Byla A-1008-1062/2017
Dėl įsakymų ir sutarties panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kariuomenei dėl įsakymų ir sutarties panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas D. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos viceministro 2015 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. P-1146 (toliau – ir Įsakymas) 5 punktą, 2015 m. spalio 21 d. Išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, grąžinimo sutartį Nr. 16S-5 (toliau – ir Sutartis) ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. P-1412, pakeitusį Įsakymo 5 punktą (b. l. 1–4, 84–86).

6Pareiškėjas paaiškino, kad jo paties parašymu Įsakymu buvo atleistas iš Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Oro operacijų grupės Lengvųjų atakos lėktuvų grandies vado pareigų ir nutraukta profesinės karo tarnybos (toliau – ir PKT) sutartis, šio individualaus administracinio akto 5 punktu įpareigojant jį grąžinti 3 378,31 Eur (vėliau sumažintos iki 3 157,37 Eur) dydžio mokymo išlaidas. Pagal 2013 m. gruodžio 19 d. profesinės karo tarnybos sutartį pareiškėjas turėjo tarnauti iki 2018 m. gruodžio 18 d., tačiau tolesnis įgūdžių palaikymas dėl lėktuvų trūkumo nebuvo įmanomas, todėl paprašė nutraukti sutartį dėl svarbių priežasčių. Įvertinusi pareiškėjo argumentus, vadovybė pripažino, jog prašyme išdėstytos priežastys yra svarbios ir neprieštaravo, kad sutartis būtų nutraukta prieš terminą. Įsakyme nustatyta, kad grąžintina suma susidarė už pareiškėjo mokymą Čekijoje, tačiau į Čekiją jis vyko ne mokytis, o į tarnybinę komandiruotę. Šią aplinkybę, pareiškėjo teigimu, pagrindžia tarnybinių komandiruočių į Čekiją įsakymai, kuriuose nurodoma, jog tai yra trumpalaikiai pilotavimo įgūdžių tobulinimo TL39 treniruoklyje kursai, o nebaigęs šių kursų pareiškėjas negalėtų toliau vykdyti savo pareigų. Nors jis nenorėjo pasirašyti Sutarties, tačiau tai padarė patyręs psichologinį spaudimą. Be to, pagal Įsakymo 5 punktą Sutartį su pareiškėju turėjo pasirašyti Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vadas, o ne tam neįgaliotas Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės vadas pulkininkas leitenantas. Pareiškėjo nuomone, vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 44 straipsnio 2 ir 4 dalimis ir Profesinės karo tarnybos nutraukimo kario iniciatyva prieš terminą tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-231 (toliau – ir Aprašas), 3 punktu jo prašyme nurodytas atleidimo priežastis pripažinus svarbiomis, KASOKTĮ 44 straipsnio 4 dalyje nurodytos išlaidos neturi būti išieškomos. Į tuos pačius kursus, kurie nėra kvalifikacijos kėlimo kursai, pareiškėjas buvo siunčiamas kiekvienais metais. Vadovaujantis Karo aviacijos skraidymo organizavimo ir skrydžių saugos nuostatų 165 punktu skrydžių įgulos nariai kiekvienais metais privalo atlikti rengimo treniruotes pagal nurodytą programą. 2013 m. gruodžio mėnesį PKT sutartis su pareiškėju pasibaigė ir jo noru buvo pratęsta. Pasibaigus sutarčiai, pareiškėjui nekyla pareiga grąžinti mokymosi išlaidų. Be to, pareiškėjas iš tarnybos atleistas 2015 m., tačiau atsakovas nori išsiieškoti mokymo išlaidas nuo 2012 m., nors teisės aktai numato teisę prašyti grąžinti mokymosi išlaidas tik už trejus metus. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2014 m. buvo siųstas į kursus, o pagal Išieškomų išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, apskaičiavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2008 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. V-782 (toliau – ir Išieškomų išlaidų apskaičiavimo taisyklės), 17 punktą kvalifikacijos išlaidos mažinamos. Šis punktas negalioja tik kariams, kuriems suteikiamas pirmasis karinis laipsnis.

7Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – ir Ministerija, KAM) atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti (b. l. 27–31).

8Atsakovas, vadovaudamasis KASOKTĮ 10 straipsnio 2 dalies 17 punktu, 28 straipsnio 1–2 dalimis, 31 straipsniu ir 2000 m. gruodžio 18 d. PKT sutarties Nr. 1933-k 3 punktu nurodė, jog pareiškėjas, savanoriškai pasirašydamas PKT sutartį ir ją pratęsdamas iki 2018 m. gruodžio 18 d., įgijo PKT kario statusą ir įsipareigojo tarnauti PKT iki 2018 m. gruodžio 18 d. KASOKTĮ, statutų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Iš pareiškėjo prašymo nutraukti PKT sutartį matyti, jog jis neturėjo motyvų toliau tarnauti PKT. Tokios priežastys KASOKTĮ 44 straipsnio 4 dalies prasme negali būti pripažintos svarbiomis sutarties nutraukimo priežastimis, kurios nepriklauso nuo kario ir yra nepašalinamos, todėl pareiškėjas privalo grąžinti su jo mokymu susijusias išlaidas. Pasak atsakovo, Pilotavimo įgūdžių tobulinimo TL-39 treniruoklyje kursai Čekijoje yra įtraukti į 2013 m. trumpalaikių kursų užsienio valstybėse planą, patvirtintą krašto apsaugos ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. KK-571. Kursų Čekijoje baigimo pažymėjimai patvirtina, kad pareiškėjas buvo siunčiamas mokytis į kvalifikacijos kėlimo kursus, o ne vykdyti su komandiruote užsienyje susijusių tarnybinių užduočių, todėl vadovaujantis KASOKTĮ 44 straipsniu šias išlaidas pareiškėjas privalo grąžinti. Be to, pareiškėjas sutiko grąžinti išlaidas už jo kvalifikacijos kėlimą pasirašydamas Išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, grąžinimo sutartį. Prieš tai pareiškėjas pasirašė Išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, pažymą Nr. VL-540(3.7), kurioje nurodyta grąžintina mokymo išlaidų suma. Pareiškėjo teiginiai, kad Sutartį pasirašė atsakovo neįgaliotas asmuo, yra nepagrįsti, nes paskutinės pareiškėjo tarnybos vadovas yra Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės vadas.

9Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepime prieštaravo pareiškėjo skundo tenkinimui (b. l. 21–24).

10Lietuvos kariuomenė paaiškino, kad savo prašymą nutraukti sutartį prieš terminą pareiškėjas motyvavo tuo, jog dėl lėktuvų trūkumo nėra įmanomas tolimesnis įgūdžių palaikymas ir tobulėjimas, be to, pareiškėjas po atrankos yra pakviestas skraidyti civilinėje aviacijoje. Šios priežastys neatitinka Aprašo 2 punkte nurodytų sutarties nutraukimo priežasčių, tačiau Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras pareiškėjo nurodytas priežastis pripažino svarbiomis pagal Aprašo 3 punktą. Vadovaujantis KASOKTĮ 44 straipsniu karys, kuris savo noru nutraukia PKT sutartį anksčiau termino, privalo atlyginti krašto apsaugos sistemos išlaidas, tiesiogiai susijusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos tobulinimu už 3 metų laikotarpį, išskyrus atvejus kai sutartis nutraukiama dėl svarbių, ne nuo kario valios priklausančių bei nepašalinamų aplinkybių, kurios numatytos Aprašo 2.1 punkte. Pareiškėjo grąžintina išlaidų už jo mokymą suma apskaičiuota vadovaujantis Išieškomų išlaidų apskaičiavimo taisyklėmis. Remiantis Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat kariūnų tarnybos ir aprūpinimo stažuotės ar mokymosi laikotarpiu sąlygų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 288 (toliau – ir Sąlygų aprašas), prašoma grąžinti suma yra ne už tarnybinę komandiruotę, o už stažuotę. Iš Sąlygų aprašo nuostatų matyti, jog mokymo sutartys su kariais sudaromos tik tais atvejais, kai karys mokytis ar stažuotis siunčiamas ilgesniam nei 3 mėn. laikotarpiui, o siunčiant karį stažuotis trumpiau nei 30 kalendorinių dienų, jo aprūpinimas reglamentuojamas Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 (toliau – ir Komandiruočių taisyklės) nustatyta tvarka. Remiantis tuo pareiškėjo komandiravimo į kursus Čekijoje įsakymuose buvo taikytos Komandiruočių taisyklių nuostatos. Be to, įsakymuose aiškiai nurodyta, jog pareiškėjas buvo siunčiamas ne atlikti tarnybos užduotis pagal einamas pareigas, o į pilotavimo įgūdžių tobulinimo kursus, t. y. kelti kvalifikaciją. Jo kvalifikacijos kėlimo išlaidos buvo dengiamos iš Lietuvos kariuomenei skirtų tikslinės paskirties mokėjimams stažuočių ir mokymo tikslams skirtų asignavimų.

11II.

12Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 24 d. sprendimu pareiškėjo D. J. skundą atmetė (b. l. 89–94).

13Teismas, ištyręs krašto apsaugos ministro įsakymus, kuriais pareiškėjas buvo siunčiamas į Čekiją, nustatė, kad jie priimti vadovaujantis Sąlygų aprašu. Įsakymuose nurodyta, jog pareiškėjas siunčiamas į pilotavimo įgūdžių tobulinimo kursus, t. y. kelti savo kvalifikaciją, o mokymosi išlaidos buvo dengiamos iš Lietuvos kariuomenei skirtų tikslinės paskirties mokėjimams stažuočių ir mokymo tikslams skirtų asignavimų. Po šių mokymų pareiškėjas gavo mokymo pažymėjimus. Minėtos aplinkybės, teismo įsitikinimu, patvirtina, jog pareiškėjas į Čekiją buvo siunčiamas mokytis, o ne tarnybinės komandiruotės tikslais. Nors įsakymuose, kuriais pareiškėjas buvo komandiruotas į Čekiją, nurodyta, kad vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526, tačiau Sąlygų aprašo 9.1 punktas nustato, jog kariams, pasiųstiems stažuotis ar mokytis į užsienio mokymo ar kitas užsienio ar tarptautines institucijas trumpiau kaip 30 kalendorinių dienų (neskaitant kelionės laiko), taikomos Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklėse nustatytos tarnybinių komandiruočių į užsienio valstybes išlaidų apmokėjimo sąlygos. Taigi šis faktas nepatvirtina, jog pareiškėjas buvo siunčiamas tarnybinės komandiruotės tikslais.

14Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo abejoti, jog pareiškėjas į Čekiją vyko mokytis.

15Kario parengimo išlaidų grąžinimo sąlygos yra nustatytos KASOKTĮ 44 straipsnyje, iš kurio turinio matyti, jog iš kario, su kuriuo prieš terminą nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis jo iniciatyva, arba kario, su kuriuo profesinės karo tarnybos sutartis, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis nutraukiama šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5, 6, 8 punktuose ir 2 d. 3, 4, 7, 8, 9, 10, 11 punktuose numatytais atvejais, įstatymų nustatyta tvarka išieškomos krašto apsaugos sistemos išlaidos, tiesiogiai susijusios su jo mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos tobulinimu (2 d.). Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos išlaidos, išskyrus išlaidas, susijusias su karininko parengimu karo mokymo įstaigoje, išieškomos iš profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario ne daugiau kaip už 3 paskutinių metų laikotarpį (3 d.). Šio straipsnio 2 d. nurodytos išlaidos neišieškomos, jei karys krašto apsaugos ministro sutikimu nutraukia profesinės karo tarnybos sutartį prieš terminą dėl pripažintų svarbių ir nuo kario valios nepriklausančių bei nepašalinamų aplinkybių (4 d.). Kitaip tariant, mokymosi išlaidos neišieškomos tik nustačius, jog sutartis yra nutraukta prieš terminą ne tik dėl svarbių aplinkybių, bet ir nustačius, jog tokios aplinkybės nuo kario valios nepriklauso ir yra nepašalinamos.

16Pareiškėjas prašyme nutraukti PKT sutartį nurodė, jog dėl lėktuvų trūkumo nėra įmanomas tolimesnis įgūdžių palaikymas ir tobulėjimas, be to, pareiškėjas praėjo atranką ir yra pakviestas skraidyti civilinėje aviacijoje. Šios aplinkybės buvo pripažintos svarbiomis, tačiau neatitinkančiomis Aprašo 2 punkto. Pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis pageidauja nutraukti PKT sutartį, Aprašo 2 punkte nėra numatytos, todėl teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo nurodytos PKT sutarties nutraukimo priežastys pagrįstai buvo pripažintos kitomis, nei nurodyta Aprašo 2 punkte, svarbiomis priežastimis (Aprašo 3 p.). Nors pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu tvirtino, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės, t. y. galimybės tobulėti nebuvimas yra svarbios ir nuo kario valios nepriklausančios bei nepašalinamos, tačiau, teismo įsitikinimu, motyvacijos atlikti karo tarnybą nebuvimas negali būti pripažintinas Aprašo 2 punkte nurodytoms aplinkybėmis.

17Teismas sutiko su atsakovu, jog grąžintina suma už mokymus turėtų būti skaičiuojama už trejų metų laikotarpį. Pažymėjo, kad 2012 m. kursai įvyko gruodžio 10–17 dienomis, o iš pareigų pareiškėjas atleistas 2015 m. spalio 21 d. įsakymu. Akivaizdu, jog 2012 m. gruodžio mėnesį įvykę kursai patenka į trejų metų laikotarpį, todėl šiuo aspektu mokymų išlaidos pagrįstai skaičiuojamos nuo 2012 m. įvykusių mokymų. Pareiškėjas taip pat teigė, jog 2013 m. PKT sutartis buvo pasibaigusi ir sudaryta nauja sutartis, todėl už 2012 m. įvykusius mokymus išlaidos negali būti skaičiuojamos, nes sutartiniai santykiai jau buvo pasibaigę. Atsakydamas į tai teismas pabrėžė, jog pirmoji sutartis su pareiškėju buvo sudaryta 2000 m. gruodžio 18 d. penkeriems metams. Nors toje pačioje sutartyje nėra nurodyta, jog ji pratęsiama ir buvo sudarytos naujos sutartys, tačiau negalima teigti, jog sutartiniai įsipareigojimai buvo nutrūkę, o sutartis pasibaigusi, nes pareiškėjo tarnyba buvo nepertraukiama iki pat jo atleidimo, vadinasi, šalys konkliudentiniais veiksmais sutarė ne sudaryti naujas sutartis, o pratęsti pirmąją. Be to, kaip matyti iš sutarčių teksto, jos yra identiškos, o vien nenurodydamas pirmoje sutartyje, jog ji yra pratęsta, ir naujos sutarties sudarymas nesudaro pagrindo teigti, jog pirmoji sutartis buvo nepratęsta.

18Dėl pareiškėjo atstovo teiginio, jog išlaidos turėjo būti proporcingai mažinamos, teismas nurodė, jog pagal Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamento 2015 m. gruodžio 1 d. raštą Nr. TS-541 išlaidų apskaičiavimui buvo pritaikytas Išieškomų išlaidų apskaičiavimo taisyklių 17 punktas, nustatantis, jog išlaidos turi būti proporcingai mažinamos. Šiame rašte taip pat nurodyta, kuo vadovaujantis buvo apskaičiuota grąžintina suma bei pateikta šios sumos detalizacija.

19Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes teismas sprendė, jog pareiškėjo prašyme nutraukti PKT sutartį nurodytos priežastys negali būti pripažintos nuo kario valios nepriklausančiomis ir nepašalinamomis, todėl Įsakymu pareiškėjas pagrįstai įpareigotas grąžinti mokymo išlaidas. Nustačius, jog Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo naikinti ir skundžiamą Sutartį. Nors pareiškėjas tvirtino, jog ją pasirašė ne savo noru, o patyręs psichologinį spaudimą, tačiau tokių aplinkybių neįrodė. Byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjui buvo daromas spaudimas pasirašyti Sutartį. Taip pat teismas nesutiko su pareiškėju, jog Sutartį pasirašė neįgaliotas asmuo, nes paskutinės pareiškėjo tarnybos vadovas yra Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės vadas, kuris ir pasirašė sutartį vadovaudamasis Krašto apsaugos ministro 2009 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu V-789.

20III.

21Pareiškėjas D. J. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 100–106).

22Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino galiojančius teisės aktų reikalavimus bei komandiruočių dažnumą ir tai turėjo įtakos neteisingo sprendimo priėmimui. Vadovaujantis Karo aviacijos skrydžių saugos organizavimo ir skraidymo nuostatų 16 punktu, įgulos nariai kiekvienais kalendoriniais metais privalo atlikti rengimą treniruokliuose pagal nustatytą programą. Einamaisiais kalendoriniais metais neatlikus šio rengimo treniruoklyje, kitais kalendoriniais metais skrydžio įgulos nariams skraidyti draudžiama, kol nebus atliktas šis rengimas. Pratybos treniruokliuose yra tas pats, kas ir praktinis skraidymas lėktuvu. Tai yra ne mokymasis, o treniruotės, kurios yra tas pats, kas ir skraidymai lėktuvu. Kadangi Lietuva neturi tokios rūšies treniruoklio, tenka vykti į Čekiją. Šių treniruočių galiojimas yra tik vieni metai, todėl net pripažinus, kad tai buvo mokymasis, o ne paprasta treniruotė, po kurios pareiškėjo kvalifikacija nepasikeitė, o tik pasitvirtino jau turima, turi būti laikoma, kad ši treniruotė galioja tik vienus metus, o ne tris. Taigi šių treniruočių kaina proporcingai turi būti mažinama ne per tris metus, o per vienus metus ir tai reiškia, kad po metų šių kursų išlaidų vertė yra lygi nuliui. Teismas šiuo aspektu sprendimo motyvuojamoje dalyje nepasisakė.
  2. Jei pareiškėjas būtų siųstas į mokymo įstaigą, su juo būtų sudaryta mokymosi sutartis.
  3. Aplinkybė, kad pareiškėjas pasirašė Išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ir kvalifikacijos kėlimu, grąžinimo sutartį, savaime yra įrodymas, jog pareiškėjui buvo daromas psichologinis spaudimas, nes laisva valia tokios sutarties niekas niekada nepasirašytų.
  4. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad Sutartį pasirašė Aviacijos bazės vadas, kaip paskutinis pareiškėjo tarnybos vadovas, tačiau 2015 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 1146 5 punktas tai padaryti įpareigoja Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vadą, bet ne Aviacijos bazės vadą.
  5. Teisingumą Lietuvoje vykdo teismai ir teismo galių negali apriboti krašto apsaugos ministro įsakymas, tad profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo aplinkybes pripažinti svarbiomis ir nuo kario valios nepriklausančiomis bei nepašalinamomis aplinkybėmis gali ne tik krašto apsaugos ministras, bet ir teismas. O šios svarbios aplinkybės konkrečiu atveju yra netinkamos darbo sąlygos pagal profesiją, profesinių įgūdžių palaikymo bei tobulėjimo nebuvimas, taip pat neliko lėktuvų, kuriais pareiškėjas vykdė skrydžius eidamas savo pareigas.
  6. Pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas) 27 straipsnio 1 punktą, tais atvejais, kai darbuotojui nepakanka profesinių įgūdžių arba instruktavimo metu suteiktų žinių, kad jis galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jo sveikatai, darbdavys organizuoja darbuotojo mokymą. Įpareigojimas darbdaviui savo lėšomis apmokyti darbuotojus, dirbančius su potencialiai pavojingais įrenginiais, susijęs su darbdavio įpareigojimu sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, bet ne išmokyti tam tikros profesijos ar specialybės. Dėl šios priežasties tokios išlaidos iš darbuotojo negali būti išreikalautos. Atsižvelgiant į tai, negalima prašyti padengti lėšas už treniruoklį. Lėktuvas ir skraidymas juo yra potencialiai pavojingas darbas. Avarinių situacijų negalima atlikti / išmokinti realiai skrydyje, tam tiek karinėje, tiek civilinėje aviacijoje naudojami treniruokliai.
  7. Darbdavio pareiga yra apmokyti saugiai atlikti pavojingą darbą ir negalima reikalauti grąžinti už tai lėšas. Pagal Pavojingų darbų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386, 3.4.15. punktą darbas skraidančiuose orlaiviuose yra priskiriamas prie pavojingų darbų.
  8. 2000 m. gruodžio 18 d. sudarytos pareiškėjo profesinės karo tarnybos sutarties galiojimas baigėsi 2013 m. gruodžio 18 d., todėl jo mokymosi bei kvalifikacijos kėlimo išlaidos gali būti reikalaujamos atlyginti tik nuo naujos sutarties sudarymo dienos – 2013 m. gruodžio 19 d.
  9. Ne pareiškėjas, bet atsakovas privalo įrodyti savo poziciją, jog tai buvo kvalifikacijos kėlimo kursai, o ne patikrinimas treniruoklyje.
  10. Įsakymo 6 punktu po atleidimo iš profesinės karo tarnybos pareiškėjas paskirtas atlikti tarnybą rezerve. Taigi viena vertus, atsakovas reikalauja atlyginti treniruoklio pratybų išlaidas, o tuo pačiu pareiškėjo įgytas žinias ir kvalifikaciją siekia toliau panaudoti.

23Atsakovas KAM su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 112–115).

24Atsakovas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas į Čekiją buvo siunčiamas mokytis. KASOKTĮ 44 straipsnio 3 dalyje aiškiai nustatyta, kad išlaidos, tiesiogiai susijusios su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos tobulinimu, išieškomos už 3 paskutinių metų laikotarpį, o ne 1 metų laikotarpį, kaip pageidautų pareiškėjas. 2012 m. gruodžio mėnesį įvykę kursai patenka į 3 metų laikotarpį, todėl šiuo aspektu mokymų išlaidos pagrįstai skaičiuojamos nuo minėtų mokymų. Pareiškėjo kursų baigimo pažymėjimai, Ministerijos teigimu, patvirtina, kad jis buvo siunčiama į mokymus, į kvalifikacijos kėlimo kursus, o ne į darbuotojų saugos ir sveikatos kursus. Pareiškėjas minėtuose kursuose gavo žinių, pagerino lakūno praktinius ir teorinius įgūdžius ir visą savo profesinį parengimą bei patobulino kvalifikaciją šioje srityje, tai yra pareiškėjas įgijo profesinių žinių.

25Ministerija pažymi, kad pareiškėjas savanoriškai pasirašydamas PKT sutartį, įgijo PKT kario statusą ir įsipareigojo tarnauti PKT, t. y. nekonkrečioje tarnybos vietoje ir nekonkrečiose pareigose iki 2018 m. gruodžio 18 d. KASOKTĮ, statutų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Tai reiškia, kad pareiškėjas negali sieti savo tarnybos pareigų tik su skraidymu tam tikro tipo lėktuvais, kad pareiškėjas galėjo būti perkeltas į kitas pareigas, bet jis tokio prašymo neteikė.

26Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepime prieštarauja pareiškėjo apeliacinio skundo tenkinimui (b. l. 117–120).

27Lietuvos kariuomenė remiasi tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė atsakovas, papildomai pabrėždama, kad profesinės karo tarnybos kariai, skirtingai nei valstybės tarnautojai ar darbuotojai, priimami ne į konkrečias pareigas, o į profesinę karo tarnybą (KASOKTĮ 28 str. 2 d., 31 str. 1 d.). Karys skiriamas į jo laipsnį atitinkančias pareigas (KASOKTĮ 33 str. 1 d., 41 str. 2 d.). Be to, KASOKTĮ 57 straipsnio 2 dalis numato, kad kiti vadai, štabų vadovaujantys karininkai, taip pat departamentų, tarnybų ir skyrių vadovai kariai, kiti kariniai pareigūnai eina pareigas paprastai ne ilgiau kaip 3 metus nuo paskyrimo. Šiam terminui pasibaigus, rotacijos būdu jie perkeliami į kitas pareigas, išskyrus atvejus, kai krašto apsaugos ministras pripažįsta, jog dėl kario išskirtinės specialybės, tarnybos būtinumo ar sąlygų toks perkėlimas negalimas ar netikslingas. Vykdant išskirtinę specialybę turinčių karių rotaciją, paprastai atsižvelgiama į jų turimą specialybę (KASOKTĮ 57 str. 3 d.). Iš pareiškėjo apeliacinio skundo matyti, kad pareiškėjas savo turimą specialybę laiko išskirtine, tačiau ją net tokia ir pripažinus, įstatymas nenumato pareigos karį dėl jo turimos išskirtinės specialybės atleisti nuo rotacijos, o tik nurodo, kad toks karys gali būti atleidžiamas nuo rotacijos, jei kiekvienu konkrečiu atveju krašto apsaugos ministras rotaciją pripažįsta negalima ar netikslinga, o tokio pripažinimo nesant ir vykdant išskirtinę specialybę turinčio kario rotaciją, paprastai turėtų būti atsižvelgiamą į jo turimą specialybę, t. y. jis turėtų būti skiriamas į su jo specialybe susijusias, bet nebūtinai ją atitinkančias pareigas. Taigi pareiškėjo argumentai, kad profesinių įgūdžių palaikymo bei tobulėjimo nebuvimas, taip pat nebuvimas lėktuvų, kuriais pareiškėjas vykdė savo pareigas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas prašymą atleisti iš profesinės karo tarnybos pateikė dėl svarbių ir nuo jo valios nepriklausančių bei nepašalinamų aplinkybių.

28Teisėjų kolegija

konstatuoja:

29IV.

30Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, toliau – ir ABTĮ) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

31Apeliantas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimą, taip pat panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos viceministro 2015 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. P-1146 5 punktą, Sutartį ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. P-1412, pakeitusį Įsakymo 5 punktą, taip pat prašo pripažinti profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimą prieš terminą dėl svarbių priežasčių, kurios nepriklausė nuo kario valios.

32Pagrindinis ginčas šioje byloje kilo dėl to, ar pareiškėjo išvyka darbinės veiklos klausimu į užsienį buvo mokymasis ir dėl to susijusių išlaidų atlyginimo pagal KASOKTĮ 44 straipsnį.

33Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus, kad jo vykimo į užsienį mokymosi, treniruotės tikslas buvo siekti išmokti kaip saugiai skraidyti, o ne kelti profesinį pasirengimą ir kvalifikaciją, jis nebuvo sudaręs mokymosi sutarties, o tai, kad jis pasirašė Išlaidų, susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ir kvalifikacijos kėlimu, grąžinimo sutartį, savaime yra įrodymas, jog pareiškėjui buvo daromas psichologinis spaudimas, pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė, jog į Čekiją pareiškėjas buvo siunčiamas mokytis, nes ištyręs krašto apsaugos ministro įsakymus, kuriais pareiškėjas buvo siunčiamas į Čekiją, teismas nustatė, jog pareiškėjas buvo siunčiamas į pilotavimo įgūdžių tobulinimo kursus, t. y. kelti savo kvalifikaciją, o mokymosi išlaidos buvo dengiamos iš Lietuvos kariuomenei skirtų tikslinės paskirties mokėjimams stažuočių ir mokymo tikslams skirtų asignavimų. Po šių mokymų pareiškėjas gavo mokymo pažymėjimus. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jam buvo daromas psichologinis spaudimas. Šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių apeliantas nepaneigė. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad KASOKTĮ 44 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas numato pareigą grąžinti išlaidas, tiesiogiai susijusias ne tik su mokymu, bet ir profesiniu parengimu ar kvalifikacijos tobulinimu. Taigi nesvarbu, ar įgytos žinios, patirtis naudojama vėliau kaip saugiai skraidyti orlaiviais, ar įgyjant kitus įgūdžius, susijusius su atliekama kario tarnyba.

34Kitaip vertintinas apelianto teiginys, kad 2000 m. gruodžio 18 d. sudarytos profesinės karo tarnybos sutarties galiojimas baigėsi 2013 m. gruodžio 18 d., todėl jo mokymosi bei kvalifikacijos kėlimo išlaidos gali būti reikalaujamos atlyginti tik nuo naujos sutarties sudarymo dienos – 2013 m. gruodžio 19 d. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad grąžintina suma už mokymus turėtų būti skaičiuojama už trejų metų laikotarpį. KASOKTĮ 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš kario, su kuriuo prieš terminą nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis jo iniciatyva, arba kario, su kuriuo profesinės karo tarnybos sutartis, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis nutraukiama šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5, 6, 8 punktuose ir 2 dalies 3, 4, 7, 8, 9, 10, 11 punktuose numatytais atvejais, įstatymų nustatyta tvarka išieškomos krašto apsaugos sistemos išlaidos, tiesiogiai susijusios su jo mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos tobulinimu.

35Tai, kad KASOKTĮ 44 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytos išlaidos <...> išieškomos iš profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario ne daugiau kaip už 3 paskutinių metų laikotarpį, nereiškia, kad joje nustatytas teisinis reguliavimas gali būti aiškinamas kaip teisė išieškoti už tris metus, įskaitant ir tuos laikotarpius, kai buvo sudarytos kelios sutartys, iš kurių ankstesnės sutartys jau buvo pasibaigusios, o nutraukta tik paskutinė sutartis. Pareiškėjas teigė, jog 2013 m. PKT sutartis buvo pasibaigusi ir sudaryta nauja sutartis, todėl už 2012 m. įvykusius mokymus išlaidos negali būti skaičiuojamos, nes sutartiniai santykiai jau buvo pasibaigę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmoji sutartis su pareiškėju buvo sudaryta 2000 m. gruodžio 18 d. penkeriems metams (b. l. 40–41). Šioje sutartyje nėra nurodyta, jog ji pratęsiama, kitų sutarčių, sudarytų nuo 2005 m., byloje nėra ir atsakovas nepateikė įrodymų, kad sutartiniai įsipareigojimai nebuvo nutrūkę, todėl ši aplinkybė vertintina pareiškėjo naudai. Ypač atsižvelgtina į tai, kad paskutinė profesinės karo tarnybos sutartis įsigaliojo nuo kario į pareigas skyrimo dienos, t. y. 2013 m gruodžio 19 d. (b. l. 6–7).

36Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas turi teisę išieškoti tik tas pareiškėjo mokymo, profesinio parengimo ar kvalifikacijos tobulinimo išlaidas, kurios buvo patirtos 2013 m. gruodžio 19 d. profesinės karo tarnybos sutarties galiojimo metu, kadangi pagal anksčiau sudarytą terminuotą profesinės karo tarnybos sutartį pareiškėjas savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai. Dėl pareiškėjo argumentų, kad Lietuvos kariuomenės vardu Sutartį pasirašė neįgaliotas asmuo, pažymėtina, jog Lietuvos kariuomenė šio Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės vadas pulkininko leitenanto veiksmo neginčija, t. y. atstovaujamasis Sutarties pasirašymą visiškai patvirtina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.173 str. 1 d.).

37Apibendrinant išdėstytus argumentus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimas keičiamas ir krašto apsaugos viceministro 2015 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. P-1146 5 punktas bei Įsakymo 5 punktą keičiantis krašto apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. P-1412 tiek, kiek šiais administraciniais aktais pareiškėjui nurodyta grąžinti sumą, kuri viršija 2 085,53 Eur mokymo išlaidų, naikintini (b. l. 81–82). Atitinkamai tai suponuoja pareiškėjo ir Lietuvos kariuomenės pareigą patikslinti Sutarties 1 punktą.

38Vadovaujantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu pareiškėjui grąžintina 43 Eur (29 Eur + 14 Eur) žyminio mokesčio, sumokėto už skundą pirmosios instancijos teismui (2015 m. lapkričio 14 d.) ir apeliacinį skundą (2016 m. balandžio 6 d.) (b. l. 17, 107).

39Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 42 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

40Pareiškėjo D. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

41Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimą pakeisti.

42Pareiškėjo D. J. skundą tenkinti iš dalies.

43Panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos viceministro 2015 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. P-1146 5 punktą ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. P-1412 tiek, kiek pareiškėjui D. J. jais nurodyta grąžinti sumą, viršijančią 2 085,53 Eur (du tūkstančius aštuoniasdešimt penkis eurus ir penkiasdešimt tris centrus) mokymo išlaidų.

44Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

45Grąžinti pareiškėjui D. J. 43 Eur (keturiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio.

46Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas D. J. kreipėsi į teismą su skundu,... 6. Pareiškėjas paaiškino, kad jo paties parašymu Įsakymu buvo atleistas iš... 7. Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – ir... 8. Atsakovas, vadovaudamasis KASOKTĮ 10 straipsnio 2 dalies 17 punktu, 28... 9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepime prieštaravo... 10. Lietuvos kariuomenė paaiškino, kad savo prašymą nutraukti sutartį prieš... 11. II.... 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 24 d. sprendimu... 13. Teismas, ištyręs krašto apsaugos ministro įsakymus, kuriais pareiškėjas... 14. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, jog nėra... 15. Kario parengimo išlaidų grąžinimo sąlygos yra nustatytos KASOKTĮ 44... 16. Pareiškėjas prašyme nutraukti PKT sutartį nurodė, jog dėl lėktuvų... 17. Teismas sutiko su atsakovu, jog grąžintina suma už mokymus turėtų būti... 18. Dėl pareiškėjo atstovo teiginio, jog išlaidos turėjo būti proporcingai... 19. Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes teismas sprendė, jog pareiškėjo... 20. III.... 21. Pareiškėjas D. J. (toliau – ir apeliantas)... 22. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 23. Atsakovas KAM su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Vilniaus... 24. Atsakovas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą... 25. Ministerija pažymi, kad pareiškėjas savanoriškai pasirašydamas PKT... 26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepime prieštarauja... 27. Lietuvos kariuomenė remiasi tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė... 28. Teisėjų kolegija... 29. IV.... 30. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos... 31. Apeliantas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m.... 32. Pagrindinis ginčas šioje byloje kilo dėl to, ar pareiškėjo išvyka... 33. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus, kad jo vykimo į... 34. Kitaip vertintinas apelianto teiginys, kad 2000 m. gruodžio 18 d. sudarytos... 35. Tai, kad KASOKTĮ 44 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje... 36. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad... 37. Apibendrinant išdėstytus argumentus Vilniaus apygardos administracinio teismo... 38. Vadovaujantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 40 straipsnio 1 dalies 4... 39. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 40. Pareiškėjo D. J. apeliacinį skundą tenkinti iš... 41. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimą... 42. Pareiškėjo D. J. skundą tenkinti iš dalies.... 43. Panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos viceministro 2015 m. spalio 21... 44. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimo... 45. Grąžinti pareiškėjui D. J. 43 Eur (keturiasdešimt... 46. Nutartis neskundžiama....