Byla 2A-602/2010

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, sekretoriaujant Dianai Lavrinovičiūtei, dalyvaujant atsakovų atstovams Eglei Dervinskienei, Vyteniui Kasparavičiui, trečiajam asmeniui Z. N. , viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. M. ir trečiojo asmens Z. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-688-262/2009 pagal ieškovo D. M. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, kurią atstovauja LR Generalinė prokuratūra, LR Teisingumo ministerija, Vilniaus apskrities VMI, dėl materialinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei trečiojo asmens Z. N. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, kurią atstovauja LR Generalinė prokuratūra, LR Teisingumo ministerija, Vilniaus apskrities VMI dėl be pagrindo įgyto turto vertės ir neturtinės žalos priteisimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4Ieškovas D. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas teismo priteisti iš Lietuvos valstybės 30000 Lt materialinės žalos atlyginimui ir 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, iš viso – 45000 Lt ir visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad 2000 m. vasario 17 d. N.T. PĮ įforminta pažyma-sąskaita Nr.888138, pagal kurią ieškovas už 10000 Lt nupirko iš A.J. PĮ automobilį Mercedes Benz 210, ( - ), kuris įstatymo nustatyta tvarka VĮ „Regitra“ buvo įregistruotas ieškovo vardu. 2000 m. vasario 17 d. tapęs teisėtu automobilio savininku, sumokėjo sutartą kainą 10000 Lt A. J. įmonei, 20 000 Lt avansą Z. N. , o likusią pinigų sumą - 50000 Lt Z. N. turėjo sumokėti per pusę metų. Kadangi visos už automobilį skirtos pinigų sumos iš karto nesumokėjo, paliko Z. N. teisę naudoti ir valdyti automobilį. Tardymo valdyboje prie Vilniaus m. VPK 2000 m. kovo 29 d. iškėlus baudžiamąją bylą Nr. 10-1-876-00 automobilis iš Z. N. paimtas, areštuotas ir atiduotas saugojimui. Z. N. įtartas padaręs nusikalstamą veiką pagal LR BK 312 str. 3 d. Ieškovas nurodė ne kartą kreipęsis į teisėsaugos institucijas su prašymu grąžinti automobilį su automagnetola. 2005 m. sausio 28 d. Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimu baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-876-00 ikiteisminis tyrimas dėl automobilio kontrabandos įtariamojo Z. N. atžvilgiu nutrauktas, nesurinkus duomenų, pagrindžiančių Z. N. kaltę. Nutarimo 5 p. nutarta panaikinti turto - ginčo automobilio ir automagnetolos - areštą pagal 2000 m. kovo 29 d. ir 2001 m. liepos 26 d. nutarimus, o nutarimo 7 p. neteisėtai nutarta automobilį „Mercedes Benz“ ( - ),1996 m. laidos ir automagnetolą „MB“ ( - ) kaip nusikalstamos veikos rezultatą, konfiskuoti ir perduoti realizavimui Vilniaus apskrities VMI. Ieškovas teigia, kad šie daiktai negalėjo būti ir negali būti laikomi nusikalstamos veikos rezultatu. 2005 m. birželio 13 d. Vilniaus apygardos prokuratūros aukštesniojo prokuroro nutarimu panaikintas 2005 m. sausio 28 d. nutarimo 7 punktas (konfiskuoti automobilį ir automagnetolą). Nors 2005 m. liepos 7 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutarimu prokuratūra įpareigota išspręsti ieškovui priklausančių daiktų - automobilio „Mercedes Benz“ ( - ) ir automagnetolos „MB“ ( - ) - grąžinimo klausimą, tačiau ieškovas iš 2006 m. vasario 13 d. Vilniaus apskrities VMI rašto sužinojo, kad vadovaujantis Vilniaus apygardos prokuratūros 2005 m. sausio 28 d. nutarimu baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-876-00, 2005 m. gruodžio 1 d. turto apskaitos ir perdavimo aktu Nr. 409, automobilis „Mercedes Benz“ ( - ) ir automagnetola „MB“ ( - ) perduoti UAB „Sauda“, kuri šiuos daiktus realizavo. Ieškovui nebuvo grąžinta avansu sumokėta suma, kuri turi būti priteista iš atsakovo. Taip pat ieškovas nurodo patyręs dvasinių išgyvenimų, nepatogumų šeimoje, todėl prašo priteisti 15000,00 Lt dydžio neturtinę žalą. Be to ieškovas nurodė, kad 2006 m. liepos 17 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teisme pagal LR Generalinio prokuroro ieškinį išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-5006-96/2006 ir priimtas sprendimas už akių, kuriuo pripažinta negaliojanti 2000 m. vasario 17 d. N.T.s PĮ įforminta pažyma-sąskaita Nr.888138, serija D, pagal kurią ieškovas nupirko iš A.J. PĮ automobilį Mercedes Benz 210 ( - ).

5Tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, Z. N. , ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 55666 Lt daiktinio įrodymo (1996m. gamybos automobilis MB E280, , ( - )) vertę; priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 15000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad automobilį MB E 280 ( - ), VIN ( - ) bei automagnetolą „MB“ ( - ) teisėtai įsigijo Vokietijoje 1998 m. 2005 m. sausio 28 d. Vilniaus apygardos prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-876-00 jo atžvilgiu buvo nutrauktas. Ginčo automobilis 1999 m. gruodžio 24 d. buvo įregistruotas A. J. PĮ vardu, o 2000 m. vasario 21 d. M. vardu, nors faktiškas savininkas buvo Z. N. ir juo nepertraukiamai naudojosi nuo įsigijimo 1998 m. iki jo arešto 2000 m. Ieškovas ikiteisminio tyrimo metu prašė panaikinti ginčo automobilio registraciją jo vardu, tačiau tai nebuvo padaryta. Tretysis asmuo nurodė, kad D. M. už ginčo automobilį jam sumokėjo 20000, Lt avanso, o likusią pinigų sumą – 50.000,00 Lt turėjo sumokėti vėliau, tačiau to nepadarė, nes automobilis buvo paimtas teisėsaugos pareigūnų. Trečiojo asmens nuomone, nepagrįstai negrąžinus ir be pagrindo realizavus ginčo automobilį, tretysis asmuo negavo už jo įsigytą daiktą 50000 Lt. Automobilio kaina paimant šį daiktą iš teisėto savininko buvo – 85666 Lt, todėl dėl automobilio netekimo tretysis asmuo patyrė 55666 Lt nuostolius. 2005 m. sausio 28 d. Vilniaus apygardos prokuroro nutarimu ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-876-00 trečiojo asmens atžvilgiu nutraukus, automobilis MB ( - ) ir automagnetola „MB“ ( - ) kaip nusikalstamos veikos rezultatas, negalėjo būti konfiskuoti ir perduoti realizavimui VMI. Vilniaus apygardos prokuratūra, nepriėmusi galutinio sprendimo dėl ginčo daiktų, neteisėtai perdavė juos Vilniaus apskrities VMI, kuri 2005 m. gruodžio 24 d. automobilį MB ( - ) realizavo. Jis taip pat nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu patyrė įtampą, nerimą dėl ateities, gydėsi Lukiškių kalėjimo-izoliatoriaus ligoninėje, todėl yra visos būtinos sąlygos taikyti valstybei civilinę atsakomybę dėl jam ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos.

6Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LR Teisingumo ministerijos, su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2006 m. liepos 17 d. sprendime už akių nustatė, kad ieškovas, sudarydamas automobilio MB ( - ) pirkimo-pardavimo sandorį, suprato, jog sandoris jam jokių teisinių pasekmių nesukurs - jis netaps automobilio savininku. Ieškovas automobilio negavo, realiai už automobilį pinigų nemokėjo. Todėl teismas konstatavo, kad tarp ieškovo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tik dėl akių. Šiuo teismo sprendimu buvo pripažinta negaliojančia ir pažyma - sąskaita Nr. 888138, serija 23 D, pagal kurią ieškovas nusipirko automobilį MB ( - ). Tokiu būdu ieškovo argumentai apie mokėtus pinigus už automobilio įsigijimą yra niekiniai. Todėl ieškovas neturi subjektinės teisės ginti nuosavybės teisę, kuri jam nepriklauso. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2006 m. liepos 17 d. sprendimas už akių šioje byloje turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai civilinei bylai.

7Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LR Teisingumo ministerijos, su Z. N. ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2006 m. liepos 17 d. sprendime už akių nustatė, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tik dėl akių. Šiuo teismo sprendimu buvo pripažinta negaliojančia pažyma-sąskaita Nr. 888138, serija 23 D, pagal kurią ieškovas nusipirko automobilį. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad Z. N. automobilį valdė pagal su ieškovu sudarytą automobilio panaudos sutartį. Todėl ieškovas, neturėdamas nuosavybės teisės į automobilį ir jo valdymą, negalėjo sudaryti panaudos sutarties su Z. N. . Z. N. teigdamas, kad jis yra teisėtas automobilio savininkas nepateikė jokių įrodymų. Atsakovo nuomone, pats savaime baudžiamosios bylos nutraukimas nereiškia buvus neteisėtus veiksmus. Nesurinkus pakankamai duomenų apie Z. N. kaltę, ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas, todėl baudžiamojoje byloje priimtas procesinis sprendimas, kuriuo automobilis sutinkamai su BPK 93 str. 3 d. nuostatomis buvo pripažintas daiktu, turinčiu reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kuris dėl tolimesnio saugojimo praranda savo vertę, negali būti grąžintas savininkui. Automobilis buvo perduotas realizuoti įstatymų nustatyta tvarka. Šis procesinis prokuroro sprendimas nėra panaikintas. Tokiu būdu prokuroro veiksmai perduodant realizuoti automobilį ir automagnetolą „MB“ ( - ) yra teisėti. Pažymėjo, kad 2005 m. sausio 28 d. nutarimu 2005 m. sausio 28 d. nutarimo 7 punktas panaikintas tik iš dalies, t.y. tik dėl automobilio ir automagnetolos konfiskavimo, bet ne dėl jų realizavimo. Todėl automobilis perduotas realizuoti teisėtai ir pagrįstai. Atsakovas taip pat nurodė, kad pagal CK 1.125 str. 8 d. reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, nes Z. N. atžvilgiu nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Vilniaus apygardos prokuratūros priimtas 2005 m. sausio 28 d., todėl apie tariamai pažeistas teises jam buvo žinoma 2005 m., ir ieškinio senaties terminas baigėsi 2008 m. sausio 28 d. Ieškinys gi parengtas teismui tik 2009 metais.

8Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LR Generalinės prokuratūros, su ieškovo ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad teismo nustatyta, jog pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių, t.y. sandoris buvo fiktyvus. Teismas netaikė restitucijos, taigi D. M. nebuvo sąžininga sandorio šalis. Jis taip pat nurodė, kad 2000 m. birželio 16 d. Tardymo valdyboje prie Vilniaus m. VPK buvo iškelta baudžiamoji byla Nr. 10-1-877-00 dėl automobilio MB 210, ( - ) kontrabandos pagal 1961 m. LR BK 312 str. 3 d. Baudžiamoji byla Nr.10-1-877-00 tą pačią dieną sujungta su baudžiamąja byla Nr. 10-l-1246-99. 2001 m. gegužės 1 d. baudžiamoji byla dėl automobilio kontrabandos buvo išskirta iš baudžiamosios bylos Nr. 10-l-1246-99 į atskirą tyrimą, paliekant Nr. 10-1-876-00. Šiuo metu išskirtoje byloje vyksta ikiteisminis tyrimas, minėtas automobilis sutinkamai su LR BPK 93 str. 3 d. nuostatomis pripažintas daiktu, turinčiu reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kuris dėl tolimesnio saugojimo praranda savo vertę, negali būti grąžintas savininkui, todėl buvo perduotas realizuoti įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovas nurodė, kad ieškovas D. M. nepateikė įrodymų, pagrindžiančių materialinės žalos dydį. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimu, panaikinus 2000-02-07 pirkimo-pardavimo sutartį, buvo išspręstas ir klausimas dėl tariamai sumokėtos 10000 Lt kainos - restitucija netaikyta. Atsakovo nuomone, 20000 Lt mokėjimai vertintini kaip dviejų privačių asmenų reikalas ir valstybės atsakomybė dėl jų tarpusavio mokėjimų negali atsirasti. Ieškovas nepatyrė išgyvenimų dėl arešto minėtam automobiliui, nes ne kartą pareiškė, kad automobilis jam nepriklauso ir prašė panaikinti automobilio registraciją jo vardu. Ieškovas nenurodė, kodėl tardymo veiksmai, atlikti su juo, buvo nepagrįsti. Mano, kad Z. N. nepateikė jokių įrodymų, kad jis buvo teisėtas ginčo automobilio savininkas ar valdytojas, todėl jis neturi jokios reikalavimo teisės į ginčo automobilį arba jo vertės atlyginimą. Taip pat atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį trečiojo asmens Z. N. reikalavimų atžvilgiu.

9Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities VMI, prašė ieškinius atmesti ir nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratūra 2005 m. birželio 15 d. atsiuntė Inspekcijai vykdymui 2005 m. sausio 28 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Z. N. atžvilgiu ir prašė realizuoti ginčo automobilį, rašte taip pat buvo nurodyta, jog Vilniaus apygardos prokuratūros 2005 m. birželio 13 d. nutarimu panaikintas 2005 m. sausio 28 d. nutarimo 7 p., dalyje dėl turo konfiskavimo. Inspekcija 2005 m. rugpjūčio 5 d. raštu informavo prokuratūrą, kad negali perimti realizuoti ginčo daiktų, nes neaiškus jų teisinis statusas. 2005 m. rugsėjo 15 d. raštu Vilniaus apygardos prokuratūra nurodė, kad ginčo automobilis ir automagnetola yra pripažinti daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kurie dėl tolimesnio saugojimo praranda savo vertę, negali būti grąžinami savininkui, todėl turi būti realizuoti įstatymo nustatyta tvarka. Inspekcija, pakartotinai gavusi vykdyti prokuratūros nutarimus, atliko įstatymų nustatytus veiksmus ir realizavo ginčo turtą.

10Ieškovas atsiliepimu į trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškinį prašė trečiojo asmens ieškinį tenkinti.

11Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškovo ir trečiojo asmens ieškinius atmetė. teismas nurodė, kad iš byloje esančio Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2006 m. liepos 17 d. sprendimu už akių N. T. PĮ įforminta pažyma – sąskaita Nr. 888138, serija 23D, pagal kurią D. M. už 10000 Lt nupirko iš A. J. PĮ automobilį „Mersedes Benz“, ( - ) pripažinta negaliojančia. Be to teismo sprendime konstatuota, jog D. M. sutiko automobilį užregistruoti savo vardu, darydamas paslaugą Z. N. ; t.y. D. M. nurodė, supratęs, kad sudaromas sandoris jam jokių teisinių pasekmių nesukurs – jis netaps automobilio savininku, todėl teismas padarė išvadą, jog D. M. neturi reikalavimo teisės į ginčo automobilį „Mersedes Benz“, ( - ), todėl jo ieškinį atmetė. Teismas taip pat nurodė, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, tyrimas baudžiamojoje byloje Z. N. atžvilgiu buvo nutrauktas 2005 m. sausio 28 d. Teismas padarė išvadą, jog Z. N. patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes, susijusias su ikiteisminio bylos tyrimo terminais žinojo arba turėjo sužinoti jau 2005 m. sausio 28 d., todėl ieškinio senaties terminas baigėsi 2008 m. sausio 28 d.. Tretysis asmuo Z. N. dėl žalos atlyginimo, kreipėsi į teismą su ieškiniu 2009 m. vasario 9 d., t.y. praleidęs trijų metų ieškinio senaties terminą ieškiniui dėl žalos atlyginimo pareikšti. CK 1.126 str. 2 d. nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Šiuo atveju atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Z. N. reikalavimų atžvilgiu. Ieškovas neprašė teismo atnaujinti senaties termino ir nenurodė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip svarbi termino praleidimo priežastis, taip pat, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškinio senaties termino ribose jis negalėjo kreiptis į teismą. Todėl teismas sprendė, jog tretysis asmuo Z. N. praleido ieškinio senaties terminą ir jo ieškinį atmetė.

12Apeliaciniu skundu ieškovas ir tretysis asmuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jų ieškinius patenkinti. Apeliacinį skundą apeliantai grindžia šiais motyvais:

131. Teismas neteisingai pritaikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Nagrinėjamu atveju turi būti taikomas ne trijų metų senaties terminas dėl žalos atlyginimo, o 10 metų, nes reiškiamas ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo ir netinkamo baudžiamojo proceso veiksmų vykdymo. Neteisingai pritaikęs ieškinio senatį teismas iš esmės visiškai nenagrinėjo trečiojo asmens reikalavimų.

142. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. liepos 17 d. sprendimas už akių šioje byloje neturėjo turėti prejudicinės reikšmės, nes Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje atsirado papildomos aplinkybės, kurios skiriasi nuo įsiteisėjusio Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. liepos 17 d. sprendimo už akių. Šios aplinkybės nebuvo žinomos ir svarstomos apylinkės teisme. Dėl aplinkybių Vilniaus apygardos teismas nepasisakė ir jų nevertino. Byloje buvo nagrinėjami ieškovo reikalavimai ne į ginčo automobilį, o jo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

153. Teismas areštuodamas automobilį pripažino, kad jo savininkas yra Z. N. , nes jeigu savininkas būtų D. M. , tuomet nebūtų teisinio pagrindo svetimo turto areštui. Ikiteisminio tyrimo metu nenustačius Z. N. kaltės ir nenustačius kito automobilio savininko, turtas turėjo būti grąžintas jo savininkui iš kurio buvo paimtas. Todėl automobilio realizavimas buvo neteisėtas.

164. Nepagrįstas prokuratūros teiginys, jog buvo panaikintas tik nutarimo punktas dėl turto konfiskavimo, tačiau ne dėl turto realizavimo. Juk jeigu nėra pagrindo turto konfiskavimui, nėra pagrindo ir turto realizavimui, nes realizuotas turtas gali būti tik jį konfiskavus. Todėl turtas turėjo būti grąžintas savininkui. Tačiau teismas šių aplinkybių nevertino.

17Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas VMI prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą ir nurodo, kad:

181. Teismas sprendime nurodė nustatytas bylos aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismo sprendimas nemotyvuotas ir nepagrįstas.

192. Teismas pagrįstai taikė 3 metų ieškinio senaties terminą. Teismas sprendime nurodė teisės pažeidimo momentą, sužinojimo apie jį dieną, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas netinkamai skaičiavo ieškinio senaties terminą.

20Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą ir nurodo, kad:

211. Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad reikalavimams dėl neturtinės žalos priteisimo taikomi kiti ne sutrumpinti 3 metų senaties terminai. Įstatyme nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, t.y. įstatymų leidėjas neskirsto žalos į turtinę ir neturtinę.

222. Nepagrįsti apeliantų teiginiai, jog ieškovo reikalavimai buvo keliami ne dėl ginčo automobilio, bet dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo. D. M. reikalavimai kildinami būtent iš santykių, atsiradusių realizuojant minėtą automobilį.

233. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. liepos 17 d. sprendimas už akių remiantis CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktu turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo.

24Z. N. nepateikė jokių įrodymų, jog jis buvo teisėtas ginčo automobilio savininkas, todėl jis neturi jokios reikalavimo teisės į ginčo automobilį ir žalos atlyginimą. Priešingai Z. N. teiginius, jog automobilį įsigijo Vokietijoje paneigia baudžiamosios bylos medžiaga.

25Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama teisingumo ministerijos, prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą ir nurodo, kad:

261. Teismas pagrįstai taikė 3 metų ieškinio senaties terminą, nes įstatyme nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

272. Priešingai nei nurodo apeliantai, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. liepos 17 d. sprendimas už akių remiantis CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktu turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo.

283. Teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį, nes jis neturi reikalavimo teisės į ginčo automobilį, nes sudarydamas sandorį jis suprato, jog jis neturės jokių teisinių pasekmių.

29Apeliacinis skundas netenkintinas.

30Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas pagal apeliacinio skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas.

31Dėl ieškovo D. M. ieškinio reikalavimų.

32Pirmosios instancijos teismas ieškovo D. M. ieškinį atmetė padaręs išvadą, kad jis neturi reikalavimo teisės į ginčo automobilį. Teismas vadovavosi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. liepos 17 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-5006-96/2006, kuriuo buvo pripažinta negaliojančia pažyma-sąskaita pagal kurią D. M. nupirko ginčo automobilį iš A. J. PĮ, bei kitais byloje esančiais įrodymais, patvirtinančiais, kad ieškovas netapo automobilio savininku nors automobilis ir buvo užregistruotas jo vardu.

33Apeliaciniame skunde apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. liepos 17 d. sprendimu už akių, nes minėtas teismo sprendimas negalėjo turėti prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai, nes šioje byloje atsirado papildomos aplinkybės. D. M. taip pat nurodo, kad jo reikalavimai pareikšti ne į ginčo automobilį, o reikalavimai dėl jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos, dėl kurių pirmosios instancijos teismas nepasisakė.

34Teisėjų kolegijos nuomone, šie apeliantų argumentai nėra pagrįsti. Kaip matyti iš pareikšto ieškinio turinio, ieškovas reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos kildina kaip tik iš nuosavybės teisės į ginčo automobilį, t.y. nurodo, kad jis yra automobilio savininkas ir turtinė ir neturtinė žala jam atsirado dėl to, kad automobilis buvo areštuotas, vėliau parduotas, dėl ko ieškovas prarado automobilį kaip turtą už kurį jam neatlyginta.

35Pripažinus ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sandorį negaliojančiu kaip fiktyvų (niekinį), toks sandoris jokių teisinių pasekmių nesukūrė ir ieškovas D. M. netapo ginčo automobilio savininku. Nebūdamas ginčo automobilio savininku, ieškovas negalėjo jo prarasti, t.y. nugalėjo netekti tai ko neturėjo ir dėl to negali kilti jokia turtinė ir neturtinė žala.

36Remdamasi aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ieškovo D. M. reikalavimų dėl turtinės ir neturtinės žalos nepagrįstumą ir pagrįstai juos atmetė.

37Dėl trečiojo asmens Z. N. ieškinio reikalavimų.

38Trečiojo asmens Z. N. reikalavimus dėl be pagrindo įgyto turto vertės ir neturtinės žalos priteisimo pirmosios instancijos teismas atmetė dėl praleisto ieškininės senaties termino.

39Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentu, jog pirmosios instancijos teismas Z. N. ieškinio reikalavimams neteisingai taikė ieškinio senaties terminą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad reikalavimams dėl žalos taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Tačiau tiek iš ieškovų procesinių dokumentų, tiek iš teismo sprendimo turinio matyti, jog byloje pareikštas reikalavimas dėl be pagrindo įgyto turto. Pagal CK 1.125 straipsnį reikalavimams dėl nepagrįsto praturtėjimo taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (1 dalis). Remdamasi pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje teismas, spręsdamas, jog trečiojo asmens reikalavimas atsakovui Lietuvos valstybei yra pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, netinkamai taikė materialinės teisės normas ir nepagrįstai netaikė nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą reglamentuojančių CK normų, pagal kurias trečiojo asmens reikalavimams taikomas 10 metų senaties terminas.

40Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Z. N. atžvilgiu buvo nutrauktas 2005 m. sausio 28 d. Z. N. ieškinyje nurodytas aplinkybes, susijusias su ikiteisminiu bylos tyrimu turėjo sužinoti jau 2005 m. sausio 28 d. Tretysis asmuo Z. N. dėl be pagrindo įgyto turto į teismą su ieškiniu kreipėsi 2009 m. vasario 9 d., t.y. nepraleidęs 10 metų ieškinio senaties termino.

41Remiantis CPK 329 straipsnio 1 dalimi, procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju, nors pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo trečiojo asmens Z. N. reikalavimų, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos medžiagą gali bylą išnagrinėti, todėl byla šioje dalyje neperduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

42Tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, Z. N. , ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 55666 Lt daiktinio įrodymo ( - ) vertę ir 15000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Jis teigia, kad automobilį MB E280, ( - ), bei automagnetolą „MB“ ( - ) teisėtai įsigijo Vokietijoje 1998 m. Ginčo automobilis 1999 m. gruodžio 24 d. buvo įregistruotas A. Ja. PĮ vardu, o 2000 m. vasario 21 d. M. vardu, nors faktiškas savininkas buvo Z. N. ir juo nepertraukiamai naudojosi nuo įsigijimo 1998 m. iki jo arešto 2000 m. Trečiojo asmens nuomone, nepagrįstai negrąžinus ir be pagrindo realizavus ginčo automobilį, tretysis asmuo negavo už jo įsigytą daiktą 50000 Lt.

43Teisėjų kolegija pažymi, kad nors Z. N. teigia, jog jis yra ginčo automobilio savininkas, byloje nėra pateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų. Nepateikus įrodymų, jog ginčo automobilis priklausė Z. N. , Z. N. neturi jokios reikalavimo teisės į ginčo automobilį arba jo vertės atlyginimą, todėl teisėjų kolegija, netenkina trečiojo asmens Z. N. ieškinio reikalavimo dėl 55666 Lt priteisimo.

44Z. N. taip pat prašo priteisti 15000 Lt neturtinės žalos dėl nepateisinai ilgai vykusio ikiteisminio tyrimo. Jis nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu patyrė įtampą, nerimą dėl ateities, gydėsi Lukiškių kalėjimo-izoliatoriaus ligoninėje, todėl yra visos būtinos sąlygos taikyti valstybei civilinę atsakomybę dėl jam ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos.

45CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams atlyginti padarytą žalą pareikšti. Teisėjų kolegija pažymi, kad trejų metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas taikytinas reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą pareikšti, išskyrus atvejus, kai CK ar kiti įstatymai nustato kitokius sutrumpintus terminus. Kaip jau minėta, ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Z. N. atžvilgiu buvo nutrauktas 2005 m. sausio 28 d. Z. N. ieškinyje nurodytas aplinkybes, susijusias su ikiteisminiu bylos tyrimu turėjo sužinoti jau 2005 m. sausio 28 d. Tretysis asmuo Z. N. dėl neturtinės žalos priteisimo į teismą su ieškiniu kreipėsi 2009 m. vasario 9 d., t.y. praleidęs 3 metų ieškinio senaties terminą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiam trečiojo asmens reikalavimui taikė ieškinio senatį.

46Kaip jau minėta, tretysis asmuo Z. N. prašo priteisti neturtinės žalos dėl nepateisinai ilgai vykusio ikiteisminio tyrimo, t.y. prašo atlyginti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmais padarytą žalą.

47CK 6.271 straipsnis reglamentuoja atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, ir CK 6.272 straipsnis reglamentuoja atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.272 straipsnį atsakomybė už atsiradusią žalą tenka valstybei tik dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo, neteisėto sulaikymo, neteisėtos procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos paskyrimo. Neteisėti veiksmai, tai įsiteisėjusių teismo procesiniu sprendimu nustatyti baudžiamojo proceso normų pažeidimai, kuriuos padarė ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras, teismas (teisėjas), priimdami sprendimą dėl procesinės prievartos priemonių pritaikymo. Tik neteisėti veiksmai yra deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas.

48BPK 2 straipsnis nustato, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Pagal BPK 172 straipsnį ikiteisminio tyrimo pareigūnas, atlikdamas ikiteisminį tyrimą, turi teisę atlikti visus BPK numatytus veiksmus, išskyrus tuos, kuriuos gali atlikti tik prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas. Laikydamiesi BPK nustatytos tvarkos, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali apklausti įtariamąjį, liudytojus, taikyti procesines prievartos priemones, atlikti kitus BPK numatytus veiksmus.

49Pažymėtina, kad įstatymo nustatyta tvarka nebuvo nustatytas procesinių veiksmų neteisėtumas. Dėl šių aplinkybių negalima teigti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teisėjai ikiteisminio tyrimo metu pažeidė BPK normų reikalavimus ir atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

50Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką civilinėse bylose baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nereiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie buvo priimti laikantis procesinių normų.

51Byloje nesant įrodymų, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teisėjai atliko neteisėtus baudžiamojo proceso veiksmus, teisėjų kolegija sprendžia, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai nepadarė veiksmų, dėl kurių galėjo atsirasti žala ieškovui, todėl nėra pagrindo tenkinti trečiojo asmens reikalavimą dėl 15000 Lt neturtinės žalos priteisimo.

52Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka surinktą bylos medžiagą, ir apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo jį naikinti ar keisti.

53Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

54Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. Ieškovas D. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu... 5. Tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, Z.... 6. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LR Teisingumo ministerijos, su... 7. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LR Teisingumo ministerijos, su 8. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LR Generalinės prokuratūros, su... 9. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities VMI, prašė... 10. Ieškovas atsiliepimu į trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais... 11. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškovo ir... 12. Apeliaciniu skundu ieškovas ir tretysis asmuo prašo panaikinti Vilniaus... 13. 1. Teismas neteisingai pritaikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės... 14. 2. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. liepos 17 d. sprendimas už... 15. 3. Teismas areštuodamas automobilį pripažino, kad jo savininkas yra 16. 4. Nepagrįstas prokuratūros teiginys, jog buvo panaikintas tik nutarimo... 17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas VMI prašo Vilniaus apygardos... 18. 1. Teismas sprendime nurodė nustatytas bylos aplinkybes, įrodymus, kuriais... 19. 2. Teismas pagrįstai taikė 3 metų ieškinio senaties terminą. Teismas... 20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama... 21. 1. Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad reikalavimams dėl neturtinės žalos... 22. 2. Nepagrįsti apeliantų teiginiai, jog ieškovo reikalavimai buvo keliami ne... 23. 3. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. liepos 17 d. sprendimas už... 24. Z. N. nepateikė jokių įrodymų, jog jis buvo teisėtas... 25. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama... 26. 1. Teismas pagrįstai taikė 3 metų ieškinio senaties terminą, nes įstatyme... 27. 2. Priešingai nei nurodo apeliantai, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006... 28. 3. Teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį, nes jis neturi reikalavimo... 29. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 31. Dėl ieškovo D. M. ieškinio... 32. Pirmosios instancijos teismas ieškovo D. M. ieškinį... 33. Apeliaciniame skunde apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 34. Teisėjų kolegijos nuomone, šie apeliantų argumentai nėra pagrįsti. Kaip... 35. Pripažinus ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sandorį negaliojančiu kaip... 36. Remdamasi aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 37. Dėl trečiojo asmens Z.... 38. Trečiojo asmens Z. N. reikalavimus dėl be pagrindo... 39. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentu, jog pirmosios instancijos... 40. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje 41. Remiantis CPK 329 straipsnio 1 dalimi, procesinės teisės normų pažeidimas... 42. Tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, Z.... 43. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors Z. N. teigia, jog jis... 44. Z. N. taip pat prašo priteisti 15000 Lt neturtinės... 45. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio... 46. Kaip jau minėta, tretysis asmuo Z. N. prašo priteisti... 47. CK 6.271 straipsnis reglamentuoja... 48. BPK 2 straipsnis nustato, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas... 49. Pažymėtina, kad įstatymo nustatyta tvarka nebuvo nustatytas procesinių... 50. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką civilinėse bylose... 51. Byloje nesant įrodymų, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar... 52. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą,... 53. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 54. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti...