Byla I-2694-764/2016
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Modestui Sriubui, atsakovės Švietimo ir mokslo ministerijos atstovei Jurgitai Šerpetauskienei, atsakovo Nacionalinio egzaminų centro atstovei Saulei Vingelienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo T. J. (T. J.) skundą atsakovams Nacionaliniam egzaminų centrui, Švietimo ir mokslo ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus Vladislavo Sirokomlės vidurinei mokyklai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Nustatė

2Pareiškėjas T. J. kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. 20–31), prašydamas panaikinti Švietimo ir mokslo ministerijos Nacionalinio egzaminų centro 2014-07-18 paskelbtą 2014 metų pagrindinės sesijos lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino apeliacijų rezultato protokolą dalį „Dėl T. J. apeliacijos išnagrinėjimo“ ir įpareigoti atsakovą iš naujo peržiūrėti pareiškėjo T. J. lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino įvertinimą, atsižvelgiant į pareiškėjo turėtą laiką pasiruošti egzaminui pagal naują egzamino programą.

3Pagrisdamas savo reikalavimus pareiškėjas nurodė, kad neišlaikė 2014-06-02 laikyto pagrindinės egzaminų sesijos lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino, jo pateikta apeliacija taip pat nebuvo patenkinta. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Švietimo įstatymo pakeitimus, nuo 2011-03-17 buvo įteisintas vienodas lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas tiek lietuvių, tiek ir tautinių mažumų mokyklų mokiniams. Švietimo ir mokslo ministro priimtu 2011-07-01 įsakymu Nr. V-1197 buvo nustatyta, kad vienodas lietuvių kalbos brandos egzaminas privalomas visiems moksleiviams, kurie baigė vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros kursą. Šis egzaminas abiturientams tapo privalomas jau 2013 metais. Po minėto ministro įsakymo paskelbimo pareiškėjas, būdamas dešimtoje klasėje, buvo informuotas, kad po 2 metų turės laikyti suvienodintą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Pareiškėjui, kaip tautinių mažumų mokyklos moksleiviui, nebuvo sudarytos galimybės tinkamai pasiruošti lietuvių kalbos egzaminui, nes tai padaryti per dvejus metus neįmanoma. Pareiškėjas lietuvių kalbos mokėsi mažiau valandų nei lietuviškų mokyklų moksleiviai, todėl jo ir kitų tautinių mažumų mokyklų moksleivių teisinė padėtis buvo nevienoda lyginant su lietuviškų mokyklų moksleivių teisine padėtimi. Nustačius reikalavimą visiems mokiniams laikyti suvienodintą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą ir nesuteikus tautinių mažumų mokyklų moksleiviams pakankamo pereinamojo laikotarpio egzaminui pasiruošti, buvo pažeistas interesų pusiausvyros principas. Taip pat buvo pažeistas lygių galimybių principas, nes per 2 metus tautinių mažumų mokyklų moksleiviams neįmanoma pasiekti tokio žinių lygio, kurį lietuviškų mokyklų abiturientai pasiekė per 12 mokymosi metų. Pakeitus egzaminų laikymo tvarką, buvo pažeistas konstitucinis teisinės valstybės principas. Pareiškėjui ir kitiems tautinių mažumų mokyklų moksleiviams turėjo būti suteiktas bent dvylikos metų laikotarpis, kurio metu tautinių mažumų moksleiviai mokytųsi lietuvių kalbos ir literatūros tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis šio dalyko mokėsi lietuviškų mokyklų moksleiviai, tiek vienų, tiek ir kitų mokyklų moksleiviai turėjo turėti vienodą lietuvių kalbos ir literatūros pamokų skaičių. Suvienodintas lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas buvo įvestas skubotai. Pareiškėjui ir kitiems tautinių mažumų mokyklų mokiniams per labai trumpą laiką buvo drastiškai padidinti lietuvių kalbos ir literatūros dalyko ir egzamino reikalavimai. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad daugumą mokymosi metų mokiniai mokėsi pagal visiškai kitokią programą, kitokią metodologiją, kuri absoliučiai nepritaikyta laikyti tokio lygio egzaminą. Tautinių mažumų mokyklų moksleiviai dešimt metų turėjo žymiai mažesnį lietuvių kalbos ir literatūros pamokų skaičių, į ką taip pat turėjo būti atsižvelgta. Tokius veiksmus pareiškėjas vertina kaip diskriminaciją kalbos ir tautybės pagrindu.

4Pareiškėjo nuomone, švietimo ir mokslo ministro 2011-07-01 įsakymu Nr. V-1197 patvirtinta lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino vienoda programa lietuviškų ir tautinių mažumų moksleiviams atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas turėjo vos dvejus metus egzaminui pagal šią programą pasiruošti, prieštarauja Švietimo įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. įtvirtintam lygių galimybių principui, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam visų asmenų lygybės principui. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti kreiptasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio akto ištyrimo.

5Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Taip pat nurodė, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos tinkamai pasirengti lietuvių kalbos ir literatūros valstybiniam brandos egzaminui ir įgyti būtinas žinias.

6Atsakovas Nacionalinis egzaminų centras atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. I, b. l. 39–42) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

7Atsiliepime pažymėjo, kad jis nėra įgaliotas vykdyti viešąjį administravimą ir nelaikytinas viešojo administravimo subjektu, todėl negali būti atsakovu šioje administracinėje byloje. Paaiškino, kad lietuvių kalbos ir literatūros valstybinis brandos egzaminas buvo vykdomas vadovaujantis Švietimo įstatymo 38 str. 4 d. nuostatomis. Pagal švietimo ir mokslo ministro 2006-12-18 įsakymu

8Nr. ISAK-2391 patvirtinto Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos Aprašas) 111 p., pareiškėjo valstybinis brandos egzaminas buvo vertintas dviejų skirtingų vertintojų, kurių vertinimas sutapo. Pateikus prašymą, pareiškėjo darbas pagal Tvarkos aprašo 131 punktą buvo vertinamas apeliacinėje komisijoje, kuri buvo sudaryta iš vertintojų, kurie nedalyvavo pirmą kartą vertinant darbą. Išnagrinėjus darbą, kuris buvo pateiktas anonimiškai, galutinis egzamino įvertinimas nebuvo pakeistas. Ginčijamame sprendime yra aiškiai nurodyti tokio sprendimo motyvai. Pagal bendrą lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo programą visi mokiniai mokosi nuo 2011 metų, o pirmasis egzaminas pagal naują programą vykdytas 2013 metais. Be to, iki 2020 metų yra nustatytas pereinamasis laikotarpis mokinių, besimokiusių tautinių mažumų kalba, darbų vertinimui.

9Taip pat prašė netenkinti prašymo dėl ekspertizės skyrimo, nes, rengiant Lietuvių kalbos brandos egzamino vykdymo modelį, buvo atliktas pagal skirtingas pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrąsias –lietuvių gimtosios kalbos ir lietuvių valstybinės kalbos – programas ir vienodą lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo bendrąją programą besimokiusių mokinių įvertinimas, parengta bandomoji užduotis, įvykdytas bandomasis tyrimas ir numatytas aštuonerių metų pereinamasis laikotarpis, o 2013 m. atlikta lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino analizė. Taip pat netikslinga kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą prašant ištirti norminio administracinio teisės akto teisėtumą, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-06-18 sprendime (administracinė byla Nr. I-261 16/2013) jau yra pasisakęs šiai bylai aktualiais klausimais.

10Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11Atsakovė Švietimo ir mokslo ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. II, b. l. 29–37) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

12Atsiliepime pažymėjo, kad Nacionalinis egzaminų centras nevykdo viešojo administravimo, todėl nelaikytinas atsakovu šioje byloje. Patvirtinus naują lietuvių kalbos mokymo programą, iki 2019 / 2020 mokslo metų buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis tautinių mažumų moksleivių baigiamiesiems darbams vertinti. Nuo 2007 metų buvo nustatytos įvairios priemonės, leidusios pačioms mokykloms nuspręsti, kiek bus skiriama pamokų lietuvių kalbai, koks bus mokymosi lygis ir pan. Atsakovės nuomone, pagrindo skirti byloje ekspertizę ar kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą nėra.

13Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

14Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus Vladislavo Sirokomlės vidurinė mokykla atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. II, b. l. 28) nurodė, kad pareiškėjas turėjo žymiai mažiau laiko pasirengti egzaminui nei lietuviškų mokyklų mokiniai.

15Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

16Ginčas byloje yra keliamas dėl Nacionalinio egzaminų centro 2014-07-18 paskelbto

172014 metų pagrindinės sesijos lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino apeliacijų rezultato protokolo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

18Bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėjas mokėsi Vilniaus Vladislavo Sirokomlės vidurinėje mokykloje ir 2014-06-02 laikė lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą.

19Pareiškėjo laikyto lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino rezultatai buvo paskelbti 2014-07-02, nurodant, kad pareiškėjas šio egzamino neišlaikė (t. I, b. l. 14).

20Nesutikdamas su tokiu lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino įvertinimu, pareiškėjas kreipėsi į Egzaminų apeliacinę komisiją (t. I, b. l. 32), tačiau įvertinimas nebuvo pakeistas (t. I, b. l. 43).

21Pareiškėjas prašo teismą panaikinti 2014-07-18 paskelbtą 2014 metų pagrindinės sesijos lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino apeliacijų rezultato protokolo dalį, kuria nepakeistas jo laikyto egzamino įvertinimas, ir įpareigoti iš naujo įvertinti laikytą egzaminą, atsižvelgiant į pareiškėjo turėtą laiką jam pasiruošti pagal naują egzamino programą.

22Švietimo ir mokslo ministras 2011-07-01 įsakymo Nr. V-1197 „Dėl brandos egzaminų ir įskaitų programų patvirtinimo“ 1.1 p. patvirtino Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programą.

23Iki šios programos įsigaliojimo galiojo dvi atskiros lietuvių kalbos brandos egzamino programos, t. y. 2006-04-25 įsakymu Nr. ISAK-756 patvirtinta Lietuvių gimtosios kalbos brandos egzaminų programa ir 2005-04-14 įsakymu Nr. 496 patvirtinta Lietuvių valstybinės kalbos brandos egzamino programa, kurios 2011-07-01 įsakymo Nr. V-1197 2 ir 4 p. nuo 2012-09-01 buvo pripažintos netekusiomis galios. Švietimo ir mokslo ministro 2011-07-01 įsakymo Nr. V-1197 3 p. taip pat buvo nustatyta, kad brandos egzaminai ir įskaitos pagal šio įsakymo 1 p. patvirtintas brandos egzaminų ir įskaitų programas bus organizuojami ir vykdomi nuo 2013 metų.

24Patvirtinus naują Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programą, buvo pakeistas lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino turinys, nustatant (ginčui aktualiu metu galiojusioje redakcijoje), kad valstybinį egzaminą laikantys mokiniai turi parašyti samprotavimo arba literatūrinį rašinį (500 žodžių), kuriam skiriamos 4 val. ir kurio įvertinimas sudaro 100 procentų egzamino vertinimo (IV skyrius).

25Švietimo ir mokslo ministro 2011-07-01 įsakymu Nr. V-1197 patvirtintos Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programos 27 p. buvo nustatyta, kad kalbos taisyklingumo ir kalbinės raiškos normų aprašas kandidatų iš mokyklų lietuvių mokomąja kalba ir tautinės mažumos mokomąja kalba darbams vertinti pereinamuoju laikotarpiu yra nustatomas pagal Nacionalinio egzaminų centro tyrimų duomenis ir skelbiamas tinklalapyje www.nec.lt iki 2012 m., 2013 m. ir 2014-11-15. Švietimo ir mokslo ministro 2012-05-09 įsakymu Nr. V-776 27 punktas buvo pakeistas ir išdėstytas taip: kalbos taisyklingumo ir kalbinės raiškos normų aprašas kandidatų iš mokyklų lietuvių mokomąja kalba ir tautinės mažumos mokomąja kalba darbams vertinti pereinamuoju laikotarpiu yra nustatomas pagal Nacionalinio egzaminų centro tyrimų duomenis ir skelbiamas svetainėje www.nec.lt atitinkamai iki 2012 m., 2013 m., 2014 m., 2015 m., 2016 m., 2017 m., 2018 m., 2019-11-15.

26Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus 2012-11-15 įsakymu Nr. (1.3)-VI-172 patvirtintoje Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino užduoties vertinimo instrukcijoje (toliau – Instrukcija), buvo įteisintas diferencijuotas vertinimas, lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino užduotyse tautinių mažumų kalba besimokantiems mokiniams buvo leidžiama padaryti daugiau klaidų nei mokiusiems lietuvių kalba mokiniams. Diferencijuotas brandos egzamino užduočių vertinimas buvo nustatytas ir Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus 2013-11-15 įsakymu

27Nr. (1.3.)-V1-118 patvirtintuose Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino užduoties vertinimo kriterijuose.

28Apibendrinęs nurodytą teisinį reguliavimą, teismas konstatuoja, kad nuo 2011-07-01 buvo patvirtinta suvienodinta lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programa visiems vidurinio ugdymo programą baigusiems mokiniams, t. y. tiek besimokantiems lietuvių kalba, tiek – tautinių mažumų kalbomis. Visi vidurinio ugdymo programą baigę mokiniai, nuo 2013 metų laikė suvienodintą lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą, tačiau iki 2019-11-15 buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį buvo diferencijuotas egzaminą laikiusiųjų mokinių, kurie mokėsi mokyklose lietuvių mokomąja kalba ir tautinės mažumos mokomąja kalba, darbų vertinimas tautinių mažumų mokyklų moksleiviams leidžiant padaryti daugiau klaidų.

29Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad ginčo dėl to, jog Egzaminų apeliacinė komisija pareiškėjo laikytą valstybinį brandos egzaminą įvertino nesilaikydama teisės aktuose nustatytų vertinimo kriterijų, byloje nėra. Pareiškėjo nuomone, egzamino įvertinimas yra neteisėtas todėl, kad jam nebuvo sudarytos tinkamos ir lygios sąlygos įgyti reikiamas lietuvių kalbos ir literatūros žinias, kadangi pagal suvienodintą lietuvių kalbos ir literatūros programą jis mokėsi tik du metus, t. y. 11–12 klasėje.

30Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl suvienodintos lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programos pareiškėjas, kuris iki 10 klasės mokėsi pagal Lietuvių valstybinės kalbos brandos egzamino programą, per 2012–2013 ir 2013–2014 mokymosi metus, turėjo pasirengti suvienodintam lietuvių kalbos ir literatūros valstybiniam brangos egzaminui. Pareiškėjo nuomone, dviejų metų laikotarpis nebuvo pakankamas tinkamai pasiruošti suvienodintam lietuvių kalbos ir literatūros valstybiniam brandos egzaminui, nes jis turėjo daug mažiau lietuvių kalbos pamokų nei mokiniai, mokyklą baigę lietuvių mokomąja kalba. Esminis pareiškėjo argumentas yra tas, kad jis buvo diskriminuojas mokinių, mokyklą baigusių lietuvių mokomąja kalba, atžvilgiu.

31Nagrinėjamos bylos kontekste reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-06-18 nutartis (administracinė byla Nr. I-261-16/2013), kurioje buvo vertinamas švietimo ir mokslo ministro 2013-02-20 įsakymo Nr. V-109 „Dėl Švietimo ir mokslo ministro 2011-07-01 įsakymo Nr. V-1197 „Dėl brandos egzaminų ir įskaitų programų patvirtinimo“ pakeitimo“ 3 punkto, nustačiusio nevienodą rašinio žodžių skaičių lietuvių kalba ir tautinių mažumų kalba besimokantiems mokiniams, teisėtumas. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad skirtingo reguliavimo pateisinamumas turėjo būti vertinamas būtent skirtingų galimybių pasirengti egzaminui, o ne faktiškai turimų nevienodų žinių pagrindu, priešingu atveju, būtų iškreipiama pati egzamino paskirtis – objektyviai patikrinti ir įvertinti moksleivių žinias. Švietimo įstatymo 5 str. 1 d. įtvirtintas lygių galimybių principas suponuoja valstybės pareigą, nustatant vienodus egzamino reikalavimus, sudaryti ir vienodas, lygias galimybes tokiam egzaminui pasirengti, bei atvirkščiai – tik nesant vienodų galimybių pasirengti egzaminui, gali būti nustatomos skirtingos jo užduotys. Taigi moksleiviams, laikantiems tą patį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, diferencijuojant jo užduotis, privalėjo būti įvertinta, ar valstybės taikytų organizacinių ir kitų priemonių visuma sudarė visiems moksleiviams vienodas galimybes pasiruošti tam pačiam egzaminui, ir kokiu mastu tokios galimybės skyrėsi. Išplėstinė teisėjų kolegija nustatė, kad siekiant suvienodinti visų moksleivių galimybes pasirengti lietuvių kalbos ir literatūros egzaminui, buvo stengiamasi panaudoti įvairias organizacines priemones: mokykloms, kuriose dėstoma tautinių mažumų kalba, buvo skiriamas dvidešimčia procentų didesnis mokinio krepšelis nei mokyklose lietuvių mokomąja kalba; lietuvių kalbos ir literatūros ugdymo programos įgyvendinimui parengtos nemokamos, visiems laisvai prieinamos elektroninės lietuvių kalbos ir literatūros chrestomatijos, skirtos tikslinės lėšos kiekvieną vienuoliktoką, besimokantį mokykloje tautinės mažumos kalba, aprūpinti lietuvių kalbos ir literatūros mokymui reikalingomis priemonėmis (švietimo ir mokslo ministro 2011-04-12 įsakymas Nr. V-585); visos mokyklos, kuriose mokomasi tautinės mažumos kalba, aprūpintos Dabartiniu lietuvių kalbos ir literatūros žodynu, skiriant po vieną žodyną kiekvienam dvyliktokui (švietimo ir mokslo ministro 2012-03-30 įsakymas

32Nr. V-584); lietuvių kalbos mokymui 2011–2013 m. buvo parengti skaitmeniniai mokymosi objektai ir mokymosi priemonės pradiniam ir pagrindiniam ugdymui; nuo 2009 m. mokytojai turi galimybę nuolat mokytis nuotoliniu būdu kalbos ir literatūros mokymo metodikos, mokytojų dalykiniam ir metodiniam pasirengimui sustiprinti 2011–2013 m. vykdyti Europos Sąjungos Sanglaudos fondo projekto lėšomis finansuojami metų trukmės mokymai, nuo 2011 m. skiriamos tikslinės lėšos rengti mokymus mokyklų tautinės mažumos kalba lituanistams; tautinės mažumos kalba mokančios mokyklos galėjo pačios spręsti, kiek pamokų skirtina lietuvių kalbai, ir kiek – gimtajai kalbai; tautinės mažumos kalba mokančios mokyklos lietuvių valstybinės kalbos dalykui galėjo dalinti klasę į dvi grupes, jei pagal pagrindinio ugdymo programą klasėje mokėsi 20 ir daugiau mokinių, o pagal pagrindinio ugdymo programą – 21 ir daugiau mokinių. Atsižvelgusi į tai, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad įsakymo 3 punktas yra neteisėtas ir prieštaraujantis Konstitucijos 29 straipsniui, įtvirtinančiam visų asmenų lygybės principą.

33Minėtoje byloje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos ir tarptautinės teisės aktus valstybė turi teisę nustatyti valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimus asmenims nepriklausomai nuo jų tautybės, tačiau keisdama savo politiką šioje srityje ir didindama tokių reikalavimų apimtį, valstybė privalo veikti nuosekliai ir pertvarkymus vykdyti palaipsniui, atsižvelgdama į faktinę situaciją.

34Įvertinęs nagrinėjamu atveju susiklosčiusią situaciją ir pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir pripažinti, kad jis buvo diskriminuojas mokinių, mokyklą baigusių lietuvių mokomąja kalba, atžvilgiu, jam nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos pasirengti lietuvių kalbos ir literatūros valstybiniam brandos egzaminui bei įgyti reikiamas žinias.

35Teismui pateiktame atsiliepime Vladislavo Sirokomlės vidurinė mokykla nurodė, kad vidurinio ugdymo programai lietuvių kalbos ir literatūros dalyko išplėstiniu kursu įgyvendinti buvo skiriama 13 pamokų, t. y. po 6 pamokas 11-oje klasėje ir 7 pamokas 12-oje klasėje. Mokiniai per lietuvių kalbos ir literatūros pamokas buvo dalijami į grupes – pareiškėjo grupėje mokėsi 11 mokinių. Nors pareiškėjas stengėsi ir jo pažanga buvo pastebima, metinis lietuvių kalbos vidurkis 12-oje klasėje buvo 6 balai. Lietuvių kalbos ir literatūros įskaitą išlaikė puikiai ir buvo įvertintas 10 balų (t. II, b. l. 28). Nacionalinis egzaminų centras pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, kad, atsižvelgus į Vladislavo Sirokomlės pasirinktą lietuvių kalbos pamokų skaičius, per 2012–2013 ir 2013–2014 mokymosi metus pareiškėjas turėjo 448 pamokas, t. y. 103 pamokomis daugiau nei lietuvių mokomąja kalba besimokančių mokyklų mokiniai (t. I, b. l. 44).

36Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje prejudicinę reikšmę turi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-06-18 nutartyje nurodytos organizacinės priemonės, kurių buvo imtasi siekiant suvienodinti visų moksleivių galimybes pasirengti lietuvių kalbos ir literatūros egzaminui. Nacionalinis egzaminų centras atsiliepime patvirtino, kad analogiškos organizacinės priemonės buvo taikomos ir mokykloje, kurioje mokėsi pareiškėjas (t. I, b. l. 39–42).

37Taip pat atkreiptinas dėmesį, kad nuo 2011 metų patvirtintos Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programos 27 p. (galiojusį ginčui aktualiu metu) buvo nustatyta, kad kalbos taisyklingumo ir kalbinės raiškos normų aprašas kandidatų iš mokyklų lietuvių mokomąja kalba ir tautinės mažumos mokomąja kalba darbams vertinti pereinamuoju laikotarpiu yra nustatomas pagal Nacionalinio egzaminų centro tyrimų duomenis ir skelbiamas tinklalapyje www.nec.lt iki 2012 m., 2013 m., 2014 m., 2015 m., 2016 m., 2017 m., 2018 m., 2019-11-15.

38Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus 2013-11-15 įsakymu Nr. (1.3.)-V1-118 patvirtintuose Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino užduoties vertinimo kriterijuose buvo nustatyti skirtingi kalbos taisyklingumo (gramatikos ir leksikos, rašybos, skyrybos) bei teksto raiškos ir formaliojo vientisumo vertinimo kriterijai mokykloms lietuvių mokomąja kalba ir tautinių mažumų mokomąją kalba. Pagal nustatytus Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino užduoties vertinimo kriterijus, mokiniams, kurie mokėsi mokyklose tautinių mažumų mokomąja kalba, buvo leidžiama padaryti daugiau gramatikos, leksikos, rašybos, skyrybos klaidų, o jų parašyto teksto raiška bei vientisumas galėjo turėti daugiau trūkumų.

39Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad, suvienodinus lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programą, buvo veikiama nuosekliai ir kryptingai, siekiant užtikrinti tautinių mažumų kalba besimokiusių mokinių pasirengimą laikyti suvienodintą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Teismo vertinimu, taikytos organizacinės priemonės ir nustatyti diferencijuoti mokyklose tautinių mažumų mokomąja kalba besimokiusių mokinių darbų vertinimo kriterijai, buvo pakankamos organizacinės priemonės, kad mokiniai įgytų reikiamų žinių egzaminui pasirengti. Nacionalinio egzamino centro atsiliepime pateikti statistiniai duomenys patvirtina, kad egzamino išlaikymui tiesioginės įtakos turėjo metinis lietuvių kalbos ir literatūros dalyko vidurkis, t. y. daugiausiai valstybinio brandos egzamino neišlaikė tie mokyklose lenkų mokomąja kalba mokęsi mokiniai, kurių vidurkis buvo 5–6 balai. Kaip nurėdė Vladislavo Sirokomlės vidurinė mokykla, pareiškėjo metinis lietuvių kalbos vidurkis 12-oje klasėje buvo 6 balai.

40Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar švietimo ir mokslo ministro 2011-07-01 įsakymu Nr. V-1197 patvirtinta Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programa neprieštarauja Švietimo įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. įtvirtintam lygių galimybių principui, taip pat Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam visų asmenų lygybės principui.

41Nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo šešioliktojo skirsnio normos nenustato galimybės pareiškėjui individualioje administracinėje byloje reikalauti, kad tokią bylą nagrinėjantis teismas imtųsi priemonių patikrinti individualioje byloje taikytinų norminio pobūdžio teisės normų atitikimą aukštesnės galios teisės aktams. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 str. 1 d., pareiškėjas individualioje administracinėje byloje turi teisę tik inicijuoti tokio klausimo svarstymą individualią bylą nagrinėjančiame administraciniame teisme. Tačiau diskrecijos teisė apsispręsti, ar toks klausimas galėtų (turėtų) būti pradėtas nagrinėti administraciniame teisme iš esmės, išimtinai priklauso individualią bylą nagrinėjančiam teismui (111 str. 2 d., 112 ir 113 str.).

42Įvertinęs anksčiau nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimą ir atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad pagrindo teigti, kad švietimo ir mokslo ministro 2011-07-01 įsakymu Nr. V-1197 patvirtinta Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programa pažeidžia Švietimo įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. ir Konstitucijos 29 str. įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, byloje nėra, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą netenkintinas. Pažymėtina, kad abejonių šio norminio administracinio akto teisėtumu nekilo ir iš esmės analogišką administracinę bylą nagrinėjusiam Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (2016-05-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-394-602/2016).

43Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 88 str. 1 p., 132 ir 133 str. teisėjų kolegija

Nutarė

44Pareiškėjo T. J. (T. J.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

45Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Pareiškėjas T. J. kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. 20–31),... 3. Pagrisdamas savo reikalavimus pareiškėjas nurodė, kad neišlaikė 2014-06-02... 4. Pareiškėjo nuomone, švietimo ir mokslo ministro 2011-07-01 įsakymu Nr.... 5. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus... 6. Atsakovas Nacionalinis egzaminų centras atsiliepime į pareiškėjo skundą... 7. Atsiliepime pažymėjo, kad jis nėra įgaliotas vykdyti viešąjį... 8. Nr. ISAK-2391 patvirtinto Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos... 9. Taip pat prašė netenkinti prašymo dėl ekspertizės skyrimo, nes, rengiant... 10. Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus... 11. Atsakovė Švietimo ir mokslo ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą... 12. Atsiliepime pažymėjo, kad Nacionalinis egzaminų centras nevykdo viešojo... 13. Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus... 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus Vladislavo Sirokomlės vidurinė... 15. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.... 16. Ginčas byloje yra keliamas dėl Nacionalinio egzaminų centro 2014-07-18... 17. 2014 metų pagrindinės sesijos lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio... 18. Bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėjas mokėsi Vilniaus Vladislavo... 19. Pareiškėjo laikyto lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos... 20. Nesutikdamas su tokiu lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos... 21. Pareiškėjas prašo teismą panaikinti 2014-07-18 paskelbtą 2014 metų... 22. Švietimo ir mokslo ministras 2011-07-01 įsakymo Nr. V-1197 „Dėl brandos... 23. Iki šios programos įsigaliojimo galiojo dvi atskiros lietuvių kalbos brandos... 24. Patvirtinus naują Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programą,... 25. Švietimo ir mokslo ministro 2011-07-01 įsakymu Nr. V-1197 patvirtintos... 26. Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus 2012-11-15 įsakymu Nr. (1.3)-VI-172... 27. Nr. (1.3.)-V1-118 patvirtintuose Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio... 28. Apibendrinęs nurodytą teisinį reguliavimą, teismas konstatuoja, kad nuo... 29. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad ginčo dėl to, jog Egzaminų... 30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl suvienodintos lietuvių kalbos ir... 31. Nagrinėjamos bylos kontekste reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio... 32. Nr. V-584); lietuvių kalbos mokymui 2011–2013 m. buvo parengti skaitmeniniai... 33. Minėtoje byloje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė... 34. Įvertinęs nagrinėjamu atveju susiklosčiusią situaciją ir pareiškėjo... 35. Teismui pateiktame atsiliepime Vladislavo Sirokomlės vidurinė mokykla... 36. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje prejudicinę reikšmę turi Lietuvos... 37. Taip pat atkreiptinas dėmesį, kad nuo 2011 metų patvirtintos Lietuvių... 38. Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus 2013-11-15 įsakymu Nr.... 39. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad, suvienodinus... 40. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį... 41. Nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra... 42. Įvertinęs anksčiau nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 43. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 88 str. 1 p.,... 44. Pareiškėjo T. J. (T. J.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 45. Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...