Byla 2S-1130-254/2018
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. M. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovams A. Č., M. Č., A. M. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ginčas byloje kilo dėl nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo teisėtumo ir pagrįstumo.
  2. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose priimtas nagrinėti ieškovo L. M. ieškinys, kuriuo jis prašo teismo: atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovui ir atsakovams priklausantį 0,6228 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtą šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, priteisiant natūra ieškovui priklausančią 1246/6228 sklypo dalį, projekte pažymėtą sklypu Nr. 28-1, o atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise palikti likusią 4982/6228 žemės sklypo dalį, projekte pažymėtą sklypu Nr. 28-2; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  3. Atsakovai A. Č. ir M. Č. atsiliepimu su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad jie taip pat siekia ieškovo nurodyto žemės sklypo atsidalinimo, tačiau nesutinka, kad atsakovai turėtų atlyginti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi patys visada siekė ginčo sklypo atidalinimo.
  4. Atsakovė A. M. atsiliepimu su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad taip pat siekia žemės sklypo atidalinimo, tačiau nesutiko su ieškovo pasiūlytu žemės sklypo atidalinimo būdu ir prašomomis priteisti bylinėjimosi išlaidomis.
  5. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į ieškinį nurodė, kad teismui nustačius, kad ieškovo siūlomas žemės sklypo atidalijimo būdas nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, sutiko, kad žemės sklypas teismo sprendimu būtų atidalintas pagal A. V. parengtą žemės sklypo (kadastro Nr. ( - ) formavimo ir pertvarkymo projektą.
  6. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovės A. M. atstovė advokatė N. R. prašė teismo sustabdyti bylos nagrinėjimą, siekiant parengti ginčo sklypo atidalinimo projektą, o jį parengus galbūt pavyktų taikiai išspręsti susidariusį ginčą.

5II. Pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų esmė

6

  1. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2018 m. kovo 29 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos Nr. 2-280-547/2018 nagrinėjimą iki 2018 m. gegužės 29 d. ir nustatė ieškovui bei atsakovams terminą iki 2018 m. birželio 4 d. pateikti teismui papildomus įrodymus ir patikslintus ieškinius (priešieškinius) byloje.
  2. Teismas, spręsdamas dėl nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo, nustatė, kad visos bylos šalys siekia ginčo žemės sklypo atidalinimo, dėl ko yra kreipęsi į atitinkamas institucijas ir šiuo metu vyksta sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūra. Todėl nėra tiksliai žinoma, kiek laiko šie darbai gali užtrukti, kadangi parengus projektą, jį reikės teikti vertinimui Nacionalinei žemės tarnybai. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad atlikus naują sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, gali būti, kad šalims gali tekti patikslinti ieškinio reikalavimus, jeigu nebūtų sutarta dėl taikos sutarties sąlygų. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas nustatė šalims terminą iki 2018-06-04 pateikti teismui visus papildomus procesinius dokumentus ir rašytinius įrodymus byloje, o vadovaujantis CPK 164 straipsnio nuostatomis, sustabdė bylos nagrinėjimą dviem mėnesiams iki 2018-05-29.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8

