Byla I-3099-423/2014
Dėl įsakymo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus

1Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė, sekretoriaujant Gintarei Inokaitytei, dalyvaujant pareiškėjui M. Š. , jo atstovui advokatui Mindaugui Šeškauskiui, atsakovo Kauno apylinkės teismo atstovei Jolitai Burokaitei, nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą dėl įsakymo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teismas

Nustatė

3Pareiškėjas M. Š. skundu prašo: panaikinti 2014 m. gegužės 23 d. Kauno apylinkės teismo pirmininko įsakymą Nr. P-56 „Dėl asmens nepriėmimo į teismo kanclerio pareigas“; įpareigoti Kauno apylinkės teismo pirmininką priimti sprendimą dėl M. Š. paskyrimo į Kauno apylinkės teismo kanclerio pareigas (b.l. 9-12).

4Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas paaiškino, kad ginčijamas įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjas 2014 m. balandžio 7 d. laimėjo konkursą eiti valstybės tarnautojo Kauno apylinkės teismo kanclerio pareigas. Atsakovas, įgyvendindamas LR Korupcijos prevencijos įstatymo 9 str. nuostatas, 2014 m. balandžio 14 d. kreipėsi į LR Specialiųjų tyrimų tarnybą (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba) dėl informacijos apie M. Š. pateikimo. Pareiškėjas apie šį kreipimąsi buvo informuotas žodžiu. 2014 m. balandžio 30 d. Kauno apylinkės teisme buvo gautas 2014 m. balandžio 25 d. Specialiųjų tyrimų tarnybos atsakymas Nr. 4-01-2372. Šiame atsakyme nėra jokios informacijos ar pagrindų, kuriais remiantis kiltų abejonių dėl pareiškėjo reputacijos ir jo patikimumo, todėl nebuvo jokio pagrindo atsakovui, vadovaujantis LR Valstybės tarnybos įstatymo 9 str. 3 d. 6 p. ir LR Korupcijos prevencijos įstatymo 9 str., nepriimti pareiškėjo į valstybės tarnautojo Kauno apylinkės teismo kanclerio pareigas. Be to, vadovaujantis Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo 81 punktu, sprendimas dėl pareiškėjo priėmimo arba atsisakymo priimti į teismo kanclerio pareigas turėjo būti priimtas 2014 m. gegužės 21 d.. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2014 m. gegužės 21 d. atsakovui pateikė papildomos įslaptintos informacijos, kurios pagrindu Kauno apylinkės teismo primininko pareigas laikinai einanti L. Ž. 2014 m. gegužės 23 d. priėmė sprendimą nepriimti M. Š. į valstybės tarnautojo Kauno apylinkės teismo kanclerio pareigas. Įvertinus LR Teismų įstatyme bei Kauno apylinkės teismo kanclerio pareigybės aprašyme įtvirtintas teismo kanclerio kompetencijai priskiriamas funkcijas akivaizdu, jog teismo kancleris atsakingas už organizacinę, ūkinę ir finansinę teismo veiklą, tačiau jis nevykdo teisingumo ir negali įtakoti teisėjų bei jų padėjėjų sprendimų, todėl argumentas, jog M. Š. vykdant teismo kanclerio pareigas būtų pažeistas teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principas bei atsirastų galimybė atlikti neteisėtus veiksmus teisme yra visiškai nepagrįstas. Kadangi pareiškėjo skundžiamas sprendimas nepriimti jo į Kauno apylinkės teismo kanclerio pareigas buvo priimtas būtent įslaptintos informacijos pagrindu, su kuria pareiškėjas nebuvo ir nėra supažindintas ir nieko apie tokią informaciją nežino, akivaizdu, kad dėl šios priežasties jis negali teisme tinkamai ginti savo interesus. Įslaptinta informacija sudaro faktinį skundo pagrindą, sukėlusį pasekmes pareiškėjui, tačiau pareiškėjas su ja nėra supažindintas, todėl, neišslaptinus tokios informacijos ir neleidus pareiškėjui su tokia informacija susipažinti, yra pažeidžiama pareiškėjo teisė į visapusišką ir objektyvų bylos išnagrinėjimą. Pažymėtina, kad pareiškėjas niekada nebuvo pripažintas kaltu, nėra teisiamas ir jam niekada nebuvo pareikšti jokie įtarimai dėl daromos ar padarytos nusikalstamos veikos. Tai patvirtina ir Specialiųjų tyrimų tarnybos 2014 balandžio 25 d. rašte Nr. 4-01-2372 pateikta informacija. Be to, pareiškėjo žiniomis, jo atžvilgiu nėra vykdomas joks ikiteisminis tyrimas, pareiškėjas taip pat nerengia jokios nusikalstamos veikos. Todėl neįtikėtina, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba per tokį trumpą laiką galėjo surinkti ir pateikti papildomos įslaptintos informacijos apie pareiškėjo rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, kas galėtų sudaryti įslaptintos informacijos turinį. Kaip jau minėta, kitokio nei LR Korupcijos prevencijos įstatymo 9 str. 2 d. 9 p. nurodyto turinio informacija iš viso net negalėtų būti laikoma įslaptinta informacija ir turėtų būti pareiškėjui atskleista užtikrinant jo teises į viešą, objektyvų ir nešališką sprendimą. Be to, LR Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime dėl Valstybės tarnybos paslapčių konstatavo, jog teismo sprendimo pagrindimas vien įslaptinta informacija yra negalimas, kadangi prieštarauja LR Konstitucijoje įtvirtintiems asmens teisės į teisminę gynybą ir teisingą teismą principams. Analogiškos nuostatos įslaptintos informacijos naudojimo teismo procese klausimu yra suformuluotos ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti.

5Atsakovas su skundu nesutinka, atsiliepime atsakovas nurodė (b.l. 19-25) bei atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčijamas įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas vadovaujantis Teismų įstatymo 103, 105 str., Valstybės tarnybos įstatymo 9 str. 3 d. 6 p., 10 str. 1 d. 6 p., Korupcijos prevencijos įstatymo 9 str., Vyriausybės 2013 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 478 patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojų pareigas organizavimo tvarkos aprašo 79, 80, 81 p.. Faktinis pagrindas nepriimti pareiškėjo į valstybės tarnautojo Kauno apylinkės teismo kanclerio pareigas yra jo nepatikimumas. Kauno apylinkės teismo pirmininko sprendimas dėl pareiškėjo nepatikimumo pagrįstas teisme gauta Specialiųjų tyrimų tarnybos pateikta objektyvia įslaptinta informacija, kuri sudaro pagrindą spręsti, kad, M. Š. vykdant teismo kanclerio pareigas, gali būti pažeistas konstitucinis teismo nepriklausomumo principas, sudarytos prielaidos piktnaudžiauti valstybės tarnyba ir galimai atlikti kitus neteisėtus veiksmus teisme. Pažymėtina, kad teismo pirmininko vidinis įsitikinimas dėl pareiškėjo nepatikimumo susiformavo įvertinus visos turimos informacijos apie pretendentą visumą. Kaip jau minėta, ginčijamas įsakymas yra priimtas vadovaujantis 2014 m. gegužės 21 d. Kauno apylinkės teismo pirmininkui Specialiųjų tyrimų tarnybos pateikta įslaptinta informacija, kuri vienareikšmiškai patvirtina pareiškėjo nepatikimumą ir tuo pačiu netinkamumą eiti Kauno apylinkės teismo kanclerio pareigas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentas, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos 2014 m. balandžio 25 d. informacijoje nėra jokios informacijos ar pagrindų, kuriais remiantis kiltų abejonių dėl pareiškėjo reputacijos ir jo patikimumo, neturi teisinės reikšmės, kadangi priimant ginčijamą įsakymą buvo vadovaujamasi ne minėtame rašte pateikta informacija, o 2014 m. gegužės 21 d. gauta informacija iš Specialiųjų tyrimų tarnybos. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo pirmininkas kompetentingos valstybės institucijos informaciją apie pretendentą gavo 2014 m. balandžio 30 d. ir su ja susipažinęs nustatė, kad ši informacija nėra išsami, kadangi nebuvo nurodyta ir pateikta informacija dėl asmens rengiamos, daromos ar padarytos nusikalstamos veikos (LR Korupcijos prevencijos įstatymo 9 str. 2 d. 9 p.). Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo pirmininkas 2014 m. gegužės 5 d. kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą su prašymu atlikti Kauno apylinkės teismui apie M. Š. pateiktos informacijos patikrinimą bei pateikti LR Korupcijos prevencijos įstatymo 9 str. 2 d. 9 p. nurodytą informaciją. Atsakovas minėtą informaciją gavo 2014 m. gegužės 21 d., todėl nuo šios dienos ir turi būti skaičiuojamas 15 darbo dienų terminas priimti pareiškėją į pareigas arba priimti sprendimą nepriimti jo į pareigas. Tokiu būdu, sprendimas turėjo būti priimtas 2014 m. birželio 11 d.. Šiuo atveju Kauno apylinkės teismo pirmininkas su pareiškėju derino datą, kada bus priimtas atitinkamas sprendimas. Pareiškėjas pateikė savo 2014 m. gegužės 22 d. sutikimą, kuriuo sutiko su jam siūloma data ir laiku, kad klausimas dėl jo priėmimo į Kauno apylinkės teismo kanclerio pareigas būtų sprendžiamas 2014 m. gegužės 23 d. 15 val. ir nurodė, kad žino, jog apie priimtą sprendimą bus informuotas 2014-05-23. Tokiu būdu, pareiškėjo skundo argumentas, kad sprendimas dėl pareiškėjo priėmimo arba atsisakymo priimti į teismo kanclerio pareigas turėjo būti priimtas 2014 m. gegužės 21 d. yra nepagrįstas, nes skundžiamas Kauno apylinkės teismo pirmininko 2014 m. gegužės 23 d. įsakymas yra priimtas laiku, teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka.

6Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovui pateikta įslaptinta informacija sudaro pagrindą spręsti, jog, pareiškėjui vykdant teismo kanclerio pareigas, gali būti pažeistas konstitucinis teismo nepriklausomumo principas, sudarytos prielaidos piktnaudžiauti valstybės tarnyba ir galimai atlikti kitus neteisėtus veiksmus teisme. Ginčijamame įsakyme nurodyta, kad teismo kanclerio pareigybės paskirtis ir priskirtos funkcijos skirtos teismo, kaip valstybinės teisminės valdžios institucijos tinkamam funkcionavimui, todėl asmeniui, siekiančiam eiti teismo kanclerio pareigas, taikomi itin dideli patikimumo, aukšti etinio bei moralinio pobūdžio reikalavimai. Teismo kanclerio funkcijas gali atlikti tik pagal įstatymus patikimas asmuo, nes kitaip gali būti pažeistas teismo, kaip institucijos, nepriklausomumo principas, galimai daromas neteisėtas poveikis teisėjams, atskleidžiama informacija ir duomenys suinteresuotiems asmenims, kurie neturi teisės jos žinoti. Teismo nepriklausomumo principo apsaugos prasme labai svarbu yra ir tai, kad teismo kancleriui yra priskirta organizuoti ir įgyvendinti teisme įslaptintos informacijos administravimą, apsaugą ir kontrolę, teismo kancleris turi labai didelę įtaką šios informacijos valdymui, prie įslaptintos informacijos gali prieiti fiziškai ir labai operatyviai. Be to, pagal Kauno apylinkės teismo struktūrą teismo kancleriui tiesiogiai pavaldus vyriausiasis specialistas darbui su įslaptinta informacija ir viešaisiais pirkimais.

7Pažymėtina, kad su Specialiųjų tyrimų tarnybos pateikta informacija pareiškėjas supažindintas nebuvo, kadangi tai įslaptinta informacija, su kuria į pareigas priimantis asmuo pretendento supažinti neturi teisės, tačiau tai nereiškia pareiškėjo teisės į visapusišką ir objektyvų bylos išnagrinėjimą pažeidimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kauno apylinkės teismo pirmininko 2014 m. gegužės 21 d. gauta informacija buvo pateikta atlikus visos turimos informacijos patikrinimą, todėl Kauno apylinkės teismo pirmininkas yra įsitikinęs, kad pareiškėjo kandidatūra užimti Kauno apylinkės teismo kanclerio pareigas yra netinkama dėl asmens nepatikimumo, kad gali būti pažeistas konstitucinis teismo nepriklausomumo principas, sudarytos prielaidos piktnaudžiauti valstybės tarnyba ir galimai atlikti kitus neteisėtus veiksmus teisme, valstybės tarnyba panaudota asmeniniais tikslais, taip pat diskredituota teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, reputacija, todėl prašo pareiškėjo skundą atmesti.

8Skundas tenkintinas iš dalies.

9Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas – 2014 m. gegužės 23 d. Kauno apylinkės teismo pirmininko įsakymo Nr. P-56 „Dėl asmens nepriėmimo į teismo kanclerio pareigas“ (b.l. 13-15, 26-28) pagrįstumas ir teisėtumas, t.y. ar atsakovas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėją į teismo kanclerio pareigas tik Specialiųjų tyrimų tarnybos 2014 m. gegužės 19 d. įslaptintos informacijos pagrindu.

10Byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas M. Š. 2014 m. balandžio 7 d. dalyvavo Kauno apylinkės teismo organizuojamame konkurse karjeros valstybės tarnautojo – teismo kanclerio (A lygis, 16 kategorija) pareigybei užimti ir, susumavus pretendentų vertinimo rezultatus, buvo pripažintas konkurso nugalėtoju (b. l. 88-89). Atsakovas Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 14 d. raštu Nr. (1.19)R2-179 kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą su prašymu pateikti informaciją apie M. Š. , kuris siekia eiti Kauno apylinkės teismo kanclerio pareigas. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2014 m. balandžio 25 d. raštu Nr. 4-01-2372 pateikė atsakovo prašomą informaciją, kurioje nurodė, jog Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro 2014 m. balandžio 16 d. duomenimis, M. Š. 2013m. gruodžio 1 d. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124(1) str. 2d., surašytas administracinis nurodymas sumokėti 50 Lt baudą. Gavę informaciją apie kitų institucijų skirtas galiojančias administracines nuobaudas už asmens padarytus administracinius teisės pažeidimus, informuos papildomai. Taip pat nurodė, jog Policijos departamentas prie VRM informavo, kad apie prevencinio poveikio priemonių taikymą asmeniui pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą informacijos neturi. Informatikos ir ryšių departamento prie VRM Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registre, VRM Personalo departamento Vidaus reikalų pareigūnų registre, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėse sistemose, 2014 m. balandžio 16 d. duomenimis, informacijos apie M. Š. ir jam skirtas galiojančiais administracines nuobaudas nėra. Nurodė, jog Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, Valstybės tarnybos departamentas prie VRM M. Š. neigiamai charakterizuojančios informacijos neturi (b.l. 16, 29). Atsakovas 2014 m. gegužės 5 d. raštu Nr. (1.19)R2-204 dar kartą kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą nurodydamas, jog minėtame 2014 m. balandžio 25 d. rašte Nr. 4-01-2372 „Dėl informacijos apie M. Š. pateikimo“ nepateikta Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 str. 2 d. 9 p. nustatyta informacija ir prašo ją pateikti (b.l. 30). Specialiųjų tyrimų tarnyba pateikė atsakovui 2014 m. gegužės 19 d. papildomą įslaptintą informaciją, kuri atsakovui suteikė teisinį ir faktinį pagrindą abejoti pareiškėjo patikimumu ir kuria vadovaudamasis Kauno apylinkės teismo pirmininkas 2014 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. P-56 „Dėl asmens nepriėmimo į teismo kanclerio pareigas“ nusprendė nepriimti į valstybės tarnautojo Kauno apylinkės teismo kanclerio pareigas 2014 m. balandžio 7 d. konkursą į šias pareigas laimėjusio pretendento M. Š. (b.l.13-15, 26-28). Atkreiptinas dėmesys, jog Specialiųjų tyrimų tarnyba 2014 m. rugsėjo 30 d. rašte Nr. 4-01-5709 nurodydama, jog įslaptinta informacija nurodyta 2014 m. gegužės 26 d. rašte Nr. 3S-01-492 (b.l. 63) padarė rašymo apsirikimo klaidą, teisinga dokumento data laikytina – 2014 m. gegužės 19 d..

11Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas) (aktuali akto redakcija nuo 2014 m. gegužės 14 d.) 9 str. 1 d. numato, kokius bendruosius reikalavimus turi atitikti asmuo, priimamas į valstybės tarnautojo pareigas, 5 d. – kad į valstybės tarnautojo pareigas priimami asmenys turi atitikti specialius reikalavimus, nustatytus pareigybės aprašyme, 6 d. – kad jei valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme yra nustatytas specialus reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kandidatūra teisės aktų nustatyta tvarka patikrinama iki asmens, pripažinto laimėjusiu konkursą, priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas arba iki asmens priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas, į kurias šio Įstatymo nustatyta tvarka priimama be konkurso. Į valstybės tarnautojo pareigas asmuo yra priimamas gavus kompetentingos valstybės institucijos išvadą, kad šiam asmeniui gali būti išduotas asmens patikimumo pažymėjimas arba leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Valstybės tarnybos įstatymo 9 str. 3 d. 1-6 p. numatyta, kokiais atvejais asmenys negali būti priimami į valstybės tarnautojo pareigas, tame tarpe – kai tai (draudimas priimti į valstybės tarnautojo pareigas) yra numatyta kituose įstatymuose (Valstybės tarnybos įstatymo 9 str. 3 d. 6 p.). Valstybės tarnybos įstatymo 10 str. 9 d. numato, kad priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarką nustato šis Įstatymas, statutai, Diplomatinės tarnybos įstatymas ir Vyriausybės patvirtintas Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas.

12Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 966 patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) (aktuali akto redakcija nuo 2013 m. birželio 8 d.) 78 p. numato, kad valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka priėmęs sprendimą kreiptis į kompetentingą valstybės instituciją dėl informacijos apie pretendentą, siekiantį eiti pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, į šią instituciją kreipiasi ne vėliau kaip po 6 darbo dienų nuo konkurso pabaigos. Aprašo 78 punkte nurodytais atvejais gavus kompetentingos valstybės institucijos informaciją apie pretendentą, siekiantį eiti pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, ir šios informacijos pagrindu valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui priėmus sprendimą nepriimti jo į konkurso būdu laimėtas pareigas, priimamas antrasis pagal konkurso rezultatus, bet ne mažiau balų, nei nustatyta Aprašo 67 punkte, surinkęs pretendentas. Valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui Aprašo 78 punkte nurodytais atvejais priėmus sprendimą kreiptis į kompetentingą valstybės instituciją dėl informacijos apie antrąjį pagal konkurso rezultatus, bet ne mažiau balų, nei nustatyta Aprašo 67 punkte, surinkusį pretendentą ir gavus iš šios institucijos apie jį tokią informaciją bei valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui priėmus sprendimą nepriimti jo į pareigas, šiame punkte nustatyta tvarka į pareigas priimamas atitinkamai kitas iš eilės pretendentas. Dėl informacijos apie antrąjį ar atitinkamai kitą iš eilės pretendentą kreipiamasi į kompetentingą valstybės instituciją, jeigu šis pretendentas sutinka eiti valstybės tarnautojo pareigas, į kurias buvo organizuojamas konkursas (Aprašo 79 p. 2 d.). Konkursą laimėjęs pretendentas, kuris Aprašo 78 punkte nurodytais atvejais buvo tikrinamas kompetentingos institucijos, priimamas į pareigas arba priimamas sprendimas nepriimti jo į pareigas 15-tą darbo dieną po to, kai valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo gauna kompetentingos valstybės institucijos informaciją apie pretendentą, siekiantį eiti pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje. Konkursą laimėjusio pretendento ir valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens susitarimu gali būti nustatytas kitas priėmimo į pareigas terminas (Aprašo 81 p. 2 d.).

13Šiuo atveju pareiškėjas sutiko, jog jo klausimas dėl jo priėmimo į teismo kanclerio pareigas būtų sprendžiamas 2014 m. gegužės 23 d. 15 val. (b.l. 32), todėl skundo motyvas, kad sprendimas dėl pareiškėjo priėmimo arba atsisakymo priimti į teismo kanclerio pareigas turėjo būti priimtas 2014 m. gegužės 21 d. yra nepagrįstas, ginčijamas įsakymas priimtas nepažeidžiant minėtų teisės aktų reikalavimų.

14LR Korupcijos prevencijos įstatymo (aktuali akto redakcija nuo 2013 m. sausio 1 d.) 9 str. 1 d. numato, kad informacija apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje ar įmonėje, (toliau – asmuo) pateikiama į pareigas asmenį skiriančiam ar paskyrusiam valstybės ar savivaldybės įstaigos ar įmonės vadovui, kolegialiam valdymo organui arba valstybės politikui (toliau – į pareigas asmenį skiriantis ar paskyręs subjektas) siekiant įvertinti asmens patikimumą ir mažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę valstybės ar savivaldybės įstaigose ar įmonėse. Informacija apie asmenį renkama, teikiama ir vertinama neatsižvelgiant į tai, ar jis atitinka įstatymuose numatytus specialius nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, ar ne.

15LR Korupcijos prevencijos įstatymo 9 str. 3 d. numato, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba pagal kompetenciją surenka teisėsaugos, kontrolės, kriminalinės žvalgybos subjektų ar kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų, žvalgybos institucijų, kitų institucijų, įstaigų ir įmonių turimą šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją apie asmenį, duomenis iš valstybės tarnautojų registro, prireikus – iš kitų valstybės ar žinybinių registrų, duomenų rinkmenų, ir kartu su savo apie asmenį turima įslaptinta bei vieša informacija pateikia asmenį į pareigas skiriančiam ar paskyrusiam subjektui. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją apie asmenį Specialiųjų tyrimų tarnyba pateikia ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo rašytinio prašymo pateikti informaciją apie asmenį gavimo dienos. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos institucijos, įstaigos ir įmonės turimą informaciją ir (ar) duomenis Specialiųjų tyrimų tarnybai privalo pateikti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo Specialiųjų tyrimų tarnybos prašymo pateikti informaciją ir (ar) duomenis gavimo dienos, o jei būtina ir įmanoma, – nedelsdamos. Specialiųjų tyrimų tarnyba, kriminalinės žvalgybos subjektai ar kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos, žvalgybos institucijos turimą šio straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytą įslaptintą informaciją į pareigas asmenį skiriančiam ar paskyrusiam subjektui gali pateikti ir savo iniciatyva (LR Korupcijos prevencijos įstatymo 9 str. 4-5 d.). LR Korupcijos prevencijos įstatymo 9 str. 8 d. numato, kad šio straipsnio 6 dalyje nurodyti rašytiniai prašymai Specialiųjų tyrimų tarnybai turi būti pateikiami prieš asmenį skiriant į pareigas. Į pareigas asmuo gali būti paskirtas tik gavus ir įvertinus informaciją iš Specialiųjų tyrimų tarnybos. Jeigu kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų, žvalgybos institucijų vadovų ar jų įgaliotų asmenų nurodymu savarankiškai renkama informacija apie asmenį, kurį jie skiria į pareigas, toks asmuo gali būti paskirtas tik surinkus ir įvertinus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją. Į pareigas asmenį skiriantis subjektas, įvertinęs šiame straipsnyje nustatyta tvarka pateiktos informacijos visumą ir priėmęs sprendimą neskirti asmens į pareigas, privalo per 3 darbo dienas asmenį su pateikta informacija supažindinti pasirašytinai, išskyrus tą jos dalį, kurioje yra įslaptinta informacija. Mažareikšmiai, atsitiktiniai faktai ar aplinkybės negali būti pagrindas priimant sprendimą neskirti asmens į pareigas (LR Korupcijos prevencijos įstatymo 9 str. 12 d.). Asmuo, dėl kurio buvo priimtas sprendimas, gali sprendimą ginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

16Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. 222 „Dėl kandidato į Vyriausybės atstovus“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsniui“ išdėstytas nuostatas dėl Valstybės tarnybos įstatymo 9 str. 3 d. 6 p. ir LR Korupcijos prevencijos įstatymo 9 str. 9 d. taikymo, galima teigti, kad tuo atveju, kai dėl asmens, siekiančio eiti pareigas valstybės įstaigoje, Specialiųjų tyrimų tarnyba pateikia informaciją, kuri sudaro pagrindą šį asmenį įvardinti nepatikimu LR Korupcijos prevencijos įstatymo prasme, tai savo ruožtu sudaro pagrindą atsisakyti tokį asmenį priimti į valstybės tarnautojo pareigas Valstybės tarnybos įstatymo 9 str. 3 d. 6 p. ir LR Korupcijos prevencijos įstatymo 9 str. numatytu pagrindu.

17Šioje byloje visa Kauno apylinkės teismo pirmininkui Specialiųjų tyrimų tarnybos 2014 m. gegužės 19 d. rašte pateikta informacija apie M. Š. yra įslaptinta, ir kaip matyti iš bylos medžiagos ir ginčijamo įsakymo motyvuojamosios dalies, įslaptinta medžiaga šiuo atveju buvo vienintelis įrodymas, kurio pagrindu atsakovas, abejodamas pareiškėjo patikimumu, atsisakė priimti jį į teismo kanclerio pareigas. Šioje ginčo situacijoje svarbu ir tai, jog vėliau – 2014 m. rugpjūčio 26 d. Kauno apylinkės teismo pirmininkas kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, prašydamas pakartotinai spręsti klausimą dėl pateiktos informacijos apie M. Š. išslaptinimo (b.l. 55). Specialiųjų tyrimų tarnyba 2014 m. rugsėjo 30 d. atsisakė informaciją išslaptinti (b.l. 63).

18Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime nurodė, jog ABTĮ 57 str. 3 d. įtvirtinta taisyklė, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip įrodymai administracinėje byloje gali būti naudojami tik juos išslaptinus įstatymo (būtent Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo) nustatyta tvarka, t. y. iš esmės yra draudžiama minėta tvarka neišslaptintus duomenis naudoti kaip įrodymus. Nors toks draudimas nėra absoliutus ta prasme, jog teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, sprendžia, ar konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai, tačiau Konstitucinis Teismas paminėtame nutarime pabrėžė, kad joks teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims (vienai iš jų) nežinoma vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija. Šiame kontekste pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo sprendimuose ne kartą yra pažymėjęs, jog tokie atvejai, kai valstybės paslaptį sudarančiais neišslaptintais duomenimis yra remiamasi kaip vieninteliu ir vienai iš bylos šalių nežinomu įrodymu teismo procese, sudaro prielaidas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) pažeidimams, pirmiausia, teisės į teisingą bylos nagrinėjimą požiūriu (Konvencijos 6 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į minėtą Konstitucinio Teismo ir EŽTT jurisprudenciją, savo praktikoje laikosi pozicijos, kad teismo sprendimas, kuris priimtas remiantis vien tik įslaptinta medžiaga, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-326/2009; 2011 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2011; 2012 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2330/2012 ir kt.).

19Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad EŽTT ne kartą yra konstatavęs, kad pareiškėjo negalėjimas ar neturėjimas priėjimo prie įslaptintų dokumentų, bei nekomunikavimas su pareiškėju dėl turimos informacijos, pažeidė Konvencijos 6 str. įtvirtintą teisingo bylos nagrinėjimo principą (EŽTT sprendimai – 2006 m. spalio 31 d. Güner ?orum prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 59739/00, 24-31 punktai; 2006 m. spalio 31 d. Aksoy (Ero?lu) prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 59741/00, 24-31 punktai; 2007 m. lapkričio 27 d. Meral prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 33446/02, 32-39 punktai; 2009 m. balandžio 21 d. Miran prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 43980/04, 9-18 punktai; 2009 m. balandžio 21 d. Topal prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 3055/04, 12-15 punktai). 2008 m. gruodžio 16 d. EŽTT sprendime Gulijev prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 10425/03) buvo kilęs klausimas, ar faktiniai duomenys, sudarę valstybės paslaptį, laikytini įrodymais administracinėje byloje. EŽTT šiame sprendime buvo atkreipęs dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje „įslaptinta“ išvada ne tik buvo panaudota kaip įrodymas, bet buvo ir vienintelė priežastis neišduoti pareiškėjui leidimo laikinai gyventi, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad administraciniai teismai savo sprendimuose rėmėsi šia išvada, nors pareiškėjas su jos turiniu supažindintas nebuvo, taip suvaržant jo teisę į gynybą. Teismas iš aukščiau minėtos EŽTT praktikos daro išvadą, kad tokie atvejai, kai valstybės paslaptį sudarančiais neišslaptintais duomenimis yra remiamasi kaip vieninteliu ir vienai iš bylos šalių nežinomu įrodymu teismo procese, sudaro prielaidas Konvencijos pažeidimams, pirmiausia, teisės į teisingą bylos nagrinėjimą požiūriu (Konvencijos 6 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad EŽTT jurisprudencija, kaip teisės aiškinimo šaltinis, yra svarbi ir Lietuvos teisės aiškinimui bei taikymui; tai remiantis ABTĮ 4 straipsnio 3 dalimi pasakytina ir apie Europos Sąjungos teisminių institucijų jurisprudenciją. Atsižvelgiant į minėtą jurisprudenciją, laikytina, kad nagrinėjamoje byloje individo autonominiai interesai ir viešasis interesas negali būti priešpriešinami, juos būtina derinti, tai reiškia, kad tarp šių interesų turėtų būti užtikrinta teisinga pusiausvyra, vadovaujantis Konstitucinio Teismo, EŽTT ir Europos Sąjungos teisminių institucijų nustatytais kriterijais.

20Teismas susipažino su Specialiųjų tyrimų tarnybos pateikta įslaptinta informacija, kuria netikėti nėra pagrindo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba nesutinka išslaptinti aktualią ginčo situacijai slaptą informaciją (ar atitinkamą jos dalį) (b.l. 63) laiko, kad vien to nepakanka tam, jog teisingumas ginčo atveju būtų įgyvendintas, kad ginčo šalių teisės ir teisėti interesai būtų apginti tinkamai. Teismo nuomone, ginčijamas sprendimas priimtas kompetentingos institucijos (pareigūno), tačiau nenurodant (neatskleidžiant), kokie faktiniai duomenys ir (ar) juridiniai pagrindai yra objektyviai patvirtinantys ir sudarantys pagrindą abejoti pareiškėjo patikimumu ir tuo, kad pareiškėjas nepriimtas į teismo kanclerio pareigas pagrįstai ir teisėtai.

21Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ginčo situacijos teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, teismui yra pagrindas panaikinti ginčijamą įsakymą remiantis ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p. (skundžiamas aktas (jo dalis) turi būti panaikintas jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą) ir ABTĮ 89 str. 2 d.. Pažymėtina, kad teismas sprendimu gali įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar kitokį teismo patvarkymą (ABTĮ 88 str. 2 p.), tačiau teismas sprendimų už viešojo administravimo instituciją nepriima ir neturi pagrindo besąlygiškai įpareigoti atsakovą priimti pareiškėją į Kauno apylinkės teismo kanclerio pareigas. Šioje dalyje skundas tenkintinas iš dalies – įpareigotinas Kauno apylinkės teismo pirmininkas iš naujo svarstyti klausimą dėl M. Š. priėmimo į Kauno apylinkės teismo kanclerio pareigas.

22Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str., 129 str.,

Nutarė

23Pareiškėjo M. Š. skundą tenkinti iš dalies.

24Panaikinti Kauno apylinkės teismo pirmininko 2014 m. gegužės 23 d. įsakymą Nr. P-56 „Dėl asmens nepriėmimo į teismo kanclerio pareigas“.

25Įpareigoti Kauno apylinkės teismo pirmininką iš naujo svarstyti klausimą dėl M. Š. priėmimo į Kauno apylinkės teismo kanclerio pareigas.

26Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
1. Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta... 2. Teismas... 3. Pareiškėjas M. Š. skundu prašo: panaikinti 2014 m. gegužės 23 d. Kauno... 4. Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas... 5. Atsakovas su skundu nesutinka, atsiliepime atsakovas nurodė (b.l. 19-25) bei... 6. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovui pateikta įslaptinta informacija... 7. Pažymėtina, kad su Specialiųjų tyrimų tarnybos pateikta informacija... 8. Skundas tenkintinas iš dalies.... 9. Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas – 2014 m. gegužės 23 d. Kauno apylinkės... 10. Byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas M. Š. 2014... 11. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – Valstybės... 12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 966... 13. Šiuo atveju pareiškėjas sutiko, jog jo klausimas dėl jo priėmimo į teismo... 14. LR Korupcijos prevencijos įstatymo (aktuali akto redakcija nuo 2013 m. sausio... 15. LR Korupcijos prevencijos įstatymo 9 str. 3 d. numato, kad Specialiųjų... 16. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, taip pat Lietuvos... 17. Šioje byloje visa Kauno apylinkės teismo pirmininkui Specialiųjų tyrimų... 18. Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime nurodė, jog ABTĮ 57... 19. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad EŽTT ne kartą yra konstatavęs, kad... 20. Teismas susipažino su Specialiųjų tyrimų tarnybos pateikta įslaptinta... 21. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ginčo situacijos teisinį... 22. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 23. Pareiškėjo M. Š. skundą tenkinti iš dalies.... 24. Panaikinti Kauno apylinkės teismo pirmininko 2014 m. gegužės 23 d. įsakymą... 25. Įpareigoti Kauno apylinkės teismo pirmininką iš naujo svarstyti klausimą... 26. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...