Byla 1A-45-361-2011

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio, teisėjų Arvydo Daugėlos ir Zigmo Pociaus, sekretoriaujant Linai Andrijaitytei ir Jolantai Kližentytei, dalyvaujant prokurorui Remigijui Bėtkiui, gynėjui advokatui Mindaugui Kepeniui, nuteistajam A. N., ekspertui Virginijui Pačebutui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. N., a. k. ( - ) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 str. 3 d. 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, ją sumokant per 7 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

3Nuosprendžiu iš A. N. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. Ž. priteista 7200 Lt neturtinės žalos, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui T. B. priteista 4347,20 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 1500 Lt advokato pagalbai apmokėti.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

5A. N. nuteistas už tai, kad 2007-08-25, apie 19 val., ( - ), kelyje ( - ), vairuodamas automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 51, 53, 164, 171, 172, 173 ir 174 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį kelio vingyje, neatsižvelgė į ribotą matomumą, nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios kelio dalies krašto, iš dalies išvažiavo į kairę važiuojamosios kelio dalies pusę, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu motociklu „Honda CR 125“, vairuojamu T. B., bei atsiradus kliūčiai – pėsčiosioms A. Ž. ir S. Ž., ėjusioms jo važiavimo krypties važiuojamosios kelio dalies pakraščiu, laiku nesulėtino greičio, nesustabdė transporto priemonės, jų neapvažiavo ir partrenkė pėsčiąsias. Šio eismo įvykio metu A. Ž. buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas, o S. Ž. ir T. B. – nesunkūs kūno sužalojimai.

6Apeliaciniu skundu nuteistasis A. N. prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes vadovavosi prielaidomis ir spėjimais, kurių nepatvirtina ištirti įrodymai, neišsiaiškintos visos aplinkybės, tiesiogiai susijusios su pareikštais kaltinimais, ir nepašalinti akivaizdūs prieštaravimai tarp ištirtų įrodymų, todėl skundžiamas nuosprendis negali būti laikomas nei teisėtu, nei pagrįstu ir turi būti panaikintas.

7Apeliantas teigia, kad teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ne iki galo ir nevisapusiškai ištyręs baudžiamąją bylą, o nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių.

8Teismas jo, A. N., kaltę grindžia jo paties parodymais, nukentėjusiųjų T. B., A. ir S. Ž. atstovės V. Ž., liudytojų E. B., G. N., L. N. parodymais, MRU TMI Klaipėdos skyriaus specialisto išvadomis, LTEC Klaipėdos skyriaus specialisto išvadomis, eismo įvykio vietos apžiūros protokolais, eksperimento protokolu. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad tiek jis, tiek liudytojai G. N. ir I. N. tvirtino, kad važiavo keliu apie 40–50 km/val. greičiu savo eismo juosta. Kadangi kelio vidurys nebuvo pažymėtas ženklinimo linijomis, tai tiksliai nustatyti, ar jis, A. N., važiavo nekirsdamas kelio vidurio linijos, neturėjo galimybės. Kadangi iš toli pamatė einančias nukentėjusiąsias, tai važiavo sutelkęs dėmesį į jas ir ruošėsi dar labiau pasislinkti link vidurio kelio, kad jas saugiai apvažiuotų, tačiau tuo metu pamatė, priešpriešiais dideliu greičiu atvažiuojantį motociklą, kurio vairuotojas buvo nukreipęs dėmesį į einančias kelkraščiu merginas ir jo, A. N., vairuojamą automobilį per vėlai pamatė, be to, motociklo vairuotojas važiavo neužsidėjęs apsauginių akinių, o ašarojančios akys taip pat trukdė stebėti kelią. Apeliantas teigia, kad, jo manymu, motociklo vairuotojas išvažiavo į priešpriešinę važiuojamosios kelio dalies pusę ir pradžioje atsitrenkė į kairę automobilio dalį ties kairiuoju priekiniu sparnu, o po to priekiniu motociklo ratu atsitrenkė į automobilio galinį kairįjį ratą. A. N. pažymi, jog tik pamatęs motociklą, iškart staigiai stabdė automobilį ir ratai pradėjo šliuožti. Nuo smūgio į ratą padanga sprogo ir automobilis dėl sumažėjusio kairės pusės ratų sukibimo su kelio danga dėl vieno rato padangos sprogimo pradėjo slysti pasislinkdamas dešiniau link einančių pakele merginų, dėl to priekiniu dešiniuoju automobilio kampu šios merginos buvo partrenktos. Iškart pamatęs, kad automobilis slysta link merginų ir dėl užblokuotų ratų vairu nebegalėdamas valdyti automobilio, atleido stabdį ir pradėjo sukti vairą, tačiau išvengti merginų kliudymo nebeturėjo techninės galimybės. Nuslydus nuo asfaltuotos kelio dangos, automobilis jau nebebuvo stabdomas, o riedėdamas sustojo savaime, kadangi pamačius, kad merginos buvo kliudytos automobilio priekiu, jį, A. N., ištiko šokas, o atsipeikėjęs jis iššoko iš automobilio ir pribėgo prie nukentėjusiųjų.

9Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusysis T. B. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas 2007-11-30 nurodė, kad jis važiavo motociklu „Honda CR 125“ iš ( - ) apie 50 km/val. greičiu. Važiavo apie 1 m nuo dešinio kelkraščio, pamatė kitoje kelio pusėje priešpriešiais einančias dvi mergaites, jas pravažiavęs kelkraštyje pamatė krūmus, kurių šakos buvo išsikišusios apie 0,5 m. Jam pravažiavus krūmus, pamatė priešpriešiais atvažiuojantį automobilį „Mercedes-Benz“, kuris važiavo jo eismo juosta, ją visiškai užėmęs. Atstumas iki automobilio buvo apie 50 m. Jis pasuko arčiau vidurio kelio, o likus apie 5 m tarp jų, automobilis palaipsniui pasuko į savo eismo juostą, todėl, likus mažam atstumui, jis nebeturėjęs techninės galimybės pasukti arčiau dešiniojo krašto ir motociklo kairės pusės rankenos galu ir ranka atsitrenkė į automobilio kairės pusės šoninį galinio vaizdo veidrodėlį. 2008-12-15 apklaustas pakartotinai T. B. nurodė tas pačias autoįvykio aplinkybes, tik patikslino, jog pamatęs krūmų šakas, kurios buvo išsikišusios apie 0,5 m, o gal net ir daugiau, aplenkdamas tuos krūmus, išvažiavo labiau į važiuojamosios kelio dalies vidurį, apie 1 m nuo išsikišusių krūmų. Parodymų patikrinimo metu 2008-12-17 T. B. teigė, kad tuo metu, kai jis pamatė priešpriešiais atvažiuojantį automobilį, tarp jų buvo 68,70 m atstumas. Teisminio nagrinėjimo metu T. B. parodė, kad jis važiavo apie 1 m atstumu nuo dešinio kelkraščio ir pamatęs priešpriešiais jo juosta atvažiuojantį automobilį sustingo ir nebegalėjo nieko padaryti. Motociklas važiavo link vidurio kelio, kadangi buvo kelio vingis. Atliekant eksperimentą buvo nustatyta, kad priešpriešiais važiuojantis motociklas ir automobilis turi galimybę pamatyti vienas kitą iš ne mažesnio kaip 77 m atstumo. Iškart po autoįvykio atliekant įvykio vietos apžiūrą, buvo nustatyta, kad atstumas nuo dešinio kelkraščio pusės iki tepalo dėmės vidurio buvo 2,7 m, kelio plotis susidūrimo vietoje – 5,6 m. Kadangi neabejojama, kad tepalo dėmė ant važiuojamosios kelio dalies atsirado po smūgio motociklo priekiniu ratu į automobilio kairį galinį ratą, o motociklas tuo metu, bent jau paties T. B. teigimu, važiavo apie 50 km/val. greičiu, tai aišku, kad tepalas, kol pasiekė žemę, turėjo bent jau šiek tiek pasislinkti motociklo judėjimo kryptimi. Tokiu būdu neabejotina, kad T. B. vairuojamo motociklo priekinio rato atsitrenkimo į automobilio galinį kairį ratą metu motociklas buvo šiek tiek išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, o atkreipiant dėmesį, kad pirmas motociklo su automobiliu kontaktas buvo ties automobilio priekinio kairio sparno galine dalimi, t. y. dar ne mažiau kaip metro atstumu iki tepalo dėmės pradžios, tai reiškia, kad pirminio kontakto metu motociklas dar labiau buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą.

10Apeliantas nurodo, kad kategoriškai nesutinka su specialisto išvada, jog prieš eismo įvykį važiavo nuo apie 74,5 km/val. iki apie 85,1 km/val. greičiu. Tokią išvadą specialistas padarė skaičiuodamas, kad automobilis buvo stabdomas ir nuvažiavus nuo asfaltuotos kelio dalies, t. y. apie 20,6 m, nors iš tikrųjų šį atstumą automobilis riedėjo nestabdomas. Greitis iki stabdymo pradžios buvo tikrai ne didesnis nei 50 km/val., kadangi jis, A. N., važiavo 3 pavara ir, pamatęs mergaites, nedidino greičio. Be to, nesutinka ir su specialisto išvada, jog galinio kairiojo rato dehermetizacija neturėjo įtakos eismo įvykio kilimui. Susidūrimui su motociklu, be abejo, rato dehermetizacija įtakos neturėjo, tačiau staigiai dehermetizuota padanga turėjo įtakos automobilio stabdymui ir jo šliuožimo trajektorijai. Kadangi kairės pusės ratų sukibimas su kelio danga sumažėjo, automobilis staigiai pradėjo slysti dešinėn ir tai turėjo įtakos pakele ėjusių merginų partrenkimui.

112008-11-04 specialisto išvados Nr. 11K-230 ketvirtajame punkte teigiama, kad techniniu požiūriu tiesioginiu priežastiniu ryšiu su šio eismo įvykio kilimu susiję ir pagrindinė sąlyga įvykiui kilti buvo automobilio vairuotojo veiksmai, t. y. jis, A. N., važiavo įvažiavęs į kairiąją važiuojamosios dalies pusę, nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nepaliko pakankamo važiuojamosios dalies pločio prasilenkimui su priešinga kryptimi galinčia važiuoti kita transporto priemone, o pastebėjęs priešinga kryptimi atvažiuojantį motociklą „Honda“, nesuspėjo automobilio perrikiuoti į dešinę, savo judėjimo krypties važiuojamosios dalies pusę, dėl viršyto didžiausio leistino gyvenvietėse 50 km/val. greičio neteko galimybės sustabdyti automobilį, neprivažiuodamas susidūrimo su motociklu vietos ir kairėje važiuojamosios dalies pusėje susidūrė su motociklu, po susidūrimo su motociklu nuvažiuodamas nuo kelio į dešinę pakelę partrenkė pėsčiąsias. Taip pat išvadoje teigiama, kad techniniu požiūriu ir motociklo „Honda“ vairuotojo T. B. veiksmai – kelio vingyje į dešinę važiavo dešine kelio puse palei menamą priešpriešines eismo juostas skiriančia kelio ženklinimo liniją, važiavo ne kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, savo judėjimo krypties eismo juostoje nepaliko saugų eismą prasilenkiant galinčio užtikrinti tarpo motociklui iš kairės – turėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui. Nustačius, kad eismo įvykio vietoje leistinas greitis buvo 90 km/val., ši specialisto išvada neteko galios, tačiau atsižvelgiant į eksperimento metu nustatytas aplinkybes, specialistas 2009-10-02 išvadoje Nr. 11K-265(O9) vėl padarė išvadą, kad techniniu požiūriu tiesioginiu priežastiniu ryšiu su šio eismo įvykio kilimu buvo susiję vairuotojo veiksmai, tačiau iš vėliau esančio teksto nėra visiškai aišku, kokie veiksmai buvo tokios išvados priežastis. Ir šioje išvadoje nebeminima, kad motociklo vairuotojo veiksmai turėjo įtakos įvykio kilimui.

12Nuosprendyje teigiama, jog jis pažeidė KET 51, 53, 164, 171, 172, 173, 174 punktų reikalavimus ir tai buvo tiesioginė autoįvykio kilimo priežastis. Iš bylos medžiagos analizės galima teigti, kad KET 174 p. reikalavimų jis nepažeidė, t. y. leistino greičio neviršijo. Be to, jis važiavo kuo arčiau dešiniojo kelio krašto, o pamatęs einančias dešiniuoju kelkraščiu pėsčiąsias dar sumažino greitį ir pasitraukė arčiau menamos vidurio linijos, kad įvykdytų KET 171 p. reikalavimus, t. y. paliktų saugų tarpą iš šono, kad nekliudytų pažeidžiant KET 82 p. reikalavimus ėjusių pėsčiųjų. Kadangi jo eismo juostos plotis buvo 2,80 m, o automobilio plotis apie 1,50 m, tai 1,30 m atstumas buvo pakankamai saugus, kad prasilenktų su pėsčiosiomis, net joms nepasislinkus dešiniau. Tokiu būdu iki pasirodant motociklui, vairuojamam T. B., grėsmės eismo saugumui nebuvo. Po to, kai pažeisdamas KET 164 p. reikalavimus, T. B. iš už kelio vingio išvažiavo daugiau nei 2,70 m atstumu nuo dešinio kelkraščio, ši grėsmė atsirado ir, vykdydamas KET 173 p. reikalavimais, jis, A. N., pradėjo stabdyti automobilį nusukinėdamas į dešinę, kad išvengtų tiesioginio susidūrimo kaktomuša su motociklininku, tačiau nors ir turėdamas objektyvią galimybę mažinti greitį ir stabdyti, pamatęs automobilį ne mažesniu nei 77 m atstumu (eksperimento rezultatai), vairuotojas T. B. nemažino greičio ir nestabdė motociklo tuo pažeisdamas KET 173 p. reikalavimus ir turėdamas neabejotiną galimybę saugiai pasukti dešiniau, taip pat to nepadarė, ir būtent dėl šių jo pažeidimų įvyko abiejų transporto priemonių susidūrimas. Po susidūrimo, sprogus galinei kairei automobilio padangai, jis, A. N., prarado galimybę suvaldyti automobilį, kadangi jis pradėjo slysti į dešinę pusę ir dėl šios priežasties nebesant techninės galimybės to išvengti, automobilis kliudė pėsčiąsias. Tokiu būdu teisiniu požiūriu tiesioginis priežastinis ryšys buvo tarp vairuotojo T. B. padarytų KET 164 ir 173 p. reikalavimų pažeidimų ir kilusių pasekmių, t. y. A. ir S. Ž. sunkaus ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo bei T. B. nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Akivaizdu, kad T. B. važiuojant motociklu bent jau 1 m atstumu nuo kelkraščio, šio autoįvykio būtų išvengta ir jam tokiu atstumu važiuojant būtų galima saugiai prasilenkti su automobiliu, automobiliui nekeičiant važiavimo krypties, t. y. tarp transporto priemonių būtų likęs saugus 1,80 m atstumas. Visos šios aplinkybės galėjo būti patvirtintos atlikus šioje byloje teismo autotechninę ekspertizę, apie kurios paskyrimo būtinybę buvo pasisakęs ir teismas 2009-04-06 nutartyje, perduodamas bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti ir atsakius į gynėjo pateiktus klausimus šiai ekspertizei, tačiau buvo apsiribota užduoties specialistui paskyrimu ir tik vieno klausimo jam pateikimu.

13BK 281 str. 3 dalyje yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už KET pažeidimus, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata. Šiame straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl, kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo taisyklių ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata), taip pat – tai šiuo atveju būtina – ir priežastinį ryšį tarp eismo taisyklių pažeidimo ir pasekmių, šiuo atveju – žmogaus sveikatos sutrikdymo. Pagal teismų praktiką, kadangi priežastinis ryšys yra BK 281 str. 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvusis požymis, išvadą apie jo buvimą daro teismas, o ne ekspertai, kurie sprendžia tik techninius priežastinio ryšio buvimo klausimus. Iš bylos duomenų matyti, kad šiame eismo įvykyje dalyvavo trys dalyviai – automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotojas, motociklo „Honda“ vairuotojas ir pėsčiosios. Kiekvienam iš jų keliami reikalavimai laikytis KET. Taigi, jeigu teismas nustato, kad KET reikalavimus pažeidė visi kelių eismo įvykyje dalyvavę dalyviai, tokiu atveju išvadai apie priežastinio ryšio buvimą tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių (šiuo atveju – nukentėjusiųjų T. B., S. ir A. Ž. sveikatos sutrikdymo) padaryti reikia nustatyti, kurio eismo dalyvio padaryti KET reikalavimų pažeidimai buvo būtinoji baudžiamajame įstatyme nustatytų padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, būtinąja baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga pripažįstama tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, kelių eismo įvykis neįvyktų. Jeigu eismo įvykyje dalyvauja du (ar daugiau) dalyviai ir kiekvienas iš jų pažeidžia KET, tokia būtinąja padarinių kilimo sąlyga gali būti vieno eismo įvykio dalyvio pažeidimai arba abiejų eismo dalyvių KET reikalavimų pažeidimai. Todėl teismas turėjo ypač atidžiai ir visapusiškai išnagrinėti priežastinio ryšio buvimą tarp jo, A. N., ir T. B. bei S. ir A. Ž. nustatytų eismo taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių ir padaryti teisines išvadas. To nuosprendyje nėra, apsiribota tik specialistų išvadų pakartojimu (LAT 2008-02-28 nutartis Nr. 2K-6/2008).

14Apeliantas taip pat nurodo, kad byloje nėra surinkta neginčijamų jo kaltės įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti panaikintas bei priimtas išteisinamasis nuosprendis.

15Atsikirtimu į nuteistojo A. N. apeliacinį skundą nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. B. prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir nuosprendį palikti nepakeistą. Nurodo, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, Klaipėdos r. apylinkės teismas vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir pagrįstais įrodymais, o ne prielaidomis ar spėjimais, kaip nurodyta apeliaciniame skunde. Specialisto išvadoje Nr. 11K-324(07) nurodyta, kad įvykio metu kelyje į kairę buvusiu vingiu A. N. vairuojamas automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. ( - ) važiavo įvažiavęs į kairiąją važiuojamosios dalies pusę, o tai ir yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu ir jo pasekmėmis. Įvykio vietos apžiūros metu rasta tepalų išsiliejimo dėmė bei duženų nukritimo vieta įrodo konkrečių transporto priemonių susidūrimo vietą, t. y. kairiąją kelio pusę, o tai ir patvirtina, kad A. N. vairuojamas automobilis prieš susidūrimą su motociklu išvažiavo į priešingą eismo juostą. Iš surinktų įrodymų matyti, kad autoįvykis įvyko Pėžaičių gyvenvietėje, kur leistinas greitis 50 km/val., tačiau apytikriai A. N. važiavo nuo 74,5 km/val. iki 85,1 km/val. greičiu, t. y. viršydamas didžiausią leistiną greitį, o tai yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su autoįvykiu ir jo pasekmėmis. Tuo atveju, jeigu nebūtų viršytas leistinas greitis, A. N. turėjo techninę galimybę sustabdyti vairuojamą automobilį, neprivažiuodamas susidūrimo su motociklu vietos bei vietos, kurioje važiuodamas po susidūrimo su motociklu, automobilis partrenkė pėsčiąsias S. ir A. Ž..

16Eismo įvykio kaltininkas A. N. net neatsiprašė, nesiūlė finansinės paramos gydymosi laikotarpiu. Nukentėjusysis mano, kad po eismo įvykio žiniasklaidoje paviešinti tendencingi straipsniai apie jo neva nedviprasmišką kaltę dėl menamo eismo įvykio buvo įtariamojo „nuopelnas“. Kaip nurodyta gydymo stacionare istorijos Nr. 07/21/6934 epikrizėje, autoįvykio metu jis, T. B., patyrė politraumą, kairio dilbio viršutinio trečdalio muštinę žaizdą, kairio šlaunikaulio vidurinio apatinio trečdalio skeveldrinį lūžimą, kairio kelio sąnario muštinę žaizdą, kairio šeivikaulio vidurinio trečdalio lūžimą, kairio išorinio kulkšnelio lūžimą su deltoidiniu raiščio plyšimu bei šokikaulio panirimu, todėl iš autoįvykio vietos buvo hospitalizuotas į Klaipėdos universitetinę ligoninės reanimacijos ir traumatologijos skyrių, dėl nepakeliamų skausmų buvo skubiai operuotas, atlikta kairio šlaunikaulio uždara osteosintezė. Kairė koja imobilizuota gipsu. Nukentėjusysis pažymi, kad dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dėl didelių nepatogumų negali normaliai gyventi, ilgam laikui prarado darbingumą, todėl teko laikinai nutraukti savo bendrovės ūkinę veiklą, neteko savo pragyvenimo pajamų, atsirado ilgalaikė emocinė depresija, sumažėjo bendravimo galimybės. Nuo 2007-08-25 iki 2007-09-11 buvo gydomas stacionare VĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, čia buvo operuotas. 2009-02-02 dėl kojos traumos pasekmių buvo pakartotinai operuotas ir gydomas stacionariai Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje. Dėl patirtos kojos traumos ir dabar nuolat jaučia didelį fizinį skausmą kairėje kojoje. Po eismo įvykio dėl sužalojimų gydymas tęsiasi iki šiol. Gydytojai prognozuoja, kad dėl patirtos kojos traumos teks daryti dar ne vieną kojos operaciją.

17T. B. taip pat akcentuoja, jog yra UAB „( - )“ direktorius, dirba su partneriais Švedijoje. Po patirtos traumos nebegalėjo dirbti ir vykdyti sutartinių įsipareigojimų, todėl bendrovė prarado partnerių pasitikėjimą bei prestižą. Pagal kontraktą Nr. H-JW2 laiku neįvykdžius sutarties sąlygų, teko sumokėti 17755 Lt netesybų (žr. sąskaita Nr. HS8 366). Be to, negalėdamas tinkamai dirbti, buvo priverstas atsisakyti sutarčių už 33364425 Lt, tai įrodė patektais dokumentais. Nukentėjusysis teigia, kad jo patirta trauma, kaip eismo įvykio pasekmė, neabejotinai sukėlė didelių gyvenimiškų nepatogumų bei materialinių nuostolių ne tik jam, bet ir jo bendrovės darbuotojams, taip pat jo artimiems šeimos nariams, gydymosi ir reabilitacijos laikotarpiu jis tapo tikra našta savo artimiesiems, kadangi negalėjo vaikščioti ir savęs apsitarnauti. Potrauminiu reabilitacijos laikotarpiu savo artimųjų buvo slaugomas ir vežiojamas į Klaipėdą. Taip sukėlė jiems ne tik gyvenimiškų nepatogumų, bet ir materialinių nuostolių (išlaidos kurui, maistui, gydytojams). Dėl sutrikusios ūkinės veiklos vėlavo tinkamai atsiskaityti su valstybės biudžetu ir bendrovės darbuotojais. Be to, gydytojai neprognozuoja visiško pasveikimo. Jam, T. B., dar tik 28 metai, šiuo metu yra nedarbingas, ateityje laukia dar ne viena kojos operacija ir vis dėl to paties eismo įvykio pasekmių, todėl nežinomybė dėl sveikatos būklės ateityje nuolat sukelia įtampą, dvasinius išgyvenimus bei emocinę depresiją. Mano, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas nepagrįstai ir pernelyg sumažino civilinio ieškinio sumą, tačiau žmogiškai suprasdamas ir gailėdamasis A. N., Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžio neskundžia.

18Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

19Apeliacinis skundas atmestinas.

20Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. N. nuteistas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis ir buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Aprašant nusikalstamos veikos aplinkybes, nurodyta, kad A. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 51, 53, 164, 171, 172, 173, ir 174 p. reikalavimus. Dėl KET 174 p. pažeidimo apylinkės teismo nuosprendis prieštaringas. Veikos padarymo metu galiojusi 174 p. redakcija numatė, kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/val. greičiu, taigi apylinkės teismas, nurodęs, kad A. N. pažeidė KET 174 p., faktiškai pripažino, jog A. N. gyvenvietėje važiavo didesniu nei 50 km/val. greičiu. Tačiau dėstydamas veikos kvalifikavimo motyvus, teismas jau nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad šiame kelio ruože nebuvo ženklų, žyminčių gyvenvietę ir todėl įpareigojančių važiuoti ne greičiau nei 50 km/val. (b. l. 124, t. 3). Apeliaciniame skunde A. N. pažymi, jog KET 174 p. nepažeidė, nes leistino greičio neviršijo. Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, kad pašalintų abejones dėl leistino greičio eismo įvykio vietoje ir, paskirdamas ekspertizę, be kitų klausimų, eksperto taip pat paklausė, koks buvo leistinas greitis autoįvykio metu šioje kelio atkarpoje. 2011-01-14 ekspertizės akte Nr. 11K-364(10), atsakant į pateiktus klausimus, nurodyta, kad eismo įvykio vietoje didžiausias leistinas greitis lengviesiems automobiliam ir motociklams yra 90 km/val., netikėti tokia eksperto išvada kolegija neturi pagrindo. Atsižvelgiant į eksperto išvadą dėl leistino greičio įvykio vietoje, negalima teigti, jog eismo įvykis įvyko gyvenvietės teritorijoje, taigi A. N. negalėjo pažeisti ir KET 174 p., įpareigojančio gyvenvietėse važiuoti ne didesniu nei 50 km/h greičiu, todėl iš nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių pašalintinas KET 174 p. pažeidimas.

21Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog A. N. pažeidė KET 174 p. reikalavimus, šis pažeidimas esminės reikšmės A. N. veikos kvalifikacijai neturi, kadangi kiti A. N. padaryti KET pažeidimai vis dėlto leidžia teigti, kad pagal BK 281 str. 3 d. jis yra nuteistas pagrįstai.

22A. N. apeliaciniame skunde akcentuoja, kad jis keliu važiavo savo eismo juosta, o į priešpriešinę važiuojamosios kelio dalies pusę išvažiavo motociklininkas, tačiau taip pat nurodo, kad kelio vidurys nebuvo pažymėtas ženklinimo linijomis, tai tiksliai nustatyti, ar jis, A. N., važiavo nekirsdamas kelio vidurio linijos, neturi galimybės. KET 164 p. numato, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Apylinkės teismas konstatavo, kad A. N. nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios kelio dalies krašto, iš dalies išvažiavo į kairę važiuojamosios kelio dalies pusę. Su tokia išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Tai, kad A. N., vairuodamas „Mercedes-Benz“, valst. Nr. ( - ) eismo įvykio metu buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, patvirtina autoavarijos vietos apžiūros protokolas (b. l. 5–15, t. 1) bei papildomas eismo įvykių vietos apžiūros protokolas (b. l. 17–21, t. 1), juose užfiksuota automobilio stabdymo pėdsakų trajektorija, einanti įstrižai link dešiniosios pakelės, bei susidūrimo vietoje esanti išsiliejusių tepalų žymė, kurie, kaip matyti, yra ne šalia dešiniojo važiavimo dalies krašto, bet arčiau vidurio ar netgi kairiojo krašto. Tai, jog A. N. iš dalies buvo išvažiavęs į kairiąją kelio pusę, patvirtina ir jo paties parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu A. N. paaiškino, jog prieš įvažiuodamas į posūkį matė jo pusėje ta pačia važiavimo kryptimi einančias dvi mergaites, į priešpriešinę eismo juostą iš dalies buvo išvažiavęs tik posūkio metu, įvažiavęs į posūkį pamatė priešpriešiais parvažiuojantį motociklą (b. l. 27–29, t. 2). Teisme A. N. taip pat nurodė, jog pačiame posūkyje buvo išvažiavęs į kairę pusę, dešiniajame kelkraštyje mergaites matė iš toli, motociklas pasirodė staigiai, iš po krūmų (b. l. 79, t. 3). Taigi iš paties nuteistojo parodymų galima matyti, jog jis dar prieš kelio vingį pastebėjo dešiniajame kelkraštyje einančias mergaites, posūkyje šiek tiek išvažiavo į kairę, tai gali būti paaiškinama tuo, jog jis siekė apvažiuoti kelkraščiu ėjusias pėsčiąsias, juolab, jog motociklo iš anksto nepastebėjo, vadinasi, manė, jog vienintelė kliūtis kelyje yra kelkraščiu ėjusios pėsčiosios, tačiau posūkyje netikėtai iš už krūmų pasirodė iš priešingos pusės atvažiuojantis motociklas ir A. N. nebespėjęs grįžti į savo eismo juostą su motociklu susidūrė. Nors A. N. apeliaciniame skunde teigia, kad būtent motociklas išvažiavo į priešingą pusę, tačiau tokiems jo teiginiams prieštarauja paties T. B. parodymai, kuriuose jis teigia, jog važiavo savo kelio puse (b. l. 112, t. 3). Šiuos nukentėjusiojo parodymus visiškai atitinka ir parodymų patikrinimo vietoje protokolai (b. l. 117–123, t. 1; 13–19, t. 2), iš kurių akivaizdžiai matyti, jog tiek pats nuteistasis A. N., tiek motociklo vairuotojas T. B. parodo, jog motociklininkas iki susidūrimo su automobiliu važiavo savo judėjimo krypties dešinėje, o ne kairėje kelio pusėje. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas pašalinti visas abejones, atliko įrodymų tyrimą, skyrė eismo įvykio ekspertizę, kuriai buvo gauti planai, laikmenos bei pateikta bylos medžiaga, ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje dar apklaustas ekspertas V. Pačebutas. 2011-01-14 ekspertizės išvada iš esmės patvirtino anksčiau aptartus įrodymus, akte konstatuota, kad, atsižvelgiant į eismo įvykio vietos apžiūros metu fiksuotus duomenis, prieš pat pradedant stabdyti automobiliu „Mercedes-Benz“, valst. Nr. ( - ) buvo važiuojama iš dalies ar visiškai išvažiavus į kairiąją važiuojamosios dalies pusę ir eismo įvykio metu buvo nusukinėjama dešiniau (išvada Nr. 6, b. l. 36, t. 4). Be kita ko, analogiška išvada buvo konstatuota ir 2008-11-04 specialisto išvadoje Nr. 11K-230 (08), nors joje buvo laikomasi sąlygos, jog įvykio vietoje leistinas greitis buvo 50 km/val., tačiau, kaip matyti, net ir patikslinus aplinkybes dėl leistino greičio, ekspertas priėjo tos pačios išvados apie tai, jog A. N. iki eismo įvykio automobiliu važiavo iš dalies įvažiavęs į kairiąją važiuojamosios dalies pusę. Tokia eksperto išvada atitinka anksčiau aptartus įrodymus, todėl ja abejoti nėra pagrindo. A. N. veiksmai neabejotinai prieštarauja KET 164 p. reikalavimams važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios kelio dalies krašto.

23Apeliaciniame skunde A. N. pažymi, jog nesutinka su eksperto išvada dėl greičio dydžio, kadangi važiavo ne didesniu nei 50 km/val. greičiu. Apylinkės teismas pripažino, jog A. N. nepasirinko saugaus greičio, su tokia išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. KET 172 p. įpareigoja vairuotojus neviršyti leistino greičio, o pasirenkant važiavimo greitį atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, be to, turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Tai reiškia, jog saugus greitis ne visada tapatus leistinam. 2011-01-14 ekspertizės akte konstatavus, jog eismo įvykio vietoje leistinas greitis buvo 90 km/val., nėra pagrindo teigti, jog A. N. jį viršijo, kadangi pats apeliantas teigia, jog važiavo ne didesniu nei 50 km/val. greičiu, o specialistas 2008-11-04 išvadoje konstatavo, jog greitis galėjo būti nuo 74,5/val. iki 85,1 km/h, 2011-01-14 ekspertizės akte nurodyta, jog greitis galėjo būti didesnis nei 55,3 km/val., taip pat didesnis nei 68,4 km/val., taigi nėra duomenų, jog A. N. būtų viršijęs leistiną 90 km/val. greitį, tačiau pasirinkdamas greitį A. N. vis dėlto nebuvo pakankamai atsargus. Kelio plotis eismo įvykio vietoje nebuvo labai didelis (5,6 m), be to, kelio matomumas pablogėjo dėl kelio vingio, pakelėje augančių medžių ir krūmų, tai matoma iš autoavarijos vietos apžiūros protokolo, eksperimento protokolo, be to, pakele dar ėjo pėsčiosios. A. N. apylinkės teisme teigė, jog motociklininkas iš už krūmų pasirodė staiga, taigi akivaizdu, jog apeliantas visiškai neįvertino ne itin gero matomumo, kurį posūkyje dar užstoja medžiai ir krūmai. Nors A. N. akcentuoja, jog 50 km/val. greičio neviršijo, tačiau tiek specialisto išvadoje, tiek 2011-01-14 ekspertizės akte vis dėlto konstatuojamas didesnis automobilio greitis, nei teigia apeliantas. Pagrindo abejoti eksperto žiniomis ar transporto priemonės greičio skaičiavimo metodika, kuri, be kita ko, remiasi ir objektyviais įvykio vietoje automobilio paliktais pėdsakais, kolegija neturi pagrindo. A. N. pasirinktas važiavimo greitis, įvertinus visas anksčiau paminėtas aplinkybes, nebuvo pakankamai saugus, nebuvo įvertintos visos greičio pasirinkimui reikšmingos aplinkybės.

24KET 171 p. numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Pagal KET 173 p., jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Šiuo konkrečiu atveju, jau vien tai, kad motociklininko pasirodymas A. N. buvo visiškai netikėtas ir staigus, patvirtina, jog A. N. pagrindine kliūtimi, kurią reikia apvažiuoti, laikė tik pėsčiąsias, be to, kaip minėta, nepakankamai įvertino ir tą aplinkybę, jog dėl augmenijos negali aiškiai matyti važiuojamosios dalies už posūkio, bet net ir nematydamas, kas vyksta už kelio vingio, vis dėlto nesumažino greičio tiek, jog galėtų saugiai apvažiuoti pėsčiąsias net ir pastebėjęs priešais atvažiuojantį motociklą. Akivaizdu ir tai, kad išvažiuodamas į kairiąją eismo juostą, A. N. nepaliko pakankamo tarpo prasilenkimui su priešais atvažiuojančiomis transporto priemonėmis ir taip sudarė kliūtį motociklo vairuotojui T. B.. Tokie A. N. veiksmai prieštaravo eismo saugumui ir pažeidė minėtus KET punktus. Nepakankamai atsakingai vairuodamas automobilį, A. N. pažeidė ir KET 51 p., kuriame nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis, bei 53 p., pagal kurį eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo, avarinio ryšio linijų ir želdinių.

25Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 str. 3 d., nepakanka, jog būtų konstatuoti atitinkami KET pažeidimai, bet būtina nustatyti ir kilusius padarinius bei priežastinį ryšį tarp KET pažeidimų ir kilusių padarinių. Šio eismo įvykio metu nukentėjusiajai pėsčiajai A. Ž. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 87–88, t. 1), T. B. ir S. Ž. sveikata buvo sužalota nesunkiai (b. l. 97–98, 113–114, t. 1). Pagal teismų praktiką, eismo įvykio metu sukėlus skirtingose BK 281 str. dalyse numatytus padarinius pagal specialiųjų normų konkurencijos taisykles, inkriminuotina tik BK 281 str. dalis, nustatanti atsakomybę už sunkiausius iš šių padarinių, būtent taip šiuo konkrečiu atveju ir buvo padaryta. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad turėjo būti išnagrinėtas priežastinio ryšio buvimas tarp jo, T. B. bei pėsčiųjų padarytų KET pažeidimų. 2011-01-14 ekspertizės akte konstatuota, jog techniniu požiūriu tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu buvo automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. ( - ) vairuotojo A. N. veiksmai – artėdamas prie kelio vingio į kairę, kuriame dėl kairėje pakelėje esančios augmenijos nematoma už kelio vingio esanti važiuojamoji dalis, atsižvelgdamas į kelio matomumo sąlygas ir susidariusią eismo situaciją, tai yra ta pačia kryptimi dešine kelio puse kelio vingyje einančias pėsčiąsias (pravažiavimui pro kurias būtina atitolti nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto) bei nematoma už vingio esančia važiuojamąja dalimi priešinga kryptimi atvažiuojantį motociklą „Honda“, laiku nemažino greičio, prieš pat suartėjimą su priešinga kryptimi važiavusiu motociklu važiavo ne kuo arčiau važiuojamosios dalies krašto (buvo iš dalies ar visiškai išvažiavęs į kairiąją važiuojamosios dalies pusę), nusukinėdamas dešiniau ir stabdydamas susidūrė su motociklu ir partrenkė pėsčiąsias. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas ekspertas V. Pačebutas patvirtino, jog važiavimas kairiąja kelio puse yra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu (b. l. 51, t. 4). Byloje nustatyta, kad pėsčiosios iš tikrųjų buvo neatsargios, ėjo transporto priemonių važiavimo kryptimi, o ne prieš ją, kaip įpareigoja KET, tačiau formalus jų KET taisyklių pažeidimas nebūtų sukėlęs eismo įvykio, juolab, jog tiek A. N., tiek teisme apklausta G. N. patvirtino, jog mergaites matė iš toli, taigi jų pasirodymas kelyje nebuvo staigus ar netikėtas ir A. N. turėjo galimybę apsvarstyti, kaip nepažeidžiant KET reikalavimų saugiai jas aplenkti, todėl nėra pagrindo manyti, jog būtinuoju priežastiniu ryšiu buvo susiję pėsčiųjų padaryti pažeidimai. Vertindamas T. B. veiksmus – važiavimą palei menamą vidurio liniją, o ne arčiau savo važiuojamosios dalies krašto bei saugaus tarpo prasilenkimui nepalikimą – pirmosios instancijos teismas juos pripažino dideliu neatsargumu, su tuo sutinka ir kolegija, tačiau nėra pagrindo manyti, jog šio nukentėjusiojo veiksmai su eismo įvykiu būtų susiję būtinuoju priežastiniu ryšiu. T. B. važiavo savo važiuojamąja dalimi, kad ir ne visai šalia važiuojamosios dalies krašto, tačiau, kaip minėta anksčiau, nenustatyta, kad T. B. vairuojamas motociklas būtų buvęs išvažiavęs į kairiąją kelio pusę ir taip sudaręs kliūtį A. N. vairuojamam automobiliui, be to, motociklo vairuotojas pagrįstai tikėjosi, jog priešais atvažiuojančios transporto priemonės taip pat važiuos savo eismo juosta ir nebus jam kliūtis, todėl nėra pagrindo teigti, jog motociklo vairuotojo veiksmai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykiu. Visai kas kita A. N. padaryti KET pažeidimai, kurie sukėlė realią grėsmę eismo saugumui ir jeigu nebūtų buvę padaryti, tikrai nebūtų sukėlę susidūrimo su motociklu ir po to prasidėjusio automobilio slydimo į dešinį kelkraštį, kuriame buvo pėsčiosios. Išvažiuodamas iš dalies į kairiąją eismo juostą, A. N. automobilis neabejotinai tapo kliūtimi iš priešingos pusės atvažiuojančiam motociklui, juolab, jog abiejų vairuotojų matomumas buvo pasunkėjęs dėl kelio vingio ir pakelės augmenijos, tačiau A. N. važiuojamosios dalies pusėje dar buvo pėsčiosios, todėl A. N. turėjo dar ir pakankamai sulėtinti greitį, jog būtų galima jas saugiai aplenkti ne pačiu geriausiu matomumu pasižymėjusiame kelio ruože, vietoje to, A. N. neįvertino eismo sąlygų, dėl to nepasirinko saugaus greičio, iš dalies išvažiavo į kairiąją eismo juostą, o kelyje pastebėjęs motociklą, nesugebėjo laiku sustabdyti automobilio, susidūrė su motociklu ir automobiliui pradėjus slysti partrenkė pėsčiąsias. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, neabejotina, jog su kilusiais padariniais būtinuoju priežastiniu ryšiu susiję būtent A. N. padaryti KET pažeidimai.

26Apeliaciniame skunde A. N. teigia, jog staigiai dehermetizuota padanga turėjo įtakos automobilio stabdymui ir jo šliuožimo trajektorijai. Siekdamas išsiaiškinti šio apeliacinio skundo argumento pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas, formuluodamas klausimus ekspertui, klausė ir to, ar ekstremalaus stabdymo metu staigiai dehermetizuotas galinis ratas turėjo įtakos automobilio slydimo trajektorijai, jeigu taip, kokios. Atsakant į šį klausimą 2011-01-14 ekspertizės akte konstatuota, jog neužfiksuota faktinių duomenų, dėl kurių būtų galima tvirtinti, kad susidūrimo su motociklu metu staiga dehermetizuotas automobilio galinis kairysis ratas turėjo kokios nors įtakos pastarojo automobilio judėjimui (b. l. 35, t. 4). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje įrodymų tyrimo metu ekspertas V. Pačebutas paaiškino, jog faktinės aplinkybės rodo, jog mašina nuvažiavo tiesiai, krypties pasikeitimo nebuvo. Abejoti tokia eksperto išvada ir parodymais kolegija neturi pagrindo, todėl apelianto teiginys apie dehermetizuoto automobilio rato įtaką automobilio stabdymui ir jo šliuožimo trajektorijai nepagrįstas.

27Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. N. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 str. 3 d.

28Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

29nuteistojo A. N. apeliacinį skundą atmesti.

30Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti nuostatas dėl A. N. padaryto Kelių eismo taisyklių 174 p. pažeidimo.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Nuosprendžiu iš A. N. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. Ž.... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 5. A. N. nuteistas už tai, kad 2007-08-25, apie 19 val., ( - ), kelyje ( - ),... 6. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. N. prašo nuosprendį... 7. Apeliantas teigia, kad teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ne iki galo... 8. Teismas jo, A. N., kaltę grindžia jo paties parodymais, nukentėjusiųjų T.... 9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusysis T. B. ikiteisminio tyrimo... 10. Apeliantas nurodo, kad kategoriškai nesutinka su specialisto išvada, jog... 11. 2008-11-04 specialisto išvados Nr. 11K-230 ketvirtajame punkte teigiama, kad... 12. Nuosprendyje teigiama, jog jis pažeidė KET 51, 53, 164, 171, 172, 173, 174... 13. BK 281 str. 3 dalyje yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už KET... 14. Apeliantas taip pat nurodo, kad byloje nėra surinkta neginčijamų jo kaltės... 15. Atsikirtimu į nuteistojo A. N. apeliacinį skundą... 16. Eismo įvykio kaltininkas A. N. net neatsiprašė, nesiūlė finansinės... 17. T. B. taip pat akcentuoja, jog yra UAB „( - )“ direktorius, dirba su... 18. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą... 19. Apeliacinis skundas atmestinas.... 20. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. N. nuteistas už tai, kad... 21. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog A.... 22. A. N. apeliaciniame skunde akcentuoja, kad jis keliu važiavo savo eismo... 23. Apeliaciniame skunde A. N. pažymi, jog nesutinka su eksperto išvada dėl... 24. KET 171 p. numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo... 25. Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 str. 3 d., nepakanka, jog būtų... 26. Apeliaciniame skunde A. N. teigia, jog staigiai dehermetizuota padanga turėjo... 27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo... 28. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,... 29. nuteistojo A. N. apeliacinį skundą atmesti.... 30. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti nuostatas dėl A. N. padaryto...