  1. Atskiruoju skundu ieškovas L. M. prašo teismo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. kovo 29 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Teismas sustabdė bylą nesant tam pagrindo, pažeisdamas proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, tuo pačiu išėjo už ieškinio ribų. Pažymi, kad atsakovės atstovė klaidina teismą, teikdama, kad vyksta žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto procedūra, kad rengiamas projektas, kuris turės būti pateiktas tvirtinti Nacionalinei žemės tarnybai. Pažymi, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas jau yra parengtas UAB “DEXTRUS” matininkės A. V. ir pateiktas teismui kartu su ieškiniu, kad būtų sprendžiamas žemės sklypo atidalijimo klausimas. Tai, kad teismui pateiktas tvirtinti projektas buvo tikrinamas Nacionalinėje žemės tarnyboje patvirtina byloje pateiktas 2016-08-10 patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba parengtą projektą patvirtins tik su sąlyga, kai bus gauti visų žemės sklypo bendraturčių raštiški pritarimai arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą gali būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Ieškovui negavus bendraturčių raštiškų pritarimų, ieškovas perdavė šį klausimą spręsti teismui. Todėl teismas, minėtą klausimą turėjo nagrinėti iš esmės ieškovo pareikštų reikalavimų ribose, neišeinant iš ieškinio ribų, t. y. nustatyti, ar siūlomas žemės sklypo atidalijimo būdas nepažeis kitų bendraturčių teisių ir interesų, ar sklypo atidalijimo variantas yra pats optimaliausias ir atitinka nusistovėjusią naudojimosi tvarką, ar pagal ieškovo pateiktą projektą gali būti vykdomas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas, ir priimti sprendimą pagal byloje esančius įrodymus, kam pritarė ir Nacionalinė žemės tarnyba. Todėl, ieškovo nuomone, teismas sustabdė nagrinėjamą civilinę bylą papildomiems darbams atlikti, kurie niekaip nesusiję su ginčo pagrindu ir dalyku, todėl laikytini pertekliniais, kas kartu sudaro pagrindą laikyti, kad teismas išėjo už ieškinio nagrinėjimo ribų.
    2. Teismas nepagrįstai sustabdė bylą motyvuodamas tuo, kad atlikus nutartyje nurodytus darbus, bus galimas ir taikos sutarties sudarymas, tačiau įstatymas nenumato, kad bylą galima stabdyti dėl to, kad šalys sudarytų taikos sutartį. Todėl teismas, stabdydamas bylą, nepagrįstai vilkina procesą, pažeidžia ieškovo interesus, tuo pačiu paneigia ir civilinio proceso tikslus.
  2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai M. Č. ir A. Č. prašo teismo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Atsakovų nuomone, atskirasis skundas yra nepagrįstas, kadangi visi sklypo bendrasavininkai buvo sutarę, kad, sklypo atidalijimo projektą į tris sklypus ruoš bendrai, ką patvirtina ir 2014-02-10 išduotas Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus leidimas Nr. 3z-914.3.36)-3, rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Tačiau ieškovas, siekdamas asmeninės naudos, parengė žemės sklypo atsidalijimo projektą į dvi dalis. Toks sklypo projektas tenkina tik ieškovo teisėtus lūkesčius. Pažymi, kad atsakovai sutinka ir su ieškovo pasiūlytu projekto variantu, su sąlyga, kad ieškovas padengs visas išlaidas, susijusias su sklypo projekto parengimu ir teismui pateiks tvirtinti abiejų sklypų bylas ir planus. Atsakovai taip pat siūlo ieškovui sustabdyti žemės sklypo padalijimo projektą ir bendromis jėgomis parengti projektą, kuriuo ginčo žemės sklypas būtų padalintas į tris atskirus sklypus, kartu pasidalinti ir projekto rengimo išlaidas. Pažymi, kad parengiamojo teismo posėdžio metu visos šalys sutiko, kad byla būtų sustabdyta, kol bus parengtas ir patvirtintas atsidalijimo projektas Nacionalinėje žemės tarnyboje ir pateiktos teismui tvirtinti. Be to, visi sklypo bendrasavininkai siekia sklypus pasidalinti, todėl ginčą galima išspręsti taikiai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė bylą.
  3. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė A. M. prašo teismo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas tik atsakovų prašymu. Pažymi, kad parengiamojo teismo posėdžio metu visos bylos šalys, tarp jų ir ieškovas, sutiko su bylos sustabdymu.
    2. Apeliantas nepagrįsti teigia, kad teismas yra klaidinamas, jog vyksta žemės sklypo formavimo procedūra, ir kad rengiamas projektas. Pažymi, kad tokia procedūra iš tiesų vyksta tik rengiamas ne naujas, o tas pats projektas, kurio iniciatorius ir organizatorius yra ieškovas L. M..
    3. Atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismas, sustabdydamas bylos nagrinėjimą, pažeidė proceso ekonomiškumo principą bei ieškovo teisėtus interesus. Pažymimi, kad ieškovo bei atsakovų interesai sustabdžius bylą nebuvo pažeisti, nes byla sustabdyta gan trumpam laikui, atsižvelgus į šalių išdėstytą poziciją dėl žemės sklypo pertvarkymo projekto rengimo eigos, gavus atsakovų pritarimą dėl projekto rengimo, vėlesnių darbų pagal projektą atlikimo bei galimybę sudaryti taikos sutartį.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
  2. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui ir kitiems bendraturčiams (atsakovams) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,6228 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esantis ( - ), kurį pateiktu ieškiniu ieškovas prašo atidalinti, pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtą šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Taigi, byloje sprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo, priklausančio ieškovui ir atsakovams dalinės nuosavybės teise, atidalinimo.
  3. Skundžiama nutartimi teismas, tenkinęs atsakovės atstovės 2018 m. kovo 29 d. parengiamajame teismo posėdyje pareikštą prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo, civilinę bylą Nr. 2-280-547/2018 sustabdė iki 2018 m. gegužės 29 d. bei nustatė terminą ieškovui ir atsakovams iki 2018-06-04 pateikti teismui papildomus įrodymus bei patikslintus ieškinius (priešieškinius) byloje. Su šia nutartimi ieškovas nesutinka, teikdamas, kad byla sustabdyta nesant tam pagrindo ir pažeidžiant proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principus, tuo pačiu nurodant, kad teismas išėjo už ieškinio ribų.
  4. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla Nr. 2-280-547/2018, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  5. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą.
  6. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas civilinę bylą sustabdė, vadovaujantis CPK 164 straipsnio nuostatomis, t. y. fakultatyviuoju bylos sustabdymo pagrindu, nustačius, kad šiuo metu vyksta ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūra, todėl nėra tiksliai aišku, kiek laiko šie darbai gali užtrukti, o parengus projektą, jis turėtų būti teikiamas vertinti Nacionalinei žemės tarnybai. Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad atlikus sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, šalims gali prireikti patikslinti ieškinio reikalavimus, ar suderinti taikos sutarties sąlygas. Nors teismas nekonkretizavo kuriuo CPK 164 straipsnio punkto pagrindu civilinę bylą sustabdė, atsižvelgiant į teismo nurodytus civilinės bylos sustabdymo tikslus bei motyvus, darytina išvada, kad civilinė byla buvo sustabdyta CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu, t. y. kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina.
  7. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi išsiaiškinti, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009). Be pagrindo užtęsiamas bylos išnagrinėjimas neatitinka civilinio proceso tikslo kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), civilinio proceso koncentruotumo principo (CPK 7 straipsnis). Todėl teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, kiekvienu atveju turi įsitikinti, kad, nesustabdžius bylos, nėra galimybės tinkamai ją išnagrinėti ir kad sustabdymas nevilkins bylos nagrinėjimo ir nepažeis byloje dalyvaujančių asmenų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008; 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017).
  8. Įvertinus bylos duomenis bei aptartą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad šiuo atveju nebuvo pakankamo pagrindo nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymui.
  9. Pastebėtina, kad ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kartu pateikė ir A. V. parengtą žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį prašė atidalinti turtą natūra tokiu būdu – ieškovui atidalinti jam priklausančią 1246/6228 sklypo dalį, projekte pažymėtą sklypu Nr. 28-1, o atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise palikti likusią 4982/6228 žemės sklypo dalį, projekte pažymėtą sklypu Nr. 28-2. Todėl sutiktina su apeliantu, kad šiuo atveju klausimą dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teismas turėjo nagrinėti iš esmės ieškovo pareikštų reikalavimų ribose, t. y. vertinant pateiktą atidalijimo variantą patikrinti, ar jis procedūriškai ir techniškai priimtinas, atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015). Byloje pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. rugpjūčio 10 d. Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. ( - )8.12) patvirtina, kad pateiktam tvirtinti ieškovo atidalinimo variantui (projektui) pritarė ir Nacionalinė žemės tarnyba su sąlyga, kad bus gauti visų bendrasavininkų sutikimai arba teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą gali būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Negavus bendraturčių sutikimo, šiuo atveju ieškovas kreipėsi į teismą dėl žemės sklypo atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
  10. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas sustabdė civilinę bylą iki 2018 m. gegužės 29 d. ir įpareigojo ieškovą ir atsakovus iki 2018 m. birželio 4 d. pateikti teismui papildomus įrodymus ir patikslintus ieškinius (priešieškinius) byloje. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas civilinės bylos sustabdymo terminą, jo nesusiejo su konkrečiu juridiniu faktu, o tik per nustatytą laiką įpareigojo šalis pateikti papildomus įrodymus ir patikslintus ieškinius (priešieškinius), kas išimtinai priklauso nuo šalių valios, t. y. per nustatytą terminą šalys gali nepateikti teismui jokių papildomų įrodymų, nepatikslinti ieškinio, nepareikšti priešieškinio, nesudaryti taikos sutarties. Tuo tarpu CPK 1623 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios civilinės bylos sustabdymą, aiškiai nustato, kad byla gali būti sustabdyta dėl objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios.
  11. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad nesustabdžius civilinės bylos, teismas neturėjo galimybės tinkamai ją išnagrinėti iš esmės, kadangi žemės sklypo atidalino projektas šiuo atveju buvo pateiktas teismui, kuris kartu buvo peržiūrėtas ir Nacionalinės žemės tarnybos. Todėl nebuvo aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo bylos šalių ar teismo valios. Taigi, darytina išvada, kad šiuo atveju nebuvo sąlygų civilinės bylos sustabdymui (CPK 1623 straipsnis, 163-164 straipsniai).
  12. Apeliacinės instancijos teismas pagal skundžiamoje teismo nutartyje išdėstytus motyvus gali manyti, kad pirmosios instancijos teismas sprendė bylos nagrinėjimo atidėjimo klausimą (CPK 1622 straipsnis), kadangi bylos sustabdymo terminą susiejo ne su konkrečiu įvykiu, o su data, tačiau priėmė procesinį sprendimą dėl bylos sustabdymo (CPK 1623 straipsnis). CPK 1622 straipsnis, reglamentuojantis bylos nagrinėjimo atidėjimą, numato, kad teismas atideda bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl to, kad pareikštas priešieškinis, arba kai būtina išreikalauti naujus įrodymus, arba dėl kitų svarbių priežasčių. Šiuo atveju teismas, sustabdydamas bylos nagrinėjimą, bylos šalims nurodė patikslinti reikalavimus, pateikti papildomus įrodymus.
  13. Atsižvelgiant į tai, kad teismo nutartis atidėti bylos nagrinėjimą nėra skundžiama, t. y. negali būti apeliacijos objektu, nes jos priėmimas neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, pirmosios instancijos teismui skundžiamoje nutartyje netinkamai pritaikius procesinės teisės normas, apeliacinės instancijos teismas šį pažeidimą gali ištaisyti tik panaikindamas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį dėl bylos sustabdymo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
  14. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi sustabdydamas civilinę bylą Nr. 2-280-547/2018, netinkamai taikė Civilinio proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias fakultatyvųjį bylos sustabdymą, todėl yra pagrindas skundžiamą Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. kovo 29 d. nutartį dėl civilinės bylos Nr. 2-280-547/2018 sustabdymo panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui toliau (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

11Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniais,

Nutarė

12panaikinti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. kovo 29 d. nutartį, kuria sustabdytas civilinės bylos Nr. 2-280-547/2018 nagrinėjimas iki 2018 m. gegužės 29 d. ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

13Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai