Byla 2A-103-109/2011

2Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Gintauto Koriagino, sekretoriaujant Nomedai Sireikytei, dalyvaujant ieškovei R. J. V., jos atstovei advokatei Karinai Račkauskienei, atsakovės atstovei L. G.,

3viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. J. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 16 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-414-774/2010 pagal ieškovės R. J. V. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl nuostolių atlyginimo, ir

Nustatė

4ieškovė R. J. V. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 11464,20 Lt nuostolius (negautas pajamas), atsiradusius atsakovei Kauno miesto savivaldybei faktiškai naudojantis butu, esančiu ( - )) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1992 metais jai buvo atstatytos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, esantį ( - ). Ji nurodyto namo 6-me bute gyveno nuo 1988 metų ir jai buvo žinoma, kad 9-ame to paties namo bute gyveno I. N. J. šeima, kurios ji prašė atlaisvinti butą, tačiau pastarieji nesutiko. Nuo 1992 m. lapkričio 17 d. potvarkio Nr. 1116-v priėmimo visas namas ( - ) buvo registruotas jos vardu. Nurodė, kad nuostoliai dėl negauto nuomos mokesčio jai atsirado nuo potvarkio priėmimo dienos. Sužinojusi, kad 9-tame bute asmenys gyvena neregistruoti, kreipėsi į savivaldybę, kad juos iškeldintų. 1995 metais davė notariškai patvirtintą sutikimą, kad savavališkai užėmę ( - ) 9-ąjį butą gyventojai galėtų jame prisiregistruoti, kadangi jos to prašė butų ūkio tarnyba. 2004-08-03 kreipėsi į savivaldybę dėl neteisėtai gyvenančių asmenų iškeldinimo iš jai priklausančio namo 9-to buto. Teismas 2006-05-30 sprendimu įpareigojo savivaldybę sudaryti su jais buto nuomos sutartį. Į savivaldybę raštu dėl nuomos sutarties su ja, kaip su namo savininke, sudarymo nesikreipė. Pripažįsta, kad jos neveikimas ir nesikreipimas į atsakovę raštu padėjo nuostoliams atsirasti. Savo pažeistų teisių, kad laisvas 9-asis butas jai būtų perduotas natūra nuo 1992-jų metų, negynė. Savivaldybės administracijos veiksmų, kai 2004-06-09 viso namo registracija jos vardu buvo panaikinta, neginčijo ir su tuo sutiko. Iki tol, jai buvus viso namo savininke, savivaldybė turėjo mokėti jai nuomos mokestį, kadangi 9-jame bute gyveno atsakovės nuomininkai, už kuriuos ji gaudavo mokesčius. Butas buvo apleistas, savivaldybė juo nesirūpino, ji pati jį prižiūrėjo ir tvarkė. Nuo 2007-03-02, kai nuomininkams buvo suteiktos garantijos, dėl rašytinės nuomos sutarties sudarymo iki šiol į savivaldybę nesikreipė, nes buvo išvykusi (b. l. 131-135).

5Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 16 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės R. J. V. 211,93 Lt žyminį mokestį ir 23 Lt pašto išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų siuntimu, valstybės naudai (b. l. 146-153). Teismas nustatė, kad butas, esantis ( - ) (21,23 kv. m) R. J. V. natūra buvo grąžintas tik Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-03-02 įsakymu Nr. A-783 „Dėl buto ( - ) grąžinimo pilietei R. J. V.“, kartu nustatant savininkei atkurtų nuosavybės teisių ribojimą, kad R. J. V. privalo šį butą išnuomoti Kauno miesto savivaldybei, kol valstybė įvykdys šio buto nuomininkams suteiktą garantiją. Iki tol draudžiama savininkui iškeldinti nuomininkus, išskyrus Civiliniame kodekse numatytus atvejus. Tokia prievolė, nustatanti natūra sugrąžintų gyvenamųjų patalpų savininko nuosavybės teisės suvaržymą, išnuomojant gyvenamąsias patalpas Savivaldybei, buvo nustatyta tik nuo 2003-10-29 įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 straipsnio 2003 m. spalio 14 d. įstatymo redakcijoje, pagal kurią grąžintą natūra gyvenamąjį namą, jo dalį, butą, kuriame gyvena nuomininkai, savininkas privalo išnuomoti savivaldybei, kol valstybė įvykdys jiems suteiktas garantijas. Sprendimo dėl buto ( - ) (21,23 kv. m) grąžinimo natūra R. J. V. priėmimo klausimas užsitęsė, nes ieškovės R. J. V. sutikimu, tačiau neteisėtai, be Kauno miesto savivaldybės sprendimo ir nuomos sutarties, šiose patalpose gyvenę I. N. J., R. M. ir M. M. teismo tvarka siekė įrodyti teisę bute gyventi nuomos pagrindais (prijungta civilinė byla Nr. 2-1492-221/2006), o 2000-03-30 Registrų centro duomenimis, nuosavybės teisės į visą pastatą 1A2/m ( - ) buvo įregistruotos ieškovės R. J. V. vardu (b. l. 19). Namo savininkė R. J. V. 1995-05-27 notariškai patvirtintu pareiškimu Kauno m. Centro pasų poskyriui sutiko, kad jai priklausančiame bute būtų priregistruoti I. N. J., R. M. ir M. M. (b. l. 56). 2004-06-09 teisiškai įregistravus Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teises į butą ( - ) (nes savininkei R. J. V. tuomet šis butas natūra nebuvo grąžintas), Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl jų iškeldinimo. Kauno miesto apylinkės teismas 2006-05-30 sprendimu atmetė Kauno miesto savivaldybės ieškinį dėl iškeldinimo, priešieškinį patenkino ir pripažino N. J. J. buto ( - ) nuomininke ir įpareigojo Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ja šio buto nuomos sutartį. Kauno miesto apygardos teismo nutartimi šis teismo sprendimas paliktas galioti. Atsakovė, vykdydama nurodytus teismo sprendimą ir nutartį, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-11-29 įsakymu Nr. A-4791 (pakeistu 2006-12-22 įsakymu Nr. A-5270) įpareigojo savivaldybės įmonę Panemunės butų ūkį sudaryti grąžintiname savininkui gyvenamajame name ( - ) esančio 1 kambario 21,23 kv. m bendrojo ploto 9 buto (9-1/8,21, 9-2/13,02) su bendrojo naudojimo patalpomis B-1 (1/2 nuo 3,56 kv. m) ir B-2 (1/2 nuo 1,14 kv. m) ir 2/10 ūkinio pastato 312p nuomos sutartį su N. I. J. (šeimoje 3 asmenys: ji, duktė R. M. ir vaikaitis M. M.). 2006-12-29 su N. J. J. buvo sudaryta buto ( - ) nuomos sutartis Nr. 16. Atsižvelgiant į tai, buvo užsakytas šio buto įvertinimas valstybės garantinio dokumento išdavimui, atliktas 2007-01-26, ir pasiūlyta nuomininkams pasirinkti ir nurodyti Kauno miesto savivaldybės administracijai jų pasirinktą valstybės garantiją (b. l. 74-98 ). Oficialūs atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai byloje leido teismui spręsti, jog ne dėl atsakovės Kauno miesto savivaldybės kaltės iki 2007-03-02 nebuvo priimtas sprendimas grąžinti natūra butą ( - ) ieškovei R. J. V. bei apriboti jos nuosavybės teises į šį butą, nustatant prievolę jį išnuomoti iki jame gyvenantiems nuomininkams bus įvykdyta valstybės garantija (CPK 197 str. 2 d.). Remiantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-03-26 įsakymu Nr. A-1044 N. I. J. ir jos šeimos nariams, gyvenantiems savininkui grąžintame bute ( - ) buvo išduotas valstybės garantinis dokumentas Nr. 2308, kuriuo valstybė įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2009 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuoti nuomotų gyvenamųjų patalpų rinkos vertę pinigais, kurie bus pervesti į valstybės garantijos turėtojo nurodytą sąskaitą banke. Remiantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-03-23 įsakymu Nr. A-1040 „Dėl valstybės garantinio dokumento išdavimo R. J. V.“, buvo išrašytas valstybės garantinis dokumentas ir buto ( - ) savininkei (b. l. 51). Ieškovė R. J. V. šio dokumento neatsiėmė, teismo posėdyje patvirtino, kad buvo išvykusi. I. N. J., R. M. ir M. M. išduotas 2007-03-26 valstybės garantinis dokumentas Nr. 2308 buvo įvykdytas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-09-27 įsakymu Nr. A-3250 „Dėl nuomotų gyvenamųjų patalpų rinkos vertės kompensavimo pinigais N. J. J. ir jos šeimos nariams“ (b. l. 85). Po valstybės garantijos įvykdymo nuomininkė I. N. J. atlaisvino butą ( - ) ir pridavė jį Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytai komisijai pagal 2008-03-05 Buto apžiūros ir būklės įvertinimo aktą Nr. N-788. 2008-03-12 gyvenamųjų ir kitų patalpų (priklausinių) perdavimo ir priėmimo aktu Nr. S-714 šis butas buvo perduotas savininkei R. J. V. (b. l. 86, 87).

6Atsižvelgdamas į tai teismas laikė, kad ieškinyje nurodyti teiginiai dėl atsakovės Kauno miesto savivaldybės tariamo neveikimo ar netinkamo veikimo ir valstybės garantijos suteikimo buto nuomininkams vilkinimo, dėl ko ieškovė nurodo patyrusi nuostolių, paneigiami. Teismas nurodė, kad ieškovė, įsitikinusi kad jos teisės yra pažeistos, atsakovės Kauno miesto savivaldybės veiksmų ar neveikimo neskundė, neprašė teismo tvarka įpareigoti ieškovę atlikti tam tikrus veiksmus valstybės garantijų išdavimo procese ar dėl nuomos sutarties su ja sudarymo, pati į Kauno miesto savivaldybę dėl ginčo buto nuomos sutarties sudarymo neatvyko, t. y. nebuvo suinteresuota valstybei išnuomoti jai grąžintą butą.

7Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 str., numatančių Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme 9 str. ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057, 124 punktą iki 2007-03-02 savivaldybės sprendimo grąžinti natūra R. J. V. butą ( - ) priėmimo, ieškovei nekilo pareiga išnuomoti šį butą Kauno miesto savivaldybei, o taip pat nebuvo pagrindo šiame bute gyvenantiems asmenims suteikti valstybės garantijų, kurios pagal įstatymą gali būti suteikiamos tik pagal nuomos sutartį nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomininkams.

8Teismas laikė, kad ieškovė, patikslintu ieškiniu prašydama priteisti jai 11 464,20 Lt nuostolius, įrodymų, kas juos sudaro, nepateikė, neįrodė atsakovės Kauno miesto savivaldybės kaltės ir neteisėtų veiksmų dėl šių nuostolių atsiradimo bei priežastinio ryšio tarp jų. Įstatymai nenumato atsakovės atsakomybės už pačios ieškovės netinkamą prievolės išnuomoti Kauno miesto savivaldybei patalpas ( - ) (po to, kai buvo priimtas sprendimas jas grąžinti natūra ir išduoti juose gyvenantiems nuomininkams ir pačiai savininkei valstybės garantijas), nevykdymą, todėl ir dėl šios priežasties priteisti ieškovės nurodytus, bet nepagrįstus, nuostolius nėra teisinio pagrindo. Atsakovės pateikti rašytinai įrodymai yra išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią, šių oficialiųjų rašytinių įrodymų ieškovė neginčijo.

9Teismas nurodė, kad patikslintas ieškinys atmestinas ir dėl ieškinio senaties termino taikymo, kadangi ieškovė pripažino, jog apie savo pažeistas teises sužinojo 1992-11-17, kai jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo namą, neprašo teismo ieškinio senaties termino atstatyti, o atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė prašė taikyti ieškinio senatį. Teismas nurodė, kad atmeta ieškovės patikslinto ieškinio motyvą, jog ieškinio senaties terminas nepraleistas, kadangi teismo posėdžio metui ieškovė nedvejodama pripažino, kad suvokusi jos teisės gauti nuompinigius iš savivaldybės pažeidimą ir reikalavimo teisės atsiradimą nuo nuosavybės teisių į nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą, esantį ( - ) (buv. B. Ž. g.), atstatymo momento 1992-11-17. Todėl teismas atmetė prieštaringą ieškovės atstovo motyvą, kad nors ir ieškovės teisė buvo pažeista nuo 1992-11-17, tačiau reikalavimo teisė jai atsirado tik nuo 2008-03-12, nors konkrečių aplinkybių neįvardijo. Ieškovei nuo teisės pažeidimo momento nebuvo apribota teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 str.), ieškovė ginčo name registruota nuo 1991 metų (b. l. 61), teismo posėdžio metu pripažino, kad gyveno nuo 1988 metų, akivaizdu, kad jai buvo žinoma, kokie asmenys faktiškai yra užėmę namo, registruoto jos vardu 1992-11-17 potvarkio Nr. 1116-v pagrindu, 9-jį butą, tačiau savo teisių negynė. Ji taip pat neginčijo 2004-09-02 bei 2004-12-22 atsakovės priimtų administracinių aktų dėl 1992-11-17 potvarkio Nr. 1116-v pakeitimo, todėl praleido ieškininės senaties terminą (CK 1.126 str., 1964 m. CK 85 str. ). Taigi ieškinio termino eigos pradžia laikytina 1992 m. gruodžio 1d. viso namo ( - ), teisinės registracijos ieškovės vardu diena, kada ieškovė turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, nes asmens nerūpestingumu arba aplaidumu negalima pateisinti kitų asmenų interesų suvaržymo (CK 1.2 straipsnis, 1.5 straipsnio 4 dalis). Taigi ieškinio terminas pasibaigė 1995-12-01 iki ieškinio pareiškimo teisme 2009-05-29 dienos.

10Apeliaciniu skundu (b. l. 163-167) ieškovė R. J. V. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 16 d. panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti (b. l. 163-167). Nurodo šiuos motyvus;

111. Teismas, nepagrįstai nustatęs faktines aplinkybes, „kad ne dėl atsakovės Kauno miesto savivaldybės kaltės iki 2007-03-02 nebuvo priimta sprendimo grąžinti natūra butą ( - ) ieškovei R. J. V. bei apriboti jos nuosavybės teises į šį butą, nustatant prievolę jį išnuomoti iki jame gyvenantiems nuomininkams bus įvykdyta valstybės garantija (CPK 197 str. 2 d.), dėl ko pati „ieškovė nebuvo suinteresuota valstybei išnuomoti jai grąžintą butą“, todėl „tai paneigia ieškinyje nurodytus teiginius dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės tariamo neveikimo ar netinkamo veikimo ir valstybės garantijos suteikimo buto nuomininkams vilkinimo, dėl ko ieškovė nurodo patyrusi nuostolių“. 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytos teisės normos, atsiskaityti su grąžinto namo, jo dalies ar buto savininku pagal patalpų nuomos sutartį Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis, pareigos bei iniciatyvos teisę sudaryti nuomos sutartį įstatymu nustatant atsakovei, šiuo atveju Kauno miesto savivaldybei. Taigi įstatymas numatė atsakovei pareigą sudaryti nuomos sutartį, todėl dėl atsakovės Kauno miesto savivaldybės neveikimo ar netinkamo veikimo valstybės garantijos suteikimo klausimas buto ( - ) nuomininkams, buvo nuolat sąmoningai vilkinamas, dėl to ieškovė patyrė nuostolių, negavo jai priklausančių nuompinigių. Nuo anksčiau minėto pastato grąžinimo ieškovei dienos iki šiol atsakovas neįgyvendino įstatyme numatytos atsakovui pareigos sudaryti su ieškove buto, adresu ( - ), nuomos sutartį, nemokėjo ieškovei nuomos mokesčio, nesirūpino patalpų eksploatacija bei remontu. Ieškovė R. J. V. visada pagrįstai tikėjo, kad pastatas, adresu ( - ) yra ieškovės nuosavybė. Tai patvirtina pažyma 2000-03-30, pažyma 1996-09-02. Tačiau 2004-08-04 sužinojo, kad pastatas, adresu ( - ), ieškovės vardu viešajame registre nėra įregistruotas. Ieškovės vardu viešajame registre yra įregistruotos teisės tik į butus Nr. 2, 5, 6, 7. 2004-08-03 ieškovė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, siekdama gauti atsakymą, dėl kokių priežasčių nuo 1992 metų nėra išduodamos valstybės garantijos ieškovės butuose gyvenantiems asmenims, kodėl su ieškove šitiek metų nėra sudaromos nuomos sutartis, nemokamas nuomos mokestis. 2004-09-09 Kauno miesto savivaldybės administracijos nuosavybės teisių atkūrimo skyrius ieškovei pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad nuo 1992 metų Lietuvos Respublikos Vyriausybė nebuvo paskyrusi lėšų valstybės garantijoms vykdyti, todėl nebuvo sprendžiamas garantijų išdavimo klausimas. Išdėstytos aplinkybės bei byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę tiek žodiniais prašymais, tiek raštiškais prašymais, siekdama disponuoti jai priklausančiu turtu, tačiau jokio atsakovės atsako nesulaikė. Ieškovė ilgą laiką buvo atsakovės darbuotoja, t. y. ieškovę ir atsakovę siejo darbo teisiniai santykiai, kuriuose atsakovė buvo stipresnė darbo teisinių santykių šalis. Dėl šios priežasties ieškovė, gindama savo privačius interesus, į atsakovę dažniau kreipdavosi žodiniais prašymais nei rašytine forma. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas iš viso nevertino.

122. Teismas nepagrįstai nustatė, kad „Ieškovė nepateikė jokių duomenų ir įrodymų apie galimai patirtus realius nuostolius, neįrodė atsakovės Kauno miesto savivaldybės kaltės ir neteisėtų veiksmų dėl šių nuostolių (negautų pajamų) atsiradimo bei priežastinio ryšio tarp jų“. Kaip minėta, teisės aktuose yra įtvirtinta atsakovės pareiga kiekvieną mėnesį mokėti nekilnojamojo turto savininkui (šiuo atveju ieškovei) nuomos mokestį, tuo pačiu įtvirtinta ir ieškovės teisė kiekvieną mėnesį gauti nuomos mokestį už ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuriuo nagrinėjamu atveju disponavo atsakovė. Taigi atsakovė su ieškove nuomos sutarties nesudarė, todėl ieškovės teisė gauti nuompinigius buvo pažeista. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad šie nuomininkai savivaldybei moka nuompinigius ir mokestį už komunalines paslaugas pagal savivaldybės nustatytus tarifus, o su grąžinto namo, jo dalies ar buto savininku pagal patalpų nuomos sutartį atsiskaito savivaldybė Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis. Todėl ieškovė pagrįstai prašo teismo iš atsakovės priteisti 11464,20 Lt nuompinigius, skaičiuojant po 4,50 Lt už 1 kv. m ir 9-ojo buto bendrą plotą 21,23 kv. m už 10 metų laikotarpį, atsižvelgiant į kitų butų, kuriuos ieškovė nuomoja, gaunamų nuompinigių dydį. Taip pat nepagrįstas teismo argumentas dėl atsakovės kaltės neįrodymo. CK 6.271 str. 4 d. numato, kad „Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti“. Taigi ši teisės norma nustato civilinę atsakomybę be kaltės. Todėl atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (CK komentaras, 377 psl.). Visas šias sąlygas patvirtina anksčiau išdėstytos aplinkybės. Todėl teismas visiškai nepagrįstai nustatė, kad ieškovė neįrodė atsakovės Kauno miesto savivaldybės kaltės ir neteisėtų veiksmų dėl šių nuostolių.

133. Teismas konstatavo, kad ieškovė praleido įstatymo nustatytą senaties terminą, todėl ieškovės ieškiniui taikė ieškinio senatį. Su tokia teismo pozicija ieškovė nesutinka. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje (pirminė redakcija) buvo nustatyta, kad, kai piliečiui grąžinamas natūra gyvenamasis namas, jo dalis, butas, kuriuose gyvena nuomininkai, visas nuomininkų teises ir pareigas pagal gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Vyriausybės nustatyta tvarka perima savivaldybė iki to laiko, kol valstybė nuomininkui suteiks kitą gyvenamąją patalpą arba kitaip su juo atsiskaitys šiame įstatyme nurodytais būdais. To paties straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad šie nuomininkai savivaldybei moka nuompinigius ir mokestį už komunalines paslaugas pagal savivaldybės nustatytus tarifus, o su grąžinto namo, jo dalies ar buto savininku pagal patalpų nuomos sutartį atsiskaito savivaldybė Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis. Taigi įstatymo normose buvo nustatyta savivaldybės pareiga sudaryti nuomos sutartį su savininku ir jam mokėti nuomos mokestį. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje (1999 m. gegužės 13 d. įstatymo Nr. VIII-I 181 redakcija) buvo nustatyta, kad šie nuomininkai savivaldybei moka nuompinigius ir mokestį už komunalines paslaugas pagal savivaldybės nustatytus tarifus, o su grąžinto namo, jo dalies ar buto savininku pagal patalpų nuomos sutartį atsiskaito savivaldybė Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje (2003 m. spalio 14 įstatymo Nr. IX-1759 redakcija) buvo nustatyta, kad savivaldybės nuomojamų iš savininko gyvenamųjų namų, jų dalių, butų nuomos mokesčio dydis nustatomas šalių susitarimu, tačiau maksimalus nuomos mokesčio dydis negali būti didesnis už Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintą maksimalų nuomos mokestį. Anksčiau nurodytuose teisės aktuose yra įtvirtinta atsakovės pareiga kiekvieną mėnesį mokėti nekilnojamojo turto savininkui (šiuo atveju ieškovei) nuomos mokestį, taip pat įtvirtinta ir ieškovės teisė kiekvieną mėnesį gauti nuomos mokestį už jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuriuo nagrinėjamu atveju disponavo atsakovė. Nuomos sutartis dėl ginčo buto su ieškove nebuvo sudaryta, todėl ieškovės teisė kiekvieną mėnesį gauti nuompinigius už ginčo butą buvo pažeista. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos (CK 1.127 str. 1 d.), tačiau jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų ta dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str. 5 d.). Remiantis CK 1.125 str. 1 d., šiuo atveju taikytinas bendrasis ieškinio senaties dešimties metų terminas, nes ieškovė iš atsakovės prašo priteisti nuostolius, tai yra nuompinigius, kurie turėjo būti mokami iš nuomos santykių. Atsakovei įvykdžius valstybės garantijas, asmenims, gyvenusiems savininkui, šiuo atveju ieškovei, grąžintame bute esančiame ( - ), minėtas butas 2008-03-12 perdavimo – priėmimo aktu Nr. S-714, kaip teigia ir pati atsakovė, buvo perduotas ieškovei. Ieškovė, gindama pažeistas teises, ieškinį dėl nuostolių priteisimo iš atsakovės pareiškusi 2009-04-17, t. y. nepraleisdama įstatymų nustatyto termino, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 173-176) atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantė visiškai nepagrįstai teigia, kad 11 464,20 Lt žalą patyrė dėl atsakovės Kauno miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų ar neveikimo:

151. Pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo ieškovės į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, jos paaiškinimus, argumentus dėl teisės į nuompinigius nuo Kauno miesto valdybos 1992-11-17 potvarkio Nr. 1116-v 1.5 punkto priėmimo dienos. Teismas teisingai ir pagrįstai juos vertino, nenustatęs atsakovės Kauno miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų ar neveikimo, dėl kurio, pasak ieškovės, jį neva patyrė jos nurodyto dydžio žalą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė ir jos atstovas pripažino, kad dėl nuomos sutarties su ja sudarymo į atsakovę niekada nesikreipė, tai yra nebuvo išreiškusi valios išnuomoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-03-02 įsakymu Nr. A-783 jai natūra grąžinto buto ( - ). Ieškovė net nebuvo atvykusi atsiimti valstybės garantinio dokumento, išrašyto remiantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-03-23 įsakymu Nr. A-1040 „Dėl valstybės garantinio dokumento išdavimo R. J. V.“ dėl grąžinto buto perdavimo, kai jame gyvenantiems nuomininkams (pagal 2006-12-29 nuomos sutartį) bus įvykdyta valstybės garantija. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad dėl to atsakovei nekilo pareigos mokėti ieškovei nuomos mokestį už butą ( - ), nes pati ieškovė neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti. Atkūrimo įstatymo 20 straipsnio ir Atkūrimo tvarkos 124 punkto nuostatos numato savininko prievolę išnuomoti savivaldybei jam natūrą grąžintas gyvenamąsias patalpas, kuriose gyvena nuomininkai, t. y. numato civilinių nuomos santykių atsiradimą tarp patalpų savininko ir savivaldybės, kuriuose šių civilinių teisinių santykių dalyviai pasiekia susitarimo išreikšdami savo valią, laikydamiesi sutarčių sudarymo laisvės principo tiek, kiek tai neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms. Pažymėtina, kad reikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo, ieškovė nekildino savo reikalavimo iš darbo teisinių santykių, kuriais, pasak ieškovės, ji buvo susijusi su Kauno miesto savivaldybės administracija. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė šia ieškovės nurodyta (tačiau neįrodyta) aplinkybe, kad ieškovę ir atsakovę gal būt siejo darbo teisiniai santykiai.

162. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad bylos nagrinėjimo metu pagrindė prašomos priteisti žalos dydį. Ieškovės teiginys, kad ji prašo priteisti „11 464,20 Lt nuompinigių, skaičiuojant po 4,50 Lt už 1 kv. m ir 9-to buto bendrą plotą 21,23 kv. m už 10 metų laikotarpį, atsižvelgiant į kitų butų, kuriuos ieškovė nuomoja, gaunamą nuompinigių dydį‘, nepagrįstas jokiais įrodymais, todėl negali būti laikomas prašomo priteisti žalos dydžio apskaičiavimu ir pagrindimu, kuriuo remiantis galima būtų teigti, jog ieškovė apskritai patyrė ir būtent tokio dydžio žalą, dėl kurios atsiradimo yra atsakinga atsakovė Kauno miesto savivaldybė.

173. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį ieškovės reikalavimui. Ieškovė ir jos atstovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad teisė į nuompinigius, kurių ieškovė negavo ir dėl to patyrė 11 464,20 Lt žalą, jai atsirado nuo Kauno miesto valdybos 1992 m. lapkričio 17 d. potvarkio Nr. 1116-v priėmimo ir nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą ( - ), įregistravimo momento. Nuo to laiko negavusi nuompinigių ir manydama, kad turi teisę juos gauti, ieškovė, veikdama protingai ir apdairiai, turėjo kreiptis į Kauno miesto savivaldybės instituciją arba ginti savo gal būt pažeistas teises teismo tvarka, tačiau nesikreipė, todėl praleido ieškinio senaties terminą, kurį prašė taikyti atsakovė Kauno miesto savivaldybė.

18Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

19Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojančių pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.(CPK 320 straipsnis).

201997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje (pirminė redakcija) buvo nustatyta, kad, kai piliečiui grąžinamas natūra gyvenamasis namas, jo dalis, butas, kuriuose gyvena nuomininkai, visas nuomininkų teises ir pareigas pagal gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Vyriausybės nustatyta tvarka perima savivaldybė iki to laiko, kol valstybė nuomininkui suteiks kitą gyvenamąją patalpą arba kitaip su juo atsiskaitys šiame įstatyme nurodytais būdais. To paties straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad šie nuomininkai savivaldybei moka nuompinigius ir mokestį už komunalines paslaugas pagal savivaldybės nustatytus tarifus, o su grąžinto namo, jo dalies ar buto savininku pagal patalpų nuomos sutartį atsiskaito savivaldybė Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis. Taigi įstatymo normose buvo nustatyta savivaldybės pareiga sudaryti nuomos sutartį su savininku ir jam mokėti nuomos mokestį. Šiose įstatymo normose nebuvo nustatyti nuompinigių dydžiai. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje (1999 m. gegužės 13 d. įstatymo Nr. VIII-1181 redakcija) buvo nustatyta, kad šie nuomininkai savivaldybei moka nuompinigius ir mokestį už komunalines paslaugas pagal savivaldybės nustatytus tarifus, o su grąžinto namo, jo dalies ar buto savininku pagal patalpų nuomos sutartį atsiskaito savivaldybė Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šioje įstatymo normoje taip pat nebuvo nustatyti nuompinigių dydžiai.

21Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje (2003 m. spalio 14 įstatymo Nr. IX-1759 redakcija) buvo nustatyta, kad savivaldybės nuomojamų iš savininko gyvenamųjų namų, jų dalių, butų nuomos mokesčio dydis nustatomas šalių susitarimu, tačiau maksimalus nuomos mokesčio dydis negali būti didesnis už Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintą maksimalų nuomos mokestį. Savivaldybė Civilinio kodekso nustatyta tvarka gyvenamąsias patalpas subnuomoja šiose patalpose gyvenantiems nuomininkams. Šie nuomininkai moka mokesčius už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atleidžiami nuo nuompinigių mokėjimo. Sudarytų nuomos sutarčių sąlygos nekeičiamos. Taigi šioje įstatymo normoje nustatyti trys esminiai reikalavimai, reikšmingi nagrinėjamoje byloje: 1) savivaldybė ir savininkas gali susitarti dėl butų nuomos mokesčio dydžio; 2) šis maksimalus nuomos mokesčio dydis negali būti didesnis už Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintą maksimalų nuomos mokestį; 3) savivaldybė ir savininkas nėra saistomi subnuomininkų pareigomis dėl nuompinigių, nes jie atleidžiami nuo šių mokėjimo.

22Vyriausybės 2004 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 387 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Vyriausybės nutarimas)“ pakeitimo 2.47 punktu buvo pakeistas Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintos tvarkos 125 punktas, kuris išdėstytas taip:

23„Savivaldybė su grąžinto gyvenamojo namo, jo dalies, buto savininku sudaro gyvenamojo namo, jo dalies, buto nuomos sutartį ir subnuomoja juos gyvenantiems juose nuomininkams Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) nustatyta tvarka.

24Savivaldybės nuomojamų iš savininko gyvenamųjų namų, jų dalių, butų metinis nuomos mokesčio dydis nustatomas šalių susitarimu, atsižvelgiant į gyvenamųjų patalpų buvimo vietą, būklę ir kitas reikšmingas aplinkybes.

25Savivaldybės vykdomoji institucija tvirtina maksimalų mėnesinį nuomos mokestį pagal formulę:

26Kmax = (V x k) : (12 x 100), kur:

27Kmax – maksimalus mėnesio gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis, litais;

28V – nuomojamų gyvenamųjų patalpų rinkos vertė, nurodyta nuomininkui išduotame valstybės garantiniame dokumente, litais;

29k = 4.

30Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys sudaromos raštu. Sutartis pasirašo savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo.

31Savivaldybė moka savininkui nuomos mokestį kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos. Laiku nesumokėjus nuomos mokesčio, skaičiuojami delspinigiai – 0,02 procento už kiekvieną uždelstą dieną.

32Šalims nesutarus dėl nuomos sąlygų ir (ar) nuomos mokesčio dydžio, ginčai sprendžiami teisme įstatymų nustatyta tvarka“.

33Taigi nustatant maksimalų mėnesio gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį litais (125 punkto 3 pastraipa), lemiamą reikšmę turi nuomojamų gyvenamųjų patalpų rinkos vertė, nurodyta nuomininkui išduotame valstybės garantiniame dokumente. Būtent šis formulės kintamasis dydis lemia gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio dydį.

34Teisėjų kolegijos nuomone, teismas iš esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau kolegija nesutinka su teismo padaryta išvada, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą savo pažeistai teisei apginti ir dėl atsiradusių nuostolių kalta tik ji pati, nes nesikreipė į savivaldybę dėl nuomos mokesčių dydžio nustatymo bei nuomos sutarties sudarymo butui, esančiam ( - ), kuriame gyveno nuomininkės N. I. J. šeima, todėl atsakovė neprivalo ieškovei atlyginti patirtus nusotolius.

35Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovė 2004-08-03 prašyme Kauno miesto merui prašė paaiškinti, kodėl nesudaromos su savininke patalpų nuomos sutartys, kada bus atsiskaityta su ja už patalpų nuomą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis (b. l. 21). 2004-09-09 Kauno miesto savivaldybės administracijos nuosavybės teisių atkūrimo skyrius ieškovei pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nebuvo paskyrusi lėšų valstybės garantijoms vykdyti, todėl nebuvo sprendžiamas garantijų išdavimo klausimas. Dėl to teisėjų kolegija nesutinka su teismo padaryta išvada, kad pati ieškovė nebuvo suinteresuota valstybei išnuomoti jai grąžintą butą.

36Teisėjų kolegija pripažįsta, jog atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai byloje leido teismui spręsti, jog ne dėl atsakovės Kauno miesto savivaldybės kaltės iki 2007-03-02 nebuvo priimtas sprendimas grąžinti ieškovei R. J. V. natūra butą ( - ) bei apriboti jos nuosavybės teises į šį butą, nustatant prievolę jį išnuomoti iki jame gyvenantiems nuomininkams bus įvykdyta valstybės garantija (CPK 197 str. 2 d., b. l. 10, 13-19,35-41, 45,48,55-75).

37Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad ieškovės teisė reikalauti iš atsakovės nuostolių atlyginimo atsirado tik nuo 2007 m. kovo 2 d., kai Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-03-02 įsakymu Nr. A-783 butas ( - ) buvo grąžintas natūra ieškovei R. J. V. kartu nustatant savininkei atkurtų nuosavybės teisių ribojimą, kad R. J. V. privalo šį butą išnuomoti Kauno miesto savivaldybei, kol valstybė įvykdys šio buto nuomininkams suteiktą garantiją, todėl ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino savo pažeistai teisei apginti (b. l. 501).

38Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-03-26 įsakymu Nr. A-1044 (b. l. 81) Nijolei I. J. ir jos šeimos nariams, gyvenantiems savininkui grąžintame bute ( - ) buvo išduotas valstybės garantinis dokumentas Nr. 2308, kuriuo valstybė įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2009 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuoti nuomotų gyvenamųjų patalpų rinkos vertę pinigais, kurie bus pervesti į valstybės garantijos turėtojo nurodytą sąskaitą banke (b. l. 82). Remiantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-03-23 įsakymu Nr. A-1040 „Dėl valstybės garantinio dokumento išdavimo R. J. V.” (b.l. 51), 2007-03-26 buvo išrašytas valstybės garantinis dokumentas Nr. 2309 ir buto ( - ) savininkei (b. l. 51). Ieškovė R. J. V. šio dokumento neatsiėmė, teismo posėdyje patvirtino, kad buvo išvykusi. I. N. J., R. M. ir M. M. 2007-03-26 išduotas valstybės garantinis dokumentas Nr. 2308 buvo įvykdytas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-09-27 įsakymu Nr. A-3250 „Dėl nuomotų gyvenamųjų patalpų rinkos vertės kompensavimo pinigais N. J. J. ir jos šeimos nariams“ (b. l. 85). Po valstybės garantijos įvykdymo nuomininkė I. N. J. atlaisvino butą ( - ) ir pridavė jį Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytai komisijai pagal 2008-03-05 Buto apžiūros ir būklės įvertinimo aktą Nr. N-788. 2008-03-12 gyvenamųjų ir kitų patalpų (priklausinių) perdavimo ir priėmimo aktu Nr. S-714 šis butas buvo perduotas savininkei R. J. V. (b. l. 86, 87).

39

40Kaip buvo pažymėta, įstatyme buvo nustatyta savivaldybės pareiga sudaryti nuomos sutartį su savininku ir jam mokėti nuomos mokestį, iki valstybė nuomininkui suteiks kitą gyvenamąją patalpą arba kitaip su juo atsiskaitys šiame įstatyme nurodytais būdais. Kadangi iki 2008-03-12 ieškovė realiai negalėjo kaip savininkė disponuoti nuosavybės teise jai priklausančiu ginčo butu, iš atsakovės priteistina ieškovei už laikotarpį nuo 2007-03-02 iki 2008-03-12 t.y. nuo priimto sprendimo ieškovei R. J. V. grąžinti natūra butą ( - ) bei apriboti jos nuosavybės teises į šį butą, nustatant prievolę jį išnuomoti iki jame gyvenantiems nuomininkams bus įvykdyta valstybės garantija bei šio buto perdavimo savininkei maksimali nuomos mokesčio suma t. y. 2801,35 Lt (b. l. 194,195). Pažymėtina, kad turto savininkei priteista pinigų suma laikytina kaip kompensacija už tai, kad ji negalėjo laisvai disponuoti jai grąžintu turtu.

41Dėl teisinių santykių kvalifikacijos

42Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės atstovės nurodytu argumentu, jog ieškinio pagrindu nurodytos aplinkybės, atsižvelgiant į teisės aktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, teikia pagrindą teisinius santykius tarp ieškovės ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės kvalifikuoti kaip prievolinius nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisinius santykius.

43Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčo tarp apeliantės ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės teisinius santykius tinkamai kvalifikavo kaip prievolinius civilinės atsakomybės teisinius santykius dėl žalos atlyginimo.

44Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

45CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo į valstybės biudžetą.

46Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismui patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinys patenkintas 24,4 %, atmestas 75,6 %.

47Iš bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje apeliantė patyrė tokių bylinėjimosi išlaidų: sumokėjo 132 Lt žyminį mokestį už ieškinį (b. l.9), 344 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą (b. l. 156, 162) bei 600 Lt advokato pagalbai apmokėti (b. l. 197), todėl ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės priteistini ieškovei 116,14 Lt žyminis mokestis, 146 Lt advokatės Karinos Račkauskienės pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 2 dalis).

48Byloje taip pat yra patirta 29,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pirmosios instancijos teisme – 17 Lt, apeliacinės instancijos teisme – 12,10 Lt (b. l. 12, 171). Šias išlaidas valstybei proporcingai atmestų reikalavimų daliai turi atlyginti apeliantė, todėl iš jos priteistinos 22 Lt išlaidos (29,10 Lt x 75,6% =21,99 Lt , CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas 96 straipsnio 3 dalis).

49Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

50apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

51Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies.

52Iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, į. k. 111106319, a. s. ( - ) AB DnB NORD bankas Kauno skyrius, priteisti ieškovei R. J. V. a. k. ( - ) gyv. ( - ) 2801,35 Lt nuostoliams atlyginti, 116,20 Lt žyminį mokestį, 146 Lt atstovavimo išlaidas

53Iš ieškovės R. J. V. priteisti 22 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Proceso dalyviai
2. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 4. ieškovė R. J. V. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą patikslintu... 5. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 16 d. sprendimu patikslintą... 6. Atsižvelgdamas į tai teismas laikė, kad ieškinyje nurodyti teiginiai dėl... 7. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į... 8. Teismas laikė, kad ieškovė, patikslintu ieškiniu prašydama priteisti jai... 9. Teismas nurodė, kad patikslintas ieškinys atmestinas ir dėl ieškinio... 10. Apeliaciniu skundu (b. l. 163-167) ieškovė R. J. V. prašo Kauno miesto... 11. 1. Teismas, nepagrįstai nustatęs faktines aplinkybes, „kad ne dėl... 12. 2. Teismas nepagrįstai nustatė, kad „Ieškovė nepateikė jokių duomenų... 13. 3. Teismas konstatavo, kad ieškovė praleido įstatymo nustatytą senaties... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 173-176) atsakovė Kauno miesto... 15. 1. Pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo ieškovės į bylą... 16. 2. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad bylos nagrinėjimo metu pagrindė... 17. 3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį ieškovės... 18. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 19. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų... 20. 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į... 21. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 22. Vyriausybės 2004 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 387 ,,Dėl Lietuvos... 23. „Savivaldybė su grąžinto gyvenamojo namo, jo dalies, buto savininku sudaro... 24. Savivaldybės nuomojamų iš savininko gyvenamųjų namų, jų dalių, butų... 25. Savivaldybės vykdomoji institucija tvirtina maksimalų mėnesinį nuomos... 26. Kmax = (V x k) : (12 x 100), kur:... 27. Kmax – maksimalus mėnesio gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis, litais;... 28. V – nuomojamų gyvenamųjų patalpų rinkos vertė, nurodyta nuomininkui... 29. k = 4.... 30. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys sudaromos raštu. Sutartis pasirašo... 31. Savivaldybė moka savininkui nuomos mokestį kas mėnesį, ne vėliau kaip iki... 32. Šalims nesutarus dėl nuomos sąlygų ir (ar) nuomos mokesčio dydžio,... 33. Taigi nustatant maksimalų mėnesio gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį... 34. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas iš esmės teisingai nustatė faktines... 35. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovė 2004-08-03 prašyme Kauno miesto... 36. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai... 37. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad ieškovės... 38. Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos... 39. ... 40. Kaip buvo pažymėta, įstatyme buvo nustatyta savivaldybės pareiga... 41. Dėl teisinių santykių kvalifikacijos... 42. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės atstovės nurodytu argumentu, jog... 43. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčo tarp... 44. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 45. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 46. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 47. Iš bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje apeliantė patyrė tokių... 48. Byloje taip pat yra patirta 29,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 49. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 50. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.... 51. Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 16 d. sprendimą... 52. Iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, į. k. 111106319, a. s. ( - ) AB DnB... 53. Iš ieškovės R. J. V. priteisti 22 Lt išlaidas, susijusias su procesinių...