Byla A-602-263-13
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės teismų administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. J. skundą atsakovui Nacionalinei teismų administracijai, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas P. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kurį vėliau patikslino, 2012 m. balandžio 13 d. (pagal gavimo datą) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinio teismą, prašydamas pripažinti atsakovo Nacionalinės teismų administracijos (toliau – ir atsakovas, NTA) 2012 m. balandžio 11 d. atsakymą (atsisakymą) Nr. 4R-763(4.34) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta tenkinti jo 2012 m. kovo 26 d. prašymą mokėti jam 4 222,95 Lt valstybinę teisėjo pensiją neteisėtu ir šį atsisakymą panaikinti bei įpareigoti atsakovą mokėti jam 4 222,95 Lt valstybinę teisėjo pensiją neribojant šios pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais, o taip pat priteisti iš atsakovo valstybinės teisėjo pensijos 35 011,83 Lt nepriemoką nuo 2011 m. rugsėjo 9 d. iki 2012 m. rugpjūčio 30 d.

5Skunde nurodė, kad 2011 m. spalio 26 d. NTA direktoriaus 2011 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 9FB-13(4.46) jam buvo paskirta 4 222,95 Lt valstybinė teisėjo pensija. Pažymėjo, kad neatsižvelgiant į tai, kad teisėjo pensijos skyrimo bei mokėjimo laikotarpiu jau buvo paskelbtas Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas, kuriuo pripažinta, kad teisėjų apskaičiuotos valstybinės pensijos kartu su valstybinėmis socialinio draudimo pensijomis bei kitomis valstybinėmis pensijomis vienam asmeniui dydžio ribojimas prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, atsakovas, išmokėdamas pensiją, mokėjo ir moka sumažintą iki 1,3 šalies vidutinio darbo užmokesčio dydžio valstybinę teisėjo pensiją. Akcentavo, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas (toliau – ir TVPĮ) yra specialusis įstatymas Valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir VPĮ) atžvilgiu, todėl teisėjų valstybinė pensija negalėjo būti sumažinta iki 1,3 šalies vidutinio darbo užmokesčio dydžio pagal Valstybinių pensijų įstatymą. Taigi dėl neteisingo įstatymo taikymo nuo 2011 m. rugsėjo 9 d. iki 2012 m. rugpjūčio 30 d. jam be teisinio pagrindo nebuvo sumokėta 35 011,83 Lt teisėjo valstybinės pensijos. Pareiškėjas 2012 m. kovo 26 d. su prašymu kreipėsi į NTA dėl pensijos išmokėjimo, tačiau ji Sprendimu jo prašymo netenkino ir atsisakė mokėti jam 4 222,95 Lt valstybinę teisėjo pensiją. Kadangi atsakovas atsisakė mokėti visą jam paskirtą pensijos sumą, susidarė 35 011,83 Lt pensijos nepriemoka.

6Atsakovas NTA atsiliepimu į skundą su pateiktu pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7Atsiliepime nurodė, kad oficialiai paskelbus Konstitucinio Teismo nutarimą 2010 m. lapkričio 16 d. ir iki šios dienos nesant naujo teisinio reguliavimo, t. y. įstatymų leidėjui nepašalinus po Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo atsiradusių lacunae legis, NTA neturi galimybių skirti, mokėti ir (ar) perskaičiuoti tokių valstybinių pensijų, kurios atitiktų Konstitucijoje įtvirtintus principus. Pažymėjo, jog neneigia pareiškėjo teisės gauti teisėjų valstybinę pensiją, tačiau, kol nėra Konstituciją atitinkančio teisėjų pensinio aprūpinimo teisinio reglamentavimo, t. y. kol nėra teisės aktais nustatyta, kaip turėtų būti skaičiuojamos ir perskaičiuojamos pensijos, NTA negali perskaičiuoti ir mokėti tokio dydžio teisėjų valstybinės pensijos, kokios pareiškėjas prašo, t. y. negali mokėti paskirtos pensijos nesant naujo teisinio reglamentavimo ir atitinkamo finansavimo. Taip pat nurodė, kad buvo priimtas NTA direktoriaus 2010 m. lapkričio 17 d. įsakymas Nr. 9FB-10-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“, kuriuo nurodyta mokėti teisėjų valstybines pensijas pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį iki Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo įsigaliojimo dienos. Šis sprendimas galios iki bus priimti teisėjų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimai. Tokiu būdu bus užtikrinta ne tik TVPĮ 7 straipsnio 1 dalyje numatyta NTA pareiga – skirti ir mokėti teisėjų valstybines pensijas – bet ir nepaneigta teisėjų valstybinių pensijų, kaip iš Konstitucijos kylančios teisėjo socialinės garantijos nutrūkus jų įgaliojimams, esmė ir paskirtis. Atkreipė dėmesį, kad iki šios dienos įstatyminis teisėjų valstybinių pensijų reguliavimas nėra pakeistas. NTA 2012 m. vasario 21 d. raštu 4R-347-(4.34) „Dėl teisėjų valstybių pensijų“ pareiškėjas buvo informuotas, kad 2012 m. vasario 17 d. NTA direktorius priėmė įsakymą Nr. 9FB-3-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“, kuriuo buvo nustatyta, kad teisėjų valstybinės pensijos skaičiuojamos ir mokamos vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimu, TVPĮ, VPĮ, Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo mokėjimo laikinuoju įstatymu (toliau – ir Laikinasis įstatymas). Pažymėjo, jog paskirta teisėjo valstybinė pensija dar kartą bus perskaičiuota, kai bus pašalinti Konstitucinio Teismo konstatuoti teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo ir mokėjimo teisinio reguliavimo trūkumai ir priimti teisėjų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Manė, jog tuo atveju, jeigu teismas sprendimu įpareigotų NTA pareiškėjui mokėti tam tikro dydžio teisėjo valstybinę pensiją, pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje įtvirtintą valdžių padalijimo principą, t. y. teismas iš esmės pasisakytų dėl klausimų, kuriuos pagal kompetenciją priklauso spręsti įstatymų leidžiamajai valdžiai. Pagal konstitucinę jurisprudenciją, pensinio aprūpinimo pagrindai, asmenys, kuriems skiriamos ir mokamos pensijos, pensijų skyrimo mokėjimo sąlygos, taip pat pensijų dydžiai nustatomi įstatymu (Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Teismas, patenkindamas pareiškėjo reikalavimus dėl įpareigojimo mokėti tam tikro dydžio valstybinę pensiją, faktiškai išspręstų klausimą dėl teisinių santykių reguliavimo į ateitį, o tokio reikalavimo patenkinimas hipotetiškai gali sukelti koliziją su atitinkamu šių teisinių santykių reglamentavimu. Tokiu atveju gali atsirasti teisinė situacija, kai teismo sprendimas susikirstų su atitinkamais teisės aktais laiko atžvilgiu. Be to, teismas galėtų įpareigoti mokėti atitinkamo dydžio teisėjų valstybinę pensiją tik iki to laiko, kol įsigalios atitinkamos įstatymo normos dėl teisėjų valstybinių pensijų skaičiavimo mokėjimo – tokios praktikos laikosi ir administraciniai teismai.

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies bei panaikino Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2012 m. balandžio 11 d. sprendimą (raštą) Nr. 4R-763(4.34) ir priteisė pareiškėjui 23 367,75 Lt teisėjo valstybinės pensijos nepriemoką nuo 2011 m. rugsėjo 9 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., taip pat įpareigojo Nacionalinę teismų administraciją mokėti pareiškėjui nuo 2012 m. rugsėjo 1 d., iki nebus priimtos atitinkamų teisės aktų pataisos, kas mėnesį 4 222,95 Lt valstybinę teisėjo pensiją, neribojant jos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais.

10Teismas nustatė tokias bylos faktines aplinkybes: NTA direktoriaus 2011 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 9FB-13-(4.46) pareiškėjui nuo 2011 m. rugsėjo 9 d. buvo paskirta 4 222,95 Lt dydžio teisėjo valstybinė pensija (toliau – ir TVP). NTA 2011 m. spalio 28 d. raštu Nr. 4R-1740-(4-34) „Dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo“ pareiškėjui pranešė, kad jam yra paskirta 4 222,95 Lt teisėjų valstybinė pensija ir nurodė, jog ji bus mokama vadovaujantis VPĮ ir Laikinojo įstatymo nuostatomis už praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio 25 dienos. Kartu informavo, kad paskirta teisėjo valstybinė pensija bus perskaičiuota, kai bus pašalinti Konstitucinio Teismo konstatuoti teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo ir mokėjimo teisinio reglamentavimo trūkumai ir priimti teisėjų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantys teisės aktų pakeitimai. NTA direktorius, vadovaudamasis Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimu, 2012 m. vasario 17 d. priėmė įsakymą Nr. 9FB-3-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“ (toliau – ir Įsakymas) ir apie tai pranešė 2012 m. vasario 21 d. raštu Nr. 4R-347-(4.34) pagal adresų sąrašą teisėjų valstybines pensijas gaunantiems asmenims. Įsakyme nurodė, kad: 1) apskaičiuojant ir išmokant teisėjų valstybines pensijas nuo 2010 m. lapkričio 16 d. netaikyti TVPĮ 6 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo ir VPĮ 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo; 2) apskaičiuoti ir išmokėti teisėjų valstybinių pensijų gavėjams teisėjų valstybinių pensijų skirtumus, susidariusius nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d. dėl VPĮ 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo pritaikymo; 3) nuo 2010 m. lapkričio 16 d. teisėjų valstybines pensijas apskaičiuoti įvertinus kiekvienus teisėjo darbo stažo metus; 4) apskaičiavus teisėjų valstybines pensijas šio įsakymo 1.3 punkte nustatyta tvarka, teisėjų valstybinių pensijų gavėjams išmokėti teisėjų valstybinių pensijų skirtumus, susidariusius nuo 2010 m. lapkričio 16 d.; 5) šio įsakymo nustatyta tvarka apskaičiavus teisėjų valstybines pensijas, jas išmokant nuo 2010 m. sausio 1 d. taikyti Laikinąjį įstatymą. NTA direktorius 2012 m. kovo 16 d. priėmė įsakymą Nr. 9FB-7-(4.46), kuriuo pripažino netekusiu galios 2012 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. 9FB-3-(4.46), įvertindamas tai, kad NTA yra tik teisėjų valstybines pensijas apskaičiuojanti ir jas išmokanti institucija. Iš pateiktos teismui NTA Pažymos Nr. 3R-1053 „Apie P. J. 2011 m. rugsėjo 9 d. – 2012 m. rugpjūčio 30 d. teisėjų valstybinę pensiją“ matyti, kad paskirta TVP sumažinta taikant Laikinąjį įstatymą netaikant pensijos dydžio ribojimo, turėtų būti išmokėta už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 9 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. 37 905,20 Lt, o išmokėta pritaikius 1,3 dydžio ribojimą (taikant Laikinojo įstatymo nuostatas) 14 537,45 Lt. Nurodyta, kad TVP skirtumas netaikant pensijos dydžio ribojimo (taikant Laikinojo įstatymo nuostatas yra 23 367,75 Lt. Pareiškėjas 2012 m. kovo 26 d. išsiuntė registruotu laišku NTA pareiškimą, kuriame prašė: 1) panaikinti visus NTA sprendimus, kuriais jam, nesant nei teisinio, nei faktinio pagrindo, sumažinta ir mokama sumažinta teisėjo valstybinė pensija; 2) vykdyti NTA 2011 m. spalio 26 d. įsakymą Nr. 9FB-13 (4.46) ir mokėti valstybės nustatytą ir institucijos apskaičiuotą 4 222,95 Lt teisėjo valstybinę pensiją kas mėnesį; 3) išmokėti neteisėtai neišmokėtą paskirtos ir faktiškai išmokėtos pensijos skirtumą, susidariusį nuo teisės į pensijos gavimo atsiradimo momento. NTA 2012 m. balandžio 11 d. sprendimu (raštu) „Dėl Jūsų prašymo“ Nr. 4R-763(4.34) (skundžiamu Sprendimu) atsisakė pareiškėjui perskaičiuoti bei išmokėti teisėjo valstybinę pensiją, informuodamas, kad paskirta teisėjo valstybinė pensija bus perskaičiuota, kai bus pašalinti Konstitucinio Teismo konstatuoti teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo ir mokėjimo teisinio reguliavimo trūkumai ir priimti teisėjų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantys teisės aktų pakeitimai.

11Pažymėjo, jog pareiškėjas nekelia ginčo dėl to, kad 2011 m. spalio 26 d. NTA įsakymu Nr. 9FB-13-(4.46) jam būtų neteisingai paskaičiuota ir paskirta nuo 2011 m. rugsėjo 9 d. teisėjo valstybinė pensija 4 222,95 Lt, kuri buvo paskirta vadovaujantis TVPĮ 5 straipsniu, 6 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 7 straipsnio 1 dalimi bei Nuostatais. Akcentavo, jog pareiškėjas ginčija jam išmokamos pensijos dydį taikant TVPĮ apribojimus bei taikant Laikinojo įstatymo nuostatų apribojimus. Nurodė, jog atsakovas pareiškėjui Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio taikymą grindžia 2009 m. gruodžio 9 d. Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir tuo, kad ši teisės norma Konstitucinio Teismo pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai. Apžvelgė Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir pažymėjo, jog KT nutarime pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas, pagal kurį nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal TVPĮ, neprieštarauja Konstitucijai. Tačiau atkreipė dėmesį, jog KT pripažino, kad TVPĮ 6 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnio 3 dalis, 3 straipsnio 3 dalis prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Teismas taip pat nurodė, kad Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis, pagal kurią Lietuvos Respublikos Vyriausybei nėra siūloma parengti ir patvirtinti dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo tvarkos aprašą, prieštarauja Konstitucijos 23, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

12Teismas pastebėjo, jog KT 2010 m. lapkričio 16 d. nutarimas nustatyta tvarka buvo paskelbtas „Valstybės žiniose“, vadinasi įsigaliojo, tačiau teisėjų valstybinių pensijų teisinio reguliavimo vakuumas iki šio nutarimo paskelbimo nebuvo užpildytas ir nebuvo priimti Konstituciją atitinkantys teisės aktai teisėjų valstybinių pensijų reguliavimo srityje. Pridūrė, jog toks teisinis reguliavimas nėra sukurtas ir iki šiol. Pažymėjo ir tai, jog KT nutarimu buvo pripažinta, kad TVPĮ 6 straipsnio 2 dalis ir VPĮ 3 straipsnio 3 dalis (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) nuostata „Kiekvienas šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nustatytos valstybinės <...> pensijos socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio“ ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienas šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas teisėjų valstybines pensijas, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Atkreipė dėmesį, kad KT turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų – Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės – teisės aktus prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, pirmiausiai Konstitucijai, tai reiškia šių aktų teisinės galios panaikinimą bei jų pašalinimą visam laikui iš Lietuvos teisės sistemos. Nurodė, jog pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas KT sprendimas, kad atitinkamas aktas prieštarauja Konstitucijai. Todėl vertino, jog nuo oficialaus KT nutarimo paskelbimo dienos TVPĮ straipsniai (jų dalys), kurie yra pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi.

13Išdėstė, jog pareiškėjui valstybinės pensijos dalies neišmokėjimui įtakos turėjo Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, kuris netinkamai reglamentavo teisėjų valstybinės pensijos mokėjimo klausimus, o vėliau, po Nutarimo priėmimo, laiku neužpildė susidariusios teisės spragos. Tačiau pareiškėjas savo reikalavime priteisti neišmokėtos pensijos nepriemoką nuo 2011 m. rugsėjo 9 d. iki 2012 m. rugpjūčio 30 d. nurodė 35 011, 83 Lt sumą, t. y. neatsižvelgdamas į Laikinojo įstatymo nuostatas, kurios pripažintos neprieštaraujančiomis Konstitucijai. Todėl ši pareiškėjo skundo dalis tenkintina iš dalies ir priteistina neišmokėta 23 367,75 Lt dydžio pensijos dalis. Dėl atsakovo argumento, kad pareiškėjui pensijos nepriemoka turėtų būti priteista ne iš atsakovo NTA, o iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, teismas atkreipė dėmesį, kad ginčo dalykas yra pensijos nepriemoka, ir skundo pagrindas yra ne CK nuostatos dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas pripažino, kad nors pareiškėjui teisėjų valstybinės pensijos dalis 23 367,75 Lt buvo neišmokėta ne dėl NTA kaltės, tačiau būtent ji yra valstybines teisėjų pensijas apskaičiuojanti ir jas išmokanti institucija, todėl būtent ji turės išmokėti pensijos nepriemoką ir toliau mokėti paskirtą teisėjų valstybinę pensiją neribojant šios pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais. Pabrėžė ir tai, jog šiuo sprendimu pareiškėjo teisės apginamos laikinai, nes teisėjų valstybinės pensijos dydį bei sąlygas nustato įstatymų leidėjas.

14III.

15Atsakovas NTA, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 84 – 88), kuriuo prašo: 1) panaikinti ginčijamą teismo sprendimą; 2) atidėti ginčijamo teismo sprendimo vykdymą vieneriems metams nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

16Apeliaciniame skunde iš dalies pakartojo faktines aplinkybes ir argumentus jau nurodytus atsakovo atsiliepime į pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktą skundą. Taip pat akcentuoja, jog ne kartą kreipėsi į įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčius subjektus su prašymu atsižvelgti į susidariusią situaciją ir skubos tvarka spręsti klausimą dėl teisėjų valstybinių pensijų teisinio reglamentavimo, tačiau nei Teisėjų tarybos, nei Nacionalinės teismų administracijos prašymai nebuvo tenkinami. Todėl įvertinus lėšų trūkumą 2012 metams NTA biudžeto programoje „Teismų savivaldos aptarnavimas ir veiklos užtikrinimas“ ir neturint kitų finansavimo šaltinių, kuriais būtų užtikrintas teisėjų valstybinių pensijų mokėjimas jas perskaičiavus pagal tiesiogiai taikomoje Konstitucijoje įtvirtintus tokių pensijų apskaičiavimo principus, išaiškintus Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarime, buvo priimtas 2012 m. kovo 16 d. įsakymas Nr. 9FB-7-(4.46). Šiuo įsakymu, dėl aukščiau minėtų priežasčių, buvo pripažintas netekusiu galios Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 17 d. įsakymas Nr. 9FB-3-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“, be to, jame nurodyta, jog teisėjų valstybinės pensijos bus skaičiuojamos ir mokamos pagal NTA direktoriaus 2010 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. 9FB- 10-(4.46), t. y. pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki KT 2010 m. birželio 29 d. nutarimo įsigaliojimo dienos, siekiant užtikrinti teisėjų valstybinių pensijų mokėjimo nepertraukiamumą. Pažymi, jog 2012 m. birželio 30 d. priimtas Laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymas (Žin., 2012, Nr. 82-4274) bei VPĮ 3 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2012, Nr. 82-4275). Minėti įstatymai įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 1 d., o NTA direktorius, vadovaudamasis VPĮ (Žin., 1994, Nr.101-2018), TVPĮ (Žin., 2002, Nr. 73-3088) ir Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) nuostatomis bei 2012 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio VPĮ 3 straipsnio pakeitimo įstatymo (Žin., 2012 Nr. 82-4275) ir Laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo (Žin., 2012, Nr. 82-4274) nuostatomis, 2012 m. spalio 18 d. priėmė įsakymą Nr. 9FB-23-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“, kuriuo pripažino netekusiu galios NTA 2010 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. 9FB-10-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“ ir 2012 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 9FB-7-(4.46) „Dėl Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. 9FB-3-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“ pripažinimo netekusiu galios“ 2 punktą, kuriame buvo nurodyta, kad pensijos bus mokamos pagal 2010 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. 9FB-10-(4.46). Priduria, jog NTA direktorius 2012 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 9FB-23-(4.46) nurodė, kad nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki bus priimti įstatymų pakeitimai, atitinkantys KT 2010 m. birželio 29 d. nutarime įtvirtintus teisėjų valstybinių pensijų apskaičiavimo principus bei užtikrintas finansavimas, teisėjų valstybines pensijas skaičiuoti ir mokėti, atsižvelgiant į paminėtųjų įstatymų nuostatas.

17Taip pat atkreipia dėmesį, jog KT yra pabrėžęs, jog kai valstybėje susiklosto itin sunki ekonominė, finansinė padėtis, gali būti mažinami ir teisėjų atlyginimai bei teisėjų valstybinės pensijos <...>. Bloginti įstatymų numatytas finansines, materialines teismų veiklos sąlygas, mažinti teisėjų atlyginimus, teisėjų valstybines pensijas galima tik įstatymu, tai daryti galima tik laikinai – kol valstybės ekonominė ir finansinė būklė yra itin sunki; tokiu teisėjų atlyginimų, teisėjų valstybinių pensijų mažinimu neturi būti sudaroma prielaidų kitoms valstybės valdžios institucijoms, jų pareigūnams pažeisti teismų nepriklausomumo. Pakartoja, jog KT 2010 m. birželio 29 d. nutarime taip pat konstatavo, jog Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal TVPĮ, neprieštarauja Konstitucijai. Nurodo, kad teismas, įpareigodamas pareiškėjui mokėti nustatyto dydžio pensiją – 4222,95 Lt neatsižvelgė į Laikinojo įstatymo 1 priede nustatytą koeficientą, taikomą apskaičiuojant valstybines pensijas, nors KT cituotame nutarime aiškiai pasisakė, kad minėto įstatymo nuostatos ta apimtimi, kuria nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal TVPĮ, neprieštarauja Konstitucijai. Priduria, jog paskirta teisėjo valstybinė pensija dar kartą bus perskaičiuota, kai bus pašalinti KT konstatuoti teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo ir mokėjimo teisinio reguliavimo trūkumai ir priimti teisėjų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai.

18Pažymi ir tai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką, nes ji buvo neišmokėta ne dėl NTA kaltės. Priešingai – minėta nepriemoka buvo neišmokėta todėl, kad Seimas po KT 2010 m. birželio 29 d. nutarimo priėmimo neužpildė susidariusios teisės spragos. Pažymi, jog tokios praktikos laikosi ir administraciniai teismai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012). Taip pat prašo teismo atsižvelgti į tai, jog 2012 metams NTA biudžete numatyta teisėjų valstybinėms pensijoms išmokėti suma planuota nesant teisinio reglamentavimo, atitinkančio Konstituciją, ir įvertinus esamą valstybės ekonominę ir finansinę situaciją, gali kilti sunkumų vykdant teismo sprendimus šioje ir analogiškose bylose, kurių atsiradimo tikimybė yra didelė. Todėl pagal analogiją remiasi Civilinio proceso kodekso 271 straipsnio 1 dalimi ir 284 straipsnio 1 dalimi ir prašo teismo sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams.

19Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 93) prašo šį apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV.

22Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

23Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš teisėjų valstybinių pensijų mokėjimo teisinių santykių.

24Byloje buvo nustatyta, jog NTA direktoriaus 2011 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 9FB-13-(4.46) pareiškėjui P. J. nuo 2011 m. rugsėjo 9 d. buvo paskirta 4 222,95 Lt dydžio teisėjo valstybinė pensija. Ši pensija buvo ribojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 101-2018), Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo (Žin. 2002, Nr. 73-3088) ir Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) nuostatomis.

25Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimą ir tai, jog pareiškėjas nurodė prašomą priteisti sumą neatsižvelgęs į tai, kad Laikinojo įstatymo nuostatos pripažintos neprieštaraujančiomis Konstitucijai, tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir priteisė pareiškėjui 23 367,75 Lt dydžio teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią per laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 9 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. dėl taikyto pensijos ribojimo dydžio bei įpareigojo NTA mokėti pareiškėjui nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki nebus priimtos atitinkamų teisės aktų pataisos, kas mėnesį 4 222,95 Lt valstybinę teisėjo pensiją, neribojant jos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais. Teismas taip pat panaikino NTA 2012 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. 4R-763(4.34), kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą mokėti jam 4 222,95 Lt valstybinę teisėjo pensiją.

26Atsakovo Nacionalinės teismų administracijos apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad NTA neturėjo ir neturi teisinio pagrindo perskaičiuoti ir mokėti pareiškėjui jo reikalaujamo dydžio pensijos, nes įstatymų leidėjas nepašalino teisės spragos, atsiradusios po Konstitucinio teismo nutarimų paskelbimo. Nurodoma, kad teismas, įpareigodamas pareiškėjui mokėti 4 222,95 Lt dydžio pensiją neatsižvelgė į Laikinojo įstatymo 1 priede nustatytą koeficientą. Pažymima, jog teisėjų valstybinė pensija pareiškėjui buvo neišmokėta ne dėl NTA kaltės. Kartu prašoma atidėti teismo sprendimo vykdymą.

27Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnį apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija patikrino bylą, be kita ko, atsižvelgdama į šį įstatymo reikalavimą.

28Teisėjų valstybinė pensija yra viena iš Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymu nustatytų valstybinių pensijų (VPĮ 1 str. 1 d. 5 p.). VPĮ 1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, taip pat nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skiriamos pagal šį įstatymą. Pareigūnų ir karių, mokslininkų bei teisėjų valstybinės pensijos skiriamos pagal specialius įstatymus. Specialusis teisėjų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantis įstatymas yra Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas.

29Bylai aktualioje Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje (2002 m. liepos 2 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 73-3088) buvo nustatyta, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuotos teisėjų valstybinės pensijos ir pagal kitus įstatymus paskirtų pensijų (valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų) suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama teisėjų valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko teisėjų valstybines pensijas mokanti institucija. Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 151-6778) buvo įtvirtinta nuostata, kad kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės <…> pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio.

30Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime, viena vertus, pabrėžė, jog Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas Valstybinių pensijų įstatymo atžvilgiu yra lex specialis, t. y. sprendžiant su būtent teisėjų valstybinių pensijų skyrimu ir mokėjimu susijusius klausimus, pirmenybė turi būti teikiama jo nuostatoms. Šiuo nutarimu Konstitucinis Teismas, be kita ko, pripažino nesuderinamomis su Konstitucija tiek paminėtą Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalį (2002 m. liepos 2 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 73-3088), tiek paminėtą Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 151-6778) nuostatą ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas teisėjų valstybines pensijas.

31Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo prieštaraujančiomis Konstitucijai buvo pripažintos paminėtos nagrinėjamai bylai aktualios nuostatos, „Valstybės žiniose“ oficialiai buvo paskelbtas 2010 m. lapkričio 16 d. Aptariamame Konstitucinio Teismo nutarime buvo nurodyta, kad jį paskelbus iškart po jo viešo paskelbimo Konstitucinio Teismo posėdyje, susidarytų teisėjų valstybinių pensijų teisinio reguliavimo vakuumas, kuris iš esmės sutrikdytų teisėjų valstybinių pensijų skyrimą. Konstitucinis Teismas nurodė, jog šiam teisinio reguliavimo vakuumui pašalinti reikalingas tam tikras laikas. Tačiau teisėjų valstybinių pensijų teisinio reguliavimo vakuumas iki šio nutarimo užpildytas nebuvo, Konstitucijai prieštaraujančios nuostatos nėra pakeistos ir iki šiol. Pažymėtina, jog buvo atliktos tik prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintų Valstybinių pensijų įstatymo nuostatų korekcijos, tačiau jos neaprėpia teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo reguliavimo.

32Nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjo pensija taip pat buvo mažinama taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 152-6820) nuostatas. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Paminėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą. Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime konstatavo, kad šis punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, jog šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taigi Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarimu nepaneigė galimybės teisėjams, kaip ir kitiems asmenims, taikyti Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 priede nustatytą formulę, kuri taikoma teisėjų valstybinėms pensijoms, vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktu. 2012 m. vasario 6 d. nutarime Konstitucinis Teismas inter alia konstatavo, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 152-6820) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai.

33Taigi, pareiškėjui ginčo laikotarpiu turėjo būti mokama pensija, netaikant pensijos dydžio ribojimo (nei pagal Valstybinių pensijų įstatymą, nei pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą) nuostatų, tačiau taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 152-6820), tai yra, perskaičiuojant pensiją pagal Laikinojo įstatymo 1 priede nustatytą formulę. Nors teisėjų valstybinių pensijų apskaičiavimo teisinis reguliavimas įstatymų leidėjo iki šiol nėra pakeistas (nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo tik Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų 3 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2012, Nr. 82-4275)), remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-673/2013, konstatuotina, kad apskaičiuojant pareiškėjui dėl antikonstitucinių nuostatų taikymo ginčo laikotarpiu susidariusią nepriemoką, negali būti taikomas nei VPĮ, nei TVPĮ nustatytas pensijos ribojimo dydis, t. y. pareiškėjo pensijos dydis neribotinas.

34Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas (neišskiriant nė legislatyvinės omisijos) galima užpildyti ad hoc, teismams pagal savo kompetenciją sprendžiant bylas dėl individualaus visuomeninio santykio ir taikant (bei aiškinant) teisę. Teismai turi konstitucinę pareigą užtikrinti asmens, kuris kreipiasi į teismą dėl savo teisių ar laisvių pažeidimo, teises, laisves, kitas konstitucines vertybes; taigi teismai neabejotinai turi ir iš Konstitucijos kylančius įgaliojimus taikyti inter alia bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją – aukščiausiąją teisę. Nors galutinai pašalinti teisės spragas (taip pat ir legislatyvinę omisiją) galima tik teisę kuriančioms institucijoms išleidus atitinkamus teisės aktus, tačiau visais atvejais yra nepaneigiama galimybė teismams žemesnės galios teisės akte esančią teisės spragą užpildyti ad hoc (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas).

35Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei NTA pažymą apie P. J. 2011 m. rugsėjo 9 d. – 2013 m. kovo 31 d. teisėjų valstybinę pensiją (b. l. 100-101), darytina išvada, jog nuo 2011 m. rugsėjo 9 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. pareiškėjui buvo mokama sumažinta pensija inter alia dėl to, kad buvo taikomos antikonstitucinėmis pripažintos įstatymų nuostatos, t. y. Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 151-6778), Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalis (2002 m. liepos 2 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 73-3088). Būtent šis turtinis praradimas pripažįstamas pareiškėjo teisių pažeidimu ir teismas jį privalo pašalinti.

36Pažymėtina, jog nors pareiškėjas skunde reikalavo priteisti teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką tik už laikotarpį iki 2012 m. rugpjūčio 30 d., tačiau jis taip pat prašė įpareigoti NTA mokėti jam pensiją, neribojant Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais. Be to, nors pirmosios instancijos teismas pareiškėjui priteisė teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., tačiau jis taip pat įpareigojo NTA nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. mokėti pareiškėjui teisėjų valstybinę pensiją netaikant jai pensijos ribojimo dydžių. Taigi, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas apgynė pareiškėjo teises, pažeistas dėl Konstitucijai prieštaraujančių normų taikymo, už ilgesnį laikotarpį nei tik iki 2012 m. rugpjūčio mėn. Pareiškėjo skundo turinys bei paaiškinimai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su reikalavimais, kuriais siekė apginti savo teises nuo teisės į pensiją paskyrimo, tęsiant pensijos mokėjimą pagal galiojančius teisės aktus, kurie nėra pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai. Todėl laikytina, jog yra pagrįsta priteisti pareiškėjui pensijos nepriemoką už visą laikotarpį, kai apskaičiuojant jo teisėjų valstybinę pensiją buvo taikomi Konstitucijai prieštaraujantys pensijų ribojimo dydžiai, t. y. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

37Teismui pateiktoje Nacionalinės teismų administracijos pažymoje apie P. J. 2011 m. rugsėjo 9 d. – 2013 m. kovo 31 d. teisėjų valstybinę pensiją esantys duomenys patvirtina, kad nuo 2011 m. rugsėjo mėn. už vieną mėnesį teisėjo valstybinės pensijos mokėtina suma, netaikant pensijos dydžio ribojimo, paskaičiuota taikant Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatas yra 3 378,36 Lt. Tačiau nuo 2011 m. rugsėjo 9 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. minėto dydžio (3 378,36 Lt) pensija pareiškėjui nebuvo mokama dėl taikomo pensijos dydžio ribojimo – pritaikius 1,3 dydžio (1,5 nuo 2012 m. rugsėjo 1 d.) ribojimą bei taikant Laikinąjį įstatymą. Dėl to susidarė 31 241,26 Lt dydžio teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka, kuri priteistina pareiškėjui – todėl šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keičiamas.

38Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas nurodė, kad būtent NTA turės išmokėti susidariusią pensijos nepriemoką. Tačiau tinkamo subjekto, iš kurio turėtų būti priteisiama valstybinės pensijos nepriemokos suma, klausimu, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-673/2013 konstatavo, kad išskirtinis teisėjo santykis su valstybe bei valstybės pareiga užtikrinti tinkamas teisėjų materialines garantijas, inter alia teisėjų valstybinių pensijų mokėjimą, taip pat teismo aptarti pensijos nepriemoką nulėmę įstatymų leidėjo veiksmai, suponuoja tai, kad būtent valstybė laikytina atsakinga ir už tokių garantijų realų įvykdymą. Esant tokioms aplinkybėms, išplėstinė teisėjų kolegija vertino, kad susidariusi teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka priteistina iš Lietuvos valstybės, o ne iš Nacionalinės teismų administracijos. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, byloje dalyvavo kaip trečiasis suinteresuotas asmuo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Nacionalinė teismų administracija, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. 992 „Dėl atstovavimo valstybei (Vyriausybei) bylose dėl neišmokėtos socialinių išmokų ir darbo užmokesčio dalies priteisimo“ 1.10 punkto nuostatomis, yra įgaliota atstovauti valstybei bylose dėl teisėjų valstybinių pensijų. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, tokia situacija leidžia konstatuoti, kad byloje atsakovu dalyvavo ta valstybės institucija, kuri būtų buvusi tinkama Lietuvos valstybės atstovė procese. Be to, šios institucijos ir atsakovo (valstybės) interesai šiuo atveju negalėjo reikšmingai skirtis. Įvertinus pareiškėjo formuluojamus skundo dalyką ir pagrindą, taip pat neatrodo, kad toks šalių pakeitimas prieštarautų jo interesams. Todėl nagrinėjamu atveju nustatytas procesinis pažeidimas nėra esminis ir nesudaro pagrindo nustatytą pažeidimą taisyti, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 142 str. 1 d.).

39Pirmosios instancijos teismas taip pat priteisė į ateitį 4 222,95 Lt per mėnesį dydžio teisėjų valstybinės pensijos sumą, kuri nurodoma NTA pažymoje apie P. J. 2011 m. rugsėjo 9 d. – 2013 m. kovo 31 d. teisėjų valstybinę pensiją kaip paskirta teisėjo valstybinė pensija, taikant TVPĮ 6 straipsnio nuostatas. Iš šios sumos bei kitų pažymoje nurodytų sumų dydžių bei jų aprašymo suprastina, kad tai yra teisėjo valstybinė pensija, kuri yra paskaičiuota netaikant pensijos dydžio ribojimo bei netaikant Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatų. Minėta, jog atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimą, pareiškėjo pensija apskaičiuojama taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, t. y. perskaičiuojant pensiją pagal Laikinojo įstatymo 1 priede nustatytą formulę. Todėl pareiškėjui turi būti mokama 3 378,36 Lt dydžio pensija. Remiantis minėta NTA pažyma, būtent tokio dydžio teisėjų valstybinė pensija ir yra mokama pareiškėjui nuo 2013 m. sausio mėn. Todėl pareiškėjo skundo reikalavimą mokėti jam 4 222,95 Lt valstybinę teisėjo pensiją tenkinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas pareiškėjo reikalavimą šioje dalyje atmetant.

40Kadangi Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2012 m. balandžio 11 d. sprendimu (raštu) Nr. 4R-763(4.34) buvo atsisakyta perskaičiuoti pareiškėjo pensiją ir toliau buvo taikomas Konstitucijai prieštaraujantis pensijų dydžio ribojimas, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį sprendimą panaikino. 2012 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų 3 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2012, Nr. 82-4275), tačiau Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo nuostatos, pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, nėra pakeistos iki šiol. Todėl Nacionalinė teismų administracija šiuo atveju susidūrė su situacija, kai dėl įstatymo leidėjo neveiklumo jai teko taikyti antikonstitucinį reguliavimą. Taigi, nors Nacionalinė teismų administracija, priimdama 2012 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. 4R-763(4.34), iš esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip, vis dėlto teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei – Konstitucijai – prieštaraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013).

41Pažymėtina, jog Nacionalinė teismų administracija apeliaciniu skundu prašė atidėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimo vykdymą vieneriems metams nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Remiamasi esama valstybės ekonomine ir finansine situacija, dėl kurios gali kilti sunkumų vykdant teismo sprendimus šioje ir analogiškose bylose. Teisėjų kolegija pažymi, jog analogiškas prašymas buvo vertinamas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-673/2013, kurioje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnis, kuris pagal analogiją yra taikomas ir administracinių bylų teisenoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-844/2010), numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą galima, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Teismas, priimdamas nutartį atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Tad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą teismas turi išspręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais. Spendžiant, ar atidėti (išdėstyti) teismo sprendimo vykdymą, reikia remtis teisinio apibrėžtumo ir tesėtų lūkesčių principu, pagal kurį privalu pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas teises. Teismo sprendimu nustatyta, kad skolininkas ir taip yra pažeidęs prievolę, taigi ir išieškotojo teises, todėl vien blogos atsakovo materialinės padėties aptariamam procesiniam institutui taikyti nepakanka. Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, svarbus šalių lygiateisiškumo principas – būtina nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) sprendimo vykdymą nebus neproporcingai pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-100/2013).

42Šiuo atveju atsakovas tinkamai nepagrindė prašymo taikyti teismo sprendimo vykdymo atidėjimą būtinumo. Nacionalinė teismų administracija teismui nepateikė argumentų, kad teismo sprendimo vykdymas sukels ypatingai neigiamas pasekmes, taip pat kad neatidėjus teismo sprendimo vykdymo bus pažeisti teisingumo ir protingumo principai bei iš esmės paneigta teismo sprendimo efektyvaus vykdymo galimybė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju taikyti sprendimo vykdymo atidėjimą nėra tikslinga, nes toks atidėjimas pernelyg suvaržytų pareiškėjo teisę gauti teisėjo valstybinę pensiją, kuri dėl taikomų apribojimų, pripažintų antikonstituciniais, pareiškėjui buvo mokama žymiai mažesnė negu priklausytų mokėti be antikonstituciniais pripažintų apribojimų.

43Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Nacionalinė teismų administracija, priteisiant pareiškėjui 31 241,26 Lt dydžio teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 9 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

44Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

45atsakovo Nacionalinės teismų administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

46Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

47„pareiškėjo P. J. skundą patenkinti iš dalies.

48Panaikinti Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2012 m. balandžio 11 d. sprendimą (raštą) Nr. 4R-763(4.34).

49Priteisti pareiškėjui P. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Nacionalinė teismų administracija, 31 241,26 Lt teisėjo valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 9 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

50Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.“

51Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas P. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kurį vėliau... 5. Skunde nurodė, kad 2011 m. spalio 26 d. NTA direktoriaus 2011 m. spalio 26 d.... 6. Atsakovas NTA atsiliepimu į skundą su pateiktu pareiškėjo skundu nesutiko... 7. Atsiliepime nurodė, kad oficialiai paskelbus Konstitucinio Teismo nutarimą... 8. II.... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 31 d. sprendimu... 10. Teismas nustatė tokias bylos faktines aplinkybes: NTA direktoriaus 2011 m.... 11. Pažymėjo, jog pareiškėjas nekelia ginčo dėl to, kad 2011 m. spalio 26 d.... 12. Teismas pastebėjo, jog KT 2010 m. lapkričio 16 d. nutarimas nustatyta tvarka... 13. Išdėstė, jog pareiškėjui valstybinės pensijos dalies neišmokėjimui... 14. III.... 15. Atsakovas NTA, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012... 16. Apeliaciniame skunde iš dalies pakartojo faktines aplinkybes ir argumentus jau... 17. Taip pat atkreipia dėmesį, jog KT yra pabrėžęs, jog kai valstybėje... 18. Pažymi ir tai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė... 19. Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 93) prašo... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV.... 22. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš teisėjų valstybinių pensijų... 24. Byloje buvo nustatyta, jog NTA direktoriaus 2011 m. spalio 26 d. įsakymu Nr.... 25. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2010 m.... 26. Atsakovo Nacionalinės teismų administracijos apeliacinis skundas iš esmės... 27. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnį apeliacinės... 28. Teisėjų valstybinė pensija yra viena iš Lietuvos Respublikos valstybinių... 29. Bylai aktualioje Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3... 30. Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime, viena vertus,... 31. Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo prieštaraujančiomis Konstitucijai buvo... 32. Nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjo pensija taip pat buvo mažinama taikant... 33. Taigi, pareiškėjui ginčo laikotarpiu turėjo būti mokama pensija, netaikant... 34. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad žemesnės galios teisės aktuose... 35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei NTA pažymą apie P. J. 2011 m.... 36. Pažymėtina, jog nors pareiškėjas skunde reikalavo priteisti teisėjų... 37. Teismui pateiktoje Nacionalinės teismų administracijos pažymoje apie P. J.... 38. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas nurodė, kad būtent... 39. Pirmosios instancijos teismas taip pat priteisė į ateitį 4 222,95 Lt per... 40. Kadangi Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2012 m. balandžio... 41. Pažymėtina, jog Nacionalinė teismų administracija apeliaciniu skundu... 42. Šiuo atveju atsakovas tinkamai nepagrindė prašymo taikyti teismo sprendimo... 43. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovo apeliacinis... 44. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 45. atsakovo Nacionalinės teismų administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš... 46. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimą... 47. „pareiškėjo P. J. skundą patenkinti iš dalies.... 48. Panaikinti Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2012 m.... 49. Priteisti pareiškėjui P. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos... 50. Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.“... 51. Nutartis neskundžiama....