Byla 2A-410/2007

1Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Gintaro Pečiulio (kolegijos pranešėjas) ir Vinco Versecko, sekretoriaujant Jūratei Lajauskienei, dalyvaujant: ieškovo atstovei Kristinai Palienei, atsakovo atstovei adv. Sonatai Žukauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. balandžio 16 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-704-378/2007 pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Vytauto parkas“, valstybės įmonės Registrų centras Kauno filialui, tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Kauno apskrities viršininko administracijai dėl nuosavybės teisių gynimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Kauno miesto savivaldybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 1.136, 1.137, 1.138, 4.95 straipsniais, Kauno miesto apylinkės teisme pareiškė ieškinį atsakovams UAB „Vytauto parkas“, VĮ Registrų centro Kauno filialui, tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau –Vyriausybė) bei Kauno apskrities viršininko administracijai (toliau – KAVA), kurį patikslinusi prašė: a) išreikalauti 12 000 kv. m. ploto aikštelę, ( - ) , esančią Jonavos g. 7, Kaune, iš svetimo neteisėto UAB „Vytauto parkas“ valdymo; b) panaikinti 12 000 kv. m. ploto aikštelės, ( - ) , esančios Jonavos g. 7, Kaune, teisinę registraciją, pagal kurią aikštelė registruota UAB „Vytauto parkas“ nuosavybės teise; c) pripažinti Kauno miesto savivaldybei teisę VĮ Registrų centro Kauno filiale įregistruoti daiktines nuosavybės teises į 12 000 kv. m. ploto aikštelę, ( - ) , esančią Jonavos g. 7, Kaune.

4Ieškovas nurodė, kad VĮ Registrų centro Kauno filialas 2004 m. gegužės 17 d. sprendimu netenkino prašymo įregistruoti jo nuosavybės teisę į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Jonavos g. 7, Kaune, nes Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. sausio 2 d. sprendimu aikštelė buvo įregistruota atsakovo UAB „Vytauto parkas“ nuosavybės teise. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2004 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. 155 panaikino aikštelės teisinę registraciją, atliktą UAB „Vytauto parkas“ vardu. Ieškovas dar kartą kreipėsi dėl aikštelės teisinės registracijos. 2004 m. liepos 1 d. buvo įregistruotos jo nuosavybės teisės į šį turtą, tačiau VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2004 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. 232 teisinę registraciją panaikino, nurodydama, jog yra įsiteisėjęs Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. sausio 2 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-883/2004 (buvęs Nr. 2-16597/2003). Ieškovo prašymu atnaujinus tos bylos procesą, Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 7 d. nutartimi buvo panaikintas to paties teismo 2004 m. sausio 2 d. sprendimas, o UAB „Vytauto parkas“ ieškinys paliktas nenagrinėtas. Nepaisant to, liko nepanaikintos teisinės pasekmės, kurias sukėlė šis teismo sprendimas, tai yra ginčo aikštelė UAB „Vytauto parkas“ užsakymu buvo suformuota kaip savarankiškas turtinis objektas, turintis atskirą unikalų numerį.

5Ieškovo įsitikinimu, jam pripažintinos nuosavybės teisės į ginčo aikštelę. Ieškovas nebuvo perdavęs aikštelės tuometinei Kauno savivaldybės įmonei (SĮ) „Vytauto parkas“, todėl ši įmonė negalėjo privatizuoti aikštelės akcionuojant įmonės įstatinį kapitalą ir dalį jo privatizuojant viešo akcijų pasirašymo būdu. SĮ „Vytauto parkas“ buvo nauja, iš valstybės lėšų įsteigta, bet ne iš biudžetinio padalinio Vytauto kultūros ir poilsio parko reorganizuota įmonė. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad paties atsakovo teigimu, jis teisėtu aikštelės, esančios Jonavos g. 7, Kaune, savininku tapo tik 2005 m. liepos 11 d. SĮ „Vytauto parkas“ 1992 m. liepos 8 d. viešo akcijų pasirašymo sutartyje jokių duomenų apie ginčo aikštelę nėra. 1992 m. spalio 29 d. perdavimo-priėmimo aktas neįrodo, kad ginčo aikštelė buvo perduota įsteigtai UAB „Vytauto parkas“.

6Ieškovas pažymėjo, kad 1995 m. kovo 14 d. priėmimo-perdavimo aktu–važtaraščiu jo nuosavybėn buvo perduotos Kauno miesto gatvės, tarp jų ir Jonavos gatvė, su visais joms priklausančiais statiniais. Nuo perdavimo momento tiek Jonavos gatvė, tiek šalia jos esančios automobilių stovėjimo aikštelės, kurios nebuvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre kitų asmenų nuosavybės teise ar nebuvo įrengtos kitiems asmenims išnuomotuose valstybinės ar privačios žemės sklypuose, tapo ieškovo nuosavybe. Ginčo aikštelė buvo įrengta ne kaip atskiras objektas, o kaip gatvės dalis, kuri yra neatsiejamai susijusi su Jonavos gatve. Aikštelė priklausė Kauno miesto Vykdomojo komiteto Komunalinio ūkio valdybai, kuri perdavė ją į Vytauto kultūros ir poilsio parko balansą, bet ne į įstatinį kapitalą. Be to, aikštelė, esanti Jonavos gatvėje, visą laiką buvo ir yra viešo naudojimo objektas, kur būsimi vairuotojai mokėsi vairuoti automobilius. Kadangi ginčo aikštelės savininkas yra ieškovas, bet ji yra įregistruota atsakovo UAB „Vytauto parkas” vardu, aikštelė yra neteisėtame atsakovo valdyme.

7Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. kovo 1 d. sprendimu ieškovo Kauno miesto savivaldybės ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą, 2006 m. liepos 5 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 1 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. vasario 26 d. nutartimi panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 1 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2006 m. liepos 5 d. nutartį bei perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmąja instancija Kauno apygardos teismui. Teismas konstatavo, kad bylą išnagrinėjęs Kauno miesto apylinkės teismas pažeidė rūšinio teismingumo taisykles, nustatytas CPK 27 straipsnio 1 punkte, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Kasacinis teismas pažymėjo, jog nagrinėjant bylą iš naujo būtina patikrinti, kam nuosavybės teise priklauso ginčo aikštelė.

8Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo, 2007 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškovo Kauno miesto savivaldybės ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 4 500 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui UAB „Vytauto parkas“.

9Teismas konstatavo, kad atsakovo UAB „Vytauto parkas“ nuosavybės teisė į ginčo aikštelę yra įregistruota teismo sprendimo pagrindu. Įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. vasario 28 d. sprendimu nustatyta, jog privatizavimo dokumentai yra pakankami UAB „Vytauto parkas“ nuosavybės teisei į ginčo aikštelę, esančią Jonavos g. 7, Kaune, patvirtinti bei daiktinei teisei nekilnojamojo turto registre įregistruoti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. birželio 23 d. nutartimi minėtas teismo sprendimas nėra pakeistas, nė vienas sprendimo motyvas nėra pašalintas ar laikytas nepagrįstu, o privatizavimo sandoris pripažintas dokumentu, patvirtinančiu UAB „Vytauto parkas“ nuosavybės teisę į ginčo nekilnojamąjį daiktą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusiais administracinių teismų sprendimais jau yra nustatyti faktai, jog ginčo aikštelė nuosavybės teise priklauso atsakovui UAB „Vytauto parkas“, jog šią teisę patvirtina privatizavimo sandoris. Teismas sprendė, kad nurodytų faktų paneigimas būtų įmanomas tik pareiškus ieškinį dėl paties privatizavimo sandorio nuginčijimo.

10Atsižvelgdamas į tai, kad administraciniai teismai privatizavimo sandorio, kuriuo atsakovas grindžia savo nuosavybės teises, plačiau neanalizavo, ir vadovaudamasis kasacinio teismo nurodymais šioje byloje, teismas vertino šalių pateiktus įrodymus ir padarė išvadas dėl ginčo aikštelės priklausomumo nuosavybės teise vienai ar kitai bylos šaliai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Kauno miesto Vykdomojo komiteto 1990 m. vasario 1 d. potvarkiu Nr. 32p Komunalinio ūkio valdybai priklausanti aikštelė prie A. Meskupo (šiuo metu – Jonavos) gatvės, kurios balansinė vertė – 126 400 rublių, nuo 1990 m. vasario 15 d. buvo perduota į Vytauto kultūros ir poilsio parko balansą organizuoti ir vykdyti kilnojamų cirkų ir „Lunaparkų“ pasirodymus. Turto priėmimo-perdavimo iš vienos valstybinės įmonės balanso į kitos valstybinės įmonės balansą metu galiojo 1964 m. CK 98, 99 straipsniai (Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1983 m. lapkričio 30 d. įsako redakcija), pagal kuriuos ginčo turto savininkas buvo valstybė. Teismo įsitikinimu, aikštelė nuosavybės teise priklausė valstybei, o Vytauto kultūros ir poilsio parkas bei vėliau SĮ „Vytauto parkas“ ją valdė operatyviojo tvarkymo teise. Valstybinio turto perdavimo aktai bei jų priedai patvirtina konkretaus turto perdavimą konkrečiai įmonei. Priėmimo-perdavimo aktu nebuvo perduodama ir perimama nuosavybės teisė, nes turto savininku ir toliau liko valstybė. Teismo manymu, nagrinėjamos bylos esmę sudaro faktų konstatavimas, ar valstybei priklausantį turtą – asfaltuotą aikštelę privatizavo atsakovas, ar ji toliau išliko valstybės nuosavybe.

11Ieškovas nuosavybės teisę į ginčo aikštelę grindė 1995 m. kovo 14 d. priėmimo–perdavimo aktu-važtaraščiu. Teismas nelaikė pagrįstu ieškovo argumento, kad ginčo aikštelė buvo Jonavos gatvės priklausinys, todėl esą kartu su Jonavos gatve buvo perduota Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn. 1995 m. kovo 14 d. akto surašymo metu galiojo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. I-713 redakcija, kurios 3 straipsnis reglamentavo valstybės turto, priskiriamo savivaldybių nuosavybėn, sudėtį. Šio straipsnio 3 dalis numatė, kad į šią sudėtį įeina vietinės reikšmės keliai ir gatvės su visais priklausančiais statiniais. Įstatymo norma nurodė išsamų ir baigtinį gatvėms priklausančių statinių sąrašą, į kurį aikštelės nebuvo įtrauktos. Teismas konstatavo, kad ieškovo nurodyta teisės norma – Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo Nr. VIII-546, priimto 1997 m. gruodžio 2 d., 3 straipsnio 3 dalies „a“ punktas, kuriuo prie gatvėms ir keliams priklausančių statinių papildomai priskirtos automobilių parkavimo ir saugojimo aikštelės, ginčo santykiams negali būti taikomas, nes 1995 m. kovo 14 d. priėmimo-perdavimo akto–važtaraščio sudarymo metu dar negaliojo. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovo nurodyta įstatymo norma taikoma tik automobilių parkavimo ir saugojimo aikštelėms, tuo tarpu ginčo objektas šio statuso neturi. Teismo manymu, 1995 m. kovo 14 d. priėmimo–perdavimo aktu-važtaraščiu ginčo aikštelė ieškovui nebuvo ir negalėjo būti perduota. Byloje esantys įrodymai patvirtina faktą, jog asfaltuota aikštelė, esanti Jonavos g. 7, Kaune, 1992 m. liepos 8 d. privatizavimo sandorio pagrindu jau buvo perduota atsakovui ir buvo UAB „Vytauto parkas“ nuosavybė.

12SĮ „Vytauto parkas“ privatizuota 1992 m. liepos 8 d., pasirašant viešo akcijų pasirašymo sutartį Nr.169. Pagal viešo akcijų pasirašymo sutartį, 1992 m. spalio 29 d. perdavimo - priėmimo aktu SĮ „Vytauto parkas“ perdavė, o UAB „Vytauto parkas“ priėmė įmonės turtą ir įsipareigojimus. Akte nurodyta, jog turto perdavimas vykdomas pagal priedą Nr.1, taip pat pažymėta, kad materialinės vertybės patikrintos ir yra materialiai atsakingų asmenų žinioje (akto 6 punktas). Teismas nesutiko su ieškovo teiginiais, jog minėtas aktas neįrodo, kad ginčo aikštelė buvo perduota atsakovui. Byloje yra pateiktas Perskaičiuotos pagrindinių priemonių likutinės vertės apyrašas, kuriame įtraukta ir asfaltuota aikštelė, esanti Jonavos gatvėje, taip pat pateiktas 1992 m. spalio 1 d. SĮ „Vytauto parkas“ materialinių vertybių inventorizacijos apyrašas, kurio 66 punkte įrašyta asfaltuota aikštelė, esanti A. Meskupo g. Iš 1992 m. spalio 1 d. priėmimo–perdavimo akto Nr. 11 turinio matyti, jog SĮ „Vytauto parkas“ direktorius perdavė UAB „Vytauto parkas“ steigėjai D. G. pagrindines priemones, tarp jų asfaltuotą aikštelę A. Meskupo gatvėje. Teismas sutiko su atsakovo atstovės teigimu, jog šis aktas ir yra tas aktas, kuris minimas 1992 m. spalio 29 d. perdavimo–priėmimo akte, tik klaidingai įvardintas priedu Nr.1, o ne Nr.11. Tokią išvadą suponuoja priėmimo-perdavimo akto surašymo data bei tai, kad turtą SĮ „Vytauto parkas“ direktorius perduoda įmonės steigėjai D. E. G. , kuri yra nurodyta ir jau minėtame 1992 m. spalio 29 d. akte. Tai, kad ginčo aikštelė buvo privatizuota pasirašant viešo akcijų pasirašymo sutartį dėl SĮ „Vytauto parkas“ privatizavimo, o šio sandorio pasėkoje ji perduota atsakovo nuosavybėn, patvirtina visa tolesnė faktinė situacija: ieškovas aikštelės niekada nevaldė, ja nesinaudojo, o vieninteliu turto valdytoju ir naudotoju buvo atsakovas. Aplinkybę, jog ieškovas anksčiau pripažino UAB „Vytauto parkas“ savininko teises, netiesiogiai patvirtina Kauno miesto valdybos 1993 m. liepos 12 d. potvarkis Nr.870-v, kurio 2.2 punktu leista išnuomoti atsakovui žemės sklypą, ant kurio yra ginčo aikštelė, bet ne pačią aikštelę kaip statinį. Teismas sprendė, kad atsakovas UAB „Vytauto parkas“ nuosavybės teisę į ginčo aikštelę įgijo privatizavimo sandorio – viešo akcijų pasirašymo sutarties pagrindu. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neginčija turto privatizavimo sandorio, todėl jo pagrindu atlikta teisinė registracija negali būti panaikinta. Kadangi ieškovas nenuginčijo ginčo aikštelės registracijos duomenų įstatymo nustatyta tvarka, jie laikytini teisingais ir išsamiais.

13Apeliaciniu skundu ieškovas Kauno miesto savivaldybė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. balandžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo patikslintą ieškinį patenkinti. Ieškovas nurodo, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, neišsiaiškino ir neištyrė byloje pateiktų įrodymų bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Ieškovas skundą grindžia šiais argumentais:

141. Teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 26 d. nutartyje suformuotų išaiškinimų dėl prejudicinę galią turinčių faktinių aplinkybių, res judicata taisyklės taikymo. Teismas pažeidė CPK 362 straipsnio 2 dalį, pagal kurią kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą.

152. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. birželio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A8-746-05 konstatavo, kad aikštelę Jonavos gatvėje 1982 metais pastatė bei eksploatavo tuometinės valdžios institucijos, o jos savininku buvo valstybė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentavo, kad administracinės bylos nagrinėjimo ribas sudaro tik VĮ Registrų centro Kauno filialo atsisakymo įregistruoti UAB „Vytauto parkas“ nuosavybės teises į aikštelę dėl to, kad nepateikti aikštelės statybos (suformavimo) teisėtumą patvirtinantys dokumentai, pagrįstumas. Suinteresuoto asmens administracinėje byloje Kauno miesto savivaldybės skundo argumentai, kuriais buvo ginčijama pareiškėjo nuosavybės teisė į ginčo aikštelę, tos bylos nagrinėjimo aspektu negalėjo būti vertinami, nes tai nesudarė bylos nagrinėjimo dalyko, be to, tokių ginčų sprendimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 26 d. nutartyje konstatuota, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pašalino iš Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo prejudicinius faktus, taip pat motyvus, jog UAB „Vytauto parkas“ pateikti dokumentai buvo pagrindas pripažinti nuosavybės teisę į ginčo aikštelę.

163. Teismas nepagrįstai vadovavosi Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. vasario 28 d. sprendime nustatytais faktais, jog UAB „Vytauto parkas“ įgijo nuosavybę į ginčo aikštelę privatizavimo sandorio pagrindu. Teismas netinkamai aiškino res judicata taisyklę bei netinkamai taikė CPK 279 straipsnio 4 dalį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 26 d. nutartyje išdėstytą išaiškinimą, administracinių teismų nustatyti faktai dėl aikštelės įgijimo prejudicinės galios neturi, todėl nelaikytina, kad ieškovas iš naujo bando ginčyti teismo nustatytus faktus.

174. Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn (Žin. 1995, Nr. 1-1) 3 straipsnio 3 punkto 3 papunktį, neįsigilino į šios normos prasmę. Vien aplinkybė, kad aikštelės, kaip gatvių priklausiniai, buvo įvardinti tik Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 1998 m. redakcijoje, dar nereiškia, jog galiojant ankstesnei įstatymo redakcijai, aikštelės negalėjo būti laikomos gatvių priklausiniais ir negalėjo būti perduodamos kartu su gatvėmis. 1995 m. kovo 14 d. priėmimo-perdavimo aktu-važtaraščiu Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn buvo perduotos Kauno miesto gatvės, tarp jų ir Jonavos gatvė, su visais priklausančiais statiniais, todėl nuo perdavimo momento, tiek Jonavos gatvė, tiek šalia jos esančios automobilių parkavimo aikštelės tapo Kauno miesto savivaldybės nuosavybe. Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo (Žin. 1998, Nr. 5-113) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės jų nuosavybėn priskirtą, bet dar neperduotą valstybės turtą, valdo patikėjimo teise, todėl net ir nesant jokių dokumentų, visas įstatyme nurodytas savivaldybių nuosavybėn priskiriamas valstybės turtas yra valdomas savivaldybių patikėjimo teise. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Nepagrįsta teismo išvada, kad nurodyti teisės aktai netaikomi, nes ginčo objektas neturi automobilių stovėjimo aikštelės statuso. Ginčo aikštelė bylos nagrinėjimo metu visą laiką buvo infrastruktūros teritorijoje, o automobilių stovėjimo aikštelės yra vienas iš infrastruktūros objektų.

185. Aikštelė buvo statyta kartu su Jonavos gatve ir su ja yra susieta įvažiavimu. Teismas nepagrįstai netaikė CK 4.14 straipsnio 1 dalies, kuri nustato, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas. Teismas turėjo svarstyti, ar ginčo aikštelė nepriskirtina prie Jonavos gatvės priklausinių, tačiau to nepadarė.

196. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad SĮ „Vytauto parkas“ įstatinio kapitalo vertė buvo 123 000 rublių, gi pačios aikštelės vertė – 126 400 rublių, todėl ji negalėjo būti įtraukta į privatizavimo programą. Teismas netyrė šios aplinkybės, apsiribodamas konstatavimu, kad privatizavimo sandoris – viešo akcijų pasirašymo sutartis Nr. 169 patvirtina, jog ginčo aikštelė buvo perduota UAB „Vytauto parkas“, nors tokių duomenų pačioje sutartyje nėra.

207. Teismas nepagrįstai sprendė, kad aikštelė atsakovui buvo perduota 1992 m. spalio 29 d. perdavimo aktu, kadangi akto 1 punkte nurodyta, jog bendrovė priima įmonės turtą ir įsipareigojimus pagal priedą Nr. 1. Toks priedas nėra išlikęs. Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 3 d. sprendimu nustatyta, kad tokio priedo nėra. Teismas nepagrįstai sprendė, kad 1992 m. spalio 1 d. priėmimo - perdavimo aktas ir yra trūkstamas dokumentas pagal viešo akcijų pasirašymo sutartį Nr. 169. Teismas tokią išvadą padarė remdamasis prielaidomis, jog atitinka akto pasirašymo data ir klaidingai nurodytas Nr. 11, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų tokią išvadą.

218. Teismas nepagrįstai vadovavosi paties atsakovo sudarytais inventorizacijos aktais ir pagrindinių priemonių sąrašais, kurių likutinės vertės nurodytos balansuose. Šie sąrašai vertintini kritiškai, nes turto inventorizacijos sąrašuose nurodomas ne visas įmonei nuosavybės teise priklausęs turtas, o vietoj jo buvo įrašomas Kauno miesto savivaldybei priklausantis turtas.

22Atsakovas UAB „Vytauto parkas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:

231. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 26 d. nutartyje suformuotais išaiškinimas ir iš naujo sprendė, kam nuosavybės teise priklauso ginčo aikštelė.

242. Teismas pagrįstai vertino ir sprendė, kad 12 000 kv. m. ploto aikštelė, esanti Jonavos g. 7, Kaune, yra įregistruota UAB „Vytauto parkas“ vardu pagal Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. vasario 28 d. sprendimą. Ieškovas, reikalaudamas iš atsakovo ginčo aikštelės, siekia paneigti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. spalio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-935/2003 konstatavo, kad nagrinėjant civilinę bylą prejudicinę reikšmę turi ir teismo sprendimas, priimtas administracinėje byloje.

253. Ieškovo pateiktas 1995 m. kovo 14 d. priėmimo-perdavimo aktas - važtaraštis patvirtina tai, kad Kauno miesto savivaldybei buvo perduotos gatvės, bet ne ieškinyje nurodytas statinys, kuris buvo UAB „Vytauto parkas“ nuosavybė. Apeliantas netinkamai aiškina Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“. Perduodamų statinių sąvoka yra aiškiai detalizuota įstatyme ir negali būti aiškinama plečiamai.

264. Statinys – aikštelė yra įregistruota kaip atskiras nuosavybės objektas, todėl negali būti laikoma gatvės priklausiniu. Ji yra naudojama kultūrinei veiklai, o ne kaip automobilių stovėjimo aikštelė.

275. Ieškovas kreipėsi į VĮ Registrų centrą ir prašė įregistruoti nuosavybės teises į ginčo aikštelę 1995 m. kovo 14 d. akto pagrindu. Atsisakius įregistruoti nuosavybės teises, ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, o vėliau skundo atsisakė ir 2005 m. rugsėjo 14 d. nutartimi byla buvo nutraukta.

28Atsakovas VĮ Registrų centro Kauno filialas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą atsakovo VĮ Registrų centras atžvilgiu palikti nepakeistą. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:

291. Sprendimas atsakovui VĮ Registrų centras yra pagrįstas ir teisėtas, kadangi teismas teisingai įvertino atsakovo veiksmus registruojant ginčo aikštelę pagal pateiktus dokumentus – Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. vasario 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-175-406/2005.

302. Teismas teisingai sprendė, kad reikalavimas panaikinti aikštelės teisinę registraciją UAB „Vytauto parkas“ vardu neatitinka įstatymų reikalavimų. Teismine tvarka teisinė registracija gali būti panaikinta tik nurodant jos neteisėtumą. Šiuo atveju teisinė registracija atlikta pagrįstai.

313. Apeliantas nenurodo jokių aplinkybių, kokiais veiksmais VĮ Registrų centras pažeidė jo teises, dėl kokios priežasties VĮ Registrų centras byloje laikytinas atsakovu.

32Apeliacinis skundas atmestinas. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė reikšmingas bylos aplinkybes, objektyviai įvertino joje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl atmesdamas ieškinį priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

33Vykdydamas kasacinio teismo 2007 m. vasario 26 d. nutarties šioje civilinėje byloje nurodymus pirmosios instancijos teismas sprendė dėl ginčo aikštelės priklausomumo vienai ar kitai bylos šaliai ir vadovaudamasis pateiktų įrodymų visumos faktiniu bei teisiniu įvertinimu padarė pagrįstas išvadas, kad teisėtu ginčo aikštelės savininku yra atsakovas. Darydamas tokias išvadas pirmosios instancijos teismas rėmėsi nustatytais faktais, jog ginčo aikštelę atsakovas įgijo valstybinio turto privatizavimo sandorio pagrindu, t. y. akcionuojant buvusios Kauno miesto savivaldybės įmonės (SĮ) „Vytauto parkas“ patikėjimo teise valdytą valstybinį kapitalą. Ieškovas tvirtina, kad aikštelė Jonavos g. 7, Kaune, nebuvo įtraukta į SĮ „Vytauto parkas“ privatizavimo programą. Šis teiginys grindžiamas tuo, jog prieš SĮ „Vytauto parkas“ privatizavimą viešo akcijų pasirašymo būdu, šios įmonės viso įstatinio kapitalo vertė buvo 123 000 rb., o ginčo aikštelės vertė sudarė net 126 400 rb. Nurodydamas tokias turtinių vienetų vertes apeliantas remiasi SĮ „Vytauto parkas“ įstatais, įregistruotais 1991 m. kovo 5 d. (t. 1, b. l. 103-108) ir SĮ „Vytauto parkas“ perskaičiuotų pagrindinių priemonių likutinės vertės apyrašu, sudarytu 1991 m. balandžio 1 d. (t. 1, b. l. 96-102). Patikslinant apeliantą tikslinga pastebėti, kad šiame apyraše įrašytos asfaltuotos aikštelės, esančios Jonavos gatvėje, pradinė vertė, sudaranti 126 400 rb., yra fiksuojama pagal jos perdavimo naudoti SĮ „Vytauto parkas“ laiką – 1990 m. vasario mėnesį, o likutinė vertė apyrašo sudarymo momentu sudarė mažesnę sumą - 120 854,20 rb. Ieškovo teiginiai apie tai, kad ginčo aikštelė nebuvo įtraukta į SĮ „Vytauto parkas“ privatizuojamo įstatinio kapitalo sudėtį, laikytini nepagrįstais. Sprendžiant, ar aikštelė buvo ar nebuvo privatizuojamo kapitalo sudėtyje negalima remtis duomenimis apie įstatinio kapitalo ir pagrindinių priemonių vertes, kurios fiksuojamos SĮ „Vytauto parkas“ įstatuose ir minėtame likutinės vertės apyraše jau vien todėl, kad įstatai įregistruoti bei apyrašas sudarytas dar prieš metus iki SĮ „Vytauto parkas“ privatizavimo viešai pasirašant akcijas pradžios. Apeliantas nutyli aplinkybę, kad privatizuojant SĮ „Vytauto parkas“, šios įmonės turtas turėjo būti ir buvo perkainotas, atitinkamai perskaičiuojant pagrindinių priemonių likutinę vertę. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas (pradinėje įstatymo redakcijoje) privatizavimo objektas yra perkainojamas (perskaičiuojant pagrindinių priemonių likutinę vertę). Privatizavimo objektų perkainojimas (įstatinio kapitalo dydžio perskaičiavimas) turėjo būti atliekamas pagal taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 147. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad privatizuojant SĮ „Vytauto parkas“ šios įmonės įstatinio kapitalo dydis buvo perkainotas (įmonės valdomų pagrindinių priemonių likutinė vertė perskaičiuota). 1992 m. birželio 30 d. buvo įregistruotas SĮ „Vytauto parkas“ įstatinio kapitalo padidinimas iki 2678 tūkst. rublių (t. 1, b. l. 92). Byloje nėra duomenų, kad toks kapitalo padidėjimas būtų įvykęs ne dėl jo perkainojimo, o dėl kitų priežasčių. Duomenų apie privatizuojamą objektą kortoje (t. 1, b. l. 109) nurodoma privatizuojamos SĮ „Vytauto parkas“ perskaičiuota pagrindinių priemonių likutinė vertė – 2489,0 tūkst. rb., o visas įstatinis kapitalas – 2673 tūkst. rb. Čia taip pat fiksuojama, kad visą privatizuojamos SĮ „Vytauto parkas“ įstatinį kapitalą sudaro valstybinis kapitalas. Analogiški duomenys apie privatizuojamos SĮ „Vytauto parkas“ įstatinio kapitalo dydį ir jo struktūrą fiksuojami ir 1992 m. gegužės mėn. Kauno m. privatizavimo informaciniame biuletenyje Nr. 3 (t. 3, b. l. 20-21). Išdėstytos aplinkybės rodo, kad nėra jokio pagrindo remtis apeliaciniame skunde nurodytais SĮ „Vytauto parkas“ įstatinio kapitalo dydžiu ir į jo sudėtį įeinančios ginčo aikštelės pradine verte, fiksuojamais dar iki šios įmonės parengimo privatizuoti (iki kapitalo perskaičiavimo). Atkreiptinas dėmesys, jog ir pirmosios instancijos teismo sprendime pažymėta, kad pagal galiojusių teisės aktų reikalavimus privatizavimo objektai turėjo būti perkainojami (perskaičiuojamos pagrindinių priemonių likutinės vertės), todėl negalima sutikti su apelianto teiginiais, kad teismas aukščiau išdėstytų aplinkybių visiškai netyrė ir neanalizavo, apsiribodamas konstatavimu, jog vien tik privatizavimo sandoris – viešas akcijų pasirašymas patvirtina aikštelės perdavimą atsakovui. Neaišku, kuo remdamasis apeliantas pastebi, jog duomenų apie ginčo aikštelės perdavimą atsakovui nėra pačioje viešo akcijų pasirašymo sutartyje. Privatizuojamos SĮ „Vytauto parkas“ 1992 m. liepos 8 d. viešo akcijų pasirašymo sutartis Nr. 169 užpildyta pagal Valstybinio turto privatizavimo skelbiant viešą akcijų pasirašymą nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 229, 1 priede pateiktą formą, kurioje nėra reikalavimo nurodyti konkretų turtą, perduodamą į privatizuotos viešai pasirašant akcijas įmonės kapitalą.

34Privatizuotos SĮ „Vytauto parkas“ patikėjimo teise valdytas valstybės turtas ir įmonės įsipareigojimai, akcionavus šios įmonės valstybinį kapitalą, buvo perduoti naujam juridiniam asmeniui UAB „Vytauto parkas“. Šį juridinį faktą patvirtina 1992 m. spalio 29 d. surašytas turto perdavimo – priėmimo aktas, pasirašytas Kauno m. savivaldybės įmonės „Vytauto parkas“ direktoriaus M. B. , iš vienos pusės, ir UAB „Vytauto parkas“ steigėjos D. E. G. , revizoriaus G. B. bei vyr. buhalterės K. M. , iš kitos pusės (t. 1, b. l. 94). Šiame akte, be kita ko, yra nurodoma (akto 6 p.), kad perduodamos materialinės vertybės patikrintos ir yra materialiai atsakingų asmenų žinioje (priedai – inventorizacijos aktai). Privatizuotos SĮ „Vytauto parkas“ materialinių vertybių (pagrindinių priemonių) inventorizacijos apyraše Nr. 11, sudarytame 1992 m. spalio 1 d., šešiasdešimt šeštuoju eilės numeriu įrašyta asfaltuota aikštelė Meskupo g., kurios buhalterinė kaina – 1 390 400 talonų (t. 2, b. l. 31-35). Tą pačią dieną sudarytame pagrindinių priemonių priėmimo-perdavimo akte Nr. 11 perduodamų materialinių vertybių sąrašo šešiasdešimt šeštuoju eilės numeriu taip pat įrašyta asfaltuota aikštelė Meskupo gt., kurios buhalterinė kaina - 1 390 400 talonų (t. 2, b. l. 36-38). Pažymėtina, kad sudarant 1992 m. spalio 1 d. materialinių vertybių priėmimo - perdavimo aktą Nr. 11, kaip ir sudarant aukščiau minėtą 1992 m. spalio 29 d. turto perdavimo – priėmimo aktą dalyvavo tie patys asmenys (nuo SĮ „Vytauto parkas“ – direktorius M. B. , nuo UAB „Vytauto parkas“ – steigėja D. G. , revizorius G. B. , vyr. buhalterė K. M. ). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šių buhalterinių dokumentų surašymo laikas ir jų turinys (įskaitant dokumentus sudariusių asmenų tapačią sudėtį) patvirtina aplinkybę, kad ginčo aikštelė privatizavimo sandorio pagrindu buvo įtraukta į įsteigtos UAB „Vytauto parkas“ įstatinio kapitalo sudėtį ir perduota šios bendrovės nuosavybėn. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad nėra išlikęs ar visai nebuvo sudarytas 1992 m. spalio 29 d. perdavimo – priėmimo akto 1 punkte minimas priedas Nr. 1, pagal kurį perduodamas turtas ir įsipareigojimai, nepaneigia aukščiau padarytų išvadų dėl pakankamumo kitų įrodymų, patvirtinančių aikštelės faktinį perdavimą atsakovui privatizavimo sandorio pagrindu. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad ginčo aikštelės privatizavimą pasirašant akcijas (akcionuojant valstybinį kapitalą) bei privatizavimo sandorio pasėkoje aikštelės perdavimą atsakovo nuosavybėn patvirtina ir tolesnė faktinė situacija, susijusi su aikštelės valdymu, naudojimu, apskaitymu buhalteriniuose dokumentuose, turėjimu žinioje kaip savo daikto.

35Aplinkybę, kad ginčo aikštelę privatizavimo sandorio pagrindu teisėtai įgijo atsakovas, savo ankstesniais veiksmais bei sprendimais pripažino ir pats ieškovas. Kauno miesto savivaldybės juridinis konsultacinis skyrius, vykdydamas savivaldybės valdybos 1993 m. gegužės 4 d. įpareigojimą pateikė pažymą (t. 1, b. l. 119 ir 122) , kurioje nurodė, jog patikrino akcinės bendrovės „Vytauto parkas“ privatizuotų materialinių vertybių dokumentus ir konstatavo, jog šios bendrovės akcininkai viešo akcijų pasirašymo būdu nusipirko materialinių vertybių prie Jonavos g. už 1 390 400 talonų (teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pažymoje nurodyta įgytų vertybių suma visiškai atitinka asfaltuotos aikštelės Jonavos g. buhalterinę kainą, įrašytą aukščiau minėtuose 1992 m. spalio 1 d. inventorizacijos apyraše ir priėmimo – perdavimo akte). Pažymoje taip pat įrašyta, kad privatizavimo dokumentai atitinka buhalterinius duomenis, o pagrindo nenuomoti akcinei bendrovei „Vytauto parkas“ žemės prie privatizuotų statinių – nėra. Kauno miesto valdyba 1993 m. liepos 12 d. potvarkiu Nr. 870-v UAB „Vytauto parkas“ išnuomojo iki 15 000 kv. m. ploto žemės sklypą prie Neries upės, besiribojantį su Jonavos gatve (t. 1, b. l. 87). Potvarkis parengtas remiantis savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjo pažyma dėl žemės sklypų išnuomojimo UAB „Vytauto parkas“ (t. 1, b. l. 120-122). Šioje pažymoje nurodoma, kad po SĮ „Vytauto parkas“ privatizavimo UAB „Vytauto parkas“ perėmė buvusios valstybinės įmonės teises trijuose objektuose, įskaitant asfaltuotą aikštę prie Jonavos g. Toliau pažymoje rašoma, kad Urbanistikos ir architektūros skyriuje paruoštos sklypų išplanavimo schemos prie privatizuotų objektų ... Jonavos g. (iki 15 000 kv. m. ploto), suderintos Aplinkos apsaugos skyriuje. Pažyma baigiama išvadomis dėl leidimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 pagrindu išnuomoti žemę prie teisiškai privatizuotų pastatų ir įrenginių. Taigi, pats ieškovas savo struktūrinių institucijų parengtais ir priimtais dokumentais pripažino, kad 1992 m. liepos 8 d. patvirtinus viešo akcijų pasirašymo sutartį šio privatizavimo sandorio pagrindu savarankiškas daiktines teises į ginčo aikštelę, kaip statinį, įgijo atsakovas.

36Įvertinusi nurodytas aplinkybes bei remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą apie ginčo aikštelės priklausymą atsakovui nuosavybės teise, atsiradusia privatizavimo sandorio pagrindu. Konstatavus šią faktinę aplinkybę negalima sutikti su apelianto argumentais, kuriais remiantis įrodinėjama, kad ginčo aikštelė tapo ieškovo nuosavybe 1995 m. kovo 14 d. kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų (gatvių) priėmimo – perdavimo akto - važtaraščio pagrindu. Pagal šį aktą - važtaraštį perduodant savivaldybės nuosavybėn Kauno miesto Jonavos gatvę, ginčo aikštelė negalėjo būti perduota kartu su šia gatve kaip jos priklausinys, nes aikštelė jau nebuvo valstybės nuosavybės teisės objektas.

37Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad ginčo aikštelė buvo ir yra Jonavos gatvės priklausinys. Tos aplinkybės, kad ginčo aikštelė yra šalia Jonavos gatvės ir siejasi su gatve įvažiavimu, savaime nedaro aikštelės antraeiliu daiktu, priklausančiu pagrindiniam daiktui – gatvei. Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo Nr. VIII-546, priimto 1997 m. gruodžio 2 d., 3 straipsnio 3 dalies 3 punkto „a“ papunkčio turinys patvirtina, kad prie miestų gatvėms ir vietinės reikšmės keliams priklausančių statinių priskiriamos ir automobilių parkavimo bei saugojimo aikštelės. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo objektas neturėjo ir neturi automobilių stovėjimui bei parkavimui skirtos aikštelės teisinio statuso. Ginčo aikštelė UAB „Vytauto parkas“ pirmtakams buvo perduota kaip statinys, skirtas kultūriniams pramoginiams renginiams organizuoti (1990 m. vasario 1 d. perdavimo - priėmimo aktu Kauno m. vykdomojo komiteto Komunalinio ūkio valdyba asfaltuotą aikštelę prie A. Meskupo gatvės nuo 1990 m. vasario 15 d. perdavė į Vytauto kultūros ir poilsio parko balansą vykdyti joje kilnojamų cirkų ir „Lunaparko“ pasirodymus – t. 1, b. l. 123). Jokių duomenų, kad vėliau būtų keičiama ginčo aikštelės paskirtis, byloje nėra. Turto registro duomenų bazėje ginčo objektas įregistruotas kaip inžinerinis statinys – aikštelė priešais pastatą Jonavos g. 40., prie Neries (paskirtis – kiti statiniai, t. 2, b. l. 139,164). Įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo aikštelės privatizavimo momentu šis daiktas turėjo Jonavos g. priklausinio teisinį statusą ir buvo naudojamas su eismu susijusiai veiklai (automobilių stovėjimui, parkavimui, mokymui vairuoti ar pan.) ieškovas nepateikė.

38Atsakovo, kaip savininko daiktinės teisės į ginčo aikštelę įregistruotos teismo sprendimo pagrindu, konstatavus, kad nuosavybės teisė įgyta galiojančio privatizavimo sandorio pagrindu. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, kad ieškovo argumentai, kuriais bandoma paneigti atsakovo daiktines nuosavybės teises į ginčo daiktą, yra nepagrįsti. Atmesdamas ieškinį pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė teisingai, todėl jo sprendimas paliekamas nepakeistas.

39Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

40Kauno apygardos teismo 2007 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Kauno miesto savivaldybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso... 4. Ieškovas nurodė, kad VĮ Registrų centro Kauno filialas 2004 m. gegužės 17... 5. Ieškovo įsitikinimu, jam pripažintinos nuosavybės teisės į ginčo... 6. Ieškovas pažymėjo, kad 1995 m. kovo 14 d. priėmimo-perdavimo... 7. Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. kovo 1 d. sprendimu ieškovo Kauno... 8. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo, 2007 m. balandžio 16... 9. Teismas konstatavo, kad atsakovo UAB „Vytauto parkas“ nuosavybės teisė į... 10. Atsižvelgdamas į tai, kad administraciniai teismai privatizavimo sandorio,... 11. Ieškovas nuosavybės teisę į ginčo aikštelę grindė 1995 m. kovo 14 d.... 12. SĮ „Vytauto parkas“ privatizuota 1992 m. liepos 8 d., pasirašant viešo... 13. Apeliaciniu skundu ieškovas Kauno miesto savivaldybė prašo panaikinti Kauno... 14. 1. Teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo... 15. 2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. birželio 23 d.... 16. 3. Teismas nepagrįstai vadovavosi Kauno apygardos administracinio teismo 2005... 17. 4. Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl dalies... 18. 5. Aikštelė buvo statyta kartu su Jonavos gatve ir su ja yra susieta... 19. 6. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad SĮ „Vytauto parkas“... 20. 7. Teismas nepagrįstai sprendė, kad aikštelė atsakovui buvo perduota 1992... 21. 8. Teismas nepagrįstai vadovavosi paties atsakovo sudarytais inventorizacijos... 22. Atsakovas UAB „Vytauto parkas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 23. 1. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 26 d.... 24. 2. Teismas pagrįstai vertino ir sprendė, kad 12 000 kv. m. ploto aikštelė,... 25. 3. Ieškovo pateiktas 1995 m. kovo 14 d. priėmimo-perdavimo aktas -... 26. 4. Statinys – aikštelė yra įregistruota kaip atskiras nuosavybės... 27. 5. Ieškovas kreipėsi į VĮ Registrų centrą ir prašė įregistruoti... 28. Atsakovas VĮ Registrų centro Kauno filialas atsiliepimu į apeliacinį... 29. 1. Sprendimas atsakovui VĮ Registrų centras yra pagrįstas ir teisėtas,... 30. 2. Teismas teisingai sprendė, kad reikalavimas panaikinti aikštelės teisinę... 31. 3. Apeliantas nenurodo jokių aplinkybių, kokiais veiksmais VĮ Registrų... 32. Apeliacinis skundas atmestinas. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka... 33. Vykdydamas kasacinio teismo 2007 m. vasario 26 d. nutarties šioje civilinėje... 34. Privatizuotos SĮ „Vytauto parkas“ patikėjimo teise valdytas valstybės... 35. Aplinkybę, kad ginčo aikštelę privatizavimo sandorio pagrindu teisėtai... 36. Įvertinusi nurodytas aplinkybes bei remdamasi išdėstytais argumentais... 37. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad ginčo... 38. Atsakovo, kaip savininko daiktinės teisės į ginčo aikštelę įregistruotos... 39. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 40. Kauno apygardos teismo 2007 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą....