Byla A-174-756/2018
Dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. S. ir atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. S. skundą atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Vilniaus teritorinei muitinei dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5

  1. Pareiškėja D. S. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr. 1P-1272 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. S.“, 2016 m. sausio 13 d. įsakymą Nr. 1P-33 „Dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 1P-1272 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. S.“ pakeitimo“ ir šiais įsakymais paskirtą tarnybinę nuobaudą – papeikimą.
  2. Pareiškėja teigė, kad jai nepagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda už 4 vnt. griežtos apskaitos mokesčių kvitų praradimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kurios pagrindu priimti skundžiami įsakymai, neatitinka Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 (toliau – ir Taisyklės), tarnybinis patikrinimas atliktas nepilnai ir paviršutiniškai, išsamiai neišanalizuota kaltės forma, nusižengimo padarymo aplinkybės, sukeltos neigiamos pasekmės.
  3. Pareiškėja nurodė, kad tarnybą Vilniaus teritorinėje muitinėje pradėjo 1995 m. gegužės 23 d., nuo 2012 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. balandžio 11 d. dirbo posto pamainos viršininke Šalčininkų kelio poste, nuo 2015 m. balandžio 12 d. iki šiol – posto pamainos viršininke Kenos geležinkelio poste. Komisija tarnybinio patikrinimo išvadoje netinkamai aiškino materialinės atsakomybės sutarties sudarymo aplinkybes ir nepagrįstai nurodė, kad 2001 m. sausio 2 d. ir 2007 m. kovo 7 d. su pareiškėja sudarytos individualios visiškos materialinės atsakomybės sutartys galiojo nusižengimo padarymo metu. Perkėlus pareiškėją į Pažeidimų prevencijos skyriaus vyriausiosios inspektorės pareigas 2007 m. kovo 7 d. buvo sudaryta sutartis dėl darbuotojo individualios visiškos materialinės atsakomybės Nr. 11, kurios 1 punkte numatyta, kad pareiškėjai užimant vyriausiosios inspektorės pareigas ir dirbant darbą Pažeidimų prevencijos skyriuje, susijusį su materialinių, pinigų ir specialios paskirties ir griežtos apskaitos blankų saugojimu, išdavimu arba naudojimu, ji įsipareigoja visiškai materialiai atsakyti už darbdavio perduotas materialines vertybes. Pareiškėjos nuomone, materialinės atsakomybės sutartys buvo sudaromos jai einant konkrečias pareigas ir konkrečiuose skyriuose, tai atitinka ir 2005 m. birželio 30 d. pasirašytos Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) kolektyvinės sutarties nuostatas (38.3 p.). Nuo 2012 m. lapkričio 26 d. perkėlus ją į muitinės posto pamainos viršininkės pareigas, individualios visiškos materialinės atsakomybės sutartis nebuvo sudaryta, kadangi tai nebuvo nustatyta nei Vilniaus TM kolektyvinėje sutartyje, nei kituose vidaus darbo tvarką reglamentavusiuose teisės aktuose. Šią aplinkybę patvirtina ir Vilniaus TM viršininko 2012 m. birželio 19 d. įsakymas Nr. 3B-140 „Dėl turto ir atsargų išdavimo materialiai atsakingiems asmenims iš Vilniaus TM ūkio sandėlio“, kurio 1.3 papunkčiu, pareiškėjai, kaip pamainos viršininkei, yra suteikta teisė numeruotus kvitus gauti iš muitinės sandėlio ir, reikalui esant, perduoti juos pamainoje dirbančiam pareigūnui, kuris muitinės viršininko įsakymu įgaliotas imti įmokas grynais pinigais.
  4. Darbdavys, priimdamas sprendimą nuo 2015 m. balandžio 12 d. pakeisti pareiškėjos pareigų atlikimo vietą bei perkeldamas ją iš Šalčininkų kelio posto į Kenos geležinkelio postą, privalėjo atlikti materialinių vertybių perdavimą paskutinę darbo dieną poste, kaip tai reglamentuoja Inventorizacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1070 (nuo 2015 m. sausio 1 d.) redakcija) 51 punktas. Tačiau darbdavys šios pareigos neatliko, tuo prisiimdamas sau tolimesnę atsakomybę už materialinių vertybių apsaugą.
  5. Pareiškėja paaiškino, kad Komisija išvadoje nurodė, jog dėl pareiškėjos kaltės buvo prarasti griežtos apskaitos mokesčių kvitai nuo Nr. 2864596 iki 2864600, kurie naudojami renkant valstybės rinkliavas, tačiau tai neatitinka tikrovės, nes faktiškai buvo prarasti 4 vienetai blankų (nuo mokesčių kvitai nuo Nr. 2864597 iki 2864600). Nebuvo nurodyta, kad prarastų blankų vertė tik 0,13 Eur, tai buvo padaryta sąmoningai, siekiant skirti kuo griežtesnę nuobaudą, todėl pareiškėja mano, kad paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, neatitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijų ir nėra adekvati.
  6. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
  7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai, Vilniaus TM posto pamainos viršininkei, skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas už tai, kad ji, atliekanti pareigas Šalčininkų kontrolės poste (Departamento generalinio direktoriaus 2015 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 1P(V)-97 nuo 2015 m. balandžio 12 d. pareiškėjos pareigų atlikimo vieta nustatyta Kenos geležinkelio poste), 2014 m. gruodžio 18 d. pagal Atsargų išdavimo važtaraštį Nr. 4900230314 iš Turto valdymo skyriaus sandėlio gavusi griežtos apskaitos mokesčių kvitus serija D nuo Nr. 2864596 iki 2864600 ir savo parašu patvirtinusi jų gavimą, neužtikrino jai išduotų minėtų griežtos apskaitos mokesčių kvitų tinkamos apsaugos ir laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 8 d. iki 2015 m. spalio 22 d. prarado griežtos apskaitos mokesčių kvitus nuo Nr. 2864597 iki Nr. 2864600. Šia savo veika (neveikimu) pareiškėja pažeidė Vilniaus TM posto pamainos viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Departamento generalinio direktoriaus 2015 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1B-413, 7.28, 7.33 papunkčių reikalavimus, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 7 punkto, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktų reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo.
  8. Pareiškėja neneigė, jog jai buvo patikėti griežtos apskaitos mokesčių kvitai nuo Nr. 2864596 iki Nr. 2864600, ir kad keturi iš jų (nuo Nr. 2864597 iki Nr. 2864600) buvo prarasti, tačiau klaidingai sieja individualiai sudarytą visiškos materialinės atsakomybės sutartį su tarnybine atsakomybe, kuri kilo dėl minėtų prarastų kvitų. Pareiga užtikrinti griežtos apskaitos blankų apskaitą ir apsaugą yra tiesiogiai numatyta Vilniaus TM posto pamainos viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Departamento generalinio direktoriaus 2015 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1B-413 (D. S. susipažinusi 2015 m. birželio 8 d.) 7.28 papunktyje. Būtent už šio tiesiogiai D. S. pareigybės aprašyme numatyto įpareigojimo nesilaikymą pareiškėjai buvo skirta tarnybinė nuobauda. 2015 m. balandžio 12 d. sudarytame Vilniaus TM Atsargų vidinio judėjimo važtaraštyje Nr. 4900240659, kurį parašu patvirtino D. S., nurodyta, kad ji perdavė ir priėmė griežtos apskaitos mokesčių kvitus (serijos Nr. 2864596–2864600). Tarnybinio patikrinimo metu apklausti su tarnybiniu nusižengimu susiję asmenys, tarnybinio patikrinimo išvadoje aptarta kaltės forma ir išaiškintos visos tarnybiniam nusižengimui reikšmingos aplinkybės, aptarta pareigūnės tarnybinė veikla iki tarnybinio nusižengimo padarymo, skirta proporcinga padarytam pažeidimui ir švelnesnė, nei Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 34 straipsnio 1 dalyje nustatytas vidurkis, tarnybinė nuobauda – papeikimas.
  9. Atsakovas Vilniaus TM atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
  10. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja neneigia, jog jai buvo patikėti griežtos apskaitos mokesčių kvitai nuo Nr. 2864596 iki 2864600, ir kad keturi iš jų (nuo Nr. 2864597 iki 2864600) buvo prarasti, tačiau nepagrįstai ir klaidingai sieja individualiai sudarytą visiškos materialinės atsakomybės sutartį su tarnybine atsakomybe dėl prarastų minėtų kvitų. Atsakovo nuomone, tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta pagrįstai ir teisėtai.

6II.

7

  1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 5 d. sprendimu pareiškėjos D. S. skundą iš dalies patenkino; nusprendė pakeisti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr. 1P-1272 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. S.“ ir 2016 m. sausio 13 d. įsakymą Nr. 1P-33 „Dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 1P-1272 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. S.“ pakeitimo“, kuriais D. S. paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, ir už Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2015 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 1B-833 sudarytos komisijos 2015 m. lapkričio 30 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 7B-2381 nurodytą tarnybinį nusižengimą D. S. paskirti tarnybinę nuobaudą – pastabą; likusią pareiškėjos D. S. skundo dalį atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad pareiškėja D. S. yra Vilniaus TM posto pamainos viršininkė, nuo 2015 m. balandžio 12 d. Departamento generalinio direktoriaus 2015 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 1P(V)-97 pareigas atliekanti Kenos geležinkelio poste. Iki 2015 m. balandžio 12 d. pareiškėjos pareigų atlikimo vieta buvo Šalčininkų kelio poste.
  3. Pareiškėja 2015 m. spalio 22 d. surašė tarnybinį pranešimą Vilniaus TM viršininkui, prašydama pripažinti negaliojančiais dingusius mokesčių kvitus Nr. 2864597–2864600. 2015 m. spalio 27 d. Departamento Finansų skyrius, gavęs pareiškėjos tarnybinį pranešimą, kreipėsi į Vilniaus TM viršininką dėl tarnybinio patikrinimo dėl pareiškėjos veiksmų atlikimo. 2015 m. lapkričio 2 d. Departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-833 buvo sudaryta komisija (toliau – ir komisija) atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjos veiksmų ir pateikti motyvuotą tarnybinio patikrinimo išvadą. Departamento generalinio direktoriaus 2015 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 1B-908 komisijos sudėtis buvo pakeista.
  4. Teismas nustatė, kad 2015 m. lapkričio 30 d. komisija surašė tarnybinio patikrinimo išvadą dėl Vilniaus TM posto pamainos viršininkės D. S., atliekančios pareigas Kenos geležinkelio poste, veiksmų Nr. 7B-2381 (toliau – ir Išvada), kurioje nustatė, kad D. S. neužtikrino jai išduotų griežtos apskaitos mokesčių kvitų Nr. 2864597–2864600 tinkamos apsaugos ir juos prarado, tuo pažeidė Vilniaus TM posto pamainos viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Departamento generalinio direktoriaus 2015 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1B-413, 7.28, 7.33 papunkčių reikalavimus, Muitinės įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 7 punkto, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktų reikalavimus, pripažino, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo ir siūlė skirti jai tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Departamento direktorius 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1P-1272 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. S.“ ir 2016 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1P-33 „Dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 1P-1272 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. S.“ pakeitimo“ pareiškėjai dėl Išvadoje nurodyto tarnybinio nusižengimo paskyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą.
  5. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas) 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad muitinės pareigūnai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, kuris Taisyklių 4 punkte apibrėžiamas kaip kalta pareigūno veika (veiksmai ar neveikimas), kuria pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą. Statuto 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus muitinės pareigūnams gali būti skiriama viena iš šių nuobaudų: pastaba; papeikimas; griežtas papeikimas; perkėlimas į žemesnės kategorijos pareigas; atleidimas iš pareigų. Pagal Statuto 33 straipsnio 2 dalį muitinės pareigūnai gali būti traukiami materialinėn atsakomybėn Valstybės tarnybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Materialinės atsakomybės esmė pagal Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnį – valstybės tarnautojo pareiga atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą.
  6. Tarnybinės ir materialinės atsakomybės prigimtis, esmė, tikslai, teisinės pasekmės skiriasi. Pareiškėja skundžiamais Departamento įsakymais dėl griežtos apskaitos mokesčių kvitų apsaugos tinkamo neužtikrinimo buvo patraukta tarnybinėn atsakomybėn, komisijos Išvadoje ir skundžiamuose įsakymuose nurodant, kokius teisės aktus, reglamentuojančius pareigų atlikimą, pareiškėja pažeidė, tuo tarpu dėl kvitų praradimo materialinėn atsakomybėn nebuvo patraukta. Teismas sprendė, kad nors komisija Išvadoje ir nurodė aplinkybes, jog pareiškėja 2001 m. sausio 2 d. bei 2007 m. kovo 7 d. buvo sudariusi su Vilniaus TM sutartis dėl darbuotojo individualios visiškos materialinės atsakomybės, tačiau sprendžiant dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo, pareiškėjos argumentai dėl su ja sudarytų individualios visiškos materialinės atsakomybės sutarčių galiojimo (negaliojimo) aplinkybių iš esmės nėra teisiškai reikšmingi.
  7. Teismas nustatė, kad kaip tarnybinis nusižengimas įvertinta tai, kad pareiškėja neužtikrino jai išduotų griežtos apskaitos mokesčių kvitų tinkamos apsaugos ir juos prarado, tuo pažeidė Vilniaus TM posto pamainos viršininko pareigybės aprašymo nuostatas, o kartu ir Muitinės įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 7 punkto, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktų reikalavimus.
  8. Pagal Vilniaus TM viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 3B-303 patvirtinto Vilniaus TM kelio posto pamainos viršininko, atliekančio pareigas (Medininkų, Lavoriškių, Šalčininkų, Raigardo) poste, pareigybės aprašymo, su kuriuo pareiškėja buvo pasirašytinai supažindinta, 5 punktą posto pamainos viršininko pareigybė reikalinga organizuoti ir vadovauti posto pamainai ir užtikrinti, kad pamainos pareigūnai tinkamai vykdytų muitinės posto kompetencijai priskirtas muitinės funkcijas. Pagal šio pareigybės aprašymo 7.3 punktą, posto pamainos viršininkas, be kita ko, turi gebėti užtikrinti patikėtų materialinių vertybių bei griežtos apskaitos blankų apskaitą ir apsaugą, o pagal 8.22 punktą kelio posto pamainos viršininkas privalo užtikrinti patikėtų materialinių vertybių bei griežtos apskaitos blankų apskaitą ir apsaugą.
  9. Departamento generalinio direktoriaus 2015 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1B-413 patvirtinto Vilniaus TM posto pamainos viršininko pareigybės aprašymo, su kuriuo pareiškėja pasirašytinai supažindinta 2015 m. birželio 8 d., 4 punkte numatyta, kad posto pamainos viršininko pareigybė reikalinga organizuoti muitinės posto pamainos darbą, vadovauti pamainai ir užtikrinti, kad būtų tinkamai taikomos muitinės posto kompetencijai priskirtos muitinės priežiūros priemonės, kitos pavestos užduotys, ir vadovauti muitinės postui nesant muitinės posto viršininko. Šio pareigybės aprašymo 7.28 punktas nustato, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas privalo užtikrinti patikėtų materialinių vertybių ir griežtos apskaitos blankų apskaitą ir apsaugą.
  10. Pagal Departamento generalinio direktoriaus 2010 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 1B-501 patvirtintą Įmokų grynais pinigais priėmimo muitinės įstaigose instrukciją numatyta, kad tais atvejais, kai muitinės įstaigoje nėra banko kasos arba ji neveikia, įgaliotas muitinės pareigūnas priima sumokėtas įmokas grynaisiais pinigais, užpildydamas muitinės naudojamus numeruotus kvitus. Vilniaus TM viršininko 2012 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 3B-140 pamainos viršininkai įtraukti į materialiai atsakingų asmenų, galinčių imti iš ūkio sandėlio turtą ir atsargas, sąrašą.
  11. Teismas nustatė, kad 2014 m. gruodžio 18 d. atsargų išdavimo važtaraštis Nr. 4900230314 patvirtina, kad Vilniaus TM Šalčininkų kelio posto pamainos viršininkės pareigas ėjusiai pareiškėjai pasirašytinai buvo išduoti penki griežtos apskaitos mokesčių kvitai, kurių serijos Nr. 2864596–2864600. Byloje nėra ginčo, kad šie kvitai yra griežtos apskaitos dokumentai ir kad jų atžvilgiu pareiškėja yra materialiai atsakingas asmuo. Taigi pagal aptartas pareigybės aprašymų nuostatas jai kilo pareiga užtikrinti šių griežtos apskaitos dokumentų apsaugą. Teismas nustatė, kad pareiškėjos 2015 m. spalio 22 d. tarnybinis pranešimas, jos 2015 m. lapkričio 11 d. paaiškinimas patvirtina, ir ginčo dėl šios aplinkybės nėra, kad iš penkių pareiškėjai išduotų griežtos apskaitos mokesčių kvitų keturi (kurių serijos Nr. 2864597–2864600) buvo prarasti.
  12. Teismas iš pareiškėjos 2015 m. spalio 22 d. tarnybinio pranešimo, 2015 m. lapkričio 11 d. paaiškinimo komisijai, paaiškinimų teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad pareiškėja teigia nepažeidusi pareigos užtikrinti minėtų griežtos apskaitos kvitų apsaugą, kadangi 2015 m. balandžio 11 d., baigusi darbą Šalčininkų kelio poste, visus raktus nuo seifų bei seifuose esančius dokumentus, tarp jų ir dingusius kvitus, darbo priemones bei spaudus paliko poste, žodžiu perduodama posto viršininkui A. Ž..
  13. Tokie pareiškėjos paaiškinimai prieštarauja kitiems tarnybinio patikrinimo metu surinktiems duomenims, todėl jais komisija pagrįstai nesirėmė. 2015 m. balandžio 12 d. atsargų vidinio judėjimo važtaraštis Nr. 4900240659 patvirtina, kad pareiškėjai baigus darbą Šalčininkų kelio poste, aptariami griežtos apskaitos blankai nebuvo nei grąžinti į sandėlį, nei perduoti kitam atsakingam asmeniui, bet pareiškėjai buvo perduoti tolesniam jos, kaip Kenos geležinkelio posto pamainos viršininkės, funkcijų vykdymui. Pareiškėja kvitų perdavimą jai 2015 m. balandžio 12 d. patvirtino savo parašu, taigi jų atžvilgiu ji ir toliau liko atsakingas asmuo. Be to, pareiškėja, kaip materialiai atsakingas asmuo pasirašė 2015 m. liepos 8 d. inventorizavimo apraše – sutikrinimo žiniaraštyje Nr. 20150630VG100764, kuriame patvirtino, kad pas ją yra griežtos apskaitos mokesčių kvitai bei, jog ji atsako už šio turto išsaugojimą. Pareiškėjos paaiškinimus, kad ji, baigusi darbą Šalčininkų kelio poste, kvitus paliko poste esančiame seife, paneigia tarnybinio patikrinimo metu duoti šio posto viršininko A. Ž. ir pamainos viršininko K. P. paaiškinimai. Teismas sprendė, kad komisija tarnybinio patikrinimo metu ištyrė pareiškėjos nurodytas aplinkybes, surinko kvitų apskaitos dokumentus, apklausė asmenis, galinčius žinoti tyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl pareiškėjos argumentus dėl neišsamiai išsiaiškintų nusižengimo aplinkybių atmetė.
  14. Teismas nesutiko su pareiškėjos skundo argumentais, kad darbdavys, priėmęs sprendimą pakeisti jos pareigų atlikimo vietą, neįvykdė pareigos atlikti materialinių vertybių perdavimą, nesudarė jai sąlygų perduoti turimų darbo priemonių, tuo prisiimdamas tolesnę atsakomybę už materialinių vertybių apsaugą. Pareiškėja įtraukta į materialiai atsakingų asmenų, galinčių imti iš ūkio sandėlio turtą ir atsargas, sąrašą bei kvitų perdavimą patvirtino savo parašu, taigi turėjo suvokti, kad jų atžvilgiu yra atsakingas asmuo bei privalo užtikrinti tinkamą jų apsaugą ir naudojimą. Kvitai pareiškėjai buvo išduoti kaip pareigūnei, einančiai pamainos viršininkės pareigas ir turinčiai organizuoti tinkamą muitinės posto pamainos darbą. Pasikeitus pareiškėjos darbo vietai, jos pareigos nesikeitė, funkcijos ir toliau liko tos pačios, o kvitai buvo reikalingi pareiškėjai toliau vykdant pareigas kitame poste. Pareiškėjos paskutinę darbo dieną darbdavys nenurodė kvitų palikti ankstesnėje darbo vietoje, jokie rašytiniai dokumentai dėl kvitų perdavimų kitam atsakingam asmeniui nebuvo surašyti. Taigi pareiškėjai suvokiant, kad ji pasirašytinai yra paėmusi minėtus kvitus bei yra atsakinga už jų apsaugą, nebuvo pagrindo spręsti, jog aptariamus kvitus ji gali palikti, nesurašius dėl to jokio dokumento, ankstesnėje darbo vietoje. Kita vertus, pareiškėjai manant, kad kvitus, pasikeitus jos darbo vietai, ji privalo palikti poste, ji pati jokių perdavimo kitam atsakingam asmeniui įforminimo inicijavimo veiksmų nesiėmė, bet priešingai, pasirašė 2015 m. balandžio 12 d. atsargų vidinio judėjimo važtaraštyje Nr. 4900240659, kuriame patvirtino, kad kvitai jai, kaip atsakingam asmeniui yra perduoti tolesniam Kenos geležinkelio posto pamainos viršininkės funkcijų vykdymui.
  15. Pareiškėja teismo posėdžio metu pateikė Vilniaus TM viršininko 2012 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 3B-171 patvirtintą Vilniaus TM darbo reglamentą, kurio 83–84 punktuose numatyta tvarka, kaip perduodami reikalai, dokumentai, materialinės vertybės muitinės pareigūnus perkeliant į kitas pareigas. Teismas pažymėjo, kad ši tvarka reglamentuoja atvejį, kai muitinės pareigūnas perkeliamas į kitas pareigas, tačiau šiuo atveju pareiškėjos pareigos nesikeitė, o pasikeitė tik jų atlikimo vieta, taigi tam tikri dokumentai (kaip šiuo atveju kvitai) pareiškėjai buvo reikalingi tolesniam jos tapačių funkcijų vykdymui. Ši tvarka nereglamentuoja griežtos apskaitos dokumentų perdavimo tvarkos, nes šie dokumentai turi būti perduodami specialia tvarka. Teismas sprendė, kad bet kokiu atveju, net ir atsakovui nesilaikant šios reikalų, dokumentų, materialinių vertybių perdavimo tvarkos, tai neatleido pareiškėjos nuo pareigos, kol kvitai pasirašytinai neperduoti kitam asmeniui, užtikrinti tinkamą jų apsaugą.
  16. Pagal Inventorizacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719, 9.2 punktą turtas inventorizuojamas, kai keičiasi materialiai atsakingi asmenys, tokiu atveju pagal taisyklių 51 punktą inventorizuojama turto dalis, kuri perduodama vieno materialiai atsakingo arba atsakingo asmens kitam materialiai atsakingam arba atsakingam asmeniui (pagal turto perdavimo ir priėmimo dienos būklę). Pagal šias taisykles atsakovas būtų privalėjęs atlikti inventorizaciją tik tuo atveju, jeigu pareiškėjai išduotų griežtos apskaitos kvitų atžvilgiu būtų keitęsis atsakingas asmuo. Tačiau, pareiškėjos paskutinę darbo dieną Šalčininkų kelio poste atsakingas kvitų atžvilgiu asmuo nesikeitė, todėl jokių inventorizacijos dokumentų, patvirtinančių, kad minėti griežtos apskaitos kvitai buvo perduoti kitam atsakingam asmeniui, nebuvo surašyta.
  17. Teismas konstatavo, kad komisija išsamiai išnagrinėjo tarnybinio nusižengimo aplinkybes ir, nustačiusi pareiškėjai patikėtų kvitų praradimo faktą, Išvadoje pareiškėjos veiksmus teisingai įvertino kaip pareiškėjos pareigybės aprašyme įtvirtintos pareigos užtikrinti griežtos apskaitos blankų apsaugą netinkamą vykdymą, atitinkamai, ir Muitinės įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 7 punkto, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktų reikalavimų pažeidimą.
  18. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad tarnybinio patikrinimo metu išsamiai neišanalizuota jos kaltės forma. Išvadoje, kaip to reikalauja Taisyklių 21 punktas, komisija nustatė konkrečią pareiškėjos kaltės formą (aplaidumą) ir tinkamai tokią išvadą motyvavo. Pareiškėja buvo tinkamai supažindinta su pareiga užtikrinti griežtos apskaitos blankų apsaugą, turi didelę darbo muitinėje patirtį, todėl, pasirašytinai išdavus jai griežtos apskaitos kvitus, turėjo suvokti šių dokumentų pobūdį ir tai, kad privalo imtis visų būtinų priemonių, kad kvitai nebūtų prarasti. Pareiškėja ne kartą raštu patvirtino, kad kvitai yra jai perduoti ir ji atsako už jų išsaugojimą, jai, kaip posto pamainos viršininkei buvo sudarytos techninės ir organizacinės galimybės jai patikėtų dokumentų saugojimui, tokie dokumentai galėjo būti saugomi postuose esančiuose seifuose. Todėl teismas vertino, kad atsakovas pagrįstai nustatė pareiškėjos veiksmuose kaltę (aplaidumą), kaip tarnybinės atsakomybės taikymo sąlygą ir konstatavo, kad atsakovas teisingai įvertino, jog pareiškėjos veiksmuose yra visos tarnybinės atsakomybės taikymo sąlygos.
  19. Pareiškėjai atsakovas skyrė antrąją pagal švelnumą tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Pagal Statuto 37 straipsnio 1 dalį tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į muitinės pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į muitinės pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo. Teismas vertino, kad atsakovas, parinkdamas konkrečią pareiškėjai skirtinos tarnybinės nuobaudos rūšį (papeikimą), neįvertino visų nuobaudos rūšiai parinkti reikšmingų aplinkybių, todėl paskyrė per griežtą nuobaudą. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėja griežtos apskaitos kvitus prarado tyčia. Nors prarasti griežtos apskaitos mokesčių kvitai naudojami renkant valstybės rinkliavas, tačiau tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad dėl jų praradimo kilo ar realiai gali kilti konkrečios neigiamos pasekmės valstybės rinkliavų surinkimo interesams (pvz., kvitai buvo neteisėtai panaudoti ar atsirado reali galimybė juos neteisėtai panaudoti). Pats atsakovas nesiėmė jokių priemonių tam, kad dėl prarastų kvitų nekiltų neigiamų pasekmių, tuo tarpu teismui pateikti duomenys, kad būtent pareiškėja savo sąskaita rūpinosi, kad būtų užkirstas kelias neigiamoms pasekmėms, ji užsakė pranešimą dienraštyje prarastus kvitus laikyti negaliojančiais. Parenkant tarnybinę nuobaudą, neatsižvelgta į reikšmingą aplinkybę, kad pareiškėja neslėpė kvitų praradimo, bet priešingai, apie tai 2015 m. spalio 22 d. tarnybiniu pranešimu pati informavo Vilniaus TM vadovą. Teismas vertino, kad pareiškėjai skiriant papeikimą, nepakankamai atsižvelgta į pareiškėjos veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, t. y. į tai, kad pareiškėja yra ilgametė muitinės pareigūnė, ne kartą skatinta, nuolat tobulina kvalifikaciją. Teismo nuomone, tarnybinių nuobaudų skyrimo tikslai būtų pasiekti pareiškėjai paskiriant švelnesnę nuobaudą – pastabą, todėl skundžiami Departamento įsakymai šiuo aspektu keistini iš dalies tenkinant pareiškėjos skundą.

8III.

9

  1. Pareiškėja D. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr. 1P-1272 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. S.“, 2016 m. sausio 13 d. įsakymą Nr. 1P-33 „Dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 1P-1272 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. S.“, kuriais jai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
  2. Pareiškėja nurodo, kad teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes ir jos kaltę grindė 2015 m. liepos 8 d. inventorizavimo komisijos dokumentais, konkrečiai – 2015 m. balandžio 12 d. atsargų vidinio judėjimo važtaraščiu. Komisijos išvadoje buvo konstatuota, kad atliekant inventorizaciją 2015 m. liepos 8 d. inventorizavimo komisijos nariai griežtos atskaitomybės blankų pas pareiškėją nesutikrino. Pareiškėja teigia teisminio nagrinėjimo metu akcentavusi, kad visus inevtorizavimo dokumentus pasirašė 2015 m. liepos mėnesio pabaigoje, todėl jos kaltė pasireiškė tik tuo, kad neįsigilino į pasirašomų dokumentų turinį ir pasirašydama juos nenurodė pasirašymo datos.
  3. Pareiškėja teigia, kad 2015 m. balandžio 12 d. pakeitus jos pareigų atlikimo vietą, visus dokumentus, skirtus posto pamainos funkcijoms atlikti, paliko seife aplanke, tai patvirtino vietoje jos paskirtas pareigūnas. Pasikeitus pamainų vadovams nebuvo numatytas reikalų ir dokumentų perdavimas. Todėl teismas nepagrįstai pareiškėjos kaltę grindė 2015 m. balandžio 12 d. atsargų vidinio judėjimo važtaraščiu Nr. 4900240659, kurio pareiškėja teigia nepasirašinėjusi, nes buvo sekmadienis, o administracijos darbuotojams nustatytas darbo laikas nuo pirmadienio iki penktadienio. Nei teismas, nei komisija šių svarbių aplinkybių nevertino.
  4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad jos parodymus dėl paliktų daiktų seife paneigia posto viršininko A. Ž. ir pamainos viršininko K. P. paaiškinimai. Minėti asmenys nedirbo poste 2015 m. balandžio 11 d. (šeštadienį) paskutinę pareiškėjos darbo dieną Šalčininkų kelio poste, tai nurodė ir savo paaiškinimuose. Tačiau K. P. 2015 m. lapkričio 19 d. paaiškinimas patvirtina, kad seife buvo rastas aplankas su dokumentais, kuris per Šalčininkų kelio posto vyriausiąjį inspektorių G. K. buvo pareiškėjai grąžintas tik 2016 m. birželio mėnesį.
  5. Pareiškėja teigia, kad teismui pateikti dokumentai patvirtina, jog griežtos apskaitos mokesčių kvitų ji negalėjo panaudoti savo pareigų atlikimui, jie buvo išduoti tik užtikrinti posto pamainos pareigūnų, kuriems suteikta teisė išrašyti mokestinius reikalavimus, darbą. Pareiškėja, baigusi darbą, dokumentus, kurie reikalingi posto pamainos pareigūnams atlikti savo funkcijas, teigia palikusi poste. Vilniaus TM viršininkas, pakeisdamas pareiškėjos pareigų atlikimo vietą, privalėjo atlikti materialinių vertybių perdavimą, tačiau tai nebuvo padaryta. Teismas netinkamai aiškino Inventorizacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719, nuostatas ir konstatavo, kad pagal šias taisykles atsakovas būtų privalėjęs atlikti inventorizaciją tik tuo atveju, jeigu išduotų griežtos apskaitos kvitų atžvilgiu būtų keitęsis atsakingas asmuo, o pareiškėjos atveju, Šalčininkų kelio poste atsakingas kvitų atžvilgiu asmuo nesikeitė. Pareiškėjos nuomone, posto pamainų viršininkų pasikeitimas turi būti vertinamas kaip materialiai atsakingų asmenų pasikeitimas. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad keitėsi posto pamainos viršininkai (keitėsi pareigų atlikimo vietos), kuriems suteikta teisė iš atsakovo ūkio sandėlio gauti materialines vertybes (Vilniaus TM 2012 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 3B-140 1.3 p.), todėl įvertinus tai, turėjo būti pasirašyti ir materialinių vertybių perdavimo dokumentai. Taigi tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai, pareiškėjos kalta veika nebuvo įrodyta, todėl tarnybinė nuobauda paskirta nepagrįstai.
  6. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos D. S. apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismą sprendimą pakeisti ir pareiškėjos skundą atmesti.
  7. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo, kad pareiškėjos argumentai dėl to, kad ji neįsigilino į pasirašomų dokumentų turinį abejotini, nes ji turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, užima vadovaujančias pareigas, todėl iš jos pagrįstai tikimasi, kad ji įsigilins į pasirašomų dokumentų esmę ir turinį, suvoks jų teisines pasekmes.
  8. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad 2015 m. balandžio 12 d., kuomet buvo pasirašytas atsargų vidinio judėjimo važtaraštis Nr. 4900240659, ji negalėjo to padaryti, nes buvo sekmadienis ir nedirbo atsakovų administracija. Atsargų vidinio judėjimo važtaraštyje Nr. 4900240659 užfiksuotas faktinis griežtos apskaitos blankų judėjimas, kurį savo parašais patvirtina perdavęs ir priėmęs asmuo (D. S.), o administracija (A. L.) jau įvykusį faktą priima ir patvirtina savo darbo laiku. Pareiškėjos pareigų atlikimo vieta keitėsi sekmadienį, nes tiek Kenos geležinkelio posto, tiek Šalčininkų kelio posto darbo laikas yra nenutrūkstamas. Muitinės posto pareigūnų, dirbančių suminės darbo laiko apskaitos principu pamainomis po 24 valandas, kaita vyksta ir sekmadieniais, poilsio ir švenčių dienomis, išlaikant nenutrūkstamą muitinės postų darbą. Pareiškėjai faktiškai neperdavus ir nepriėmus griežtos apskaitos blankų, būtų sutrikdytas viso muitinės posto darbas, o duomenų apie sutrikdytą posto darbą 2015 m. balandžio 12 ir 13 dienomis nenustatyta, taigi D. S. faktiškai vidinio judėjimo važtaraštį Nr. 4900240659 pasirašė būtent 2015 m. balandžio 12 d.
  9. Atsakovo Departamento nuomone, teismas, išnagrinėjęs pateiktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog pasikeitus pareiškėjos darbo vietai, jos pareigos nesikeitė, funkcijos ir toliau liko tos pačios, o kvitai buvo reikalingi pareiškėjai toliau vykdant pareigas kitame poste. Pareiškėjos paskutinę darbo dieną darbdavys nenurodė kvitų palikti ankstesnėje darbo vietoje, jokie rašytiniai dokumentai dėl kvitų perdavimo kitam atsakingam asmeniui nebuvo surašyti. Taigi pareiškėjai suvokiant, kad ji pasirašytinai yra paėmusi minėtus kvitus bei yra atsakinga už jų apsaugą, nebuvo pagrindo spręsti, jog aptariamus kvitus ji gali palikti, nesurašius dėl to jokio dokumento ankstesnėje darbo vietoje. Taigi teismas patvirtino, kad materialiai atsakingų asmenų kaita ginčijamu atveju nevyko. Be to, teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja ne kartą raštu patvirtino, kad kvitai yra jai perduoti ir ji atsako už jų išsaugojimą, o jai, kaip posto pamainos viršininkei buvo sudarytos techninės ir organizacinės galimybės jai patikėtų dokumentų saugojimui.
  10. Atsakovas Vilniaus TM atsiliepime į pareiškėjos D. S. apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti bei pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir atsakovas Departamentas.
  11. Atsakovas Departamentas apeliaciname skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjos D. S. skundą atmesti.
  12. Atsakovas nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo vertinimu, kad pareiškėjai paskirta per griežta tarnybinė nuobauda. Skundžiamame teismo sprendime motyvuojama, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad dėl griežtos apskaitos blankų praradimo kilo ar realiai gali kilti konkrečios neigiamos pasekmės valstybės rinkliavų surinkimo interesams (pvz., kvitai buvo neteisėtai panaudoti ar atsirado reali galimybė juos neteisėtai panaudoti). Išvados konstatuojamoje dalyje nurodyta, kad dėl netinkamai atliktų D. S. veiksmų (netinkamo griežtos paskaitos blankų saugojimo) kilusi pasekmė – prarasti jai išduoti griežtos apskaitos mokesčių kvitų blankai. Komisija laikė, jog pats griežtos apskaitos mokesčių kvitų blankų praradimo faktas yra savarankiška neigiama pasekmė, nes akivaizdu, jog muitinės pareigūnai šių dokumentų nebegalės panaudoti pagal paskirtį, o tolesnis jų panaudojimas taip pat yra nežinomas ir nekontroliuojamas, todėl pavojingas. Šios aplinkybės yra akivaizdžios ir todėl visiems žinomos, taigi atskirai tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo nagrinėtos.
  13. Atsakovas teigia, kad teismas kaip tarnybinės nuobaudos skyrimui reikšmingą aplinkybę nurodė faktą, jog D. S. savo sąskaita pasirūpino, užsakydama pranešimą dienraštyje dėl prarastų kvitų laikymo negaliojančiais. Tačiau pateikdama šiuos duomenis pareiškėja neatskleidė, jog šį veiksmą atliko Vilniaus TM vadovybės pavedimu, todėl nepagrįstu laikytinas skundžiamo teismo sprendimo teiginys, jog Vilniaus TM nesiėmė priemonių tam, kad nekiltų neigiamų pasekmių.
  14. Atsakovas nesutinka su teismo sprendime konstatuota aplinkybe, jog D. S. neslėpė kvitų praradimo, bet priešingai, apie tai 2015 m. spalio 22 d. tarnybiniu pranešimu pati informavo Vilniaus TM vadovą. Iš teismui pateiktos tarnybinio patikrinimo medžiagos matyti, kad D. S. jai patikėtų griežtos apskaitos mokesčių kvitų blankų faktiškai nevaldė jau nuo 2015 m. liepos 9 d., atliekant inventorizaciją (inventorizavimo aprašas-sutikrinimo žiniaraštis Nr. 20150630VG100764), nors savo parašu patvirtino, jog visus jai išduotus griežtos apskaitos mokesčių kvitų blankus faktiškai turi. Darytina išvada, kad D. S. laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 9 d. (inventorizacijos atlikimo) iki 2015 m. spalio 22 d. (apie tris mėnesius) neinformavo, todėl slėpė nuo darbdavio, jog nebeturi jai išduotų griežtos apskaitos mokesčių kvitų blankų. Šis faktas, priešingai nei įvertino teismas, negali būti vertinamas pareiškėjos naudai.
  15. Atsakovas teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjai skiriant tarnybinę nuobaudą, nepakankamai atsižvelgta į jos veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo. Priešingai, Išvadoje išsamiai aptarta D. S. tarnyba: nurodyta tarnybos eiga, skatinimai, taip pat nurodytas pareigūnės kvalifikacijos tobulinimo mokymų skaičius. Atsižvelgiant į tarnybinio nusižengimo pobūdį ir išvardintas aplinkybes, pareiškėjai buvo skirta švelnesnė už tarnybinių nuobaudų vidurkį (griežtas papeikimas) tarnybinė nuobauda – papeikimas.
  16. Atsakovas nurodo, kad teismas, parinkdamas švelnesnę tarnybinės nuobaudos rūšį pareiškėjai, ignoravo faktą, jog ji užima vadovaujančias pareigas (Vilniaus TM posto pamainos viršininkė), todėl jai keliami griežtesni atsakomybės reikalavimai.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV.

12

  1. Byloje kilo ginčas dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įsakymų, kuriais pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
  2. Pareiškėjai minėta tarnybinė nuobauda buvo skirta už tai, kad ji neužtikrino jai išduotų griežtos apskaitos mokesčių kvitų tinkamos apsaugos ir laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 8 d. iki 2015 m. spalio 22 d. prarado griežtos apskaitos mokesčių kvitus nuo Nr. 2864597 iki Nr. 2864600.
  3. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą iš dalies patenkino, nusprendė pakeisti skundžiamus Departamento įsakymus ir vietoje tarnybinės nuobaudos – papeikimo, paskirti švelnesnę tarnybinę nuobaudą – pastabą.
  4. Byloje apeliacinius skundus pateikė abi proceso šalys. Pareiškėjos nuomone, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai, pareiškėjos kalta veika nebuvo įrodyta, todėl tarnybinė nuobauda paskirta nepagrįstai, o pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas ir pareiškėjai nepagrįstai paskyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjai buvo paskirta per griežta tarnybinė nuobauda ir prašo pareiškėjos skundą atmesti, t. y. palikti galioti skundžiamais įsakymais paskirtą nuobaudą – papeikimą.
  5. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
  6. Pagal Statuto 2 straipsnio 1 dalį, muitinės pareigūnas – tai statutinis valstybės tarnautojas, tarnaujantis muitinėje ir pagal pareigas turintis viešojo arba vidaus administravimo įgaliojimus pavaldiems ar nepavaldiems asmenims. Statuto 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad muitinės pareigūnai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Už tarnybinius nusižengimus muitinės pareigūnams gali būti skiriama viena iš nuobaudų, numatytų Statuto 34 straipsnio 1 dalyje (pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, perkėlimas į žemesnės kategorijos pareigas, atleidimas iš pareigų). Pagal Statuto 37 straipsnio 1 dalį, tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į muitinės pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į muitinės pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo bei į informaciją, pateiktą Korupcijos prevencijos įstatymo numatytais atvejais ir tvarka.
  7. Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinis nusižengimas – kalta pareigūno veika (veiksmai ar neveikimas), kuria pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (Taisyklių 4 p.). Ar muitinės pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą (Statuto 42 str., Taisyklių 21 p.).
  8. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tarnybinio patikrinimo išvada yra individualaus administracinio akto, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, motyvuojamoji dalis, kurią teismas, nagrinėdamas ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, vertina kaip to akto sudedamąją (motyvuojamąją) dalį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-333-146/2015).
  9. Statuto 16 straipsnio 1 dalis numato, kad muitinės pareigūnų bendrąsias teises ir pareigas nustato Muitinės įstatymas, Valstybės tarnybos įstatymas ir kiti teisės aktai. Pagal Statuto 16 straipsnio 2 dalį, kiekvieno muitinės pareigūno specialiosios teisės ir pareigos nustatomos jo pareigybės aprašyme.
  10. Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kokios šio įstatymo nuostatos be išlygų taikomos statutiniams valstybės tarnautojams, įskaitant ir Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnį, kuriame numatytos valstybės tarnautojų bendrosios pareigos: laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 d. 1 p.); tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (1 d. 4 p.); laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (1 d. 6 p.).
  11. Departamento generalinio direktoriaus 2015 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1B-413 patvirtinto Vilniaus TM posto pamainos viršininko pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.28 punkte nustatyta šias pareigas einančio pareigūno pareiga užtikrinti patikėtų materialinių vertybių ir griežtos apskaitos blankų apskaitą ir apsaugą (I t., b. l. 61–64).
  12. Byloje nustatyta, kad pareiškėja prarado (neišsaugojo) 4 vnt. jai perduotų griežtos apskaitos mokesčių kvitų blankus nuo Nr. 2864597 iki Nr. 2864600. Minėti prarasti griežtos apskaitos dokumentai pareiškėjai buvo išduoti pasirašytinai 2014 m. gruodžio 18 d. atsargų išdavimo važtaraščiu Nr. 4900230314 (I t., b. l. 60), o kitų duomenų, kad minėti kvitai perduoti kitiems asmenims jų pareigų vykdymui ar panaudoti Įmokų grynais pinigais priėmimo muitinės įstaigose instrukcijos, patvirtintos Departamento generalinio direktoriaus 2010 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 1B-501, nustatyta tvarka, nėra. Nors pareiškėja teigia, kad ji paliko mokesčių kvitų blankus Šalčininkų kelio posto seife, nes jie buvo reikalingi kitos pamainos darbui, Pareigybės aprašymo, Šalčininkų kelio posto vidaus darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Vilniaus TM viršininko 2011 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 3B-37 (II t., b. l. 1–7), 23 punkto nuostatos patvirtina, kad posto pamainos viršininkas organizuoja ir vadovauja posto pamainai, jis nėra atsakingas už kitų posto pamainų darbo organizavimą ir jam nenumatyta teisė keičiantis pamainoms perduoti asmeniškai išduotus griežtos atskaitomybės mokesčių kvitų blankus, pasibaigus pamainai, surinkti pareigūnų asmeninio naudojimo spaudai ir antspaudai padedami saugoti pamainos seife. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėja, neišsaugodama jai patikėtų 4 vnt. griežtos apskaitos mokesčių kvitų, pažeidė Pareigybės aprašymo 7.28 punktą. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs išsamų ir visapusišką byloje esančių įrodymų vertinimą, pagrįstai atmetė pareiškėjos skundo argumentus dėl darbdavio atsakomybės, jos teigimu, netinkamai užtikrinus jai patikėtų materialinių vertybių perdavimą keičiantis jos darbo atlikimo vietai.
  13. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, kad tam, jog valstybės tarnautojas būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, jog valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Tam būtinas ir kitas nusižengimo sudėties elementas – valstybės tarnautojo kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, privalo patikrinti, ar darbdavys aiškinosi kaltės klausimą ir ar ją (kaltę) nustatė teisingai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-1836/2008; 2004 m. liepos 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A4-678/2004). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nustatęs, kad pareiškėja savo veiksmais pažeidė Pareigybės aprašymo 7.28 punktą, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad atsakovas pareiškėjos veiksmuose pagrįstai nustatė kaltę, kuri pasireiškė aplaidumu. Atsakovo nustatytos tarnybinio nusižengimo aplinkybės, nustatyta kaltės forma, tarnybinio nusižengimo sudėtis išsamiai išdėstyti Išvadoje, surašytoje atsakovui atlikus tarnybinį patikrinimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios intancijos teismo išdėstytiems motyvams šiuo aspektu ir jų nekartoja.
  14. Vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimu sušvelnintą pareiškėjai paskirtą tarnybinę nuobaudą, pirmiausia pastebėtina, kad teismas pats savaime neskiria tarnybinių nuobaudų valstybės tarnautojams, o tik patikrina jų paskyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, bei gali pakeisti paskirtą tarnybinę nuobaudą švelnesne (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2051/2011). Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendruosius tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principus (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012). Todėl teismas, nustatęs, kad paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta bei bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą, švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-649/2013).
  15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas skundžiamais įsakymais pareiškėjai paskirtą nuobaudą – papeikimą, švelnesne – pastaba, tinkamai įvertino svarbias byloje nustatytas aplinkybes, pvz., tai, kad pareiškėja rūpinosi, jog būtų užkirstas kelias neigiamoms pasekmėms ir užsakė bei apmokėjo pranešimą dienraštyje dėl prarastų mokesčių kvitų blankų laikymo negaliojančiais (II t., b. l. 47–52). Teismas atsižvelgė į pareiškėją charakterizuojančias aplinkybes bei jos veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, vertino, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo tikslai būtų pasiekti pareiškėjai paskiriant švelnesnę nuobaudą. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu bylą išnagrinėjo netinkamai, tarnybinė nuobauda – pastaba, laikytina atitinkančia teisingumo ir protingumo kriterijus.
  16. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir visapusiškai, teisės normas taikė tinkamai, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjos ir atsakovo apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

13Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

14Pareiškėjos D. S. ir atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinius skundus atmesti.

15Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai