ir panašiu laiku nuo jo į pietus pastatyti dar du poilsio namų paskirties mažesni pastatai. Šioje pažymoje nurodyta (b.l.12), kad dabartiniame sklype nuo pagrindinio pastato į pietryčius stovėjęs mažesnis poilsio pastatas, kaip ir analogiškas trečiasis pastatas nugriauti dar sovietmečiu ir 1993 m. suplanuotame rekreacinės paskirties žemės sklype pažymėti nugriauto pastato pamatai. Šioje pažymoje ištirta ir pastatų savininkų raida, įrodanti, kad ši žemė buvo nacionalizuota, priklausė kolūkiui, 1993 m. buvo atlikta poilsio pastatų komplekso inventorizacija ir suplanuotas žemės sklypas. 1993 m. valstybiniame žemės sklype esantį pastatą nuosavybėn įsigijo UAB ,,Palangos linas‘‘, o vėliau G. E.. Paminėti bylos įrodymai leidžia padaryti išvadą, kad pareiškėjos nurodomi pamatai galėjo būti dar sovietmečiu nugriauto pastato. Nekilnojamojo turto registro pažymėjimas įrodo, jog išlikęs ir vėliau pareiškėjos privačios nuosavybės teise įgytas pastatas buvo perleistas 1993-07-15 UAB ,,Palangos Linas‘‘ privačion nuosavybėn miesto valdybos potvarkiu (b.l.22). Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, jog šiuos pamatus ji įgijo kartu su kitu nekilnojamuoju turtu, tik jie nebuvo įtraukti į sutartį todėl, kad nebuvo inventorizuoti. Todėl ši nurodoma aplinkybė leidžia padaryti išvadą, kad suinteresuotu asmeniu šioje byloje turi būti įtraukta UAB ,,Palangos Linas‘‘, nes byloje privalo būti išsiaiškinta aplinkybė, koks turtas ir kokiu pagrindu buvo perleistas UAB ,,Palangos Linas‘‘ 1993-07-15 potvarkiu, todėl būtina analizuoti šio komplekso ar tik išlikusio pastato perleidimo sandorį pirmajam privačiam asmeniui. Be to, ir žemės sklypo plane, kuriame nurodyti ginčo pamatai, kaip pirminė šio sklypo naudotoja buvo nurodyta AB ,,Palangos Linas‘‘ (b.l.17). Todėl būtina šioje byloje aiškintis sklype išlikusio pastato ir išlikusių pamatų privatizavimo aplinkybes. Pagal LR Valstybės turto fondo įstatymo 5 str. viena iš pagrindinių VĮ Valstybės turto fondo vykdomų funkcijų yra valstybei nuosavybės teise priklausančio turto pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą vykdymas, todėl valstybei jos privatizavimo teisiniuose santykiuose atstovaujančio VĮ Valstybės turto fondo materialiosioms teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, todėl šis asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir teismo turi būti šaukiamas dalyvauti byloje (CPK 443 straipsnio 3 dalis) tam, kad išsiaiškinta kokia apimtimi vyko išlikusio pastato ir nugriautų pastatų privatizavimas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pagal Statybų įstatymo 27 straipsnį statybos valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, vykdanti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą. Tai, kad istorinėje pažymoje bei išlikusio pastato Nekilnojamojo turto registro pažymoje nurodyta statybos komplekso data 1960 m., todėl byloje nustatyta, kad pamatai galėjo būti suformuoti statant 1960 m., todėl ši aplinkybė privalo būti išsiaiškinta ir teismo sprendimas gali turėti teisinės reikšmės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, kaip valstybei senos statybos teisiniuose santykiuose atstovaujančios institucijos, materialiosioms teisėms ir pareigoms, todėl šis asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir turi dalyvauti byloje (CPK 443 straipsnio 3 dalis). Šioje byloje svarbu nustatyti ginčo objekto statytoją, todėl paminėtos institucijos dalyvavimas yra būtinas byloje. Tik ištyrus viso komplekso privatizavimo sąlygas, jo statytoją, būtų galima konstatuoti ar šie pamatai yra valstybės nuosavybė, nes pirmosios instancijos teismas neištyręs visų paminėtų aplinkybių konstatavo, jog šie pamatai yra valstybės nuosavybė, kartu konstatuodamas, jog jie buvo pačios pareiškėjos sukurti statybos būdu. Šis prieštaravimas turi būti pašalintas ištyrus visas aplinkybes dėl ginčo pamatų statytojo ir privatizavimo.

11Paminėtas procesinis pažeidimas dėl neįtraukimo į bylą UAB ,,Palangos Linas‘‘, VĮ Valstybės turto fondo, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi, perduodant bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam apylinkės teismui, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinėje instancijoje nėra galimas naujų suinteresuotų asmenų įtraukimas į procesą ir nėra galimybės pašalinti minėtus procesinius pažeidimus (CPK 327 str. 1 d. 1 p., 329 str. 1 d.). Kadangi šiuo atveju yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, kolegija daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas naikintinas, grąžinant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

12Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 str.,

Nutarė

13Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-09-17 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai