Byla 2A-2405-657/2012

Dėl skolos priteisimo ir atsakovės R. E. priešieškinį

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (pranešėja), Dalės Burdulienės, Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. E. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-85-384/2012 pagal ieškovo AS Parex bankas ieškinį atsakovams R. N. ir R. E. dėl skolos priteisimo ir atsakovės R. E. priešieškinį.

2Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ginčas byloje kilo dėl skolos priteisimo.

5Ieškovas AS Parex bankas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų R. N., R. E. 32120,00 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-2).

6Ieškovas nurodė, kad 2008-04-24 ieškovas su atsakovais R. N., R. E. sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią atsakovams buvo suteiktas 7276 eurų kreditas perkamo buto finansavimui. Atsakovai įsipareigojo kreditą grąžinti iki 2034-04-20, kreditas turėjo būti pradėtas grąžinti dalimis, tačiau atsakovai įsipareigojimų nevykdė, todėl ieškovas 2010-02-19 vienašališkai kredito sutartį nutraukė.

7Priešieškiniu atsakovė R. E. prašė pripažinti 2008-04-28 vartojimo ir kredito sutartis ( - ) ir ( - ) tarp AS „Parex“ banko ir R. E. nesudarytomis ir negaliojančiomis (b.l. 108-109). Nurodė, jog sudarant sutartis nebuvo susituokusi su R. N., jokių pinigų iš banko negavo, todėl sutartis, kurią pasirašė pripažintina nesudaryta.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Jurbarko rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 18d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, o priešieškinį atmetė (b.l. 138-140). Priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų R. N. ir R. E. 25122,57 Lt negrąžinto kredito, 2790,86 Lt sutartinių palūkanų, 4206,47 Lt delspinigių, viso 32120,00 Lt, ir 5 procentus įstatyminių palūkanų nuo 2011-09-28 (bylos iškėlimo teisme data) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 963,60 Lt sumokėto žyminio mokesčio, o iš R. N. ir 250,00 Lt už procesinių dokumentų įteikimą, bei po 12,00 Lt pašto išlaidų. Teismas nustatė, kad šalys sudarė kreditavimo sutartį Nr. ( - ), pagal kurią atsakovams suteiktas 7276 eurų kreditas pradinio įnašo už perkamą butą finansavimui, galutinis kredito grąžinimo terminas nustatytas 2034-04-20. Atsakovai solidariai įsipareigojo sutartimi nustatyta tvarka grąžinti kreditą, mokėti palūkanas bei vykdyti kitas sutartyje numatytas prievoles. Kreditas 2008-04-25 buvo pervestas į atsakovo R. N. sąskaitą. Atsakovai sutarties nevykdė visiškai, todėl 2009-11-11 atsakovai buvo įspėti dėl sutarties nutraukimo, o 2010-02-19 sutartis vienašališkai nutraukta ieškovo iniciatyva. Teismas konstatavo, jog CK 6.6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Tarp šalių sudarytos sutarties 4.1 punkte numatyta, kad kredito gavėjai solidariai įsipareigoja visą paimtą kreditą grąžinti bankui dalimis ir terminais, nustatytais mokėjimo grafike, todėl teismas padarė išvadą, jog ieškovas teisėtai reikalauja, jog ieškinys solidariai būtų patenkintas iš abiejų atsakovų. Nors atsakovės R. E. teigimu ji, pasirašydama sutartį, šios sutarties teksto neskaitė, pasitikėjo banko darbuotojomis ir buvo įsitikinusi, kad reikiama pinigų suma, reikalinga pradiniam įnašui už butą bus pervesta į jos sąskaitą, dėl ko buvo suklaidinta dėl esminių sutarties sąlygų, be to atsakovams kreditavimas buvo suteiktas kaip sutuoktiniams, nors jie susituokę niekuomet nebuvo, tačiau teismas tokį atsakovės aiškinimą vertino kaip siekį išvengti atsakomybės, nes tai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Teismo nuomone, atsakovė, sudarydama kreditavimo sutartį su banku, privalėjo elgtis atsakingai ir pakankamai protingai duotomis aplinkybėmis, kaip ir įprasta elgtis, tai yra perkaityti sutarties tekstą, o, kilus neaiškumams, kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo. Teismas pažymėjo, jog atsakovė dėl sutarties sąlygų pakeitimo, ar dėl sutarties pripažinimo nesudaryta ir negaliojančia nesikreipė net gavusi iš banko įspėjimą dėl sutarties nevykdymo, nesikreipė ji ir į teisėsaugos pareigūnus, jeigu manė, jog sutartis sudaryta sukčiaujant, be to, R. E. teismo posėdžio metu nurodė, jog ji, sudarydama sutartį, siekė neteisėtai gauti perkamo būsto finansavimą, ketindama banko darbuotojoms sumokėti 5 procentų dydžio sumą nuo gautos sumos.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Apeliaciniu skundu atsakovė R. E. prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012-06-18 sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (b.l. 155-156). Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

121. Teismas netinkamai vertino įrodymus, t.y. nepareikalavo iš ieškovo pateikti įrodymus pagrindžiančius, kad atsakovai solidariai atsakyti pagal 2008-04-24 sutartis ( - ) ir ( - ). Atidarant sąskaitą R. N. vardu bankas nereikalavo raštiško abiejų atsakovų sutikimo bendrai naudotis atidaryta sąskaita, į kurią buvo pervestos kredito lėšos, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl solidarios atsakomybės.

132. Teismas netyrė aplinkybių, kas buvo sudaręs sutartį dėl perkamo buto, nes tikslinį kreditą būsto pirkimui galėjo gauti tik asmuo ketinantis pirkti butą. Tokią preliminarią sutartį su UAB „Hermio projektai“ dėl 2 kambarių buto, esančio ( - ) pirkimo buvo pasirašęs atsakovas R. N..

143. Teismas turėjo ginti vartotojo interesus ir įvertinti, ar kredito sutarties bendrosios ir specialiosios dalies sąlygos buvo tinkamai išaiškintos, ar buvo pateikti visi reikiami dokumentai, leidžiantys šalims naudotis bendra sąskaita (bendro jungtinės veiklos sutartis, sutikimas ir pan.), priešingu atveju sąlyga turėjo būti prapažinta nesąžininga.

15Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas nurodė, jog su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas visiškai objektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė, jog atsakovai yra solidarūs skolininkai. Abu atsakovai pasirašė sutartį kaip kredito gavėjai ir įsipareigojo solidariai vykdyti sutarties sąlygas. Be to, patys atsakovai nurodė kieno vardu turi būti atidaryta sąskaita ir kur turi būti pervesti pinigai už įsigyjamą būstą. Pirmosios instancijos teismas apeliantės argumentus, kad ji buvo suklaidinta, kad sutarties neskaitė ir kt., pagrįstai vertino kaip siekį išvengti atsakomybės.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

17Apeliacinis skundas tenkintinas.

18Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 265 str. 2 d., 320 str.).

19Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 str.). Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės R. E. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimo, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

20Sutartis yra dvišalis arba daugiašalis sandoris, t. y. dviejų ar daugiau ją sudarančių asmenų suderintos valios, nukreiptos sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ar pareigas, išraiška. Civilinių teisinių santykių dalyviai yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį, gali savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str.). Sutartys gali būti pripažintos negaliojančiomis įstatymuose nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Atsakovė priešieškinyje teigia, kad paskolos sutartį pasirašė dėl apgaulės, t.y. dėl to, jog galvojo, kad pinigai bus pervesti į jos sąskaitą ar bendrą sąskaitą su R. N.. CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais. Pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Tačiau teismas šių aplinkybių netyrė ir nesiaiškino tikrosios šalių valios sudarant kreditavimo ir vartojimo kredito sutartis.

21Byloje esančia medžiaga nustatyta, kad atsakovai R. N. ir R. E. 2008-04-24 Kreditavimo sutartimi Nr. ( - ) pasiskolino iš ieškovo AB Parex bankas 7276,00 Eurų pirkti statomą butą ( - ) , kuriuos įsipareigojo solidariai grąžinti iki 2034-04-20 (b.l. 3-8) bei 2008-04-24 vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), pagal kurią atsakovai pasiskolino 7276,00 Eurų pradinio įnašo už perkamą butą finansavimui, kuriuos įsipareigojo solidariai grąžinti iki 2013-04-20 (b.l. 99-105). Į atsakovo R. N. sąskaitą 2008-04-25 buvo pervesta 25122,57 Lt pradinio įnašo už perkamą butą finansavimui (b.l. 107). Ieškovas prašė solidariai priteisti skolą pagal 2008-04-24 Kreditavimo sutartį Nr. ( - ). Atsakovė R. E. priešieškiniu atsakovė ginčijo ir prašė pripažinti negaliojančiomis ir nesudarytomis jos atžvilgiu 2008-04-24 Kreditavimo sutartį Nr. ( - ), ir 2008-04-24 vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ).

22Apeliantė nurodė, jog su atsakovu R. N. nebuvo susituokusi, nebuvo sudariusi bendros jungtinės veiklos sutarties, atsakovas buvo registruotoje santuokoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis paskolos sutarčių sudarymo sąlygas ir tikrąją šalių valią sudarant šias sutartis, t.y. kokie buvo pateikti prašymai gauti kreditus, kokie dokumentai buvo pateikti bankui, norint gauti kreditą, ar šios sutartys yra tarpusavyje susijusios ar šalims buvo suteikti du skirtingi kreditai, pagal kurią sutartį atsakovui R. N. buvo pervesti pinigai, jei tai susiję su viena gauta kredito suma (7276,00 Eurų), kodėl sudarytos dvi sutartys. Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti nurodytą procesinį pažeidimą, kuris negali būti pripažįstamas formaliu pažeidimu, nes yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 str.).

23Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažino atmetė priešieškinį dėl ginčo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nesudarytais atsakovės R. E. atžvilgius ir ieškinį patenkino visiškai – priteisė solidariai iš atsakovų 32120,00 Lt bei 5 % dydžio metines palūkanas, neišsiaiškinęs tikrosios šalių valios, buvusios sudarant šiuos sandorius, taip pat neištyręs faktinių aplinkybių, susijusių su atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytais faktais, o taip pat nepareikalavęs trūkstamų dokumentų, kurie gali turėti esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, ir neapklausęs ginčo teisiniuose santykiuose dalyvavusių bei apie juos žinojusių asmenų, negalima daryti išvadų dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo ar priešieškinio nepagrįstumo, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, neišsiaiškino esminių bylos aplinkybių, tuo pažeidė civilinio proceso teisės normas ir dėl šio pažeidimo liko neatskleista bylos esmė, taigi byla iš esmės galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 176 str., 179 str., 183 str., 185 str.).

24CPK 12 straipsnis numato, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas – tai teisėjo nešališkumo ir neutralumo (CPK 21 str.), šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 str.) principų garantija, be to, jis padeda įgyvendinti dispozityvumo principą civiliniame procese (CPK 13 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad visas bylos aplinkybes turi įrodyti šalys, o teismas tik įvertina bylos faktus pagal pateiktus įrodymus. Šalių teisės lygios, todėl teismas turi būti nešališkas ir privalo abiem šalims užtikrinti vienodas galimybes įrodinėti tiesą. Teisėjų kolegija pažymi, jog būsto paskolos sutartis, dėl kurios vykdymo yra kilęs ginčas, kvalifikuojama vartojimo sutartimi. Dėl to nagrinėjamos bylos kontekste aktualu, kad sutarčių laisvės ribojimai CK 6.188 straipsnio nustatyta apimtimi taikomi sudarant vartojimo sutartis. Aukščiausiu lygmeniu vartotojo teisių apsaugos garantijos įtvirtintos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus; ši konstitucinė nuostata yra vienas iš pamatinių Lietuvos ūkio tvarkymo principų, ji įgyvendinama per žemesnės galios teisės normų sistemą. Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo, nepakankant esamų byloje įrodymų, pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus arba argumentus, arba pačiam rinkti įrodymus, tačiau šia teise nepasinaudojo (CPK 179 str. 1 d.). Pažymėtina, kad tik nustačius visas bylos aplinkybes susijusias su sutarčių sudarymu ir kredito gavimu, bus galima teisingai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir tinkamai taikyti materialinės teisės normas.

25Kadangi pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, šie pažeidimai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

26Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu teisėjų kolegija

Nutarė

27panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimą ir perduoti bylą Jurbarko rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.