Byla 2A-383-395/2008

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės ir Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei J. B., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno mesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-17516-568/2007 pagal ieškovo B. D. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti butą pripažinimo, tretysis asmuo byloje A. O. D.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3Ieškovas B. D. kreipėsi ieškiniu į teismą prašydamas pripažinti jam teisę privatizuoti nuomojamą butą, esantį ( - ). Ieškovas nurodė, kad jis, kaip buto nuomininkas, savo teises privatizuoti butą pradėjo įgyvendinti galiojant Butų privatizavimo įstatymui, tačiau ne dėl nuo jo valios priklausančių priežasčių, privatizavimo procedūra nebuvo baigta, todėl ji turėtų būti baigta Gyventojų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pagrindu (3-4 b.l.).

4Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino (38-39 b.l.). Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas privatizavimo procedūrą pradėjo nustatytais terminais pareiškimu kreipdamasi į atitinkamą instituciją, t.y. valią privatizuoti ginčo butą ieškovas išreiškė, tačiau negavo iškvietimo dėl pradėtos procedūros užbaigimo. Be to, teismas konstatavo, kad dokumentų apie buto privatizavimo eigą nebuvimas Būsto skyriuje, nepaneigia aplinkybės, kad ieškovas laiku kreipėsi į atitinkamą instituciją. Teismas pažymėjo, kad už prašymų tvarkymą bei jų nagrinėjimą atsakingas išimtinai viešojo administravimo subjektas. Todėl ieškovas, kaip privatus asmuo pateikęs prašymą, neturi galimybės kontroliuoti tokio prašymo registravimo ir nagrinėjimo eigos. Tokiu būdu, reikalavimas, jog ieškovas įrodytų prašymo pateikimo faktą, jeigu jam neišduotas rašytinis patvirtinimas apie prašymo gavimą, reiškia, kad iš ieškovo reikalaujama įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes, nes neturėdamas įgaliojimų kontroliuoti viešojo administravimo subjekto veiklos, asmuo turėtų itin ribotas galimybes įrodyti, kad tam tikras prašymas su priedais viešojo administravimo subjektui buvo pateiktas.

5Apeliaciniu skundu Kauno miesto savivaldybė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais (43-47 b.l.).

61.

7Aplinkybės, kad 1971 m. liepos 23 d. ieškovui buvo leista apsigyventi ginčo bute, 1999 m. sausio 28 d. su ieškovu buvo sudaryta tipinė buto nuomos sutartis, ginčo bute deklaruota ieškovo ir trečiojo asmens gyvenamoji vieta, patvirtina tik tai, jog ieškovas yra teisėtas buto nuomininkas, bet ne faktą, kad ieškovas yra įgijęs teisę privatizuoti šį butą.

82.

9Pagal eilėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių suformuotą teisės aiškinimo praktiką, akivaizdu, kad ieškovas neatitinka visų būtinų reikalavimų, pagal LR Butų privatizavimo įstatymą keliamų asmeniui, įgyjančiam subjektinę teisę privatizuoti butą, nes nustatytais terminais nesikreipė į atitinkamas institucijas su prašymu privatizuoti butą.

103.

11Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškindamas įrodinėjimo taisykles, nepagrįstai konstatavo, kad byloje neįrodyta, jog ieškovas nustatytais terminais nesikreipė į atitinkamas institucijas su prašymu privatizuoti butą.

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo taisykles ir nenukrypo nuo LAT suformuotas teisės aiškinimo ir taikymo praktikos šiuo klausimu. Ieškovas įrodė, kad nustatytais terminais pateikė prašymą dėl buto privatizavimo Respublikiniam inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurui, kuris turėjo teisę tokius prašymus priimti. Byloje esantis VĮ Registrų cento Kauno filialo raštas patvirtina, kad gauti prašymai buvo perduoti Kauno m. savivaldybės privatizacijos tarnybai.

13Ieškovė atstovė 2008 m. balandžio 1 d. 11 val. į apeliacinės instancijos teismo posėdį neatvyko motyvuodama tuo, jog tą pačią dieną 1030 val. turi dalyvauti Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl darbo sutarties nutraukimo (85-86 b.l.).

14CPK 246 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies atstovo užimtumas kitoje bylose paprastai nelaikomas svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi. Be to, CPK 319 straipsnio 3 dalis numato, kad žodinio proceso apeliacinės instancijos teisme atveju byloje dalyvaujančių asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo nagrinėti bylą. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, byla nagrinėtina ieškovo atstovei nedalyvaujant.

15Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovė apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

16Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas.

17Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

18Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Dėl teisės privatizuoti butą po to, kai Butų privatizavimo įstatymas neteko galios

191991 m. gegužės 28 d. Butų privatizavimo įstatymas, kaip sudėtinė valstybinio turto privatizavimo proceso dalis, nustatė valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo (pirkimo-pardavimo) tvarką bei sąlygas. Vienas iš esminių skirtumų, kuriuo butų privatizavimo procesas skyrėsi nuo kito valstybinio ir visuomeninio turto privatizavimo, yra tas, kad butai nuomininkams buvo parduodami lengvatine tvarka. Butų pardavimas ne už rinkos, bet už daug mažesnę kainą lėmė tai, kad įstatyme buvo pakankamai detaliai reglamentuota butų pirkimo-pardavimo tvarka ir sąlygos. Asmens teisė privatizuoti nuomojamą butą nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliuti teisė. Ji galėjo atsirasti tik teisės akto pagrindu. Būtent toks teisės aktas ir buvo Butų privatizavimo įstatymas, kuris galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., išskyrus nuomininkams, gyvenusiems šio įstatymo 2 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodytose gyvenamosiose patalpose. Galutinai šis įstatymas neteko galios nuo 2001 m. sausio 1 d. Pasibaigus įstatymo, kaip vieno iš teisių įgijimo pagrindų, galiojimo terminui, pasibaigia ir galimybė tam tikromis įstatyme nurodytomis sąlygomis įgyti tame įstatyme nustatytas teises. Kita vertus, pasibaigus įstatymo galiojimui galima įgyvendinti teisę, kuri buvo įgyta įstatymo galiojimo metu pagal įstatymą ir kuri buvo pažeista.

20Sprendžiant, ar asmuo turėjo teisę privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, pirmiausia reikia nustatyti visas būtinąsias šiame įstatyme įtvirtintas privatizavimo sąlygas. Įstatymas numatė kokios patalpos gali būti privatizuojamos, kas ir kokia tvarka jas gali pirkti. Pagal įstatymo 1 straipsnio 1 dalį įstatymas numatė valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo-pardavimo tvarką nuomininkams, pareiškusiems norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas.

21Ieškovo atstovė tiek ieškinyje, tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje, tiek 2008 m. vasario 21 d. apeliacinės instancijos teismo posėdyje teigė, kad ieškovas prašymą dėl buto privatizavimo pateikė Respublikiniam inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurui, kurio darbuotojai paaiškino, jog sudarius privatizuojamo buto bylutę, prašymas bus perduotas Kauno m. savivaldybės privatizacijos tarnybai (3-4, 36, 56 b.l.). Šiems teiginiams pagrįsti ieškovas pateikė VĮ Registrų centras Kauno filialo 2007 m. liepos 18 d. raštą Nr.S-3616-2026 „Dėl informacijos pateikimo“ (16 b.l.) bei Butų apžiūros registracijos lapą (17-18 b.l.), iš kurių matyti, jog Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure buvo priimami prašymai dėl butų privatizavimo ir su paruoštomis buto techninės apskaitos bylutėmis perduodami Kauno miesto savivaldybės privatizacijos tarnybai bei tai, jog Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu buvo sudaryta ginčo buto bylutė. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo atstovės paaiškinimai, jog ieškovas kreipėsi su prašymu į Respublikinį inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurą dėl buto privatizavimo, bei šiems aiškinimams pagrįsti pateikti įrodymai, pagal CPK įtvirtintas įrodinėjimo taisykles nėra pakankami daryti išvadą, kad ieškovas įrodė prašymo dėl buto privatizavimo pateikimo faktą. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi tai, jog ieškovo pateiktame VĮ Registrų centras Kauno filialo 2007 m. liepos 18 d. rašte Nr.S-3616-2026 yra tik pobūdžio informacija, kad Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure buvo priimami prašymai dėl butų privatizavimo ir su paruoštomis buto techninės apskaitos bylutėmis perduodami Kauno miesto savivaldybės privatizacijos tarnybai, tačiau rašte nėra jokių duomenų, kad Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure buvo gautas ieškovo prašymas dėl buto privatizavimo. Iš pateikto Butų apžiūros registracijos lapo taip pat nematyti, kad buto, esančio ( - ), techninės apskaitos bylutė būtų sudaryta dėl ieškovo prašymo privatizuoti butą. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje yra Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Aprūpinimo būstu skyriaus 2007 m. spalio 29 d. raštas Nr. 52-15-534 apie tai, jog Aprūpinimo būstu skyriuje nėra B. D. Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu pateikto prašymo bei kitų dokumentų dėl buto, esančio ( - ), privatizavimo (29 b.l.). Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Taigi, ieškovo atstovės paaiškinimai ir pateikti rašytiniai įrodymai, kuriuose nėra duomenų apie ieškovo prašymo privatizuoti butą pateikimą, nepaneigė oficialaus rašytinio įrodymo. Būtent tokią įrodymų vertinimo praktiką butų privatizavimo byloje yra suformavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. kovo 7 d. nutartyje Nr.3K-3-142/2005.

22Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog ieškovas įrodė prašymo privatizuoti butą nustatytu terminu pateikimo faktą, pažeidė CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles yra pagrįstas.

23Įvertinusi tai, jog ieškovas neįrodė prašymo privatizuoti butą nustatytu terminu pateikimo fakto, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas neįgijo subjektinės teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis pagal Butų privatizavimo įstatymą. Dėl šių motyvų apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovas neatitinka visų būtinų reikalavimų, pagal LR Butų privatizavimo įstatymą keliamų asmeniui, įgyjančiam subjektinę teisę privatizuoti butą, taip pat laikytinas pagrįstu.

24Kartu teisėjų kolegija pabrėžia, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą pripažinti jam teisę privatizuoti ginčo butą, turėjo įrodyti ne tik tai, jog nustatytu terminu pateikė prašymą dėl buto privatizavimo, bet įrodyti ir tai, jog jis atitinka visas kitas būtinas sąlygas, keliamas asmeniui, norinčiam privatizuoti butą. Pažymėtina, kad kaip matyti iš 2007 m. vasario 28 d. pažymų apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą ieškovo ir jo sutuoktinės gyvenamoji vieta ginčo bute deklaruota nuo 1971 m. lapkričio 16 d. (7-8 b.l.). Taigi, tuo metu kai galiojo Butų privatizavimo įstatymas ne tik ieškovas, kaip pagrindinis nuomininkas, bet ir jo šeimos narė (sutuoktinė) gyveno ginčo bute. Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnyje buvo nustatyta, kad buto nuomininkas ir jo šeimos nariai susitaria dėl buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo buto savininku (bendrasavininkiais). Toks susitarimas turi būti patvirtintas notariškai. Nesusitarus, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo buto savininku (bendrasavininkiais), buto pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma. Aiškinant šią Butų privatizavimo įstatymo nuostatą darytina išvada, kad reikiamo susitarimo nepateikimas įstatymo galiojimo terminu objektyviai reiškia buto nuomininko ir jo šeimos narių nesusitarimą, kartu ir sąlygų, kurioms esant buvo galimas buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas, nebuvimą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas ir jo sutuoktinė būtų sudarę notaro patvirtintą susitarimą dėl buto pirkimo. Įvertinusi nustatytą aplinkybę, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nesant nuomininko ir jo sutuoktinės susitarimo, kaip vienos iš būtinųjų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo sąlygų, ieškovas ir dėl šios sąlygos nesilaikymo neįgijo subjektinės teisės privatizuoti butą.

25Įvertinusi aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti.

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu

Nutarė

27apeliacinį skundą patenkinti.

28Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 17 d. (pirmosios instancijos teismo sprendime klaidingai nurodyta sprendimo priėmimo data 2006 m. gruodžio 17 d.) sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti.

Proceso dalyviai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. Ieškovas B. D. kreipėsi ieškiniu į teismą prašydamas pripažinti jam... 4. Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį... 5. Apeliaciniu skundu Kauno miesto savivaldybė prašo pirmosios instancijos... 6. 1.... 7. Aplinkybės, kad 1971 m. liepos 23 d. ieškovui buvo leista apsigyventi ginčo... 8. 2.... 9. Pagal eilėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių suformuotą teisės... 10. 3.... 11. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškindamas įrodinėjimo taisykles,... 12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo pirmosios instancijos... 13. Ieškovė atstovė 2008 m. balandžio 1 d. 11 val. į apeliacinės instancijos... 14. CPK 246 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies atstovo užimtumas kitoje bylose... 15. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovė apeliacinį skundą... 16. Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro... 17. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 18. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2... 19. 1991 m. gegužės 28 d. Butų privatizavimo įstatymas, kaip sudėtinė... 20. Sprendžiant, ar asmuo turėjo teisę privatizuoti butą pagal Butų... 21. Ieškovo atstovė tiek ieškinyje, tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje,... 22. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio... 23. Įvertinusi tai, jog ieškovas neįrodė prašymo privatizuoti butą nustatytu... 24. Kartu teisėjų kolegija pabrėžia, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą... 25. Įvertinusi aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia,... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 27. apeliacinį skundą patenkinti.... 28. Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 17 d. (pirmosios...