Byla A-520-2212-12

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja), sekretoriaujant Loretai Česnavičienei, dalyvaujant pareiškėjui A. T., jo atstovui advokatui M. Ž., atsakovo atstovei J. P.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas A. T. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2011 m. spalio 7 d. įsakymą Nr. TE-361 „Dėl vidaus tarnybos pulkininko A. T. perkėlimo” (toliau – ir Įsakymas).

6Pareiškėjas nurodė, kad jis yra Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – ir Valdyba) viršininkas. Atsakovas Departamentas atliko tarnybinį patikrinimą, kurio metu nustatė, jog pareiškėjas netinkamai naudojosi Valdybai priklausančiu tarnybiniu lengvuoju automobiliu Volvo S80, valst. Nr. ( - ) (toliau – ir automobilis). Pareiškėjo manymu, jo veiksmų negalima kvalifikuoti kaip tarnybinių pažeidimų. Nepaisant to, 2011 m. spalio 6 d. buvo patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 6-449 (toliau – ir Išvada, Tarnybinio patikrinimo išvada), kurioje konstatuota, kad pareiškėjas tariamai padarė tarnybinius pažeidimus. Atsakovo direktorius 2011 m. spalio 7 d. perkėlė pareiškėją iš Valdybos viršininko pareigų į Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – ir Šiaulių valdyba) viršininko pavaduotojo pareigas nuo 2011 m. spalio 24 d. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas Įsakymas yra nepagrįstas, ydingas, priimtas grubiai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.

7Pareiškėjas teigė, jog skundžiamas Įsakymas priimtas pažeidžiant procesines teisės aktų nuostatas. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 26 straipsnio 10 dalis ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 1, 6, 20, 21, 25 punktų nuostatos bei faktinės aplinkybės neginčijamai patvirtina, jog atsakovas pažeidė procesines teisės aktų nuostatas, todėl neturėjo teisės priimti skundžiamą Įsakymą. Imperatyvūs teisės aktų reikalavimai vienareikšmiškai nustato, jog tarnybinės nuobaudos pagal Statutą tarnautojams skiriamos tik jų tiesioginio vadovo, turinčio teisę tarnautoją paskirti į pareigas bei iš jų atleisti, įsakymu, priimtu remiantis jam pateiktos tarnybinio patikrinimo išvados duomenimis. Su minėtais įsakymais tarnautojas privalo būti supažindinamas per nustatytą terminą bei nustatyta tvarka. Laikytina, kad kitokios formos ir/ar turinio sprendimai dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo negali būti priimami, o nesilaikius šių reikalavimų, tokiais sprendimais negali būti remiamasi priimant vėlesnius sprendimus, inter alia sprendimus perkelti tarnautoją į viena pakopa žemesnes pareigas. Vien faktas, jog atsakovo vadovas patvirtino Išvadą, pats savaime nelemia tarnybinės nuobaudos paskyrimo, nes Išvada nėra priimamas sprendimas paskirti tarnybinę nuobaudą - Išvadoje tėra nurodomas tarnybinį patikrinimą atlikusio asmens pasiūlymas tarnautojo tiesioginiam vadovui imtis atitinkamų veiksmų dėl patikrinimo metu nustatytų aplinkybių. Atsakovo vadovas turi kompetenciją spręsti dėl Išvados pagrįstumo, išspręsti klausimą dėl pareiškėjo patraukimo arba nepatraukimo tarnybinėn atsakomybėn. Atsakovo vadovui nusprendus pareiškėjui taikyti tarnybinę atsakomybę, Tvarkos 25 punkto nuostatos imperatyviai reikalauja tokios svarbos sprendimą priimti atskiru aktu - įsakymu. Pareiškėjo teigimu, atsakovas tinkamos formos įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos pareiškėjui paskyrimo nėra priėmęs, todėl, vadovaujantis Tvarkos nuostatomis, laikytina, jog atsakovo vadovas, patvirtinęs Išvadą, išsprendė tarnybinės nuobaudos pareiškėjui skyrimo klausimą - nusprendė pareiškėjo tarnybinėn atsakomybėn netraukti, t. y. nesiėmė jokių veiksmų, kuriais tokio pobūdžio atsakomybė būtų pritaikyta. Nurodė, jog sprendimui taikyti arba netaikyti pareiškėjui tarnybinę atsakomybę priimti yra nustatytas 2 dienų terminas, skaičiuojamas nuo Išvados gavimo, kuris šiuo metu jau yra pasibaigęs (Tvarkos 21 punktas). Pareiškėjas darė išvadą, kad neegzistavo teisinis pagrindas, kuriuo remiantis būtų galima priimti skundžiamą Įsakymą, kadangi Statuto 17 straipsnio 1, 3 dalys negalėjo ir negali būti taikomos, nes pareiškėjui nebuvo paskirta tarnybinė nuobauda.

8Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymas priimtas netinkamai ir neadekvačiai įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, neatsižvelgus į pareiškėjo paaiškinimuose nurodytas aplinkybes bei veiksmų motyvus, netinkamai kvalifikuojant tariamai padarytus pažeidimus. Paaiškino, kad Išvadoje nurodoma, jog 2011 m. rugsėjo 9 d. automobiliu, vykdamas į Alytų registruoti iš Lenkijos gautų gaisrinių kopėčių IFA W50, išvykdamas iš tarnybos vietovės (nuolatinės darbo vietos) ir neįformindamas išvykimo, pareiškėjas pažeidė teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, išvada, kad pareiškėjas į tarnybinę komandiruotę išvyko tariamai tinkamai neįforminęs išvykimo pagal teisės aktų reikalavimus (negavęs rašytinio atsakovo vadovo leidimo/sutikimo), vertintina kritiškai, priimta netinkamai interpretuojant atitinkamus teisės aktus, o taip pat neatsižvelgiant į pareiškėjo rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes. Pareiškėjo teigimu, Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos darbo reglamente (toliau – ir Darbo reglamentas) daroma tiesioginė nuoroda į Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 patvirtintų Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisykles (toliau – ir Komandiruočių taisyklės), taigi Valdybos viršininko tarnybinėms komandiruotėms įforminti yra taikytinos būtent Komandiruočių taisyklių nuostatos, kurios patvirtina, kad pareiškėjo komandiruotė galėjo būti įforminta Valdybos viršininko įsakymu, potvarkiu arba rezoliucija (priklausomai nuo komandiruotės trukmės) (Komandiruočių taisyklių 5 p.). Tad Išvados argumentai, neva pareiškėjas, vykdamas į vienos dienos trukmės tarnybinę komandiruotę Alytuje, privalėjo gauti atsakovo vadovo rašytinį leidimą, vertintini kritiškai, neatitinka teisės aktų nuostatų. Pareiškėjas nurodė, jog teisės aktų nuostatos, aktualios nagrinėjant pareiškėjo veiksmų teisėtumo klausimą, yra suformuluotos gana dviprasmiškai, egzistuoja reali galimybė jas interpretuoti skirtingai, gi toks neaiškus ir nekonkretus, galimai tarpusavyje prieštaraujantis teisinis reglamentavimas negali būti vertinamas pareiškėjo nenaudai. Tai pagrindžia ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika administracinėse bylose dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo (pareiškėjas rėmėsi LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011). Be to, jo manymu, Išvadoje nepagrįstai nevertinami pareiškėjo paaiškinime nurodomi argumentai, jog Valdybos viršininkas privalėjo asmeniškai vykti į Alytų registruoti automobilį, kadangi įforminant minėtus dokumentus buvo reikalingas herbinis Valdybos įstaigos antspaudas, kurio perleisti kitam tarnautojui ar darbuotojui pareiškėjas neturi teisės.

9Pareiškėjas teigė, jog Išvadoje tai pat nurodoma, kad 2011 m. rugsėjo 9 d. (penktadienį) atvykęs į Alytų ir Regitroje užregistravęs gautą gaisrinį automobilį, automobilio negrąžindamas į Valdybą, jį iki 2011 m. rugsėjo 12 d. (pirmadienio), neturėdamas tam rašytinio leidimo, palikdamas Alytuje automobilių stovėjimo aikštelėje, pažeidė Valdybos tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių (toliau – ir Automobilių naudojimo taisyklės) 20 punkto, Darbo reglamento 115 punkto reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, Automobilių naudojimo taisyklių 20 - 22 punktai sudaro šių taisyklių III dalį „Tarnybinių lengvųjų automobilių ir specialiųjų lengvųjų automobilių saugojimas“, o tai reiškia, jog nurodomos normos reglamentuoja Valdybos tarnybinių lengvųjų automobilių saugojimo tvarką. Tuo tarpu, automobilių naudojimą ir naudojimo kontrolę reglamentuoja Automobilių naudojimo taisyklių II dalies 8 - 19 punktų nuostatos. Pareiškėjo manymu, nuostatos dėl automobilių saugojimo taikomos, kai automobiliai nėra naudojami, inter alia kai jais Valdybos tarnautojas ar darbuotojas nėra išvykęs į komandiruotę. Automobilių naudojimo taisyklių 19 punktas leidžia pagrįstai teigti, jog Valdybos viršininkas gali savo paties racionaliu, teisėtu bei motyvuotu sprendimu nuspręsti į tarnybinę komandiruotę vykti Valdybos tarnybiniu lengvuoju automobiliu. Dar daugiau, Automobilių naudojimo taisyklių 18 punktas apibrėžia, jog tarnybinį automobilį naudojantis (įskaitant ir tarnybinių komandiruočių metu) asmuo prisiima visą atsakomybę dėl tinkamo automobilio saugojimo, taigi laikytina, jog šiuo atveju Automobilių naudojimo taisyklių 20 punktas gali būti netaikomas. Automobilių naudojimo taisyklių 8 punktas patvirtina Išvadoje nurodytų argumentų pagrįstumą, kadangi įtvirtina Valdybos darbuotojų, tarnautojų bei viršininko teisę tarnybos reikmėms automobilį naudoti bet kuriuo metu, taip pat ir poilsio dienomis. Pareiškėjas manė, jog visos nurodytos nuostatos leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas automobiliu 2011 m. rugsėjo 9 d. bei 2011 m. rugsėjo 12 d. naudojosi teisėtai, o Išvadoje nurodomi argumentai yra nepagrįsti.

10Pareiškėjas kritiškai vertino Išvados teiginius, kad pareiškėjas neužtikrino Automobilių naudojimo taisyklių 30 punkto reikalavimo (nėra patvirtintas ir vedamas tarnybinių lengvųjų automobiliu naudojimo laisva forma pildomas žurnalas), Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos technikos eksploatavimo nuostatų 135 punkto reikalavimo (neparengta ir nepatvirtinta degalų įsigijimo kortelių naudojimo tvarka) laikymosi, taigi netinkamai vykdė Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.2 punkte nustatytą funkciją. 2011 m. rugsėjo 29 d. paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad Išvadoje nurodomos aplinkybės dėl tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo žurnalo nepildymo šiuo metu nebeatitinka tikrovės, kadangi paaiškinimo pateikimo metu toks žurnalas buvo tinkamai pildomas, nurodomų teisės aktų nuostatų reikalavimai vykdomi. Paaiškinime nurodyta, kad degalų įsigijimo kortelių naudojimo tvarka buvo patvirtinta Valdybos viršininko 2011 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. VI-155, taigi, dar prieš Išvados ir Įsakymo priėmimą. Pareiškėjo manymu, net ir tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad pareiškėjas atliko šį pažeidimą, atsakovas, priimdamas Išvadą bei Įsakymą, privalėjo tinkamai įvertinti tai, jog minėtas pažeidimas Išvados parengimo bei Įsakymo priėmimo metu jau buvo ištaisytas, t. y. veiksmai, dėl kurių nevykdymo konstatuotas šis pažeidimas, jau buvo tinkamai vykdomi, o konstatuoto tarnybinių pažeidimo sudėtis neegzistavo.

11Pareiškėjas taip pat teigė, kad Išvadoje nurodoma, jog pareiškėjas tariamai netinkamai užtikrino Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos technikos eksploatavimo pakeitimo 2.3 punkto reikalavimo (C tipo informacinio lipduko reikalavimai), Automobilių naudojimo taisyklių 5 punkto reikalavimo (tarnybiniai lengvieji automobiliai turi būti pažymėti specialiais lipdukais) laikymąsi. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai nevertino paaiškinime pateiktų argumentų. Pareiškėjas dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių (dėl atitinkamų lėšų stygiaus) neturėjo galimybės nedelsiant įvykdyti 2011 m. balandžio 4 d. atsakovo įsakymą Nr. VI-127. Pareiškėjas, be kitų teisės aktuose numatytų pareigų, privalo užtikrinti tinkamą Valdybai paskirtų finansinių išteklių naudojimą (Pareigybės aprašymo 7.14 punktas), taigi privalėjo įvertinti realią įstaigos finansinę padėtį ir galimybes nedelsiant įvykdyti atsakovo vadovo įsakymą. Jo teigimu, Valdybos Finansų ir planavimo skyriaus vedėjos 2011 m. spalio 10 d. tarnybinis pranešimas dėl transporto išlaikymo išlaidų patvirtina, jog Valdybos transporto išlaikymui išlaidų trūko nuo pat 2011 m. balandžio 4 d. atsakovo įsakymo priėmimo dienos.

12Pareiškėjas skunde nurodė, jog Įsakymas priimtas netinkamai pritaikius materialinės teisės aktų nuostatas, numatančias tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindus, nuobaudų dydžio bei pobūdžio nustatymo kriterijus. Teigė, jog Išvadoje ir Įsakyme nėra analizuojama pareiškėjo tariamai padaryto tarnybinio nusižengimo sudėtis pagal Tvarkos 3 punkto reikalavimus, t. y. tariamai neteisėta pareiškėjo veika, kaltė, neigiamos pasekmės bei, pastarųjų egzistavimo atveju, priežastinis ryšys. Išvadoje tėra deklaratyviai aptariama pareiškėjo tyčia, objektyvusis bei subjektyvusis pareiškėjo atsakomybės pagrindai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011 išaiškino, kad tai, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą (Statuto 26 straipsnis, Tvarkos 20 punktas). Pareiškėjas nurodė, jog Išvada, kurios tekste nėra išanalizuota bei detaliai aptarta Tvarkoje numatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis, yra nepagrįsta, šia Išvada negalima remtis priimant sprendimus dėl pareiškėjo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn. Jo teigimu, Taisyklių 3 punkte nurodytų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų egzistavimą privalo pagrįsti bei įrodyti tarnybinį patikrinimą atliekantys asmenys, išsamūs ir neginčijami įrodymai dėl tarnybinių pažeidimų realaus egzistavimo privalo būti nurodyti įsakyme ir/ar su juo susijusiuose aktuose.

13Skunde pareiškėjas teigė, jog, atsižvelgus į Tvarkos 5.2 punktą, Statuto 26 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 29 straipsnio 2 dalį, iš Išvados turinio matyti, jog tarnybinį patikrinimą atlikę asmenys, vertindami surinktą medžiagą bei nustatytas aplinkybes, teikdami siūlymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, nepagrįstai nevertino arba netinkamai įvertino šiuos tarnybinės nuobaudos skyrimo ir/ar griežtumo nustatymo kriterijus: 1) tariamai padarytų tarnybinių nusižengimų pasekmes/kilusią žalą; 2) tariamus nusižengimus padariusio asmens asmenybę; 3) tariamai padarytų tarnybinių nusižengimų pobūdį; 4) tariamai tarnybinius nusižengimus atlikusio asmens kaltės laipsnį; 5) tariamai padarytų tarnybinių nusižengimų priežastis; 6) tariamai tarnybinius nusižengimus padariusio asmens atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Pareiškėjas manė, jog Išvadoje tik deklaratyviai aptariami tariamai pareiškėjo atliktų tarnybinių nusižengimų padariniai: „dėl A. T. tarnybinio nusižengimo tarnyba materialinės žalos nepatyrė", tačiau atsakovas nepagrįstai į šią aplinkybę neatsižvelgė, teikdamas siūlymą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo bei atsakomybės griežtumo. Pareiškėjo kaltės laipsnis („A. T., kaip vadovaujančias pareigas užimančio statutinio pareigūno, kuriam taikomi griežtesni reikalavimai bei griežtesni vertinimai visuomenės akyse, veiksmus reikėtų vertinti griežčiau bei taikyti vieną iš griežtesnių tarnybinių nuobaudų“), pareiškėjo manymu, pažeidžia asmenų lygybės principą, nes pagal teisės aktų nuostatas visi valstybės tarnautojai yra laikomi lygiais, taigi neabejotina, jog visiems valstybės tarnautojams gali ir turi būti taikomi vienodi elgesio vertinimo kriterijai. Nurodė, jog pareiškėjo asmens charakteristika atspindi, kad pareiškėjas valstybei tarnauja jau itin ilgą laiką (stažas yra 28 metai), joje nurodomos teigiamos pareiškėjo asmeninės savybės, kurios padeda tinkamai atlikti nustatytas tarnybos funkcijas, pateikiamas pareiškėjui suteiktų apdovanojimų bei paskatinimų sąrašas, kuris patvirtina, jog pareiškėjas yra sąžiningas, garbingas ir tinkamai savo pareigas einantis valstybės tarnautojas. Nepaisant to, pareiškėjo teigimu, teikiant siūlymą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, Išvadoje nėra pasisakoma dėl nurodytų aplinkybių, jos yra ignoruojamos, nepagrįstai nevertinamos, pareiškėjo asmenybė Išvadoje nėra tinkamai įvertinta, į teigiamas pareiškėjo asmenybės savybes, o taip pat į pareiškėjui suteiktus paskatinimus ir apdovanojimus nebuvo atsižvelgta.

14Pareiškėjas nurodė, kad faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas tarnybinį patikrinimą vykdžiusiems asmenims pateikė išsamią informaciją apie tyrimo metu nagrinėtas aplinkybes, pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais nurodė visas patikrinimui svarbias aplinkybės, todėl laikytina, jog pareiškėjas padėjo atskleisti galimo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes. Pareiškėjas Išvadoje aptariamais veiksmais (neveikimu) materialinės žalos nesukėlė, priešingai, savo veiksmais sumažino išlaidas, sutaupė Valdybos biudžeto lėšas, skirtas automobilių kurui, o taip pat sumažino Valdybos turto (automobilio) natūralų nusidėvėjimą, taigi padidino šio turto vertę. Vadovaujantis VTĮ 301 straipsnio 1 dalimi, šios faktinės aplinkybės privalėjo būti įvertinos kaip pareiškėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atitinkamai pakeičiant jam pasiūlytos paskirti tarnybinės nuobaudos griežtumą, tačiau tai nepagrįstai nebuvo padaryta.

15Skunde pareiškėjas taip pat teigė, jog Įsakymu pareiškėjui sukeliamos pasekmės yra neproporcingos, neadekvačios jo galimai padarytiems tarnybiniams pažeidimams, prieštarauja protingumo, teisingumo principų nuostatoms. Pareiškėjui paskirta viena griežčiausių tarnybinių nuobaudų. Nuobaudos griežtumas privalo būti tiesiogiai proporcingas pareigūno atliktų pažeidimų mastui, sunkumui, pasekmėms, taigi viena griežčiausių nuobaudų - perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas, gali būti skiriama tik už itin sunkius, sąmoningus bei tyčinius tarnybinius pažeidimus, sukėlusius itin sunkius, galimai netgi neištaisomus padarinius. Pareiškėjo manymu, jo atveju tokio griežtumo tarnybinė nuobauda negalėjo būti paskirta, yra akivaizdžiai neproporcinga bei neadekvačiai griežta.

16Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas buvo grindžiamas šiais motyvais:

171. Dėl atsakovo atliktų procesinių teisės aktų nuostatų pažeidimų priimant Įsakymą paaiškino, kad, atliekant tarnybinį patikrinimą dėl A. T. padarytų tarnybinių nusižengimų, Tvarkoje nurodyta procedūra nebuvo pažeista, tarnybinis patikrinimas baigtas surašant Išvadą, kurioje išdėstytos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateiktas teisinis tikrinamojo pareigūno veiksmų ir paaiškinimų įvertinimas, Išvada surašyta ir patvirtinta nepažeidžiant nustatytų terminų. Įsakymas 2011 m. spalio 7 d. buvo pasirašytas Departamento direktoriaus. Atsakovas nurodė, jog su Įsakymu bei Išvada A. T. pasirašytinai supažindintas tą pačią dieną. Teigė, jog nepagrįstas skundo teiginys, kad atsakovas tinkamos formos įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos pareiškėjui paskyrimo nėra priėmęs. Toks įsakymas priimtas 2011 m. spalio 7 d. (Nr. TE-361). Nurodė, jog perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas yra tarnybinės nuobaudos rūšis, nustatyta Statuto 26 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Tarnybinio patikrinimo išvadoje, įvertinus visus surinktus įrodymus, vadovui patvirtinus Tarnybinio patikrinimo išvadą, priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą - perkėlimą į viena pakopa žemesnes pareigas. Šis sprendimas realizuotas Įsakymu. Rėmėsi teismų praktika (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A146-77/2011 ir kt.), pagal kurią tarnybinio patikrinimo išvada jokių teisinių pasekmių pareigūnui nesukelia, pasekmes sukelia tarnybinio patikrinime išvados pagrindu priimtas įsakymas, nes, vadovui patvirtinus išvadą, joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo), t. y. individualaus teisės akto, dalimi.

182. Pareiškėjo argumentai dėl tarnybinės komandiruotės įforminimo yra nepagrįsti. Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 patvirtintose Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklėse nustatytas reikalavimas, kad vienos dienos komandiruotės Lietuvos Respublikos teritorijoje įforminamos vadovo rezoliucija, patvirtinančia, kad tarnybinis pranešimas ar darbuotojo prašymas išvykti iš nuolatinės darbo vietos suderintas. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju A. T. jam pavaldžių asmenų išvykimo į komandiruotes klausimą sprendžia pats, tačiau minėtos taisyklės nenumato galimybės į vienos dienos komandiruotę jam, kaip įstaigos vadovui, išvykti savavališkai, negavus Departamento direktoriaus sutikimo, apie savo išvykimą jis turi informuoti savo vadovą (Departamento direktorių) bei gauti jo sutikimą. Teigė, jog minėtos taisyklės vienareikšmiškai ir tiksliai nurodo, kaip ir kokiu atveju yra įforminamas vykimas į tarnybinę komandiruotę Lietuvos Respublikoje vienai dienai. Atsakovo teigimu, pareiškėjo argumentas, kad registruoti gaisrinio automobilio privalėjo vykti asmeniškai, nes turėjo herbinį antspaudą, vertintinas kritiškai, nes įstaigos herbinis antspaudas nėra priemonė, kurios negalima pasirašytinai perduoti už tam tikrų funkcijų vykdymą atsakingam darbuotojui, kuris žino herbinio antspaudo naudojimo reikalavimus. Taip pat atsakovas kritiškai vertino ir pareiškėjo argumentus dėl tarnybinių automobilių naudojimo ir saugojimo tvarkos, kadangi Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra nagrinėjamas klausimas dėl to, ar A. T. pagrįstai naudojosi tarnybiniu automobiliu. Nurodė, jog sprendžiant tarnybinės atsakomybės klausimą, nebuvo nagrinėjamas klausimas apie teisėtą tarnybinio automobilio naudojimą bei viršininko teisę vykti tarnybiniu automobiliu tarnybos tikslais, o buvo sprendžiamas klausimas dėl netinkamo automobilio saugojimo. Teigė, jog Valdybos tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklės nurodo, kad tarnybinis automobilis turi būti tinkamai saugomas, t. y. užtikrinamas jo saugumas tarnybinių komandiruočių metu, tačiau nagrinėjamu atveju tarnybinė komandiruotė forminama nebuvo, todėl viršininkas neturėjo jokių įgaliojimų priimti sprendimą, kad tarnybinis automobilis nebus gražinamas į jo saugojimo vietą, t. y. Valdybą, o bus paliktas Alytuje. Paaiškinimas, kad taisyklės leidžia tarnybinį automobilį tarnybos tikslais naudoti ir ne darbo ar švenčių dienomis, vertintinas kritiškai, nes nagrinėjamu atveju tarnybinis automobilis švenčių dienomis tarnybos tikslais naudojamas nebuvo, jokių tarnybinių reikalų ne darbo dienomis tvarkoma nebuvo (tą patvirtina ir pats pareiškėjas tarnybinio patikrinimo metu pateiktame paaiškinime). Atsakovo teigimu, pareiškėjo argumentai, kad pažeidimas Išvados patvirtinimo metu buvo ištaisytas, tarnybinio pažeidimo sudėtis neegzistavo, vertintini kritiškai, kadangi pažeidimo sudėtis buvo nagrinėjama pažeidimo padarymo metu (laikotarpiu po įsakymo dėl teisės aktų buvimo privalomumo ir tokių teisės aktų atsiradimo), o ne pažeidimo pasekmių pašalinimo metu. Nurodė, jog tai, kad reikalaujami teisės aktai buvo parengti, nepanaikina padaryto tarnybinio nusižengimo sudėties bei atsakomybės už tarnybinį nusižengimą. Taip pat atsakovas vertino kritiškai ir pareiškėjo argumentus, kad tarnybiniai automobiliai nebuvo ženklinami nustatytos formos lipdukais dėl lėšų trūkumo, kadangi tarnybinio patikrinimo atlikimo metu įsakymas jau buvo vykdomas ir lipdukai užklijuoti, todėl atsakovas darė išvadą, kad lėšas, kurios buvo reikalingos penkiems tarnybiniams automobiliams ženklinti ir kurios atsirado tarnybinio patikrinimo metu, buvo galimybė skirti ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų (nustatyto termino) bei neapsunkinant Valdybos finansinės situacijos.

193. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, jog Tarnybinio patikrinimo išvada surašyta laikantis Tvarkos 20 punkto reikalavimų. Išvadoje detaliai išnagrinėta tarnybinio nusižengimo sudėtis, nurodyta A. T. tarnybinių nusižengimų kaltės forma (padarytas netiesioginės tyčios forma), kokius veiksmus A. T. turėjo atlikti ir ko neatliko, įvertintas objektyvus atsakomybės už neveikimą pagrindas, pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus turėjimas, subjektyvus pagrindas, išanalizuotas A. T. elgesio pasirinkimo klausimas. Atsakovas teigė, jog pareiškėjo, kaip vadovo, statusas pabrėžtas parenkant skiriamos nuobaudos rūšį. LVAT administracinėje byloje Nr. A-750/2004 pasisakė, kad vidaus tarnyba yra grindžiama statutiniais pagrindais, kurių pobūdis lemia ypatingą tarnybinės drausmės ir tarnybinės atsakomybės reikšmę vidaus tarnybos sistemoje. Aukščiausių vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybė, palyginus su eiliniais, negali būti mažesnė, nes aukščiausiems pareigūnams yra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam pareigūnui. Visuomenė turi pagrįstų lūkesčių, kad valstybės institucijos vadovai yra ne tik aukštesnės profesinės kvalifikacijos, bet ir veikia laikydamiesi aukštesnių moralės ir tarnybinės etikos principų.

204. Atsakovas dėl pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos proporcingumo paaiškino, kad, parenkant vieną iš griežtesnių tarnybinių nuobaudų, buvo atsižvelgta į tai, kad tarnybinius nusižengimus padarė vadovaujančias pareigas užimantis statutinis valstybės tarnautojas, pažeidimai buvo paviešinti spaudoje, kas sukėlė neigiamą poveikį visuomenėje, darant pažeidimus buvo rodomas netinkamas pavyzdys kolektyvui, sudaromos sąlygos vadovui elgtis nepaisant teisės aktų reikalavimų. Be to, buvo atsižvelgta ne tik į charakteristikoje nurodomas teigiamas savybes, bet ir į pateiktą apibūdinimą kad „tarnyboje ne visada susitvarko su vadovaujamo darbo pareigomis, ne visada tinkamai užtikrina pavaldžių įstaigų kontrolės mechanizmą, pavaldžių įstaigų veiklos organizavimą bei tinkamą teisės aktų taikymą ir įgyvendinimą, ne visada laiku ir operatyviai šalina nurodytus trūkumus", taip pat buvo atsižvelgta ir į per tarnybos metus taikytas nuobaudas bei nušalinimus nuo pareigų atliekamo ikiteisminio tyrimo metu (Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 9 d. nutartis ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 07-1-101-08).

21II.

22Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir Teismas) 2012 m. sausio 20 d. sprendimu pareiškėjo A. T. skundą atmetė.

23Teismas nustatė, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad A. T., 2011 m. rugsėjo 9 d. automobiliu vykdamas į Alytų registruoti iš Lenkijos gauto automobilio - gaisrinių kopėčių IFA W50, išvykdamas iš tarnybos vietovės (nuolatinės darbo vietos) ir neįformindamas išvykimo pagal teisės aktų reikalavimus, pažeidė Darbo reglamento 84 punkto, Komandiruočių taisyklių 5 punkto 2 dalies bei Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos nuostatų (toliau – Nuostatai, Valdybos nuostatai) 16.2 punkto reikalavimus bei savo veiksmais netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 7.2 punkte nustatytą funkciją.

24Teismas nurodė, jog Komandiruočių taisyklių 5 punkto 2 dalis (2009 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 1150 redakcija), nustato, kad siuntimas į tarnybinę komandiruotę vienai darbo dienai Lietuvos Respublikos teritorijoje įforminamas įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens rezoliucija, patvirtinančia, kad tarnybinis pranešimas ar darbuotojo prašymas išvykti iš nuolatinės darbo vietos suderintas. Darbo reglamento 84 punktas nustato, kad Valdybos viršininko pavaduotojo ir struktūrinių padalinių valstybės tarnautojų ir darbuotojų išvykimo į tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje ar užsienyje klausimus sprendžia Valdybos viršininkas, o dėl Valdybos viršininko išvykimo – Departamento direktorius, Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 526 „Dėl tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka. Valdybos nuostatų 16.2 punktas nustato, kad Valdybos viršininkas užtikrina, jog Valdybos veikloje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų, vykdomi vidaus reikalų ministro, Departamento direktoriaus įsakymai ir kiti teisės aktai. Pareigybės aprašymo 7.2 punktas įpareigoja Valdybos viršininko pareigas einantį statutinį valstybės tarnautoją užtikrinti, kad Valdybos veikloje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų, vykdomi vidaus reikalų ministro, Departamento direktoriaus įsakymai ir kiti teisės aktai. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neneigė vienos dienos komandiruotės neįforminęs, nes mano pagal teisės aktus neprivaląs to daryti, tačiau tokia jo pozicija prieštarauja cituotų teisės aktų, kuriuose nustatytas reglamentavimas yra aiškus, reikalavimams, todėl Teismas sprendė, kad pareiškėjas už šį pažeidimą bei Valdybos nuostatų ir Pareigybės aprašymo reikalavimų nesilaikymą nubaustas pagrįstai ir teisėtai.

25Teismas nustatė, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad, 2011 m. rugsėjo 9 d. užregistravus gautą gaisrinį automobilį, automobilio negrąžindamas į Valdybą ir neturėdamas tam rašytinio leidimo, A. T. pažeidė Automobilių naudojimo taisyklių 20 punkto reikalavimą bei Darbo reglamento 115 punktą. Pažymėjo, jog Darbo reglamento 115 punktas nustato, kad tarnybinis transportas naudojamas Vyriausybės 1998 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. 1341 „Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimo biudžetinėse įstaigose“, Departamento direktoriaus 2007 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 1-267 „Dėl tipinių Departamento ir jam pavaldžių įstaigų tarnybinių ir netarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių patvirtinimo“ ir Valdybos tarnybinių ir netarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka. Automobilių naudojimo taisyklių 20 punktas nustato, kad tarnybiniai lengvieji automobiliai ir specialieji lengvieji automobiliai turi būti laikomi Valdybos saugojamoje teritorijoje. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neneigia tarnybinio automobilio negrąžinęs į Valdybos saugomą teritoriją, kadangi tai būtų buvę neekonomiška, nes po ne darbo dienų, 2011 m. rugsėjo 12 d., buvo suderinęs vykimą tarnybos tikslais į Vilnių. Teismas šiuos argumentus vertino kritiškai, nes A. T. 2011 m. rugsėjo 9 d. dieną formaliai nebuvo tarnybinėje komandiruotėje Alytuje, todėl neturėjo teisės automobilio saugoti komandiruotės paskirties vietoje. Be to, teismas atkreipė dėmesį, jog A. T. jau 2011 m. rugsėjo 9 d. dieną nusprendė 2011 m. rugsėjo 12 d. dieną iš Alytaus vykti tarnybos tikslais į Vilnių irgi neturėdamas aukštesniojo vadovo sutikimo, nes neneigia, jog tokį sutikimą gavo 2011 m. rugsėjo 11 d. dieną, kai reikėjo pranešti apie automobilio fotografavimo faktus. Todėl teismas sprendė, kad tarnybinio automobilio naudojimo tvarkos pažeidimas yra įrodytas ir pareiškėjas tarnybinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai.

26Teismas nustatė, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog A. T., pagal Valdybos nuostatų 16.1 punktą būdamas atsakingas už Valdybos veiklos organizavimą ir Valdybos teisės aktų laikymosi užtikrinimą (16.2 punktas), neužtikrindamas Automobilių naudojimo taisyklių 30 punkto bei Eksploatavimo nuostatų 139 punkto reikalavimų laikymosi, netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 7.2 punkto reikalavimą. Nustatė, jog pareiškėjas neneigia, jog Valdyboje buvo nesilaikoma Automobilių naudojimo taisyklių 30 punkto bei Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos technikos eksploatavimo nuostatų 139 punkto reikalavimų, t. y. nebuvo pildomas nustatytas žurnalas ir nebuvo patvirtinta degalų įsigijimo kortelių naudojimo tvarka, tačiau šie trūkumai iki surašant išvadą buvo ištaisyti. Teismas sprendė, kad paminėtieji pažeidimai yra įrodyti ir pareiškėjas tarnybinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai. Pažeidimų pašalinimo faktas nėra pagrindas netaikyti tarnybinės atsakomybės, bet gali būti laikomas lengvinančia aplinkybe.

27Teismas nustatė, jog A. T. nubaustas ir už tai, kad pagal Valdybos nuostatų 16.1 punktą būdamas atsakingas už Valdybos veiklos organizavimą ir Valdybos teisės aktų laikymosi užtikrinimą (16.2 punktas), netinkamai užtikrino Departamento direktoriaus 2011 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. 1-127 „Dėl Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos technikos eksploatavimo nuostatų pakeitimo“ 2.3 ir 11 punktų bei Automobilių naudojimo taisyklių 5 punkto reikalavimų laikymąsi, ir savo veiksmais pažeidė Pareigybės aprašymo 7.2 punkto reikalavimą. Teismas sprendė, jog šiuo atveju yra padarytas tarnybos reikalavimų pažeidimas.

28Teismas nurodė, kad tarnybinių nuobaudų rūšys yra išvardytos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalyje, kurios 5 punkte nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriamas perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas. Teismas nustatė, jog skundžiamo Įsakymo teisinis pagrindas yra Statuto 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas, kuriuo nustatyta, kad perkelti pareigūną į viena pakopa žemesnes pareigas galima paskyrus tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į viena pakopa žemesnes pareigas. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, darė išvadą, kad priimant skundžiamą Įsakymą tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros bei jos terminų iš esmės buvo laikomasi – Išvada buvo patvirtinta ir pasirašytas skundžiamas Įsakymas, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda. Tačiau Teismas sutiko su skundo argumentu, kad Įsakyme, be Statuto 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto, derėjo nurodyti, kaip to reikalauja Tvarkos 27 punktas, ir Statuto 26 straipsnio 1 dalies 5 punktą, tačiau konstatavo, jog šis pažeidimas savaime nesuponuoja išvados, kad nuobauda paskirta neteisėtai, be pagrindo.

29Teismas nemanė, jog pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas – neadekvati, per griežta.

30III.

31Apeliaciniu skundu A. T. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti: panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. spalio 7 d. įsakymą Nr. TE-361 „Dėl vidaus tarnybos pulkininko A. T. perkėlimo“. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas netinkamai vertino pareiškėjo argumentus dėl negalimumo priimti Įsakymą. Teigia, jog atsakovas, priimdamas skundžiamą Įsakymą, galėjo remtis atsakovo vadovo anksčiau priimtu tinkamos formos bei nustatytus reikalavimus atitinkančiu aktu, kuriuo pareiškėjui būtų paskirta tarnybinė nuobauda - perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas. Pareiškėjas pabrėžia, jog toks atsakovo priimtas aktas neegzistuoja. Nesant atsakovo vadovo sprendimo Pareiškėjui paskirti atitinkamą tarnybinę nuobaudą, Pareiškėjo perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas yra visiškai neteisėtas ir nepagristas. Pareiškėjas pabrėžia, jog atsakovo vadovui nusprendus pareiškėjui taikyti tarnybinę atsakomybę, Tvarkos 25 punkto nuostatos aiškiai bei imperatyviai reikalauja tokios svarbos sprendimą priimti atskiru aktu – įsakymu.
  2. Teismas pažeidė procesinės teisės normas. Teigia, jog bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir/ar netinkamai įvertino visus pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus dėl 2011 m. spalio 6 d. atsakovo Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 6-449 konstatuotų tariamai pareiškėjo atliktų pažeidimų. Be to, jo teigimu, Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo pagrįstus ir motyvuotus paaiškinimus dėl kiekvieno atlikto pažeidimo, su minėtais pažeidimais susijusius argumentus nepagrįstai vertino kritiškai ir/ar į šiuos argumentus neatsižvelgė priimdamas sprendimą.
  3. Teismas pažeidė materialinės teisės normas. Apeliantas nurodo, jog nei Išvadoje, nei ginčijamame atsakovo Įsakyme, nei Teismo sprendime nėra analizuojama pareiškėjo tariamai padaryto tarnybinio nusižengimo sudėtis pagal Tvarkos 3 punkto reikalavimus, t. y. nėra atskirai analizuojama bei konstatuojama tariamai neteisėta pareiškėjo veika, pareiškėjo kaltė, neigiamos pasekmės bei, pastarųjų egzistavimo atveju, - priežastinis ryšys dėl kiekvieno pareiškėjo tariamai atlikto pažeidimo. Mano, jog Teismo sprendime tėra deklaratyviai nurodoma, kad pareiškėjo kaltės įrodymai yra surinkti, atskleisti kiti pažeidimo sudėties elementai, tačiau neaptariamas nei vienas konkretus pareiškėjo tariamos kaltės atvejis, nenurodomas nei vienas kitas bylos nagrinėjimo metu nustatytas pažeidimo sudėties elementas. Nurodo, jog bylą nagrinėjęs Teismas nepagrįstai nevertino arba netinkamai įvertino šiuos teisės aktuose numatytus tarnybinės nuobaudos skyrimo ir/ar griežtumo nustatymo kriterijus: (1) tariamai padarytų tarnybinių nusižengimų pasekmės/kilusi žala; (2) tariamus nusižengimus padariusio asmens asmenybė; (3) tariamai padarytų tarnybinių nusižengimų pobūdis; (4) tariamai tarnybinius nusižengimus atlikusio asmens kaltės laipsnis; (5) tariamai padarytų tarnybinių nusižengimų priežastys; (6) tariamai tarnybinius nusižengimus padariusio asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Apeliantas mano, jog pareiškėjui pritaikyta tarnybinė nuobauda yra neproporcingai griežta, tokios nuobaudos paskyrimas pažeidžia teisingumo bei sąžiningumo principų reikalavimus.

32Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

33Atsiliepime nurodo, jog Įsakymas atitinka teisės aktų reikalavimus, jį pagrindžia išsami Tarnybinio patikrinimo išvada bei surinkta medžiaga. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluota teismų praktika (Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimas, aprobuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2006 m. liepos 3 d. pasitarime), pagal kurią įsakymas, kuriuo pareigūnui paskiriama tarnybinė nuobauda ir tarnybinio patikrinimo išvada yra dvi tos pačios tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinės dalys, todėl, jei tarnybinio patikrinimo išvadoje aprašyti pažeidimai, kuriuos padarė pareigūnas, ir pateikta jų kvalifikacija, įsakyme nebūtina pakartoti padarytus pažeidimus ir išvardyti pažeistas teisės normas, nes įsakymo skirti tarnybinę nuobaudą priėmimo pagrindas yra tarnybinio patikrinimo išvada. Atsakovas teigia, jog Teismas argumentuotai ir pagrįstai pasisakė ir priėjo prie teisingos išvados, kad A. T. nubaustas pagrįstai ir teisėtai. Mano, kad nepagrįstas yra apelianto argumentas, kad Teismas neįvertino pažeidimų pašalinimo fakto kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nes konstatavo, kad pareiškėjui paskirta nuobauda yra adekvati, dėl nuobaudos adekvatumo Teismas pasisakė, tiek įvertinęs byloje surinktų dokumentų, tiek argumentų ir paaiškinimų visumą. Atsakovas pabrėžia, jog Teismas konkrečiai pasisakė ir įvertino, kad, parenkant vieną iš griežtesnių tarnybinių nuobaudų, buvo atsižvelgta į tai, kad tarnybinius nusižengimus padarė vadovaujančias pareigas užimantis statutinis valstybės tarnautojas, pažeidimai buvo paviešinti Lietuvos spaudoje, kas sukėlė neigiamą poveikį visuomenei, darant pažeidimus buvo rodomas netinkamas pavyzdys darbo kolektyvui, sudaromos sąlygos vadovui elgtis nesilaikant teisės aktų reikalavimų, todėl tokie veiksmai diskreditavo valstybės tarnybą. Taip pat nurodo, jog buvo atsižvelgta ir į tai, kad buvo padarytas daugetas veikų, iš kurių kiekviena sudaro atskirą pagrindą taikyti tarnybinę atsakomybę.

34Teisėjų kolegija

konstatuoja:

35IV.

36Apeliacinis skundas netenkintinas.

37Pirmosios instancijos teisme nagrinėjamo ginčo dalykas buvo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. TE-361 „Dėl vidaus tarnybos pulkininko A. T. perkėlimo” (t. 1, b. l. 56) pagrįstumas ir teisėtumas. Šis Įsakymas priimtas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir atsižvelgiant į 2011 m. spalio 6 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 6-449 „Dėl Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko vidaus tarnybos pulkininko A. T. veiksmų“ (t. 1, b. l. 41-55), kuri pripažįstama neatskiriama skundžiamo Įsakymo dalimi. Pažymėtina, kad tarnybinio tyrimo išvada yra įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo dalis ta prasme, kad tik joje nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą ir jos pasirinkimą nulėmusios faktinės ir kitos aplinkybės yra reikšmingos, teismui sprendžiant skundžiamos nuobaudos pagrįstumo klausimą. Tai reiškia, kad, spręsdamas šį klausimą, teismas turi patikrinti tarnybinio tyrimo išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1308/2012).

38Atsakovo direktoriaus 2011 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. TE-361 pareiškėjas nuo 2011 m. spalio 24 d. iš einamų Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko (statutinio valstybės tarnautojo, A lygio 17 kategorijos) pareigų buvo perkeltas į Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojo (statutinio valstybės tarnautojo, A lygio 16 kategorijos) pareigas. Pareiškėjas skundu ginčijo Įsakymą, teigdamas, jog Įsakymas yra nepagrįstas, ydingas, priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, pareiškėjui paskirta akivaizdžiai per griežta tarnybinė nuobauda. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo netenkino, konstatavęs, kad pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai Įsakymu buvo paskirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas už Išvadoje nurodytus atsakovo nustatytus pareiškėjo tarnybinius nusižengimus, Įsakymas priimtas nepažeidžiant procedūrų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo apeliaciniame skunde ir atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus dėl bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertinio byloje esančius įrodymus, aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (ABTĮ 81, 86 straipsniai). Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir nustatė faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, ir šių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės.

39Pareiškėjas A. T. yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl sprendžiant jo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimą taikytinas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538. Statutas įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtintoje Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkoje. Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Statuto 2 straipsnio 6 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas – šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą (Tvarkos 6, 20 punktai). Taigi sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, esminę reikšmę turi konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymas. Pažymėtina, kad tarnybinio patikrinimo metu turi būti ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje esanti Išvada, kurios pagrindu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, patvirtina, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas, laikantis pirmiau nurodytų nuostatų, nes Išvadoje detaliai ir išsamiai yra išdėstytos tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, nurodyti jas pagrindžiantys įrodymai, įvertinti pareiškėjo paaiškinimai bei argumentai dėl nagrinėtų pareiškėjo nusižengimų, pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas, nurodyti tarnybiniai nusižengimai, jų padarymo laikas, aplinkybės, pareiškėjo kaltės forma, tarnybinių nusižengimų padariniai.

40Iš Išvados matyti, kad 2011 m. rugsėjo 12 d. Departamente buvo gautas Departamento Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo specialisto tarnybinis pranešimas, kuriame buvo nurodyta, kad 2011 m. rugsėjo 12 d. Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas pranešė, jog pareiškėjo tarnybinis automobilis 2011 m. rugsėjo 11 d., apie 12.30 val., buvo nufotografuotas prie Alytaus veterinarijos tarnybos. Tarnybiniame pranešime buvo prašoma atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo – galimo tarnybinių transporto priemonių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo. 2011 m. rugsėjo 13 d. Departamento direktoriaus R. B. pavedimu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Tarnybinio patikrinimo metu buvo įvertintas pareiškėjo paaiškinimas, kuriame jis nurodė, jog 2011 m. rugsėjo 9 d. apie 11-12 val. tarnybiniu automobiliu išvyko į Alytų registruoti iš Lenkijos kolegų gauto automobilio – gaisrinių kopėčių, baigęs registraciją 14-15 val. nusprendė nebevykti į Valdybą, o 2011 m. rugsėjo 12 d. vykti į Vilnių pasiimti iš UAB „Info-S“ „radio ryšio aparatūrą“, tarnybinį automobilį pastatyti saugomoje teritorijoje. Automobilį pastatė tokioje aikštelėje - Alytaus veterinarijos stoties teritorijoje apie 15-16 val. 2011 m. rugsėjo 11 d. apie 13-14 val. jam paskambino žmona ir pasakė, jog kažkas informavo, kad automobilis fotografuojamas. Jis sužinojęs informaciją apie tai, kad automobilis buvo fotografuojamas, ir įvertinęs informaciją informavo Departamento direktorių. Taip pat buvo įvertintas pareiškėjo paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad jis asmeniškai registruoti automobilį vyko dėl to, kad įforminant dokumentus buvo reikalingas herbinis įstaigos antspaudas. Išvykimas į Alytų tarnybos metu tarnybiniais tikslais tarnybiniu automobiliu buvo įformintas įgaliojimu Nr. 250736, išduotu 2011 m. rugsėjo 9 d. Kadangi užtruko dokumentų įforminimo laikas bei pasibaigė darbo laikas, todėl, atsižvelgęs į suderintą 2011 m. rugsėjo 12 d. vykimą į Vilnių dėl skaitmeninio ryšio priemonių paėmimo iš UAB „Info-S“, siekdamas taupyti transporto lėšas ir darbuotojų darbo laiką, nusprendė į Valdybą nevykti ir, atsižvelgęs į Automobilių naudojimo taisyklių 18 punktą, automobilį palikti saugomoje aikštelėje Alytaus veterinarijos stoties teritorijoje, kurioje automobilis buvo saugomas nuo 2011 m. rugsėjo 9 d. 15 val. 30 min. iki 2011 m. rugsėjo 12 d. 7-8 val. Kadangi 2011 m. rugsėjo 11 d. automobilio stovėjimo vieta buvo nufotografuota manant, kad jis naudojamas ne tarnybos reikmėms, vykimas į Vilnių tapo privalomu. Apie fotografavimo faktą pranešta Departamento direktoriui 2011 m. rugsėjo 11 d. Vykdant 2011 m. balandžio 4 d. Departamento direktoriaus įsakymą Nr. VI-127 „Dėl Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos technikos eksploatavimo nuostatų pakeitimo“, 2011 m. balandžio 4 d. buvo duoti atskiri pavedimai dėl šio įsakymo vykdymo. 2011 m. balandžio 18 d. pateiktas tarnybinis pranešimas Nr. V7-880 dėl informacinių lipdukų poreikio, pagal kurį išlaidos lipdukams pirkti sudarė iki 1000 Lt. Dėl transporto lėšų taupymo sprendimo priėmimas buvo atidėtas iki 2011 m. birželio 10 d. siekiant įvertinti II ketvirčio transporto lėšų likutį vienam pirkimui atlikti. Kadangi transporto lėšų transporto priežiūrai ir eksploatacijai II ketvirtį buvo nepakankamai, atsižvelgiant į Valdybos išlaidų sąmatos asignavimus transportui išlaikyti lipdukus pirkti nuspręsta atidėti, bet ne vėliau kaip iki IV ketvirčio pradžios. Nurodė, kad lipdukai yra nupirkti, užklijuoti bus 2011 m. spalio 3-4 dienomis. Automobilių naudojimo taisyklių 30 punkte nurodyta, kad Valdybos darbuotojai atsakingi už tarnybinių automobilių kelionės lapų pildymą turi vesti Valdybos laisva forma pildomus žurnalus, žurnalai yra pildomi. Degalų įsigijimo kortelių tvarka Valdyboje patvirtinta 2011 m. rugsėjo 27 d. Valdybos viršininko įsakymu Nr. VI-155. Taip pat pareiškėjas pateikė išsamius paaiškinimus dėl naudojimosi automobiliu 2011 m. sausio – rugpjūčio mėnesiais. Tarnybinio patikrinimo metu Departamento direktorius nurodė, kad jokios informacijos apie pareiškėjo vykimą į Alytų 2011 m. rugsėjo 9 d. ir 2011 m. rugsėjo 12 d. prašymo vykti į Vilnių pasiimti ryšio priemonių nebuvo gavęs, pats pareiškėjas apie šią išvyką jo nei raštu, nei žodžiu neinformavo ir joks leidimas pareiškėjui išvykti iš nuolatinės darbo vietos nebuvo suderintas. Tarnybinio patikrinimo metu buvo gauti Valdybos Turto valdymo skyriaus specialisto R. M., Turto valdymo skyriaus vedėjo A. P., Valdybos viršininko pavaduotojo A. Š. paaiškinimai. Tarnybinio patikrinimo metu buvo patikrinti automobilio kelionės lapai, patikrinti Valdybos turimi tarnybiniai lengvieji ir specialieji lengvieji automobiliai. Tarnybinio patikrinimo metu, įvertinus visus duomenis, buvo nustatyta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą: 2011 m. rugsėjo 9 d. automobiliu vykdamas į Alytų registruoti iš Lenkijos gauto automobilio - gaisrinių kopėčių IFA W50, išvykdamas iš tarnybos vietovės (nuolatinės darbo vietos) ir neįformindamas išvykimo pagal teisės aktų reikalavimus, pažeidė Darbo reglamento 84 punkto, Komandiruočių taisyklių 5 punkto 2 dalies bei Valdybos nuostatų 16.2 punkto reikalavimus bei savo veiksmais netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 7.2 punkte nustatytą funkciją. Taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 9 d. automobilio negrąžindamas į Valdybą, automobilį iki 2011 m. rugsėjo 12 d., neturėdamas tam rašytinio leidimo ir palikdamas Alytuje automobilių stovėjimo aikštelėje, pažeidė Automobilių naudojimo taisyklių 20 punkto reikalavimą bei Darbo reglamento 115 punktą; pareiškėjas, pagal Valdybos nuostatų 16.1 punktą būdamas atsakingas už Valdybos veiklos organizavimą ir Valdybos teisės aktų laikymosi užtikrinimą (16.2 punktas), neužtikrindamas Automobilių naudojimo taisyklių 30 punkto bei Eksploatavimo nuostatų 139 punkto reikalavimų laikymosi, netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 7.2. punkto reikalavimą; pareiškėjas, pagal Valdybos nuostatų 16.1 punktą būdamas atsakingas už Valdybos veiklos organizavimą ir Valdybos teisės aktų laikymosi užtikrinimą (16.2 punktas), netinkamai užtikrino Departamento direktoriaus 2011 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. 1-127 „Dėl Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos technikos eksploatavimo nuostatų pakeitimo“ 2.3 ir 11 punktų bei Automobilių naudojimo taisyklių 5 punkto reikalavimų laikymąsi, ir tokiu būdu pažeidė Pareigybės aprašymo 7.2. punkto reikalavimą. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikti įrodymai, kurie paneigtų Išvadoje nurodytus pareiškėjo padarytus tarnybinius pažeidimus, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas nepadarė Išvadoje nurodytų pažeidimų.

41Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas, neįformindamas komandiruotės vienai dienai, pažeidė Darbo reglamento 84 punkto, Komandiruočių taisyklių 5 punkto 2 dalies bei Valdybos nuostatų 16.2 punkto reikalavimus bei savo veiksmais netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 7.2 punkte nustatytą funkciją. Pareiškėjo teigimu, Valdybos darbo reglamento 84 punkte daroma tiesioginė nuoroda į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintas Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisykles, o tai leidžia pagrįstai spręsti, kad Valdybos viršininko tarnybinėms komandiruotėms įforminti yra taikomos būtent šių Taisyklių nuostatos, o šių Taisyklių 5 punkto nuostatos vienareikšmiškai patvirtina, kad pareiškėjo komandiruotė galėjo būti įforminta Valdybos viršininko atitinkamai įsakymu, potvarkiu arba rezoliucija. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad Darbo reglamento 84 punkto nuostata akivaizdžiai prieštarauja teisinę galią turinčiam teisės akto – Vyriausybės nutarimu patvirtintų Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių nuostatoms. Šie argumentai nepripažintini pagrįstais, nes Darbo reglamento 84 punktas aiškiai nustato, kad Valdybos viršininko pavaduotojo ir struktūrinių padalinių valstybės tarnautojų ir darbuotojų išvykimo į tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje ar užsienyje klausimus sprendžia Valdybos viršininkas, o dėl Valdybos viršininko išvykimo – Departamento direktorius, Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 526 „Dėl tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 180-191). Pažymėtina, kad Darbo reglamento 4 punkte numatyta, jog Valdybos viršininkas tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas Departamento direktoriui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atmesdama apeliacinio skundo argumentus, kad Darbo reglamento 84 punkto nuostata yra suformuluota gana dviprasmiškai, neaiškiai, taikant šias nuostatas egzistuoja reali galimybė jas interpretuoti skirtingai, pažymi, jog Darbo reglamentą, iš jo ir minėtą nuostatą, patvirtino pats pareiškėjas 2009 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. V1-169 (t. 1, b. l. 179).

42Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog pareiškėjas pažeidė automobilio naudojimo tvarką, teigia, kad jis turėjo teisę vykti į tarnybinę komandiruotę Alytuje, vykimo į tarnybinę komandiruotę ir/ar šios tarnybinės komandiruotės įforminimo tvarkos nepažeidė. Su tokia pareiškėjo pozicija nesutiktina, nes byloje nepateikti įrodymai, jog pareiškėjas klausimą dėl 2011 m. rugsėjo 9 d. vykimo į komandiruotę suderino su Departamento direktoriumi, kad pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 9 d. palikdamas automobilį Alytuje buvo suderinęs klausimą su Departamento direktoriumi dėl vykimo į Vilnių 2011 m. rugsėjo 12 d. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas Departamento direktoriaus leidimą vykti į vienos dienos tarnybinę komandiruotę Vilniuje gavo 2011 m. rugsėjo 11 d. Darbo reglamento 115 punktas nustato, kad tarnybinis transportas naudojamas Vyriausybės 1998 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. 1341 „Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimo biudžetinėse įstaigose“, Departamento direktoriaus 2007 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 1-267 „Dėl tipinių Departamento ir jam pavaldžių įstaigų tarnybinių ir netarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių patvirtinimo“ ir Valdybos tarnybinių ir netarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 180-191). Automobilių naudojimo taisyklių 20 punktas nustato, kad tarnybiniai lengvieji automobiliai ir specialieji lengvieji automobiliai turi būti laikomi Valdybos saugojamoje teritorijoje (t. 2, b. l. 4-8). Pažymėtina, kad šias taisykles 2009 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V1-208 patvirtino pareiškėjas (t. 2, b. l. 3).

43Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog Išvadoje nepagrįstai buvo nurodyta bei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas neužtikrino Automobilių naudojimo taisyklių 30 punkto reikalavimo (nuo 2009 m. lapkričio 30 d. iki 2011 m. rugsėjo mėnesio nėra patvirtintas ir vedamas tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo laisva forma pildomas žurnalas) bei Eksploatavimo nuostatų 139 (apeliaciniame skunde nurodomas 135 punktas) punkto reikalavimo (nuo 2009 m. lapkričio 30 d. iki 2011 m. rugsėjo mėnesio neparengta ir nepatvirtinta degalų įsigijimo kortelių naudojimo tvarka) laikymosi ir dėl to netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 7.2 punkto reikalavimą. Vien tai, kad pareiškėjas šiuos pažeidimus ištaisė, kad byloje nebuvo pateikti įrodymai, jog atsakovui ir/ar Valdybai buvo padaryta žala, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovas už minėtus pažeidimus negalėjo pareiškėjo patraukti tarnybinėn atsakomybėn. Taip pat nagrinėjamoje byloje pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas nesilaikė Departamento direktoriaus 2011 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. 1-127 „Dėl Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos technikos eksploatavimo nuostatų pakeitimo“ 2.3 ir 11 punktų bei Automobilių naudojimo taisyklių 5 punkto reikalavimų ir tuo pažeidė Pareigybės aprašymo 7.2 punkto reikalavimą. Automobilių naudojimo taisyklių 5 punktas nustato, kad tarnybiniai lengvieji automobiliai ir specialieji lengvieji automobiliai turi būti pažymėti informaciniais lipdukais, jų žymėjimo tvarką nustato Departamento direktorius (t. 2, b. l. 4-8). Departamento direktoriaus 2011 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. 1-127 „Dėl Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos technikos eksploatavimo nuostatų pakeitimo“ 2.3. punktas nustato, kad C tipo informacinį lipduką sudaro užrašas „Pasitikėjimo telefonas“ ir Departamento pasitikėjimo telefono numeris (85) 271 6877, taip pat užrašas su Departamento interneto svetainės adresu www.vpgt.lt. Visi užrašai turi būti juodos arba baltos spalvos, o 11 punktas – kad tarnybiniai lengvieji automobiliai, specialieji lengvieji automobiliai ir daugiatiksliai automobiliai turi būti pažymėti C tipo informaciniais lipdukais, kurie klijuojami iš abiejų šonų ant galinių durelių, o jei taip priklijuoti informacinius lipdukus nėra galimybės – ant kitų transporto priemonės šonų paviršių (t. 2, b. l. 37-38). Pareiškėjo pareigybės aprašymo 7.2. punktas nustato, kad Valdybos viršininko pareigas einantis statutinis valstybės tarnautojas užtikrina, kad Valdybos veikloje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų, vykdomi vidaus reikalų ministro, Departamento direktoriaus įsakymai ir kiti teisės aktai (t. 1, b. l. 165-167). Pareiškėjas byloje nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas neįvykdė minėtų reikalavimų dėl to, atsakovas neskyrė lėšų ar nebuvo pakankamai lėšų tam, jog būtų laiku įvykdyti minėti Departamento direktoriaus nurodymai. Iš Išvados matyti, kad buvo vertinami pareiškėjo paaiškinimai, susiję su pareiškėjo priimtais sprendimais atidėti lipdukų pirkimą, ir nustatyta, kad pareiškėjas, nederindamas su Departamento vadovybe, savarankiškai ir neteisėtai priėmė sprendimą nevykdyti Departamento direktoriaus įsakymo. Tai, kad pareiškėjas tarnybinio patikrinimo metu minėtą įsakymą įvykdė, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas nepadarė atsakovo nustatyto pažeidimo.

44Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kurių pagrindu teigiama, kad nepagrįstai nustatyta, jog yra tarnybinių nusižengimų sudėtis, konstatuotina, kad tiek atsakovas Išvadoje, tiek pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog yra tarnybinių nusižengimų sudėtis.

45Kaip jau buvo minėta, pareiškėjo skundžiamas Įsakymas priimtas Statuto 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Statuto 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad perkelti pareigūną į viena pakopa žemesnes pareigas galima paskyrus tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į viena pakopa žemesnes pareigas. Įsakyme nėra nurodytas Statuto 26 straipsnis, kuris reglamentuoja tarnybines nuobaudas ir jų skyrimą, tačiau iš Įsakymo turinio ir nurodyto teisinio pagrindo (Statuto 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir Išvados, kuri buvo surašyta ir patvirtinta atlikus tarnybinį patikrinimą, akivaizdu, kad šiuo Įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda už Išvadoje nurodytus tarnybinius nusižengimus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad be Statuto 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto, atsakovui derėjo nurodyti, kaip to reikalauja Tvarkos 27 punktas, ir Statuto 26 straipsnio 1 dalies 5 punktą, tačiau šis pažeidimas savaime nesuponuoja išvados, kad nuobauda paskirta neteisėtai, be pagrindo. Apeliaciniame skunde nurodomi Įsakymo turinio trūkumai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas yra visiškai neteisėtas ir nepagrįstas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams (pareigūnams) tvarką ne kartą buvo akcentuota, jog „vienų tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimą įstatymų leidėjas besąlygiškai sieja su paskirtosios nuobaudos neteisėtumu, prie šių normų priskirtini Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnyje (Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnyje) nustatyti tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai bei draudimas skirti daugiau negu vieną nuobaudą už tą patį tarnybinį pažeidimą. Kitų tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų įtaka paskirtos nuobaudos teisėtumui turi būti vertinama pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte - administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14–736/2004; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-46/2011). Tačiau ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-416/2005).

46Pagal Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnį tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes. Tvarkos 5 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skiriamos laikantis šių nuostatų: 5.1. už vieną tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą; 5.2. atsižvelgiama į padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius, taip pat ankstesnę pareigūno tarnybą ir kitas aplinkybes; 5.3. už tyčinį tarnybinį nusižengimą skiriama griežtesnė tarnybinė nuobauda negu už tarnybinį nusižengimą dėl neatsargumo ar aplaidumo; 5.4. atsakomybė yra didesnė, jeigu tarnybinis nusižengimas padaromas pavaldžiam pagal pareigas valstybės tarnautojui ar darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartis. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių nuobaudų skyrimo principams bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11 – 319/2007 ir kt.).

47Įvertinus Išvadoje nurodytus motyvus, dėl kurių buvo siūloma skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą - perkėlimą į viena pakopa žemesnes pareigas, darytina išvada, kad skiriant šią tarnybinę nuobaudą buvo atsižvelgta į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, susijusias su jo darbu vidaus tarnyboje, į pareiškėjo asmenines ir dalykines savybes, į tai, kad tarnybos metu buvo skatintas, pareikštos padėkos, tačiau taip pat buvo atsižvelgta ir į tai, kad pareiškėjui, kaip Valdybos vadovui, yra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam pareigūnui, kad pareiškėjo veiksmai „su tai patvirtinančiais faktais (nuotraukos žiniasklaidoje) sudarė pagrindą sukelti neigiamą apibūdinimą visuomenėje, o tai formuoja neigiamą požiūrį į priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnus“. Taip pat buvo įvertinta ir ankstesnė pareiškėjo tarnyba, t. y. Išvadoje nurodyti anksčiau nustatyti pareiškėjo veiklos trūkumai, paskirtos tarnybinės nuobaudos: 2006 m. rugpjūčio 1 d. papeikimas už viešų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą, 2008 metais skirtas griežtas papeikimas už valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių pažeidimą. Nagrinėjamoje byloje proceso šalių nurodytos aplinkybės, pateikti įrodymai, susiję su pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos paskyrimu, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas – nėra adekvati pareiškėjo padarytiems tarnybiniams pažeidimams. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kurių pagrindu teigiama, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda nėra adekvati pareiškėjo padarytiems tarnybiniams pažeidimams. Pareiškėjas nurodo, kad viena griežčiausių nuobaudų – perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas, gali būti skiriama tik už itin sunkius, sąmoningus bei tyčinius tarnybinius pažeidimus, sukėlusius itin sunkius, galimai netgi neištaisomus padarinius. Taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog du pažeidimus yra pašalinęs savo iniciatyva, o tai yra sudaro pagrindą pareiškėjo veiksmus laikyti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė ir pareiškėjui paskirtos tarnybinės atsakomybės nesušvelnino. Šie argumentai nepripažintini pagrįstais, nes pirmosios instancijos teismas savo išvadą, kad atsakovas pagrįstai pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą, kuri yra adekvati pareiškėjo padarytiems pažeidimams, pagrindė byloje nustatytomis aplinkybėmis, konkrečiai nurodė, dėl kokių priežasčių yra konstatuojama, jog atsakovas tinkamai parinko tarnybinę nuobaudą. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad pareiškėjas, būdamas statutinės įstaigos vadovas, neužtikrino tinkamo teisės aktų taikymo vadovaujamoje įstaigoje, pats netinkamai pritaikė galiojančius teisės aktus, nevykdė jų reikalavimų, akivaizdžiai rodė netinkamą pavyzdį vadovaujamam personalui, sudarė pagrindą sukelti neigiamą apibūdinimą žiniasklaidoje, pareiškėjo padarytas pažeidimas sukėlė neigiamą visuomenės reakciją, apie jį buvo paskelbta spaudoje, todėl tokie veiksmai diskreditavo valstybės tarnybą. Taip pat buvo atsižvelgta ir tai, kad buvo padaryti keli pažeidimai.

48Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

49Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

50Pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

51Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas A. T. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su... 6. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra Panevėžio apskrities priešgaisrinės... 7. Pareiškėjas teigė, jog skundžiamas Įsakymas priimtas pažeidžiant... 8. Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymas priimtas netinkamai ir neadekvačiai... 9. Pareiškėjas teigė, jog Išvadoje tai pat nurodoma, kad 2011 m. rugsėjo 9 d.... 10. Pareiškėjas kritiškai vertino Išvados teiginius, kad pareiškėjas... 11. Pareiškėjas taip pat teigė, kad Išvadoje nurodoma, jog pareiškėjas... 12. Pareiškėjas skunde nurodė, jog Įsakymas priimtas netinkamai pritaikius... 13. Skunde pareiškėjas teigė, jog, atsižvelgus į Tvarkos 5.2 punktą, Statuto... 14. Pareiškėjas nurodė, kad faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas... 15. Skunde pareiškėjas taip pat teigė, jog Įsakymu pareiškėjui sukeliamos... 16. Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus... 17. 1. Dėl atsakovo atliktų procesinių teisės aktų nuostatų pažeidimų... 18. 2. Pareiškėjo argumentai dėl tarnybinės komandiruotės įforminimo yra... 19. 3. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, jog Tarnybinio patikrinimo išvada... 20. 4. Atsakovas dėl pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos proporcingumo... 21. II.... 22. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir Teismas) 2012 m.... 23. Teismas nustatė, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad A. T.,... 24. Teismas nurodė, jog Komandiruočių taisyklių 5 punkto 2 dalis (2009 m.... 25. Teismas nustatė, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad, 2011... 26. Teismas nustatė, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog A. T.,... 27. Teismas nustatė, jog A. T. nubaustas ir už tai, kad pagal Valdybos nuostatų... 28. Teismas nurodė, kad tarnybinių nuobaudų rūšys yra išvardytos 2003 m.... 29. Teismas nemanė, jog pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas... 30. III.... 31. Apeliaciniu skundu A. T. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 32. Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus... 33. Atsiliepime nurodo, jog Įsakymas atitinka teisės aktų reikalavimus, jį... 34. Teisėjų kolegija... 35. IV.... 36. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 37. Pirmosios instancijos teisme nagrinėjamo ginčo dalykas buvo Priešgaisrinės... 38. Atsakovo direktoriaus 2011 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. TE-361 pareiškėjas nuo... 39. Pareiškėjas A. T. yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl sprendžiant... 40. Iš Išvados matyti, kad 2011 m. rugsėjo 12 d. Departamente buvo gautas... 41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nepagrįsta pirmosios... 42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos... 43. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog... 44. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kurių pagrindu teigiama,... 45. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjo skundžiamas Įsakymas priimtas Statuto 17... 46. Pagal Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnį tarnybinė nuobauda skiriama... 47. Įvertinus Išvadoje nurodytus motyvus, dėl kurių buvo siūloma skirti... 48. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 49. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 50. Pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos... 51. Nutartis neskundžiama....