Byla 2A-1259-340/2013
Dėl žalos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Tatjanos Žukauskienės, kolegijos teisėjų Jelenos Šiškinos, Vytauto Zeliankos,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo B. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo 304 GSEB ieškinį atsakovui B. P. dėl žalos priteisimo.

3Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo.

6Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo B. P. 1 500 Lt žalą, atsiradusią dėl per didelio darbo užmokesčio išmokėjimo, 1 890,84 Lt žalą, atsiradusią dėl atsakovo neperduoto bendrijai kasos piniginių lėšų likučio, 100 Lt žalą, atsiradusią dėl bendrijos lėšų panaudojimo asmeninėms atsakovo telefono pokalbių išlaidoms apmokėti, 260 Lt žalą, atsiradusią dėl atsakovo gautų bendrijos lėšų neperdavimo bendrijai, 2 100 Lt nuostolius, patirtus dėl atsakovo civilinės atsakomybės bei bendrijai padarytos žalos įvertinimo, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas B. P. 304-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narių 2009-05-04 sprendimu buvo išrinktas šios bendrijos pirmininku. Darbo sutartis su atsakovu nutraukta 2010-05-31. Atlikus Bendrijos dokumentų už laikotarpį nuo 2009-05-04 iki 2010-05-04 patikrinimą, nustatyta, kad atsakovas per visą vadovavimo laikotarpį išmokėjo sau 1 500 Lt daugiau darbo užmokesčio, už Bendrijos lėšas sumokėjo 100 Lt už savo asmenines mobiliojo ryšio paslaugas, neįnešė į Bendrijos kasą jam, kaip Bendrijos atstovui, sumokėtų piniginių lėšų - 260 Lt, neperdavė naujai išrinktam vadovui Bendrijos kasoje esančio 1 890,84 Lt piniginių lėšų likučio. Šiais savo veiksmais atsakovas Bendrijai padarė 3 750,84 Lt tiesioginių nuostolių. Išlaidos už bendrijos buhalterinių dokumentų patikrinimą yra protingos ir buvo būtinos siekiant įvertinti, ar Bendrijai padaryta žala, todėl turi būti priteistinos iš atsakovo.

7Atsakovas B. P. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, nurodydamas, kad ieškovas nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinės ne teisme nagrinėjimo tvarkos. Pagal daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą, bendrijos valdybos (pirmininko) veiklą kontroliuoja revizijos komisija. Ieškovo valdybos pirmininko G. M. iniciatyva atliktas jo pasamdytų ekspertų auditas yra neteisėtas, nes atliktas pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas. Atsakovas nurodė, kad 2010-05-04 įvykusiame bendrijos narių pakartotiniame susirinkime pateikė ataskaitą už atliktą darbą kaip bendrijos valdybos pirmininkas, tame pačiame susirinkime ataskaitą pateikė ir bendrijos narių išrinkta revizorė, kuri yra patvirtinta ir galiojanti, nes naujai išrinktos revizorės J. S. pažyma bendrijos narių susirinkimui nebuvo pateikta ir įvertinta. Atsakovas nurodė, kad gavęs pinigus, 300 Lt pasiimdavo sau, o kitus pinigus atiduodavo buhalterei ir už žolės nupjovimą. G. M. buvo perduoti visi buhalteriniai dokumentai, nors perdavimo akte nebuvo kiekvienas įvardintas. Pasirašytu aktu buvo perduotos bendrijos lėšos, esančios banke. Ieškinyje vardijami tik pajamų dokumentai, o turėtų išlaidų, tokių kaip bendrijos kontorai pirkto inventoriaus, neįvardijama. 260 Lt iš VĮ Registro centro Vilniaus filialo buvo sumokėti 100 Lt buhalterei ir valytojai, 60 Lt – dalinis atsakovo atlyginimas už gegužės mėnesį. 100 Lt išlaidos už atsakovo telefono pokalbius yra pagrįstos, nes daug bendrijai reikalingų darbų atlikta telefonu. Bendrijos valdybos pirmininko G. M. iniciatyva atliktas Bendrijos veiklos auditas ir ryšium su tuo patirtos 2 100 Lt išlaidos tenka G. M., nes auditas atliktas nesilaikant įstatymo nuostatų yra neteisėtas.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus m. 1apylinkės teismas 2011-12-20 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovo 1 500 Lt žalą, atsiradusią dėl per didelio darbo užmokesčio išmokėjimo už laikotarpį nuo 2009 m. birželio mėnesio iki 2010 m. balandžio mėnesio (imtinai), 1 890, 84 Lt žalą, atsiradusią dėl neperduoto Bendrijai kasos piniginių lėšų likučio, 100 Lt žalą, atsiradusią dėl bendrijos lėšų panaudojimo telefono pokalbių išlaidoms apmokėti, 260 Lt žalą, atsiradusią dėl atsakovo gautų bendrijos lėšų neperdavimo bendrijai, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 497 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai.

10Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju, ieškinyje atsakovui pareikšti reikalavimai dėl žalos atlyginimo netinkamai atliekant Bendrijos pirmininko pareigas ,,vidiniuose“ santykiuose, todėl dėl jo atsakomybės spęstina pagal darbo teisės normas. Visuotinio Bendrijos susirinkimo sprendimu atsakovui buvo nutarta mokėti 300 Lt (atskaičius mokesčius) atlyginimą per mėnesį. Atsakovui būnant Bendrijos pirmininku jam iš viso buvo išmokėtas 4 800 Lt atlyginimas, nors pagal darbo sutartį už šį laikotarpį turėjo būti išmokėtas 3 300 Lt atlyginimas. Atsakovas teigė, kad iš 1 500 Lt išmokėto atlyginimo skirtumo Bendrijos valdybos sprendimu buvo mokama buhalterei D. B. ir žolę pjovusiam R. B., tačiau teismas tokius atsakovo argumentus laikė nepagrįstais. Nors iš 2009-07-31 Bendrijos valdybos posėdžio protokolo Nr. 3 nustatyta, kad Bendrijoje buvo nutarta įdarbinti buhalterį, nustatant jam 100 Lt (atskaičius mokesčius) atlyginimą, tačiau fakto, kad su D. B. nebuvo sudaryta darbo sutartis neneigė nei atsakovas, nei liudytoja apklausta D. B., todėl teismas sprendė, kad atsakovas neturėjo teisės mokėti D. B. atlyginimo iš Bendrijos lėšų. Teismas taip pat atmetė kaip neįrodytus atsakovo argumentus, kad papildomai prie atlyginimo pervesti pinigai buvo naudojami Bendrijos naudai, t. y. mokami už žolės pjovimą, kadangi žolę pjovęs R. B. apklaustas liudytoju paaiškino, kad žolę pjovė nemokamai ir atlyginimo už žolės nupjovimą negaudavo.

11Byloje surinktų įrodymų pagrindu teismas konstatavo, kad atsakovas netinkamai vykdė pareigas, susijusias su buhalterinės apskaitos vedimo organizavimu ir neperdavė naujai išrinktam Bendrijos pirmininkui 1 890,84 Lt Bendrijai priklausančių lėšų likučio, kuris buvo nustatytas iš Bendrijoje rastų kasos išlaidų ir pajamų orderių. Nors atsakovas nurodė, kad minėtos lėšos buvo išleistos Bendrijos interesams tenkinti, tačiau rašytinių įrodymų, patvirtinančių 1 890,84 Lt lėšų išlaidas, į bylą nebuvo pateikta, todėl teismas laikė tokius atsakovo paaiškinimus nepagrįstais. Teismas nustatė, kad atsakovas pasisavino ir 260 Lt sumą, gautą iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo, nes šių pinigų atsakovas neįnešė į Bendrijos kasą kaip tai numato Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 10 punktas. Byloje pateiktų pirkimo kvitų pagrindu teismas nustatė, kad atsakovas už 100 Lt papildė mobilaus ryšio telefono sąskaitą. Kadangi Bendrijos narių susirinkimo sprendimo dėl Bendrijos pirmininko telefoninių pokalbių finansavimo nebuvo, atsakovas neturėjo teisės pildyti savo mobilaus telefono sąskaitas už Bendrijos lėšas. Teismas atmetė ieškovo prašymą dėl 2 100 Lt išlaidų už Bendrijos dokumentų patikrinimą priteisimo, kurias ieškovas prašė priteisti CK 6.249 str. 4 d. 1 p. pagrindu. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovui taikytina materialinė atsakomybė (DK 255 str. 5 p.), todėl nėra pagrindo priteisti ieškovo patirtų nuostolių, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu (DK 257 str. 2 d.). Teismas nesutiko su atsakovo prašymu civilinę bylą nutraukti CPK 293 str. 1 d. 2 p. pagrindu ir pažymėjo, kad šiam ginčui taikytinos teisės normose nėra imperatyviai nustatyta privaloma ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka, todėl tik nuo ieškovo valios priklauso, kokiu būdu jam spręsti tarp Bendrijos narių kilusį ginčą, t.y. ar iš pradžių perduoti ginčą spręsti Bendrijos narių susirinkimui, ar iš karto kreiptis į teismą.

12Remdamasis CK 2.87 str. bei bylos duomenimis teismas sprendė, kad atsakovas netinkamai vykdė darbo pareigas, t. y. neteisėtai panaudojo Bendrijos lėšas, ir savo veiksmais Bendrijai padarė žalą. Tarp ieškovui padarytos žalos ir atsakovo neteisėtos veikos yra priežastinis ryšys. Byloje nustatyta, kad atsakovo kaltė pasireiškė aplaidžiu ir nerūpestingu Bendrijos pirmininko pareigų vykdymu, susijusiu su Bendrijos lėšų naudojimu. Žalos padarymo metu ieškovą ir atsakovą siejo darbo santykiai, žalos atsiradimas susijęs su atsakovo darbo veikla (DK 246 str. 1-6 p.).

13III. Apeliacinio skundo argumentai

14Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-12-20 sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti CPK 293 str. 2 p. pagrindu.

15Apelianto teigimu, priimdamas ieškinį, teismas nesilaikė specialaus DNSBĮ, Bendrijos įstatų reikalavimų, nes minėti aktai numato, kad toks ginčas pirmiausia turėjo būti sprendžiamas Bendrijos narių susirinkime. Teismas klaidingai konstatavo ir tai, kad Bendrijos pirmininko atsakomybė spręstina pagal darbo teisės normas. Apeliantas nurodo, jog sprendimus dėl Bendrijos lėšų panaudojimo priėmė kartu su Bendrijos valdyba, todėl teismas nepagrįstai iš atsakovo vienasmeniškai priteisė 1 500 Lt. Bendrijos valdybos nutarimais buvo nutarta tiek Bendrijoje įdarbinti buhalterę, mokant jai 100 Lt atlyginimą, tiek ir Bendrijos pirmininkui pridėti priedą prie atlyginimo - 100 Lt už Bendrijos aplinkos tvarkymą. Šias aplinkybes patvirtina byloje surinkti įrodymai, liudytojų paaiškinimai. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad jis netinkamai vykdė savo pareigas, susijusias su buhalterinės apskaitos vedimu ir neperdavė naujai išrinktam Bendrijos primininkui Bendrijos kasoje buvusių 1 890,84 Lt. Nurodo, kad visi dokumentai, patvirtinantys Bendrijos išlaidas, buvo perduoti minėtam asmeniui, tačiau teismas neišreikalavo šių įrodymų iš ieškovo. Bendrijos piniginės lėšos priklauso tik Bendrijos nariams ir būtent jie susirinkime galėjo pateisinti arba pareikalauti atlyginti išleistas pinigines lėšas, jeigu jos buvo išleistos nepagrįstai, tačiau toks klausimas nebuvo svarstomas Bendrijos susirinkime. Apeliantas pažymi, kad Bendrijos pirmininkas nėra asmeniškai atsakingas už buhalterinių dokumentų tvarkymą, nėra pasirašęs išsipareigojimų dėl visiškos materialinės atsakomybės, todėl visiška materialinė atsakomybė jam negali būti taikoma. Be to Bendrijos susirinkimas nesuteikė įgaliojimų dabartiniam Bendrijos pirmininkui kreiptis į teismą dėl Bendrijai padarytos žalos priteisimo, todėl laikytina, kad į teismą kreiptasi nepagrįstai, nesilaikant Bendrijos įstatuose nustatytos tvarkos.

16Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-12-20 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nesutinka su atsakovo argumentu, kad nebuvo laikytasi išankstinės ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Ieškovo nuomone, jokia imperatyvi teisės norma nenustato privalomos tokio ginčo ikiteisminės nagrinėjimo tvarkos ir ieškovas turėjo teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą. Ieškovas sutinka su teismo išvada, kad atsakovo atsakomybė kyla iš darbo teisės normų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad „vidiniuose“ santykiuose, t. y. organizuodamas kasdienę bendrovės veiklą, vadovas vertintinas kaip darbo teisinių santykių subjektas, todėl šiuo atveju vadovui taikytina atsakomybė pagal darbo teisės normas (LAT 2009-11-20 nutartis c.b. 3K-7-444/2009). Ieškovo manymu, teismas teisingai konstatavo, kad atsakovas savo veiksmais padarė Bendrijai 1 500 Lt žalos, išmokėdamas sau didesnį nei numato jo darbo sutartis darbo užmokestį. Įrodymų, patvirtinančių, kad minėtą sumą jis skyrė atlyginti už buhalterės, kitas Bendrijai suteiktas paslaugas, byloje nėra. Ieškovo nuomone, nepagrįsti apelianto argumentai, jog jis nėra atsakingas už netinkamą buhalterijos vedimą. Bendrija pateikė teismui visus dokumentus, kuriuos teismas ją įpareigojo pateikti. Bendrijoje nepaskyrus atskiro asmens, atsakingo už Bendrijos kasos operacijas, Bendrijos kasininko pareigas ėjo pats atsakovas, kuris, atšauktas iš pirmininko pareigų, neperdavė naujai išrinktam Bendrijos pirmininkui nei kasos knygos, nei kasoje esančių pinigų. Atsižvelgiant į tai, teismas teisingai sprendė, kad atsakovas privalo grąžinti Bendrijai kasoje pagal kasos išlaidų ir pajamų orderius turėjusį būti pinigų likutį – 1 890, 84 Lt.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

18Apeliacinis skundas atmetamas.

19Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias bendrijos pirmininko atsakomybės taikymą, nepažeidė proceso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą; sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).

20Apeliacinio skundo argumentai dėl civilinės bylos nutraukimo CPK 293 str. 2 p. pagrindu (kai ieškovas ir atsakovas nesilaikė tos kategorijos byloms spęsti nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti) atmetami. Pagrįsdamas šį savo argumentą, apeliantas rėmėsi DNSBĮ 24 str., reglamentuojančiu bendrijos veiklos tyrimą ir kontrolę. Ši norma numato, kad bendrijos veiklą kontroliuoja revizijos komisija; jei nustatoma pažeidimų, medžiaga perduodama svarstyti bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimui; numato atvejus, kai bendrijos revizijos komisija (revizorius) privalo atlikti neeilinį finansinės veiklos patikrinimą. Byloje nagrinėjamas žalos atlyginimo iš atsakovo B. P. klausimas nebuvo apsvarstytas bendrijos narių susirinkime ar bendrijos valdybos posėdyje, todėl apeliantas teigia, kad dabartinis bendrijos pirmininkas G. M. nesilaikė privalomos ikiteisminės tvarkos ginčams dėl žalos atlyginimo nagrinėti bei nebuvo įgaliotas tokiam ieškiniui pareikšti. Apelianto DNSBĮ 24 str. normos aiškinimas yra subjektyvus ir nepagrįstas, įstatymas nenumato privalomos ikiteisminės ginčų dėl žalos, padarytos bendrijai, atlyginimo tvarkos. Ginčas dėl žalos, padarytos bendrijai, atlyginimo, vyksta tarp bendrijos ir buvusio bendrijos pirmininko – atsakovo. Ieškovo bendrijos įstatų 5.7.9 punktas numato, kad bendrijos pirmininkas atstovauja bendrijai teisme (t.1, b.l. 14). Teismų praktikoje aiškinama, kad nuolat veikiantis vienasmenis bendrijos valdymo organas – bendrijos pirmininkas – turi teisę bendrijos vardu pareikšti ieškinį teisme ir ginti bendrijos bei jos narių teises ir teisėtus interesus nuo pažeidimų. Bendrijos narių susirinkimo įgaliojimas bendrovės pirmininkui pareikšti ieškinį bendrovės vardu reikalingas tais atvejais, kada ieškiniu siekiama įgyvendinti bendrijos interesus tais klausimais, kurie priskirti bendrijos narių susirinkimo kompetencijai. Tam, kad bendrijos primininkas pareikštų ieškinį jo kompetencijai priskirtais klausimais, nebūtinas bendrijos narių susirinkimo įgaliojimas, nes tokia bendrijos vadovo teisė išplaukia tiek iš Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme, tiek iš bendrijos įstatuose nustatytos bendrijos pirmininko kompetencijos turinio, nebent bendrijos įstatuose būtų sukonkretinta ir nustatyta priešingai. Atstovavimas bendrijos ir jos narių interesams teisme yra ne tik bendrijos pirmininko, kaip valdymo organo, teisė, bet ir pareiga. Ji išplaukia iš CK 2.87 str. 2 d. nustatyto visiems juridinio asmens valdymo organams taikomo lojalumo principo, kurio esmė ta, kad juridinio asmens valdymo organas ir jo nariai turi būti lojalūs juridiniam asmeniui, t. y. veikti pagal steigimo dokumentus ir kitus juridinio asmens organų sprendimus bei rūpintis juridinio asmens gerove ir siekti įgyvendinti jo tikslus. Bendrijos pirmininkas, pareikšdamas ieškinį bendrijos vardu, įgyvendina lojalumo bendrijai pareigą, nes imasi priemonių pašalinti bendrijos ir jos narių interesų pažeidimus. Tai atitinka bendrijos primininko, kaip juridinio asmens valdymo organo, paskirtį ir neprieštarauja teisės aktuose ir bendrijos įstatuose nustatytai jo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).

21Bendrijos pirmininkas G. M., pareikšdamas ieškinį dėl bendrijai padarytos žalos atlyginimo, veikė jam suteiktų įgaliojimų ribose. Bylą nagrinėjantis teismas 2011-02-14 protokoline nutartimi ir skundžiamu teismo sprendimu pagrįstai atmetė apelianto prašymus dėl bylos nutraukimo; analogiškas apelianto argumentas taip pat atmetamas.

22Kita apeliaciniame skunde apelianto keliama problema – pagrindų civilinei atsakomybei taikyti nebuvimas, netinkamas bylos faktinių aplinkybių ir įrodymų, įrodančių žalos dydį vertinimas. Apeliantas ginčija teismo sprendimo dalį dėl 1 500 Lt jam permokėto darbo užmokesčio ir 1 890,84 Lt žalos, atsiradusios dėl negrąžinto į bendrijos kasą grynųjų pinigų likučio priteisimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai pripažino, kad apeliantas aplaidžiai vykdė savo pareigas tinkamai tvarkyti bendrovės buhalterinius dokumentus, pateisinti bendrovės išlaidas dokumentais, dėl to pripažino 1 890,84 Lt išlaidas nepateisintas dokumentais, bendrovei padaryta žala. Apeliantui, kaip bendrovės pirmininkui, taikytina visiška materialinė atsakomybė.

23Teismų pakrikoje suformuota nuostata, kad bendrovės vadovui, pažeidusiam pirmiau išvardytas jo veiklą reglamentuojančias taisykles ir dėl to padarius bendrovei žalą, galimas civilinės atsakomybės taikymas. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Bylose, kuriose reiškiamas reikalavimas bendrovės vadovui atlyginti padarytą žalą, iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus vadovo veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1130/2003; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009ir kt.).

24Nagrinėjamoje byloje teismas pagrįstai taikė apeliantui civilinę atsakomybę; negalima sutikti su apelianto argumentu, kad jis neatsako už buhalterinių dokumentų tvarkymą ir nėra pasirašęs įsipareigojimo dėl visiškos materialinės atsakomybės. 304-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos įstatų 5.7.1 punktas įpareigoja bendrijos pirmininką naudoti bendrijos lėšas pagal paskirtį, įstatų 5.7.10 punktas tiesiogiai numato, kad bendrijos pirmininkas tvarko bendrijos raštvedybą ir sąskaitybą (t.1, b.l. 13-14). Bylą išnagrinėjęs teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas šios savo pareigos nevykdė, buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai, netinkamai, 1 890,84 Lt išlaidų nepateisinti jokiais dokumentais. Apeliantas pažeidė bendrijos įstatų nuostatas, įpareigojančias bendrijos pirmininką organizuoti sąskaitybą ir naudoti bendrijos lėšas pagal paskirtį, t. y. atliko neteisėtus veiksmus, todėl jo kaltė preziumuojama. Apelianto manymu, byloje nėra įrodymų, jog jis panaudojo bendrijos lėšas savo reikmėms, todėl ieškinys turi būti atmestas. Su tuo sutikti negalima. Apeliantas neturėjo teisės naudoti bendrovės lėšas savo nuožiūra, be visuotinio bendrijos narių susirinkimo ar bendrijos valdybos sprendimų; pagal įstatų nuostatas einamųjų metų bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą rengia ir tvirtina visuotinis bendrijos narių susirinkimas, tvirtina jos vykdymo ataskaitą (įstatų 5.2.2 punktas). Taigi ne bendrija turėjo įrodinėti, kad apeliantas panaudojo bendrijos lėšas savo asmeninėms reikmėms, bet apeliantas (atsakovas) privalėjo atsiskaityti bendrijai už surinktų lėšų panaudojimą; t. y. civilinės bylos dėl žalos atlyginimo atveju įrodinėjimo našta priklauso apeliantui (atsakovui); jam neperdavus surinktų lėšų likučio ir neįrodžius, kad lėšos buvo panaudotos pagal paskirtį, bendrijos reikmėms, teismas pagrįstai įvertino negražintų lėšų likutį kaip bendrijai padaryta žalą. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas pripažino, kad kasos knygos nevedė, tačiau teigė, jog apskaitą tvarkė bendrovės buhalterė D. B., ji perdavė išlaidas pateisinančius dokumentus naujam bendrijos pirmininkui G. M., o šis jų nepateikė teismui, bendrijos dokumentai buvo perduoti naujam pirmininkui tinkamai, perdavimo akte kiekvienas jų nebuvo įvardintas, nes naujas bendrijos pirmininkas to nereikalavo. Tačiau su D. B. darbo sutartis sudaryta nebuvo, padėdama apeliantui (savo tėvui) tvarkyti bendrijos buhalterinius dokumentus, ji veikė neoficialiai, taigi teismas pagrįstai vertino kritiškai jos parodymus ir atsakovo paaiškinimus. Apklaustų liudytojų J. S., atlikusios atsakovo pateiktų dokumentų reviziją, auditorės A. S. parodymai bei jų surašyti aktai patvirtina, kad bendrija nevedė kasos knygos, kasos išlaidų orderiai buvo dokumentuojami netinkamai, patirtoms išlaidoms nėra sutarčių ir kitų išlaidas patvirtinančių dokumentų. Teismas pagrįstai priteisė iš apelianto 1 890,84 Lt žalą, atsiradusią dėl neperduoto bendrijai kasos piniginių lėšų likučio, apelianto argumentai šios teismo išvados nepaneigia.

25Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais dėl netinkamo žalos, padarytos dėl per didelio darbo užmokesčio išmokėjimo, apskaičiavimo. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus – neatsižvelgė į tai, kad 2009-07-31 bendrijos valdybos nutarimu buvo nutarta bendrijoje įdarbinti buhalterę, nustatant jai pareiginį atlyginimą 100 Lt; buhalterė D. B. buvo priimta į darbą, dirbo bei apklausta teisme ji paliudijo, jog darbo užmokestis jai buvo mokamas iš apelianto atlyginimo; priedas už žolės nupjovimą taip pat buvo numatytas valdybos nutarimu.

262009-06-01 bendrijos valdyba nutarė pridėti pirmininkui 100 Lt priedą prie atlyginimo už žolės nupjovimą nuo 2009-06-01 iki 2009-11-01, viso penkis priedus (t.1, b.l. 139). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad žolę neatlygintinai nupjovė kitas asmuo. Teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįsta išvadą, kad priedas už žolės nupjovimą buvo išmokėtas apeliantui nepagrįstai.

27Pagal bylos medžiagą 2009-07-31 bendrijos valdyba priėmė nutarimą įdarbinti buhalterę nustatant jai 100 Lt atskaičius mokesčius atlyginimą (t.1, b.l. 138). Taigi šiuo atveju bendrijos valdyba nebuvo priėmusi nutarimo padidinti bendrijos pirmininko atlyginimo tam, kad jis mokėtų už buhalterės paslaugas iš savo atlyginimo, priešingai, buvo nutarta įdarbinti buhalterę (t. y. sudaryti su ja darbo sutartį). Buhalterė įdarbinta nebuvo, tai, kad apelianto dukra D. B. neoficialiai padėdavo tėvui tvarkyti bendrovės buhalterinius dokumentus ir už tai jis jai mokėjo, nesuteikė apeliantui teisės pasididinti atlyginimą, be to bendrijos sąskaityba buvo tvarkoma aplaidžiai, faktiškai netvarkoma.

28Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

29Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje nepriteisiamos sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“.

30Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

31Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo B.... 3. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo.... 6. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo B. P. 1 500... 7. Atsakovas B. P. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį palikti... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus m. 1apylinkės teismas 2011-12-20 sprendimu ieškinį tenkino iš... 10. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju, ieškinyje atsakovui pareikšti... 11. Byloje surinktų įrodymų pagrindu teismas konstatavo, kad atsakovas... 12. Remdamasis CK 2.87 str. bei bylos duomenimis teismas sprendė, kad atsakovas... 13. III. Apeliacinio skundo argumentai... 14. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-12-20... 15. Apelianto teigimu, priimdamas ieškinį, teismas nesilaikė specialaus DNSBĮ,... 16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Vilniaus m. 1 apylinkės... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 18. Apeliacinis skundas atmetamas.... 19. Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 20. Apeliacinio skundo argumentai dėl civilinės bylos nutraukimo CPK 293 str. 2... 21. Bendrijos pirmininkas G. M., pareikšdamas ieškinį dėl bendrijai padarytos... 22. Kita apeliaciniame skunde apelianto keliama problema – pagrindų civilinei... 23. Teismų pakrikoje suformuota nuostata, kad bendrovės vadovui, pažeidusiam... 24. Nagrinėjamoje byloje teismas pagrįstai taikė apeliantui civilinę... 25. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais dėl netinkamo žalos,... 26. 2009-06-01 bendrijos valdyba nutarė pridėti pirmininkui 100 Lt priedą prie... 27. Pagal bylos medžiagą 2009-07-31 bendrijos valdyba priėmė nutarimą... 28. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų.... 29. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje... 30. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325... 31. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti...