Byla 2S-987-340/2009

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės,

3kolegijos teisėjų D. Kutrienės, P. Jaržemskio,

4kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas iš dalies, civilinėje byloje pagal ieškovo D. Ž. ieškinį atsakovei D. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, tretieji asmenys Danske bank A/S Lietuvos filialas, UAB „Kamineros grupė“, AB spaustuvė „Spindulys“, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius.

5Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

6ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės; prašė nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą, kreditorinius įsipareigojimus, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su tėvu, priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams, neturtinės žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas.

7Atsakovė teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti D. Ž. priklausančias asmenines sąskaitas bankuose, vertybinius popierius, akcijas, registruotas D. Ž. vardu, iki teismas priims sprendimą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių. Nurodė, jog ieškovas bendrus šeimos pinigus, gaunamus iš akcijų, vertybinių popierių, dividendų, slepia nuo šeimos, naudoja tik savo asmeniniams poreikiams tenkinti, švaisto be atsakovės sutikimo santuokoje įgytas pinigines lėšas.

8Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2009-05-12 nutartimi atsakovės D. Ž. prašymą dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies; areštavo ieškovui D. Ž. priklausančias akcijas bei kitus vertybinius popierius, uždraudžiant juos perleisti tretiesiems asmenims; kitoje dalyje prašymą atmetė. Esant neišspręstam klausimui dėl turto, esančio bendrąją jungtine nuosavybe, padalijimo (iš teismui pateikto atsakovės atsiliepimo matyti, jog atsakovė nesutinka su ieškovo ieškinyje nurodyta santuokoje įgyto turto padalijimo tvarka), teismas laikė, jog netaikant laikinosios apsaugos priemonės, ieškovas turėtų galimybę perleisti ginčo akcijas, kitus vertybinius popierius tretiesiems asmenims ir taip apsunkinti galimo būsimo atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinosios apsaugos priemonės taikytinos, uždraudžiant D. Ž. jam priklausančias akcijas bei kitus vertybinius popierius perleisti tretiesiems asmenims. Teismas atsisakė tenkinti atsakovės prašymą areštuoti D. Ž. priklausančias asmenines sąskaitas bankuose, kadangi atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad iš ieškovo asmeninėse sąskaitose esančių lėšų yra tenkinami ieškovo asmeniniai poreikiai. Teismas pažymėjo, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones būtina atsižvelgti į abiejų šalių interesų pusiausvyrą, o areštavus ieškovui priklausančias asmenines sąskaitas, esančias bankuose, ieškovo atžvilgiu galimas nuostolių atsiradimas, todėl atsižvelgiant į išdėstytą šioje dalyje atsakovės prašymas netenkintas.

9Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009-05-14 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, jog nesutinka su skundžiama nutartimi dalyje dėl atsisakymo areštuoti D. Ž. priklausančias asmenines sąskaitas bankuose. Pažymi, jog pateiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodė, kad ieškovas bendrus šeimos pinigus, gaunamus iš akcijų, vertybinių popierių, dividendų, slepia nuo šeimos, naudoja tik savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Pažymi, kad teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, turi būti aktyvus ir turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Nurodo, jog jai neprieinami duomenys apie ieškovo banko sąskaitose esančių bendrų šeimos piniginių lėšų panaudojimą. Apeliantės nuomone, teismas privalėjo įpareigoti ieškovą pašalinti trūkumus, t. y. nurodyti bendrą sutuoktinių turtą (balansą), į kurį įeina nemaža dalis bendrų jungtine sutuoktinių nuosavybe esančių piniginių lėšų, arba pats išreikalauti rašytinius įrodymus ir taikyti areštą bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, piniginėms lėšoms, esančioms ieškovo asmeninėse sąskaitose, tuo užtikrindamas apeliantės ir nepilnamečių vaikų teise ir teisėtus interesus į bendrą turtą. Apeliantės nuomone, teismas pažeidė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą, informacijos, apie santuokoje įgytas pinigines lėšas bankuose, reikalaudamas tik iš apeliantės. Atkreipia dėmesį, kad negalinti skirti pinigų net būtiniausių savo poreikių tenkinimui. Nurodo, jog skundžiama nutartis pažeidžia ne tik Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą, bet skatina ir teisinį nihilizmą, leidžia suabejoti teisinės valstybės principais, tiesiogiai pažeidžia apeliantės teisėtus interesus.

10Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atsakovės D. Ž. atskirąjį skundą visiškai atmesti; Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009-05-14 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso ir materialinės teisės normas, nepažeidė vaikų ir tėvų interesų bei teisių, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principų, priėmė motyvuotą nutartį atsisakyti taikyti piniginių lėšų, esančių bankuose, areštą, todėl nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais.

11Atskirasis skundas atmetamas.

12Teisėjų kolegija remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisingai įvertino bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas.

13Vadovaudamasis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 str. reglamentuoja, kokias laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti teismas santuokos nutraukimo bylose, viena iš jų – areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą (CK 3.65 str. 2 d. 5 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 145 str. 2 d. teismas laikinąsias apsaugos priemones turi parinkti vadovaudamasis ekonomiškumo principu, kuris, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, taip pat teisingumo principu, kuris reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, tai yra laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau nei būtina tikslui pasiekti. Skundžiama nutartimi areštuotos ieškovui D. Ž. priklausančios akcijos bei kiti vertybiniai popieriai, uždraudžiant juos perleisti tretiesiems asmenims. Kaip matyti iš ieškinio, ieškovas nurodo, jog santuokoje įgytų įmonių vertybinių popierių vidutinė rinkos kaina yra 22 560 000 Lt; atsakovei priteistino turto, neskaičiuojant kreditorinių įsipareigojimų, bendra suma 11 510 000 Lt (nekilnojamojo turto 230 000 Lt vidutinės rinkos kainos + vertybinių popierių 11 280 000 Lt vidutinės rinkos kainos). Atsižvelgiant į tai laikytina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ekonomiškumo, teisingumo bei proporcingumo principus, kadangi areštavus akcijas bei kitus vertybinius popierius 22 560 000 Lt vertės, laikytina, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas atsakovės atžvilgiu pilnai užtikrintas. Atsižvelgtina ir į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog esant pakankamai areštuotino turto, piniginių lėšų areštas netaikytinas. Kolegija taip pat pažymi, kad piniginių lėšų, kurios yra ieškovo pragyvenimo šaltinis, areštas nėra adekvatus tikslui, kurio siekiama laikinosiomis apsaugos priemonėmis, todėl gali nepagrįstai žymiai apsunkinti tolesnį normalų ieškovo gyvenimą, būtinų kasdieninių poreikių tenkinimą, padaryti jam nuostolių. Kolegija sprendžia, kad tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas prieštarauja įstatymo nustatytam ekonomiškumo, protingumo, įgyvendinant teises bei taikant įstatymus, principams (CPK 145 str. 2 d., CK 1.5 str. 1, 4 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė jas taikyti.

14Kolegija pažymi, jog spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik vertina, ar yra tikimybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, todėl atmestini apeliantės teiginiai dėl teismo pareigos įpareigoti ieškovą pašalinti trūkumus, t. y. nurodyti bendrą sutuoktinių turtą (balansą), į kurį įeina nemaža dalis bendrų jungtine sutuoktinių nuosavybe esančių piniginių lėšų, arba pačiam išreikalauti rašytinius įrodymus ir taikyti areštą bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, piniginėms lėšoms, esančioms ieškovo asmeninėse sąskaitose, tuo užtikrindamas apeliantės ir nepilnamečių vaikų teise ir teisėtus interesus į bendrą turtą. Šie klausimai sprendžiami bylos nagrinėjimo metu. Taip pat atmestini apeliantės teiginiai, jog teismas pažeidė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą, informacijos, apie santuokoje įgytas pinigines lėšas bankuose, reikalaudamas tik iš apeliantės. Teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl piniginių lėšų įtraukimo į dalintino turto balansą, svarstydamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą; taip pat pažymėtina, jog atsakovė nepareiškė priešieškinio dėl šių sumų neįtraukimo į dalintiną turtą.

15Apeliantės teiginius, jog skundžiama nutartis pažeidžia ne tik Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą, bet skatina ir teisinį nihilizmą, leidžia suabejoti teisinės valstybės principais, tiesiogiai pažeidžia apeliantės teisėtus interesus, kolegija laiko deklaratyviais, nesudarančiais pagrindo abejoti skundžiamos nutarties pagrįstumu ir teisėtumu.

16Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant 2009-04-20 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).

17Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija

Nutarė

18Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai