Byla A-248-1500-06

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei, dalyvaujant atsakovo atstovui adv. Albertui Štopui, trečiajam suinteresuotajam asmeniui V. J., trečiojo suinteresuotojo asmens atstovui Žanetai Kubiliūtei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros prašymą atsakovams Vilkaviškio rajono savivaldybei, Marijampolės apskrities viršininko administracijai, valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialui, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, uždarajai akcinei bendrovei „Litesko“, V. J., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė: panaikinti Vilkaviškio rajono savivaldybės valdybos 2000 m. spalio 13 d. sprendimą Nr.152, kuriuo patvirtintas UAB „Litesko" parengtas specialusis planas; įpareigoti Vilkaviškio rajono savivaldybę pašalinti Nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymo bei Teritorijų planavimo įstatymo pažeidimus, iš naujo atliekant detaliojo ir specialiojo planų tvirtinimo procedūras; panaikinti 2001 m. birželio 20 d. Paežerių kaime esančios konteinerinės katilinės pripažinimo tinkama naudoti aktą; įpareigoti Marijampolės apskrities viršininko 2000 m. spalio 9 d. įsakymu Nr.261 sudarytą komisiją pašalinti Nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymo, Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros tvarkos, Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarkos STR 1.11.01:2000 pažeidimus; pripažinti konteinerinės katilinės įregistravimą nekilnojamojo turto registre negaliojančiu.

5Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Litesko“ 2001 metais Paežerių gyvenvietėje, Vilkaviškio rajone pastatė konteinerinio tipo katilinę, kūrenamą skalūnų alyva, ir ją priblokavo prie daugiabučio gyvenamojo namo. Kadangi skalūnų alyva priskiriama nuodingųjų medžiagų kategorijai, todėl pažeidžiamos gyventojų teisės gyventi sveikai ir saugiai. Vilkaviškio rajono savivaldybės valdyba 2000 m. spalio 13 d. sprendimu Nr.152 patvirtino Paežerių gyvenvietės šilumos ūkio rekonstruojamos ir plėtojamos infrastruktūros objektų išdėstymo sistemos specialųjį planą. Plane numatyta katilinę kūrenti suskystintomis dujomis, o skystą kurą naudoti kaip rezervinį. Tačiau, ruošiant techninį katilinės projektą, suskystintų dujų buvo atsisakyta, jas pakeičiant skalūnų alyva. 2001 m. birželio 14 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu Paežerių gyvenvietės konteinerinė katilinė ir kuro sandėlis buvo pripažinti tinkamais naudoti. Kadangi skalūnų alyva priskiriama potencialiai nuodingoms medžiagoms, todėl atsakovai, patvirtindami specialųjį planą, pažeidė Nuodingųjų medžiagų kontrolės bei Teritorijų planavimo įstatymų reikalavimus, o, priimdami minėtų statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą, pažeidė Nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymo, Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros tvarkos, Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarkos STR 1.11.01:2000 reikalavimus.

6Atsakovas Vilkaviškio rajono savivaldybė su pareiškėjo prašymu nesutiko.

7Atsakovas nurodė, kad Nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymas įsigaliojo jau po ginčijamo savivaldybės valdybos sprendimo priėmimo, projekto patvirtinimo bei ginčijamo akto priėmimo. Skalūnų alyva nėra priskiriama nuodingoms medžiagoms. Be to, minėtas įstatymas numato, jog potencialiai nuodingos medžiagos turi būti įrašytos į specialų sąrašą, tačiau toks sąrašas iki šiol nėra patvirtintas. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, jog skalūnų alyva kelia realų pavojų žmonių sveikatai.

8Atsakovas Marijampolės apskrities viršininko administracija su pareiškėjo prašymu nesutiko.

9Atsakovas nurodė, kad jis nepažeidė pareiškėjo nurodytų teisės aktų reikalavimų. Teritorijų planavimo įstatymas nenumato draudimo, nesant teritorijos detaliųjų planų, rengti ir tvirtinti specialiųjų planų. Ginčijamas pripažinimo tinkamu naudoti aktas pasirašytas visų komisijos narių, jokių pastabų nepareikšta.

10Trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB „Litesko“ su pareiškėjo prašymu nesutiko.

11Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodė, kad skalūnų alyva nėra priskiriama nuodingųjų medžiagų kategorijai. Šis kuras ginčo atveju buvo pasirinktas, atsižvelgiant į gyventojų prieštaravimus dėl kūrenimo suskystintomis dujomis. Be to, atlikus katilinės išmetamų teršalų kiekio ir jų koncentracijos tyrimus, nebuvo nustatyta jokių pažeidimų.

12Trečiasis suinteresuotasis asmuo V. J. su pareiškėjo prašymu sutiko.

13Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodė, kad pastatyta konteinerinio tipo katilinė yra kūrenama skalūnų alyva ir yra priblokuota prie daugiabučio gyvenamojo namo. Skalūnų alyva priskiriama nuodingųjų medžiagų kategorijai, todėl pažeidžiamos gyventojų teisės gyventi sveikai ir saugiai, padaugėjo gyventojų susirgimų kvėpavimo takų ligomis. Vilkaviškio rajono savivaldybės valdyba neteisėtai patvirtino specialųjį planą, nesant patvirtinto detaliojo plano. Taip pat nepagrįstai atsisakyta katilinę kūrenti suskystintomis dujomis.

14II.

15Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė.

16Teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginys, jog, nesant teritorijos detaliojo plano, atsakovas negalėjo tvirtinti specialiojo plano, yra nepagrįstas. Priimant ginčijamą sprendimą, Paežerių gyvenvietės detalusis planas nebuvo parengtas, tačiau ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusi Teritorijų planavimo įstatymo redakcija nenumatė draudimo rengti, derinti bei patvirtinti specialųjį planą, nesant teritorijos detaliojo plano. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog, rengdamas specialųjį planą, atsakovas pažeidė tokių planų rengimo, derinimo, tvirtinimo procedūrą. Teismas nurodė, kad Nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymas buvo priimtas 2001 m. liepos 12 d., o įsigaliojo nuo 2002 m. sausio 1 d.., t. y. jau po ginčijamo Vilkaviškio rajono savivaldybės valdybos 2000 m. spalio 13 d. sprendimo bei 2001 m. birželio 14 d. Paežerių gyvenvietės konteinerinės katilinės ir kuro sandėlio pripažinimo tinkamais naudoti akto patvirtinimo. Šiems atsakovų aktams minėto įstatymo reikalavimai netaikytini. Teismas nurodė, kad specialiajame plane katilinės pagrindine kuro rūšimi buvo numatytos suskystintos dujos, o skystas kuras buvo numatytas naudoti kaip rezervinis. Ruošiant katilinės techninį projektą, suskystintų dujų buvo atsisakyta, nes tokio kuro naudojimui prieštaravo gyventojai. Teismas nurodė, kad skalūnų alyva nėra priskiriama potencialiai nuodingoms medžiagoms, nes potencialiai nuodingų medžiagų sąrašas iki šiol nėra patvirtintas. Skalūnų alyva nėra įtraukta į Europos bendrijos suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašą, taip pat į Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašą, patvirtintą aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr.532/742. Teismas nurodė, kad Paežerių konteinerinės katilinės išmetamų teršalų kiekis ir jų koncentracija gyvenamojoje aplinkoje neviršija Lietuvos higienos normoje HN 35:2002 „Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų koncentracijų ribinės vertės“ bei Lietuvos aplinkos norminiame dokumente LAND 43-2001 „Išmetamų dujų teršalų iš kurą deginančių įrenginių normos“ nustatytų normų. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino specialistas bei liudytojai. Teismas nurodė, kad ginčijamą statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą pasirašė visi komisijos nariai, nepareikšdami jokių pastabų. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog katilinė neatitiko patvirtinto projekto, esminių statinio reikalavimų. Kadangi nebuvo nustatytas cheminės, fizikinės, biologinės taršos sukeliamas neigiamas poveikis, kuris viršytų visuomenės sveikatos priežiūros teisės norminių aktų reikalavimus, todėl nebuvo jokio pagrindo nustatyti katilinės sanitarinės apsaugos zoną.

17III.

18Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo prašymą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

191. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, Vilkaviškio rajono savivaldybės 2000 m. spalio 13 d. sprendimo priėmimo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2000 m. spalio 12 d. iki 2001 m. balandžio 18 d.)

2017 straipsnis numatė pareigą rengti detaliuosius planus, vykdant statinio statybą, rekonstrukciją ar griovimą. Tik šio straipsnio 3 dalyje buvo numatytos išimtys, kada detalieji planai galėjo būti nerengiami. Ginčijamas atvejis į įstatyme pateiktą baigtinį išimčių sąrašą nepateko.

212. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad katilinėje naudojamo kuro rūšis iš suskystintų dujų į skalūnų alyvą buvo pakeista, gyventojams pageidaujant. Tačiau teismas neatkreipė dėmesys į tai, kad gyventojai kėlė ne tik paminėtą reikalavimą, o buvo ir išreikšta valia, jog katilinė iš gyvenamosios zonos būtų iškelta į kitą vietą. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad pagrindinio kuro rūšis buvo pakeista, jau esant patvirtintam katilinės specialiajam planui, ruošiant techninį katilinės projektą. Pagal tuo metu galiojusį Statybos įstatymą, pakeitus pagrindinio kuro rūšį, su atitinkamomis institucijomis ir subjektais turėjo būti atlikta statinio projekto derinimo procedūra, tačiau tai nebuvo padaryta.

223. Teismas neįvertino aplinkybės, jog buvo gauti duomenys, kad skalūnų alyva yra toksiška medžiaga. Specialistai teismui patvirtino, kad pagal saugos kortelėje užfiksuotą informaciją skalūnų alyva atitinka potencialiai pavojingų medžiagų kriterijus. Analogiška informacija užfiksuota ir visuomenės sveikatos priežiūros tarnybų raštuose. Be to, teismui pateiktame Valstybinio aplinkos sveikatos centro 2004 m. birželio 16 d. rašte išdėstyta vienareikšmiška nuostata, jog skalūnų alyva įrašytina į Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų sąrašą ir Nuodingųjų medžiagų sąrašą pagal toksiškumą. Šiuo atveju turėtų būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais ir neturėtų būti laikoma esmine aplinkybe tai, kad nėra formalaus pagrindo minėtą medžiagą pripažinti potencialiai nuodinga, t. y. kad nėra patvirtintas potencialiai nuodingų medžiagų sąrašas.

234. Teismas akcentavo, jog iš katilinės, deginant skalūnų alyvą, išmetamų į atmosferą teršalų kiekis neviršija norminių aktų nustatytos koncentracijos, bei darė prielaidą, jog teršalų tiesioginio poveikio žmogaus sveikatai neturėtų būti. Tačiau, šią prielaidą siejant su skalūnų alyvos saugos kortelėje užfiksuota informacija, specialistų paaiškinimais, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, aplinkybe, jog katilinė yra priblokuota prie daugiabučio gyvenamojo namo, ji yra labai abejotina.

245. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad sanitarinė apsaugos zona ginčo atveju neturi būti nustatyta. UAB „Litesko“ nepateikė jokių įrodymų, jog katilinės techninės projektavimo bei kitos techninės dokumentacijos rengimo metu buvo atliekami bandymai dėl katilinės taršos. Teismas kaip esminę aplinkybę, lemiančią sanitarinės zonos nustatymą, akcentavo tik teršiančių medžiagų kiekį ir koncentraciją. Tuo tarpu Vyriausybės 1992 m. gegužės

2512 d. nutarimu Nr.343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 62 punkte numatyta, kad katilinių sanitarinės apsaugos zonos dydis nustatomas ne tik pagal teršiančių medžiagų rodiklius, tačiau ir pagal triukšmo sklaidos skaičiavimus bei medžiagų fizikinį poveikį.

266. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl katilinės projekto svarstymo su visuomene. Paežerių gyvenvietės bendruomenė nuo pat pradžių kėlė pretenzijas dėl katilinės ir tai patvirtina gyventojų kreipimaisi į įvairias institucijas.

27Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Marijampolės apskrities viršininko administracija prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

281. Byloje ginčijamų atsakovų sprendimų priėmimo metu galiojusi Teritorijų planavimo įstatymo redakcija nenumatė draudimo rengti ir tvirtinti specialųjį planą, nesant teritorijos detaliojo plano. Byloje nepateikta įrodymų, kad šiuo atveju buvo pažeistos specialiųjų planų rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūros.

292. Nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymas įsigaliojo 2002 m. sausio 1 d., po Paežerių konteinerinės katilinės ir kuro sandėlio pripažinimo tinkamais naudoti akto patvirtinimo, todėl šio įstatymo reikalavimai ginčo atveju netaikytini. Skalūnų alyva nepriskiriama potencialiai nuodingoms medžiagoms, nes tokių medžiagų sąrašas iki šiol nėra patvirtintas. Ginčijamą statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą pasirašė visi komisijos nariai, tarp jų Valstybinio sveikatos centro Vilkaviškio filialo vyriausiasis gydytojas, Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Vilkaviškio rajono agentūros viršininkas.

303. Pareiškėjas nepateikė neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad katilinė neatitiko projekto. Projekte buvo numatytos dvi kuro rūšys: dujinis ir skystasis (kaip rezervinis). Skalūnų alyva yra viena iš skystojo kuro rūšių.

31Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB „Litesko“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

321. Skalūno alyva nėra ir niekada nebuvo pripažinta nuodingąja medžiaga, todėl taikyti Nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymo nuostatas UAB „Litesko“ veiklai Paežerių gyvenvietės katilinėje negalima (juolab, kad byloje ginčijamų aktų priėmimo metu Nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymas dar negaliojo). Skalūno alyva nėra įtraukta nei į Europos bendrijos suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašą, nei į Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašą, patvirtintą aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr.532/742. Pareiškėjo nurodomi atskirų institucijų raštai, kuriuose teigiama, kad skalūno alyva įrašytina į potencialiai nuodingų medžiagų sąrašą, šiai bylai nėra reikšmingi. Šios institucijos nėra įgaliotos tvirtinti nuodingų ar potencialiai nuodingų medžiagų sąrašus. Šiuos sąrašus tvirtina Aplinkos ministerija, o ji to dar nepadarė ir skalūno alyvos į minėtus sąrašus neįtraukė.

332. Nėra jokio pagrindo nustatyti katilinės sanitarinės apsaugos zoną. Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2004 m. balandžio 1 d. atliktas prie katilinės esančio gyvenamojo namo bei vaikų darželio aplinkos ir patalpų oro tyrimas patvirtino, jog teršalų sklaidos skaičiavimo duomenimis nei anglies monoksidas, nei sieros dioksidas neviršijo leidžiamų ribinių verčių. Be to, sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr.V-586 „Dėl sanitarinių apsaugos ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo“ 2 punkte yra išvardintos veiklos rūšys, kurioms nustatomos sanitarinės apsaugos zonos. Nei vienai iš šiame punkte išvardintų veiklos rūšių nėra priskiriama konteinerinės katilinės, kurios galingumas nesiekia 1 MW, naudojimo veikla.

343. Vilkaviškio rajono savivaldybės valdybos 2000 m. spalio 13 d. sprendimas Nr.152 buvo priimtas, laikantis tuo metu galiojusių Teritorijų planavimo įstatymo normų. Tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatos nedraudė rengti, derinti ir tvirtinti specialųjį planą be detaliojo plano. Planavimo organizatorius UAB „Litesko“, organizuodamas specialiojo plano viešą svarstymą, įgyvendino visus reikalavimus, numatytus teisės aktuose. Apie viešą susirinkimą specialiojo plano sprendiniams aptarti buvo paskelbta nustatytais terminais vietiniame laikraštyje. Dėl specialiojo plano pasiūlymų ar pastabų iš gyventojų iki viešo susirinkimo nebuvo gauta, o į šį susirinkimą niekas iš Paežerių gyvenvietės gyventojų neatvyko. Visi Paežerių gyventojų raštai bei prašymai, kuriuose jie kelia pretenzijas dėl konteinerinės katilinės, buvo pateikti jau po specialiojo plano patvirtinimo, o tokie pasiūlymai jau nebepriimami.

35Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Vilkaviškio rajono savivaldybė prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

361. Atsakovo 2000 m. spalio 13 d. sprendimo Nr.152 priėmimo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalis išvardijo atvejus, kada turėjo būti rengiami detalieji planai, tačiau tai nereiškė, jog, nesant patvirtinto tam tikros teritorijos detaliojo plano, nebuvo leidžiama rengti, derinti bei tvirtinti su ta pačia teritorija susijusio specialiojo plano, jeigu tam tikri sprendiniai turėjo būti tvirtinami būtent specialiuoju planavimo dokumentu. Taigi, nesant teritorijos detaliojo plano, nustatyta tvarka parengtas, suderintas ir patvirtintas specialusis planas įgijo teisinę galią ir sukėlė teisinius padarinius.

372. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog atsakovo 2000 m. spalio 13 d. sprendimu Nr.152 patvirtintas specialusis planas numatė ne tik suskystintas dujas, kaip pagrindinę Paežerių katilinės kuro rūšį, bet ir skystąjį kurą, kaip rezervinę kuro rūšį. Tai reiškia, jog aplinkybė, kad Paežerių katilinėje, be suskystintų dujų, gali būti naudojamas ir skystasis kuras, buvo žinoma minėto specialiojo plano rengimo, derinimo bei tvirtinimo metu, o atitinkamos institucijos bei asmenys, kurie dalyvavo minėto plano derinimo procedūroje, tam jokių prieštaravimų nepareiškė ir su tuo sutiko. Rengiant Paežerių katilinės techninį projektą, suskystintų dujų, kaip šioje katilinėje naudotino kuro rūšies, buvo atsisakyta, numatant galimybę vietoje suskystintų dujų naudoti skystąjį kurą - skalūnų alyvą, ir tai buvo padaryta, atsižvelgiant būtent į Paežerių gyvenvietės gyventojų dėl suskystintų dujų naudojimo pareikštus prieštaravimus.

383. Atsakovo 2000 m. spalio 13 d. sprendimo Nr.152 neteisėtumas gali būti grindžiamas tik šio sprendimo neatitikimu jo priėmimu metu galiojusių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Todėl 2002 m. sausio 1 d. Nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymo pagrindu negalima panaikinti šio atsakovo sprendimo. Be to, Paežerių katilinėje naudojamo kuro rūšis (skalūnų alyva) nėra įtraukta į nuodingųjų medžiagų sąrašą, kurį pagal medžiagų toksiškumą tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija (Nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymo 3 straipsnis). Skalūnų alyva taip pat nepriskirtina potencialiai nuodingoms medžiagoms, nes iki šiol potencialiai nuodingų medžiagų sąrašas nėra patvirtintas. Ši medžiaga nėra įtraukta ir į Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašą, patvirtintą aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr.532/742.

394. Byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog Paežerių katilinės išmetamų teršalų kiekis ir jų koncentracija gyvenamojoje aplinkoje neviršija normų, nustatytų tiek Lietuvos higienos normoje HN 35:2002 „Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų koncentracijų ribinės vertės“, tiek Lietuvos aplinkos norminiame dokumente LAND 43-2001 „Išmetamų dujų teršalų iš kurą deginančių įrenginių normos“. Kadangi Paežerių katilinės išmetamų teršalų kiekiai, jų koncentracija neviršija teisės aktuose nustatytų leistinų normų, todėl šiuo atveju nebuvo pagrindo nustatyti Paežerių katilinės apsaugos zoną.

405. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog parengtas specialiojo plano projektas buvo Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka apsvarstytas viešai. Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalis reikalavo apie savivaldybės lygmens specialiojo planavimo dokumentų rengimo tikslus, terminus paskelbti viešai vietinėse visuomenės informavimo priemonėse. Informacija apie Vilkaviškio rajono savivaldybės šilumos ūkio specialiojo plano rengimą buvo paskelbta vietinėje spaudoje, nurodant, jog 2000 m. rugsėjo 29 d. numatoma viešai aptarti parengto specialiojo plano sprendinius. Byloje esanti Vilkaviškio rajono savivaldybės viešo projekto svarstymo su visuomene ataskaita Nr.102 liudija, jog į viešą susirinkimą Paežerių gyventojai neatvyko. Tuo tarpu tuo metu galiojusi Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalis įsakmiai numatė, jog po viešo susirinkimo pasiūlymai ir pretenzijos nepriimami.

41Apeliacinės instancijos teismo posėdyje trečiasis suinteresuotasis asmuo V. J. prašė apeliacinį skundą tenkinti, atsakovo Vilkaviškio rajono savivaldybės ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Litesko“ atstovai prašė apeliacinį skundą atmesti.

42Teisėjų kolegija

konstatuoja:

43IV.

44Dėl Nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymo pažeidimo

45Apeliantas nurodo, jog eksploatuojant Paežerių gyvenvietės katilinę pažeidžiamos Nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos, nustatančios kad susijusi su nuodingomis medžiagomis veikla draudžiama gyvenamuosiuose namuose ir jų teritorijose. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, šis įstatymas įsigaliojo 2002 m. sausio 1 d., tai yra po to, kai jau buvo priimti ginčijami aktai- Vilkaviškio rajono savivaldybės valdybos 2000 m. spalio 13 d. sprendimas Nr.152 ir 2001 m. birželio 20 d. pripažinimo Paežerių kaime esančios konteinerinės katilinės tinkama naudoti aktas. Dėl šios priežasties atsakovai priimdami ginčijamus aktus negalėjo atsižvelgti į minėtas įstatymo nuostatas. Vėlesni įstatyme nustatyti ribojimai ir draudimai negali būti pagrindas pripažinti administracinius aktus neteisėtais jų priėmimo metu ir dėl to šiuos aktus naikinti.

46

47Dėl sanitarinės apsaugos zonos nustatymo

48Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 62 punktas nustato, kad katilinių, šiluminių elektrinių sanitarinės apsaugos zonos (toliau- ir SAZ) dydis nustatomas pagal teršiančiųjų medžiagų ir triukšmo sklaidos skaičiavimus, taip pat atsižvelgiant į šių objektų fizikinį poveikį. Ginčijamų aktų priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 12 straipsnis nustatė, kad sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros tvarką tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Tokią tvarką Vyriausybės pavedimu (2000 m. kovo 31 d. nutarimas Nr. 369 "Dėl įgaliojimų Sveikatos apsaugos ministerijai suteikimo") 2001 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 10 patvirtino Sveikatos apsaugos ministerija. Šios Tvarkos 7 punktas nustatė, kad SAZ dydis turi būti toks, kad cheminės, fizikinės, biologinės taršos sukeltas neigiamas poveikis neviršytų visuomenės sveikatos priežiūros teisės norminių aktų gyvenamajai aplinkai nustatytų reikalavimų.

49Techniniame katilinės projekte pateikti būsimų išmetamų teršalų kiekių skaičiavimai, jie neviršija ribinių užterštumo verčių, nustatytų Sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr.779 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 35:1998 "Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų didžiausia leidžiama koncentracija". Šios higienos normos 1 punkte pažymėta, kad ji nustato gyvenamosios ir rekreacinės aplinkos oro ribines užterštumo vertes, užtikrinančias jų nekenksmingumą sveikatai. Teismui nebuvo pateikta argumentų ir įrodymų, kad šie skaičiavimai neteisingi. Pažymėtina, kad Marijampolės RAAD 2003 m. balandžio 4 d. atliko Paežerių katilinės teršalų emisijos į atmosferą kontrolę ir nustatė, kad teršalų koncentracijų vertės išmetamuose dūmuose atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 486 patvirtintas Išmetamų teršalų iš kurą deginančių įrenginių normas LAND 43-2001. Marijampolės visuomenės sveikatos centras atliko uždarų patalpų oro tyrimą ir nustatė, kad gyvenamojo namo Nr.6 pirmo ir keturiolikto butų ir darželio- mokyklos „Ežerėlis“ patalpų oro mėginiuose sieros dioksido ir anglies monoksido nerasta (2004 m. balandžio 1 d. protokolas Nr.4). Tai rodo, kad gyvenamajai aplinkai nustatyti reikalavimai nepažeidžiami. Priešingų įrodymų pareiškėjas nepateikė. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad sprendžiant, ar reikalingas SAZ, būtina vertinti ne tik teršiančių medžiagų koncentraciją, bet ir triukšmo sklaidą bei atsižvelgti į šių objektų fizikinį poveikį, tačiau nepateikti įrodymai, kad atsižvelgus į šiuos kriterijus išvada dėl SAZ keistųsi.

50Dėl Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimų pažeidimo

51

52Teritorijų planavimo įstatymo (2000 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. VIII-1669 redakcija) 2 straipsnis specialųjį planavimą apibrėžė kaip planavimą vienos ar keleto veiklos sričių bei žemės naudmenų plėtros ir tvarkymo programoms, sąlygoms ir sprendiniams parengti. To paties įstatymo 10 straipsnio 3 punktas kaip vieną iš specialiojo planavimo objektų nurodo infrastruktūrų sistemas ir jų dalis, o 12 straipsnio 1 dalies 9 punktas kaip galimą specialiojo planavimo dokumentą numato ryšių, energetikos, susisiekimo ir kitų infrastruktūros objektų išdėstymo ir sistemų plėtojimo schemas bei projektus. Specialusis planas parengtas Paežerių gyvenvietės šilumos ūkio infrastruktūros objektų išdėstymo sistemos rekonstrukcijai ir plėtojimui, tokiu būdu jis atitiko minėtų teisės normų nuostatas dėl specialiųjų planų rengimo. Pareiškėjas kaip teisinį pagrindą panaikinti sprendimą, kuriuo patvirtintas specialusis planas, nurodo Teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, kad specialiojo planavimo dokumentų sprendiniai turi neprieštarauti galiojantiems bendriesiems planams ir kad specialiojo planavimo dokumentai neatstoja bendrojo plano ir detaliųjų planų. Tačiau pareiškėjas nenurodė faktinio pagrindo, tai yra, kuo pasireiškia ginčijamo specialiojo plano neatitikimas bendrajam planui ar, jo nesant- atitinkamo lygmens galiojantiems specialiųjų ir detaliųjų planų sprendiniams. Pažymėtina, kad net jei būtų pripažinta, jog katilinės statybai kaip atskiram objektui buvo reikalingas detalusis planas (Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas), toks planas galėjo būti rengiamas, galiojant specialiajam planui, kitaip tariant detaliojo plano nebuvimas nekliudė tvirtinti specialųjį planą. Nebuvo pažeistos ir specialiojo plano viešojo svarstymo procedūros: apie viešąjį svarstymą pranešta įstatymų nustatytu būdu, į viešą susirinkimą niekas neatvyko, pastabų, pasiūlymų ir pretenzijų iki susirinkimo ir jo metu negauta. Apeliaciniame skunde nurodomi aplinkinių namų gyventojų skundai paduoti po viešo susirinkimo.

53Dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti

54Paežerių gyvenvietės konteinerinės katilinės ir kuro sandėlio pripažinimo tinkamu naudoti akto priėmimo metu galiojusio Statybos įstatymo 21 straipsnis numatė, kad statiniai, kurių statybai reikalingas leidimas, priimami naudoti tik atlikus visus statinio projekte numatytus darbus ir įvykdžius projektavimo technines ir specialias sąlygas, atlikus nutiestų inžinerinių tinklų ir komunikacijų bandymus bei padarius kontrolines geodezines nuotraukas. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pripažįstant tinkamu naudoti prieš tai minėtą statinį buvo pažeistos šios įstatymo ar Aplinkos ministro 2000 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. 383 patvirtinto organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2000 "Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka" nuostatos. Apeliaciniame skunde tokie pažeidimai taip pat nenurodyti.

55Specialusis planas buvo suderintas dėl abiejų kuro rūšių: tiek suskystintų dujų, tiek skalūnų alyvos. Vėliau vienos iš alternatyvių kuro rūšių- suskystintų dujų buvo atsisakyta, techninis statinio projektas buvo atitinkamai pakoreguotas. Specialiojo plano derinimo metu, kaip jau minėta, buvo numatytos dvi kuro rūšys, tai reiškia, kad dėl skalūnų alyvos naudojimo katilinės kūrenimui buvo suderinta, ir todėl, kolegijos manymu, pakartotinio derinimo nereikėjo. Apelianto argumentas, kad pakeitus kuro rūšį nebuvo vertintas poveikis aplinkai, neatitinka tikrovės, kadangi oro užterštumo deginant skalūnų alyvą skaičiavimai atlikti (II tomas, b.l. 115).

56Dėl išdėstytų argumentų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad naikinti ginčijamus administracinius aktus pareiškėjo nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

57Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

Nutarė

58apeliacinį skundą atmesti.

59Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

60Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė: panaikinti Vilkaviškio rajono... 5. Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Litesko“ 2001 metais Paežerių... 6. Atsakovas Vilkaviškio rajono savivaldybė su pareiškėjo prašymu nesutiko.... 7. Atsakovas nurodė, kad Nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymas... 8. Atsakovas Marijampolės apskrities viršininko administracija su pareiškėjo... 9. Atsakovas nurodė, kad jis nepažeidė pareiškėjo nurodytų teisės aktų... 10. Trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB „Litesko“ su pareiškėjo prašymu... 11. Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodė, kad skalūnų alyva nėra... 12. Trečiasis suinteresuotasis asmuo V. J. su pareiškėjo prašymu sutiko.... 13. Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodė, kad pastatyta konteinerinio tipo... 14. II.... 15. Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. vasario 20 d. sprendimu... 16. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginys, jog, nesant teritorijos detaliojo... 17. III.... 18. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos... 19. 1. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, Vilkaviškio rajono... 20. 17 straipsnis numatė pareigą rengti detaliuosius planus, vykdant statinio... 21. 2. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad katilinėje naudojamo kuro... 22. 3. Teismas neįvertino aplinkybės, jog buvo gauti duomenys, kad skalūnų... 23. 4. Teismas akcentavo, jog iš katilinės, deginant skalūnų alyvą, išmetamų... 24. 5. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad sanitarinė apsaugos zona ginčo... 25. 12 d. nutarimu Nr.343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo... 26. 6. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl katilinės projekto svarstymo... 27. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Marijampolės apskrities... 28. 1. Byloje ginčijamų atsakovų sprendimų priėmimo metu galiojusi Teritorijų... 29. 2. Nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymas įsigaliojo 2002 m. sausio 1... 30. 3. Pareiškėjas nepateikė neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad... 31. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB... 32. 1. Skalūno alyva nėra ir niekada nebuvo pripažinta nuodingąja medžiaga,... 33. 2. Nėra jokio pagrindo nustatyti katilinės sanitarinės apsaugos zoną.... 34. 3. Vilkaviškio rajono savivaldybės valdybos 2000 m. spalio 13 d. sprendimas... 35. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Vilkaviškio rajono savivaldybė... 36. 1. Atsakovo 2000 m. spalio 13 d. sprendimo Nr.152 priėmimo metu galiojusio... 37. 2. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog atsakovo 2000 m. spalio 13 d.... 38. 3. Atsakovo 2000 m. spalio 13 d. sprendimo Nr.152 neteisėtumas gali būti... 39. 4. Byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog Paežerių... 40. 5. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog parengtas specialiojo plano... 41. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje trečiasis suinteresuotasis asmuo V.... 42. Teisėjų kolegija... 43. IV.... 44. Dėl Nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymo pažeidimo... 45. Apeliantas nurodo, jog eksploatuojant Paežerių gyvenvietės katilinę... 46. ... 47. Dėl sanitarinės apsaugos zonos nustatymo... 48. Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų... 49. Techniniame katilinės projekte pateikti būsimų išmetamų teršalų kiekių... 50. Dėl Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimų pažeidimo... 51. ... 52. Teritorijų planavimo įstatymo (2000 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. VIII-1669... 53. Dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti ... 54. Paežerių gyvenvietės konteinerinės katilinės ir kuro sandėlio... 55. Specialusis planas buvo suderintas dėl abiejų kuro rūšių: tiek... 56. Dėl išdėstytų argumentų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios... 57. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 58. apeliacinį skundą atmesti.... 59. Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 20 d. sprendimą palikti... 60. Nutartis neskundžiama....