Byla I-3872-661/2007
Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal S. G. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apygardos prokuratūrai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,

Nustatė

2pareiškėjas kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo 40 081.08 Lt darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią nuo 2003-12-01 iki 2006-11-30 dėl netinkamo minimalios mėnesinės algos taikymo ir sustabdyti bylos nagrinėjimą kol Konstitucinis Teismas išnagrinės bylą pagal LR Seimo narių grupės prašymą Nr. 31/2006 ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti ar 2006-07-19 LR Valstybės tarnybos įstatymo ir valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. X- 789 neprieštarauja LR Konstitucijai (b.l. 2-5).

3Paaiškino, kad Vyriausybė 2003-07-18 nutarimu Nr. 937, 2004-03-24 nutarimu Nr. 316, 2005-04-04 nutarimu Nr. 361, 2006-03-27 nutarimu Nr. 298 nusprendė nedidinti minimalios mėnesinės algos valstybės tarnautojams, tai prieštarauja konstituciniam proporcingumo principui, pažeidžia konstitucinį teisėtų lūkesčių principą, kiekvieno žmogaus teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą, konstitucinį visų asmenų lygybės principą, konstitucinį teisinės valstybės principą, sudaromos prielaidos pažeisti asmens konstitucinę teisę į nuosavybė neliečiamumą.

4Atsakovas LR Generalinė prokuratūra atsiliepime į pareiškėjo skundą jį prašė atmesti kaip nepagrįstą ir bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant (b.l. 20-21).

5Paaiškino, kad atsakovas skaičiuodamas prokurorams darbo užmokestį pagrįstai vadovavosi ir vadovaujasi šiuo metu galiojančiais įstatymais bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais.

6Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apygardos prokuratūra atsiliepime į pareiškėjo skundą, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, nes prokurorams darbo užmokestis buvo skaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintus nutarimus, kuriuose minimali mėnesinė alga buvo nustatyta 430 Lt ir nebuvo pažeisit jokie teisės aktai. Prašė bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant (b.l. 22-24).

7Į teismo posėdį šalys neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gauti prašymai bylą nagrinėti, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 79 str. 5 d., 137 str. 4 d.).

8Skundas atmestinas.

9Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas dirba Klaipėdos apygardos prokuratūroje prokuroru (b.l. 10-12).

10Pareiškėjas kelia ginčą dėl to, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-07-18 nutarimu Nr. 937 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2003, Nr.73-3371), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-03-24 nutarimu Nr. 316 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2004, Nr.46-1511), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-04 nutarimu Nr. 361 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2005, Nr.45-1444) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-03-27 nutarimu Nr. 298 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2006, Nr.35-1251), apskaičiuojant jiems darbo užmokestį, buvo taikomas tas pats minimalios mėnesinės algos dydis - 430 litų, neatsižvelgiant į tai, kad minimali mėnesinė alga buvo nuolat didinama, bet tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga.

11Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio klausimus ginčijamu laikotarpiu reguliavo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-855, priimto 2002-04-23, 23 straipsnis, kuris nustatė, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos, bei šio įstatymo 24 straipsnis, kuris numatė, kad valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą, pagal šio įstatymo priedėlį. Koeficiento vienetas yra Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš minimalios mėnesinės algos.

12Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 187 straipsnio 1 dalį Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu nustato minimalų valandinį atlygį ir minimalią mėnesinę algą. Atskiroms ūkio šakoms, regionams ar darbuotojų grupėms Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu gali nustatyti skirtingus minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydžius.

13Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-03-20 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-07-18 nutarimo Nr. 937 1.2 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-03-24 nutarimo Nr.316 1.2 punktas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-04 nutarimo Nr. 361 1.2 punktas ta apimtimi, kuria valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams patvirtinti mažesnis minimalusis valandinis atlygis ir mažesnė MMA negu darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma MMA, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

14Įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Konstitucijos viršenybės teisės sistemoje ir konstitucinio teisėtumo garantas Lietuvoje yra Konstitucinis Teismas. Konstitucijos 102 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas išimtinę teisę spręsti, ar įstatymas ir kiti teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai, suteikia Lietuvos Respublikos Konstituciniam teismui. Kol nėra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisęs aktą, motyvuojant šio akto nekonstitucingumu.

15Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-03-20 nutarime pasisakė ir dėl 2007-07-19 priimto Valstybės tarnybos įstatymo ir valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymo ir nurodė, kad „Tokiu teisiniu reguliavimu, kai sąvoka „minimalios mėnesinės algos dydis“ buvo pakeista sąvoka „pareiginės algos bazinis dydis“, iki tol buvusio teisinio reguliavimo esmė nepakito: valstybės tarnautojų, valstybės politikų, teisėjų, prokurorų, valstybės pareigūnų pareiginės algos dydžiai ir toliau yra apskaičiuojami pagrindu imant tam tikrą nustatytą dydį, kuris dauginamas iš atitinkamo koeficiento. Be to, valstybės tarnautojams, valstybės politikams, teisėjams, prokurorams, valstybės pareigūnams MMA ir toliau yra garantija, jog jiems nebus mokamas darbo užmokestis, mažesnis už valstybės nustatytą MMA; atsižvelgiant į visuminį teisinį reguliavimą konstatuotina, kad minėtais Valstybės tarnybos įstatymo ir Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimais nebuvo sudaryta prielaidų kuriam nors valstybės tarnautojui, valstybės politikui, teisėjui, prokurorui, valstybės pareigūnui mokėti algą, mažesnę už tą MMA, kurią atitinkamu laikotarpiu yra nustačiusi Vyriausybė“. Todėl teismui nėra pagrindo abejoti šio įstatymo konstitucingumu ir stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą bei kreitis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar 2006-07-19 priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. X-789 atitinka Konstituciją.

16Vadovaujantis šiomis nuostatomis konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui pripažinus, jog nurodytos Darbo kodekso bei minėtų Vyriausybės nutarimų normos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, šie teisės aktai turėjo ir turi būti taikomi apskaičiuojant ir išmokant valstybės tarnautojams darbo užmokestį. Atsakovas yra valstybinė institucija, kurios pareiga vykdyti įstatymus ir poįstatyminius aktus, tarp jų ir tuos, kurie reglamentuoja valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimą. Konstatuotina, kad atsakovas mokėjo pareiškėjui darbo užmokestį laikantis teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių apmokėjimą už, jų nepažeisdamas, todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjams prašomą darbo užmokesčio nepriemoką (b.l. 16).

17Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

18Pareiškėjo S. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

19Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai