Byla 2-850-173/2007
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo teisėjas Leonas Jachimavičius, sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei, dalyvaujant ieškovo Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui R. M. , atsakovo UAB „Granual Invest“atstovams Jakov Černakov, advokatui Domui Balandžiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę pagal ieškovo Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui UAB „Granual Invest“ dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovas Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo priteisti iš atsakovo UAB „Graanual Invest“ 109 253,50 Lt aplinkai padarytos žalos atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad atsakovas, nuo 2005 m. birželio 10 d. iki 2006 m. rugsėjo 19 d., neturėdamas teisės eksploatuoti ūkinės veiklos objektų ir Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (toliau – TIPK), sudegindamas 7 345,11 t. medienos žievių ir atraižų, 42, 67 t. medžio granulių, teršė aplinkos orą kenksmingomis medžiagomis ir išmetė į jį 58, 37 t. anglies monoksido CO (A), 7, 72 t. azoto oksido NOx (A) bei 1,36 t. kietųjų dalelių k.d. (A). Ieškovas pažymėjo, kad pagal 2005 m. birželio 29 d. Aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-330 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 26 punktą, paraišką Leidimui naujiems įrenginiams gauti (nurodytiems Taisyklių 1 priede), veiklos vykdytojas privalo pateikti Regiono aplinkos apsaugos departamentui ne vėliau nei likus 4 mėnesiams iki planuojamos veiklos pradžios, o esamiems įrenginiams – likus 4 mėnesiams iki Leidime nustatyto atnaujinimo termino ar turimo gamtos išteklių naudojimo leidimo galiojimo termino pabaigos. Atsakovas paraišką TIPK leidimui gauti pirmą kartą pateikė 2005 m. gruodžio 7 d. (b.l. 31), tačiau 2006 m. sausio 6 d. raštu Nr. 05-V2-73 ieškovas nurodė pastabas dėl jos neatitikimo bei įpareigojo atsakovą pašalinti juos per maksimaliai trumpiausią laiką (b.l. 30). Koreguotą paraišką atsakovas pakartotinai pateikė 2006 m. sausio 23 d. (b.l. 27-29), o pakoreguotą stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių kontrolės grafiką (40 lentelė) – 2006 m. vasario 22 d. (b.l. 26). 2006 m. vasario 28 d. rašte Nr. 05V2-395 ieškovas nurodė, kad pakartotinai pateikta paraiška TIPK leidimui gauti bus laikoma priimta, tik objektą pripažinus tinkamu naudoti bei pateikus galutinius nuo atsakovo įmonės teritorijos surenkamų paviršinių (lietaus) nuotekų surinkimo ir valymo sistemos sprendimus (b.l. 25). Atsakovas pakartotiną paraišką TIP leidimui gauti pateikė 2006 m. birželio 12 d. (b.l. 22-24), statinio (objekto) pripažinimo tinkamu naudoti akto kopiją – 2006 m. rugpjūčio 3 d. (b.l. 15-16), todėl TIPK leidimą ieškovas atsakovui išdavė 2006 m. rugsėjo 19 d., t.y., per 48 dienas nuo tinkamos paraiškos priėmimo datos (b.l. 20). Aplinkos oro apsaugos įstatymo 15 straipsnis numato, kad teršalai iš stacionaraus taršos šaltinio gali būti išmetami į aplinkos orą tiktai turint leidimą. Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika, patvirtinta 2002 m. rugsėjo 9 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr.471, nustato aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių skaičiavimo metodus. Padarytos žalos atlyginimo dydžiai skaičiuojami žalai atsiradus dėl ilgalaikės ūkinės veiklos arba dėl vienkartinio (ūmaus) teršimo, kai žala padaroma išmetus teršalus neleistinoje vietoje arba neleistinu būdu (be aplinkos apsaugos institucijų išduoto leidimo), arba kitaip užteršus aplinkos komponentus, t.y., ir aplinkos orą (b.l. 6-8). Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 16 punkte nurodyta, kad pasekmėmis ar poveikiu aplinkai pripažįstamos tokios pasekmės ar poveikis aplinkai, dėl kurių įvyksta reikšmingi ekosistemos ar jos elementų natūralių funkcijų pokyčiai. Klimato atšilimas yra vienas reikšmingiausių ekosistemos funkcijų pokyčių, kuris iš esmės yra įtakojamas šiltnamių dujų. Pagrindinės šiltnamių dujos yra anglies dvideginis, metanas ir ozonas. Šiltnamio dujų buvimas atmosferoje natūraliai sukelia šiltnamio efektą, be kurio žemės temperatūra butų apie 3o C žemesnė. Kioto protokolas yra svarbiausia kovos su klimato atšilimu tarptautinė sutartis, kurioje numatytus įsipareigojimus nuo 2005 m. vasario 15 d. privalo vykdyti ir Lietuvos valstybė.

3Atsakovas UAB „Graanual Invest“ su ieškiniu nesutinka, todėl prašo jį atmesti. Nurodė, kad pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 4 punktą, žala aplinkai laikoma padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis jai ar kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms), kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai. Atsakovo įmonė, pradėdama ekologiško kuro (granulių) gamybą iš medienos (pjuvenų, žievės, skiedrų) veikė, skatinama Europos Sąjungos ir aukščiausių valstybės institucijų deklaruojamo pritarimo bei Nacionalinėje energetikos strategijoje numatyto tikslo - sparčiais tempais didinti atsinaujinančių ir vietinių šaltinių lyginamąjį svorį Lietuvos kuro balanse. Pagal veiklos apimtis ir išmetamus teršalus atsakovo įmonės įrenginiai nepriskiriama prie taršų, kurie atitinka Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių (toliau vadinama - TIPK taisyklės), patvirtintų Aplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. Dl-330) 1 priedo kriterijus. Atsakovui reikalingas leidimas, išduodamas mažiau taršiems įrenginiams, t.y., TIPK 2 priedo įrenginiams. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovo įmonė pagal teršalų išmetimą į aplinkos orą neatitiko TIPK taisyklių 2 priedo įrenginiams keliamų sąlygų. Šią aplinkybę patvirtina ieškovo 2005 m. kovo 3 d. išvada dėl statinio projekto aplinkos apsaugos dalies (TIPK leidimo 13 priedas), kurioje jokių specialiųjų aplinkosaugos sąlygų ieškovas atsakovui nenumatė, bet nurodė, vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1.05.05:2004, parengti šiuos statinio projekto aplinkos apsaugos dalies skyrius: Bendrieji reikalavimai; Atliekos; Atmosfera. Atsakovas tiksliai vykdė visus ieškovo nustatytus reikalavimus, atliko aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizaciją (TIPK leidimo 14 priedas).

4Atsakovo nuomone, laikotarpyje nuo 2005 m. birželio 10 d. iki 2006 m. rugsėjo 19 d., ieškovo buvo leidžiama vykdyti ūkinę veiklą, nes apie ją ir iš įrenginio į aplinkos orą numatomus išmesti teršalus, jų kiekius ir sąlygas ieškovas žinojo dar veiklos planavimo stadijoje: 2005 m. kovo 3 d. pateikė išvadą dėl statinio projekto aplinkos apsaugos dalies (TIPK leidimo 13 priedas); 2005 m. rugsėjo 14 d. gavo aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitą, ir jai pritarė (TIPK leidimo 15 priedas); ieškovo atstovas buvo įtrauktas į Alytaus apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. (1.4.)-ST-96 sudarytą statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisiją. Be to, ieškovas nei 2005 m. birželio 20 d. privalomajame nurodyme Nr.8, nei 2005 m. gruodžio 13 d. privalomajame nurodyme Nr.18 neužsimena, kad atsakovas turėtų veiklą sustabdyti, nors pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 7 p., 25 ir 28 straipsnius turėjo pareigą tai daryti, kai fizinių ar juridinių asmenų vykdoma veikla kenkia aplinkai.

5Sutinkamai su CK 6.247 straipsniu atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais civilinę atsakomybę. Nuostoliai gali būti laikomi tik atsakovo veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Ieškovas niekaip nepaaiškina priežastinio ryšio tarp vėlavimo išsiimti TIPK leidimą ir žalos aplinkos orui padarymo. Žala grindžiama tuo, kad atsakovas nuo 2005 m. birželio 10 d. iki 2006 m. rugsėjo 19 d. nebuvo gavęs TIPK leidimo, tačiau nepaaiškinta, kodėl dėl vėlavimo atlikti leidimo išsiėmimo formalumus atsiranda žala aplinkos orui. Pagal CK 6.248 straipsnio 4 dalį, kai dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius (ieškovas), tai skolininkas (atsakovas) gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Ieškovas 2006 m. sausio 6 d. rašte atsakovui Nr. 05-V2-73 „Dėl paraiškos taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimu gauti" nurodė trūkumus bei pastabas ir įpareigojo juos pašalinti per maksimaliai trumpiausią laiką. Kokį konkretų terminą trūkumams pašalinti nustatė ieškovas, liko neapibrėžta. Atsakovas 2006 m. sausio 23 d. pateikė ieškovui prašomus paraiškos patikslinimus: sukonkretino žaliavos tiekėjus; pakeitė išmetamų teršalų matavimo vienetus iš mg/ Nm3 į g/s ir atliko kitus ieškovo nurodytus veiksmus, tačiau nesulaukė ieškovo sprendimo dėl paraiškos priėmimo. Vietoje sprendimo dėl paraiškos priėmimo ieškovas 2006 m. vasario 28 d. pateikė naujų, 2006 m. sausio 6 d. pastabose nebuvusių reikalavimų: pateikti dokumentus (sprendinius) dėl lietaus nuotekų surinkimo ir jų valymo bei dokumentą dėl objekto pripažinimo tinkamu naudoti. Dėl šių naujų pastabų paraiškai pažymėtina tai, kad: 1) sprendiniai dėl lietaus nuotekų surinkimo ir jų valymo buvo pateikti ieškovui dar 2005 m. gruodžio 17 d. kartu su paraiška (TIPK paraiškos 10 priedo 3 priedėlis), todėl ieškovas nepagrįstai jų reikalavo savo 2006 m. vasario 28 d. rašte; 2) statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą vėlavo pasirašyti vienintelis iš komisijos narių - ieškovo atstovas. Kaip matyti iš statinio pripažinimo tinkamu naudoti 2006 m. rugpjūčio 3 d. akto Nr. V2-1164, ieškovo atstovas šį aktą pasirašė tik 2006 m. rugpjūčio 1 d. Nei ieškinyje, nei prie jo pridedamuose dokumentuose ieškovas nenurodo priežasties, kodėl jo atstovas vilkino statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymą. Taigi ieškovas pats sukūrė keistą situaciją: dėl nežinomos priežasties nepasirašė statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto ir tuo remdamasis ilgą laiką neišdavė TIPK leidimo. Be to, ieškovas, siekdamas pagrįsti savo reikalavimą išieškoti nuostolius nuo 2005 m. birželio 10 d., remiasi tuo metu neegzistavusiu teisės aktu, nes Aplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d. įsakymas Nr. Dl-330 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo" įsigaliojo tik 2005 m. rugpjūčio 26 d, todėl atsakovas 2005 m. birželio 10 d., negalėjo žinoti, kad paraišką TIPK leidimui gauti jis privalėjo pateikti ne vėliau, nei likus 4 mėnesiams iki planuojamos ūkinės veiklos pradžios.

6Ieškovo mėginimas susieti atsakovo veiklos poveikį aplinkai per poveikį klimato kaitai yra taip pat negrįstas. Nurodydamas, kad reikšmingiausius ekosistemos funkcijų pokyčius įtakoja šiltnamio dujos, žalą aplinkai ieškovas skaičiuoja ne pagal išmetamas dujas, bet pagal kitus teršalus (anglies monoksidą, kietąsias daleles), nors pagal Kioto protokolo A priedą ir Šiltnamio dujų taršos leidimų išdavimo ir prekybos jais tvarkos aprašą (Aplinkos ministro 2005 m. lapkričio 11 d, įsakymas Nr.D1-542), nei viena iš šių teršalų prie šiltnamio dujų nepriskiriami. Dėl mažo atsakovo įrenginių pajėgumo ir nedidelės taršos, atsakovo veiklai nereikalinga įgyvendinti jokių klimato kaitos švelninimo priemonių.

7Ieškinys tenkinamas.

8Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, prieš pradėdami eksploatuoti ūkinės veiklos objektus, privalo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento nustatyta tvarka gauti gamtos išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo į aplinką leidimą(ekologinį pasą-leidimą).

9Atsakovas UAB „Graanul Invest“ objekte Artojų g. 3a, Alytuje, nuo 2005 m. birželio 10 d. iki 2006 m. rugsėjo 19 d. vykdė ūkinę veiklą neturėdamas tam leidimo, kadangi objektas nebuvo pripažintas tinkamu naudoti, tuo atsakovas pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

10Aplinkos ministras 2005 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. D1-330 patvirtino Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisykles. Šios taisyklės nustato Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme nurodyto leidimo eksploatuoti ūkinės veiklos objektus ar vykdyti ūkinę veiklą išdavimo, atnaujinimo, koregavimo ir panaikinimo tvarką.

11Atsakovas vykdo ekologiško kuro(granulių)gamybą iš medienos(pjuvenų, žievės, skiedrų), todėl pagal veiklos apimtis ir išmetamus teršalus įmonės įrenginiai priskiriami prie taršų, kurie atitinka Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių antro priedo įrenginiams, o ne pirmo priedo įrenginiams, kaip nurodo ieškovas. Šių taisyklių 2 priede išvardinti kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar stacionariam ūkinės veiklos objektui, nepriskirtam prie Taisyklių 1 priede nurodytų įrenginių, reikia leidimo pagal reikalavimus, numatytus šio priedo įrenginiams.

12Atsakovas per laikotarpį nuo 2005 m. birželio 10 d. iki 2006 m. rugsėjo 19 d., laikotarpis kai objektas nebuvo pripažintas tinkamu naudoti ir neturint ekologinio paso-leidimo, sudegino 7 345, 11 t. medienos žievių ir atraižų, 42, 676 t. medžio granulių, dėl ko į aplinkos orą išmetė anglies monoksido CO(A)-53, 379 t., azoto oksido NOx(A)-7, 725t., kietųjų dalelių k.d.(A)-1, 369 t., nors teršalai iš stacionaraus taršos šaltinio gali būti išmetami į aplinkos orą tiktai tam turint leidimą (Aplinkos oro apsaugos įstatymo 15 straipsnio 12 dalis). Leidimas atsakovui būtinas, kadangi vykdant ūkinę veiklą bendrovės įrenginiai išmeta į aplinkos orą 10 tonų per metus ir daugiau teršalų (Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 2 priedas; b. l. 9-11).

13Žala aplinkos orui padaryta, kadangi atsakovo eksploatuojami įrenginiai išmetė į aplinkos orą teršalus(b. l. 5).

14Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471 patvirtinta Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika. Ji nustato aplinkai padarytos žalos, pažeidus tesiės aktų nuostatas, atlyginimo dydžių skaičiavimo metodus. Padarytos žalos atlyginimo dydžiai skaičiuojami žalai atsiradus dėl ilgalaikės ūkinės veiklos arba dėl vienkartinio (ūmaus) teršimo, kai žala padaroma išmetus teršalus neleistinoje vietoje, neleistinu būdu (be aplinkos apsaugos institucijų išduoto leidimo) arba kitaip užteršus aplinkos komponentus: vandens telkinius, žemės paviršius ir/ar gilesnius jos sluoksnius, aplinkos orą. Atsakovas UAB „Graanul Invest“ užteršė aplinkos orą, todėl privalo atlyginti aplinkai padarytą žalą (CK 6. 245 str. 1-3 dalys, 6. 246 str., 6. 247 str., 6. 248 str.).

15Ieškovo Alytaus regiono aplinkos apsaugos kaltės dėl atsiradusios žalos nėra, todėl nėra pagrindo taikyti CK 6. 248 str. 4d.(Jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinamai proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės). Atsakovas privalėjo žinoti ir žinojo, jog neturėdamas teisė eksploatuoti ūkinės veiklos objekto, negalima ir ūkinė veikla, kadangi tokiu atveju neišduodamas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas. Nenustatyta, kad žala atsirado ir dėl ieškovo kaltės.

16Ieškovas Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas apskaičiavo atsakovo UAB „Graanul Invest“ aplinkos orui padarytos žalos atlyginimo dydį, kuris yra 109 253, 50 Lt. Šiuo žalos atlyginimo dydžiu abejoti nėra pagrindo, kadangi jis apskaičiuotas vadovaujantis Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika.

17Iš atsakovo ieškovui priteisiama 109 253, 50 Lt žalai atlyginti ir 3185, 07 Lt žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 str., 96 str.).

18Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais,

Nutarė

19ieškinį tenkinti.

20Priteisti iš UAB „Graanul Invest“(įmonės kodas 126243238, buveinė Artojų g. 3a, LT-62312 Alytus) Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui(įmonės kodas 190742671, buveinė- Kauno g. 69, LT-62107 Alytus, atsiskaitomoji sąskaita ( - ) , NORD/LB bankas Alytaus skyrius)109 253, 50 Lt(šimtą devynis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt tris litus ir penkiasdešimt centų) žalai atlyginti ir 3 185, 07 Lt (tris tūkstančius šimtą aštuoniasdešimt penkis litus ir septynis centus) žyminio mokesčio valstybei.

21Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Kauno apygardos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėjas Leonas Jachimavičius, sekretoriaujant Vaidai... 2. ieškovas Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo priteisti iš... 3. Atsakovas UAB „Graanual Invest“ su ieškiniu nesutinka, todėl prašo jį... 4. Atsakovo nuomone, laikotarpyje nuo 2005 m. birželio 10 d. iki 2006 m. rugsėjo... 5. Sutinkamai su CK 6.247 straipsniu atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję... 6. Ieškovo mėginimas susieti atsakovo veiklos poveikį aplinkai per poveikį... 7. Ieškinys tenkinamas.... 8. Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi... 9. Atsakovas UAB „Graanul Invest“ objekte Artojų g. 3a, Alytuje, nuo 2005 m.... 10. Aplinkos ministras 2005 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. D1-330 patvirtino... 11. Atsakovas vykdo ekologiško kuro(granulių)gamybą iš medienos(pjuvenų,... 12. Atsakovas per laikotarpį nuo 2005 m. birželio 10 d. iki 2006 m. rugsėjo 19... 13. Žala aplinkos orui padaryta, kadangi atsakovo eksploatuojami įrenginiai... 14. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471... 15. Ieškovo Alytaus regiono aplinkos apsaugos kaltės dėl atsiradusios žalos... 16. Ieškovas Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas apskaičiavo atsakovo... 17. Iš atsakovo ieškovui priteisiama 109 253, 50 Lt žalai atlyginti ir 3185, 07... 18. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263... 19. ieškinį tenkinti.... 20. Priteisti iš UAB „Graanul Invest“(įmonės kodas 126243238, buveinė... 21. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos...