Byla 2-738-381/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal trečiojo asmens prašymą civilinėje byloje Nr. 2-1842-852/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ ieškinį atsakovei bankrutavusiai kooperatinei bendrovei kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Interbesta“, uždaroji akcinė bendrovė „Construction ACE“, uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto valdymas“, antstolis V. M., antstolis D. K..

2Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Emilė“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiais ab initio 2012 m. rugsėjo 13 d., 2012 m. spalio 5 d. ir 2012 m. lapkričio 5 d. sutartinės hipotekos sandorius bei 2012 m. rugsėjo 13 d. ir 2012 m. spalio 5 d. sutartinio įkeitimo sandorius, kurių pagrindu buvo įkeistas UAB „Emilė“ priklausantis turtas; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo procesą vykdomosiose bylose Nr. 0240/16/01705, Nr. 0240/16/01704, Nr. 0240/16/01707 bei Nr. 0174/16/01223.
  1. Trečiasis asmuo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Emilė“ ieškinį atsakovei bankrutavusiai kooperatinei bendrovei kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ (toliau – bankrutavusi KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys – UAB „Interbesta“, UAB „Construction ACE“, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, antstolis V. M., antstolis D. K., pateikė prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė sustabdyti išieškojimą antstolio D. K. vykdomojoje byloje Nr. 0174/16/01223 iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančio turto.
  1. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovės ginčijamais 2012 m. spalio 5 d. ir 2012 m. lapkričio 5 d. sutartinės hipotekos sandoriais buvo įkeistas ir jam priklausantis turtas, todėl Vilniaus apygardos teismui 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi patenkinus ieškovės prašymą ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – sustabdžius išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0240/16/01705, Nr. 0240/16/01704, Nr. 0240/16/01707 ir Nr. 0174/16/01223, išieškojimas gali būti nukreiptas į jo turtą, kuris buvo įkeistas ginčijamais hipotekos sandoriais. Tokiu atveju bus pradėti vykdomieji veiksmai ir išieškoma iš trečiojo asmens turto, kuris įkeistas ginčijamo hipotekos sandorio pagrindu. Pripažinus ginčijamus hipotekos sandorius negaliojančiais ab initio, tačiau nesustabdžius vykdymo veiksmų trečiojo asmens įkeisto turto atžvilgiu, turtas bus prarastas, o tai pažeis trečiojo asmens teises ir teisėtus interesus, neužtikrins teisingumo įgyvendinimo.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 10 d. nutartimi trečiojo asmens prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
  1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje teismas 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones pagal ieškovės prašymą, nes nesustabdžius išieškojimo iš ginčijamais hipotekos sandoriais įkeisto turto, egzistuoja šio įkeisto turto perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė, dėl ko būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba pasidaryti nebeįmanomas. Kadangi trečiasis asmuo nėra pareiškęs savarankiško materialiojo reikalavimo atsakovei bankrutavusiai KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju neatitinka jų taikymo tikslų. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė yra UAB „Emilė“, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik jos reikalavimų užtikrinimui. Be to, šios bylos ginčo dalyku nėra 2012 m. lapkričio 5 d. sutartinės hipotekos sandorio dalis, susijusi su trečiojo asmens įkeistu turtu.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Trečiasis asmuo atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti jo prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

97.1.

10Teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 144 straipsnio 1 dalies normas, nurodydamas, kad trečiasis asmuo neturi teisės reikšti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamoje byloje.

117.2.

12Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos šioje byloje, nes tik tokiu būdu įmanoma laikinai sureguliuoti ginčo situaciją ir ateityje išvengti galimų ginčų.

137.3.

14Ieškovė ir trečiasis asmuo yra solidarūs atsakovės skolininkai, todėl ieškinį patenkinus, trečiojo asmens prievolės apimtis neproporcingai padidėtų. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, trečiasis asmuo praras įkeistą turtą.

  1. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė bankrutavusi KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ prašo trečiojo asmens UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
  2. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
  1. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra realios grėsmės, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, buvimas. Reali grėsmė tai tokios aplinkybės, kurios leidžia daryti preliminarią išvadą, jog trečiasis asmuo gali imtis tokių veiksmų ar neveikimo, kurie pasunkins ar padarys neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
  2. Trečiasis asmuo, hipotekos sandoriu įkeisdamas jam nuosavybės teise priklausantį turtą, nesusitarė dėl įkeičiamų objektų pardavimo tvarkos, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.183 straipsnio 3 dalis, todėl preziumuojama, kad objektai turi būti parduodami kartu arba hipotekos davėjai turi teisę savo valią dėl jų pardavimo išreikšti išieškojimo procese. Nesant įkaitų davėjų daugeto dėl iš varžytynių parduodamų objektų pardavimo eilės, įkeisti objektai parduodami kartu.
  3. Trečiojo asmens įkeistas turtas antstolio patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0174/16/01223 buvo įkainotas, taip pat buvo nustatyta, kad įkainoto turto varžytynės bus skelbiamos ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos, šiuo patvarkymu buvo įkainotas ir ieškovei priklausantis turtas. Taigi išieškojimas iš trečiojo asmens ir ieškovės turto buvo vykdomas kartu dar iki ieškovei pateikiant ieškinį, todėl pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, sustabdant išieškojimą iš ieškovei priklausančio turto, įtakos trečiojo asmens teisėms ir pareigoms neturės.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16

  1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
  1. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  1. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, sudarančios pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: turi būti tikėtinai pagrįstas ieškovo reikalavimas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Be to, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis).
  1. Laikinosios apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Galutinis sprendimas yra teismo procesinis dokumentas, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės ir atsakoma į ieškovo ieškinyje ar atsakovo priešieškinyje pareikštus materialiuosius teisinius reikalavimus, t. y. ieškinys (priešieškinis) patenkinamas visiškai ar iš dalies, ar ieškinys (priešieškinis) atmetamas (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 260 straipsnis, 270 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Dėl šios priežasties teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais materialiaisiais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai lemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklę, pagal kurią teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų materialiųjų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo ar nėra pareikšti.
  1. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2012 m. spalio 5 d. sutartinės hipotekos sandoriu skolininkės UAB „Interbesta“ prievolė bankrutavusiai KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ buvo užtikrina ieškovės ir trečiojo asmens turto įkeitimu, taip pat 2012 m. lapkričio 5 d. sutartinės hipotekos sandoriu skolininkės UAB „Construction ACE“ prievolė bankrutavusiai KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ buvo užtikrina ieškovės, trečiojo asmens bei UAB „Finiens“ turto įkeitimu. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiais ab initio nurodytus sutartinės hipotekos sandorius, kurių pagrindu buvo įkeistas UAB „Emilė“ priklausantis turtas. Vilniaus apygardos teismas ieškinį priėmė ir 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sustabdė išieškojimą Nr. 0240/16/01705, Nr. 0240/16/01704, Nr. 0240/16/01707 bei Nr. 0174/16/01223 iš ieškovei priklausančio turto.
  1. Kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas, trečiasis asmuo jokių savarankiškų materialiųjų reikalavimų civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Emilė“ ieškinį atsakovei bankrutavusiai KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ nėra pareiškęs, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik ieškovės reikalavimų užtikrinimui. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o galutinis sprendimas – tai teismo procesinis dokumentas, kuriuo atsakoma į ieškovo ieškinyje ar atsakovo priešieškinyje pareikštus materialiuosius teisinius reikalavimus. Trečiojo asmens prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galėtų būti svarstomas, tik jeigu jis būtų pareiškęs ieškinį dėl kitos nurodytų sutartinės hipotekos sandorių dalies, kuriais įkeistas trečiojo asmens turtas, nuginčijimo. Šiuo atveju trečiasis asmuo sutartinės hipotekos sandorių, kurių pagrindu yra įkeistas ir jo turtas, neginčija, taigi sutartinės hipotekos sandorių dalis, susijusi su trečiojo asmens turtu, nėra šios bylos ginčo dalykas.
  1. Minėtų 2012 m. spalio 5 d. ir 2012 m. lapkričio 5 d. ginčijamų sutartinės hipotekos sandorių duomenimis, abu skoliniai įsipareigojimai buvo užtikrinti kelių skirtingiems juridiniams asmenims priklausančių daiktų įkeitimu. Bendrosios hipotekos ypatybė, kad, sudarant bendrosios hipotekos sandorį, dalyvauja įkaito davėjų daugetas, lemia specialų bendrąja hipoteka įkeistų daiktų realizavimą. Bendrosios hipotekos sandorio šalys hipotekos sutartyje turi susitarti dėl bendrąja hipoteka įkeistų daiktų pardavimo iš varžytynių eilės (CK 4.183 straipsnio 3 dalis). Kai bendrosios hipotekos sutartyje šalys nesusitaria dėl objektų pardavimo eilės tvarkos, preziumuojama, kad objektai turi būti parduodami kartu arba hipotekos davėjai turi teisę savo valią dėl jų pardavimo išreikšti skolos išieškojimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2005). Nagrinėjamu atveju nesant įkaitų davėjo daugeto susitarimo dėl parduodamų iš varžytynių objektų pardavimo eilės, įkeisti objektai bus parduodami kartu. Atsižvelgdamas į nurodytą aplinkybę, apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentui, kad pirmosios instancijos teismo nagrinėjamoje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, sustabdant išieškojimą iš ieškovei priklausančio turto, įtakos trečiojo asmens teisėms ir pareigoms neturės.
  1. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad trečiojo asmens atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
  2. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų skunde išdėstytų argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui.

17Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

18Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai