Byla A-502-2335-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

2sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

3dalyvaujant pareiškėjai M. E.,

4atsakovo atstovei Rasai Račkytei,

5viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. E. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo byloje Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I.

8pareiškėja M. E. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti 2010 m. kovo 22 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra) sprendimą Nr. SP-1(11.84)-106 „Dėl išmokėtos paramos / paramos dalies susigrąžinimo“ ir 2010 m. birželio 10 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir ŽŪM) sprendimą Nr. 31N-E-535-877.

9Paaiškino, kad ginčijamas Agentūros sprendimas buvo priimtas praėjus 3 metams nuo nustatytų pažeidimų. Teigė, kad per šį laikotarpį negavo jokių įspėjimų dėl pažeidimų ar galimo sankcijų taikymo. Paaiškino, kad 2007 metais, nustačius, jog valdos agrarinė būklė netinkama, pareiškėjai pritaikyta sankcija – parama nebuvo suteikta. 2005 m. nustačius tam tikrus valdos priežiūros trūkumus taip pat buvo taikyta sankcija – sumažintas išmokų dydis. 2004 bei 2006 m. valda buvo tinkamai prižiūrėta ir išmokėta parama. Mano, kad nėra pagrindo teigti, jog valda buvo neprižiūrima nuo 2003 m. Akcentuoja, kad sankcijos už nustatytus pažeidimus jai jau buvo pritaikytos sumažinant teikiamos paramos dydį, todėl pakartotinės sankcijos už tuos pačius pažeidimus, pareiškėjos nuomone, yra negalimos. Pažymėjo, kad Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2007 m. taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 3D-135 (toliau – ir 2007 m. taisyklės) nenumato galimybės skirti tokios sankcijos, kurią ginčijamu sprendimu jai skyrė atsakovas. Paaiškino, kad šiuo metu visos jos gaunamos pajamos – tai 611 Lt dydžio pensija, nurodė, jog gyvena viena, todėl sprendime reikalaujamos sumos mokėjimas jai sukeltų itin didelių finansinių sunkumų. Nurodė, kad žemės valdą 2007 m. gegužės 14 d. perleido sūnui, t. y. ankščiau nei buvo gauti Agentūros reikalavimai dėl paramos susigrąžinimo.

10Atsakovas Agentūra atsiliepime (b. l. 16–19) prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

11Paaiškino, kad Agentūros Kontrolės departamento Kauno skyrius 2007 m. liepos 4 d. atliko pareiškėjos 2007 m. paraiškos duomenų patikrą vietoje ir nustatė, kad kontroliniame žemės sklype Nr. 073509-5350 esančiame lauke Nr. 1 deklaruotas 6,90 ha 5DG-1 plotas, o rastas 6,18 ha apaugęs medžiais ir krūmais žemės plotas, kontroliniame žemės sklype Nr. 075519-3790 esančiame lauke Nr. 1 deklaruotas 1,20 ha 5DG-1 plotas, rastas 1,07 ha apaugęs medžiais ir krūmais žemės plotas. Nurodė, kad patikros metu nustačius, jog pareiškėja prašo išmokų už akivaizdžiai apleistas, nedirbamas bei neprižiūrimas (apaugusias medžiais, krūmais) žemės ūkio naudmenas, laikoma, kad jos 2003 m. birželio 30 d. nebuvo geros agrarinės būklės, paramai gauti netinkamos ir jų plotai atimami iš paramai gauti tinkamo žemės ūkio naudmenų ploto. Paaiškino, kad atsižvelgus į tai, jog laukai 2003 m. birželio 30 d. nebuvo geros agrarinės būklės ir šie laukai buvo deklaruoti 2004, 2005 ir 2006 metais, pakartotinai buvo administruojamos pareiškėjos 2004, 2005 ir 2006 metų paraiškos. Papildomai patikrinus pareiškėjos 2006 m., 2005 m. ir 2004 m. pateiktas paraiškas, pareiškėjai pritaikytos sankcijos dėl tiesioginių išmokų pagrindinės dalies bei dėl paramos kompensacinėmis išmokomis. Nurodė, kad bendra susidariusi permoka – 6 782,30 Lt. Pažymėjo, kad pagal 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 (toliau – ir Komisijos reglamentas) 9 straipsnio 2 dalies nuostatas, negrąžinus skolos per nurodytą terminą pradedamos skaičiuoti palūkanos. Rėmėsi Komisijos reglamento 23a straipsniu ir nurodė, kad neprivalėjo pranešti pareiškėjai apie 2005 m. atliktą patikrą. Pažymėjo, kad pareiškėja neneigė 2007 m. patikros metu nustatytų pažeidimų. Paaiškino, kad Agentūrai nustačius pažeidimą, jokie patikslinimai ar pažeidimų šalinimai nėra laikomi atliktais laiku ir asmeniui yra taikos teisės aktuose nustatytos sankcijos. Nesutiko su pareiškėjos argumentu, kad nėra nustatyta galimybė skirti tokios sankcijos, kokia buvo paskirta ginčijamu sprendimu. Paaiškino, kad tokią sankciją numato Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 7.1.1 punktas bei Komisijos reglamento 73 straipsnis.

12Trečiasis suinteresuotas asmuo ŽŪM su pareiškėjos skundu taip pat nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į skundą (b. l. 129–131) iš esmės pateikė analogiškus argumentus kaip ir atsakovas. Papildomai akcentavo, kad iš naujo vertinant pareiškėjos 2004, 2005 ir 2006 metų paraiškas gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, buvo vadovaujamasi tų metų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, kuriose nurodoma, jog perskaičiuojant ankstesniųjų metų išmokas už deklaruotus plotus, kurie Agentūros pripažinti neatitikusiais 2003 m. birželio 30 d. geros agrarinės būklės reikalavimų, turėtų būti taikomos nuostatos dėl tyčinio neteisingo deklaravimo tuo atveju, jei tas pats plotas buvo deklaruotas ir ankstesniais metais.

13II.

14Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimu pareiškėjos M. E. skundą atmetė (b. l. 162–170).

15Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilęs dėl to, ar atsakovas pagrįstai iš pareiškėjos reikalauja grąžinti gautas išmokas už 2004, 2005, 2006 metus ir sumokėti palūkanas. Nustatė, kad nėra ginčo dėl pareiškėjai išmokėtos ir grąžintinos sumos dydžio. Teismas padarė išvadą, kad skundžiami sprendimai teisėti ir pagrįsti, pagrindo juos naikinti nėra. Pažymėjo, kad iš naujo vertinant pareiškėjos 2004, 2005 ir 2006 metų paraiškas gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, buvo pagrįstai vadovaujamasi tų metų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, kuriose nurodoma, jog perskaičiuojant ankstesnių metų išmokas už deklaruotus plotus, kurie Agentūros pripažinti neatitikusiais 2003 m. birželio 30 d. geros agrarinės būklės reikalavimų, turėtų būti taikomos nuostatos dėl tyčinio neteisingo deklaravimo tuo atveju, jei tas pats plotas buvo deklaruotas ir ankstesniais metais. Teismas nurodė, kad norminiai teisės aktai nepalieka galimybės grąžinant be pagrindo sumokėtas išmokas vertinti asmens turtinę padėtį ir tam tikru mastu mažinti reikalaujamų grąžinti išmokų dydį. Pažymėjo, kad pareiškėjos argumentas dėl valdos perleidimo sūnui niekaip negali įtakoti atsakovo sprendimo dėl išmokų grąžinimo už 2004, 2005 ir 2006 metus, kada valdos savininkė buvo ji pati.

16III.

17Pareiškėja M. E. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

18Apeliaciniame skunde (b. l. 175–177) nurodo, kad sistemiškai vertinant 2007 m. taisyklių 44.1.4–44.1.5 bei 4 punktuose pateiktą sankcijos sąvoką darytina išvada, jog už nustatytus pažeidimus šios taisyklės nenumato galimybės skirti tokios sankcijos, kurią ginčijamame sprendime nurodė Agentūra – t. y. visos suteiktos paramos už visus deklaruotus metus, grąžinimo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo priimto sprendimo.

19Atsakovas Agentūra nesutinka su pareiškėjos apeliaciniu skundu. Atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 183–186) grindžia tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimą į skundą.

20Trečiasis suinteresuotas asmuo ŽŪM su pareiškėjos apeliaciniu skundu taip pat nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 189–191) taip pat grindžia iš esmės analogiškais argumentais kaip ir atsiliepimą į skundą.

21Teisėjų kolegija konstatuoja:

22IV.

23Apeliacinis skundas tenkintinas.

24Byloje yra kilęs ginčas dėl Agentūros 2010 m. kovo 22 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

25Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos ginčijamo sprendimo turinį nustatė, kad sprendimą sudaro dvi dalys: 1) sprendimas priimtas administruojant pareiškėjos 2007 m. gegužės 17 d. Agentūrai pateiktą paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2007 m. gauti (b. l. 93–99); 2) sprendimas priimtas pakartotinai administruojant pareiškėjos 2004 m. balandžio 22 d. paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2004 m. gauti (b. l. 23–28), 2005 m. balandžio 21 d. paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2005 m. gauti (b. l. 50–56), 2006 m. birželio 7 d. paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2006 m. gauti (b. l. 60–67).

26Agentūra yra viešojo administravimo subjektas, ji privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010, publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė justicija“ Nr. 20, 2011 m., P 474–486). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos ginčijamas Agentūros sprendimas yra individualus administracinis aktas, jis turi atitikti tokiam aktui nustatytus reikalavimus. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintos nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, publikuoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 20, 2010, P. 192–215, 329–340).

27Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo sprendimo dalį dėl pareiškėjos 2007 m. paraiškos administravimo, daro išvadą, kad ji nurodytų Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų neatitinka. Iš ginčijamo sprendimo galima suprasti, kad atlikus pareiškėjos 2007 m. paraiškos patikrą vietoje, dviejuose žemės sklypuose buvo rastas apaugęs medžiais ir krūmais plotas. Atsižvelgusi į tai, ir vadovaudamasi 2007 m. taisyklių 8 punktu, Agentūra konstatavo, kad pareiškėjai priklausančios žemės ūkio naudmenos, už kurias pareiškėja prašo išmokų, 2003 m. birželio 30 d. nebuvo geros agrarinės būklės, paramai gauti netinkamos, todėl vadovaudamasi 2007 m. taisyklių 44.1.6 punktu nutarė taikyti sankcijas dėl tyčinio neteisingo deklaravimo. Ginčijamame sprendime nėra nurodyta, kokios konkrečiai sankcijos pareiškėjai yra pritaikytos, todėl įvertinusi tai, jog ginčijamu aktu yra priimamas sprendimas dėl pareiškėjos 2007 m. paraiškos, teisėjų kolegija daro išvadą, kad toks sprendimas negali būti laikomas teisėtu, kadangi neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

28Ginčijamu sprendimu Agentūra taip pat konstatavo, kad pareiškėjai pagal jos 2004, 2005 bei 2006 m. paraiškas nepagrįstai buvo išmokėta 6 782,3 Lt parama. Tokiu būdu ginčijamu sprendimu pareiškėjai buvo pritaikytos sankcijos. Sankcijų taikymas asmeniui turi būti aiškiai reglamentuotas teisės aktais. Iš ginčijamo akto turinio matyti, kad sprendimą pakartotinai administruoti pareiškėjos 2004, 2005 bei 2006 metų paraiškas, dėl kurių jau buvo priimti sprendimai ir atitinkamai išmokėta parama bei pritaikytos sankcijos, Agentūra motyvavo vienintele faktine aplinkybe – 2007 metais atliktos paraiškos patikros metu rasti pareiškėjai priklausantys laukai 2003 m. birželio 30 d. nebuvo geros agrarinės būklės. Teisės akto, suteikiančio Agentūrai teisę nustačius nurodytą aplinkybę pakartotinai administruoti paraiškas, dėl kurių jau yra priimti ir galiojantys atitinkami Agentūros sprendimai, Agentūra ginčijamame akte nenurodė.

29Komisijos reglamento 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu ūkininkas gauna pernelyg didelę išmoką, jis grąžina atitinkamą sumą ir palūkanas, apskaičiuotas pagal straipsnio 3 dalį. 2008 m. vasario 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių 7.1.1 punktas nustato Agentūros teisę priimti sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti. Nurodytos teisės normos numato tik Agentūros teisę susigrąžinti pareiškėjams sumokėtas lėšas, tačiau detaliai nereglamentuoja atvejų bei sąlygų, kurioms esant toks sprendimas gali būti priimtas.

30Išanalizavusi pakartotinai administruojant pareiškėjos 2004, 2005 ir 2006 metų paraiškas Agentūros taikytų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-40 patvirtintų Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2004 m. taisyklių, 2004 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 3D-598 patvirtintų Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2005 m. taisyklių, 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 3D-101 patvirtintų Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2006 m. taisyklių nuostatas, teisėjų kolegija nenustatė, kad šiose taisyklėse būtų įtvirtintos taisyklės, suteikiančios teisę Agentūrai paraiškas administruoti pakartotinai (kaip nurodė pirmosios instancijos teismas sprendime ir trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime – perskaičiuoti ankstesniųjų metų išmokas už deklaruotus plotus). Priešingai, įvertinusi nurodytų administravimo ir kontrolės taisyklių nuostatas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jos reglamentuoja pirminį paraiškų administravimą, o taikomos sankcijos yra nukreiptos į ateitį bei taikomos administruojant einamųjų metų paraiškas.

31Pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, o veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 8(toliau – ir ABTĮ) 9 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1229/2010, publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė justicija“ Nr. 20, 2011 m. P. 415–438). Teisėjų kolegija vertina, kad Agentūra iš naujo (pakartotinai) administruodama jau įvertintas paraiškas, dėl kurių yra priimti sprendimai, kai teisės aktai nenumato Agentūros teisės tokios procedūros atlikti, nepaisė nurodyto principo ir tai sudaro pagrindą ginčijamus sprendimus panaikinti.

32Apibendrindama išdėstytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir tai sąlygojo neteisingo teismo sprendimo priėmimą. Todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą (ABTĮ 143 str.) – pareiškėjos skundą patenkinti ir panaikinti ginčijamus sprendimus.

33Pareiškėjos prašymas dėl bylos nagrinėjimo išlaidų atlyginimo paliekamas nenagrinėtas, nes nepateikti šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai (ABTĮ 44, 45 straipsnis).

34Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

35pareiškėjos M. E. apeliacinį skundą tenkinti.

36Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti ir panaikinti 2010 m. kovo 22 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. SP-1(11.84)-106 „Dėl išmokėtos paramos / paramos dalies susigrąžinimo“ bei 2010 m. birželio 10 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. 31N-E-535-877.

37Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,... 3. dalyvaujant pareiškėjai M. E.,... 4. atsakovo atstovei Rasai Račkytei,... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 6. Teisėjų kolegija... 7. I.... 8. pareiškėja M. E. (toliau – ir pareiškėja) su skundu... 9. Paaiškino, kad ginčijamas Agentūros sprendimas buvo priimtas praėjus 3... 10. Atsakovas Agentūra atsiliepime (b. l. 16–19) prašė atmesti pareiškėjos... 11. Paaiškino, kad Agentūros Kontrolės departamento Kauno skyrius 2007 m. liepos... 12. Trečiasis suinteresuotas asmuo ŽŪM su pareiškėjos skundu taip pat nesutiko... 13. II.... 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimu... 15. Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilęs dėl to, ar atsakovas pagrįstai iš... 16. III.... 17. Pareiškėja M. E. padavė apeliacinį skundą, kuriuo... 18. Apeliaciniame skunde (b. l. 175–177) nurodo, kad sistemiškai vertinant 2007... 19. Atsakovas Agentūra nesutinka su pareiškėjos apeliaciniu skundu. Atsiliepimą... 20. Trečiasis suinteresuotas asmuo ŽŪM su pareiškėjos apeliaciniu skundu taip... 21. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 22. IV.... 23. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 24. Byloje yra kilęs ginčas dėl Agentūros 2010 m. kovo 22 d. sprendimo... 25. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos ginčijamo sprendimo turinį... 26. Agentūra yra viešojo administravimo subjektas, ji privalo vadovautis... 27. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo sprendimo dalį dėl pareiškėjos... 28. Ginčijamu sprendimu Agentūra taip pat konstatavo, kad pareiškėjai pagal jos... 29. Komisijos reglamento 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu ūkininkas... 30. Išanalizavusi pakartotinai administruojant pareiškėjos 2004, 2005 ir 2006... 31. Pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą viešojo... 32. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų... 33. Pareiškėjos prašymas dėl bylos nagrinėjimo išlaidų atlyginimo paliekamas... 34. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 35. pareiškėjos M. E. apeliacinį skundą tenkinti.... 36. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą... 37. Sprendimas neskundžiamas....