Byla 3K-3-62-313/2020

Dėl antstolio E. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys uždarosios akcinės bendrovės „Jumps“, „Baltic oil“, „Kentek Lietuva“, „Matuizų plytinė“, „Tetas“, akcinė bendrovė „ORLEN Lietuva“

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (pranešėja), Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio E. S. prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 3 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skundą dėl antstolio E. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys uždarosios akcinės bendrovės „Jumps“, „Baltic oil“, „Kentek Lietuva“, „Matuizų plytinė“, „Tetas“, akcinė bendrovė „ORLEN Lietuva“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos kasacinį skundą, 2020 m. birželio 3 d. priėmė nutartį, kuria Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartį paliko nepakeistą.

5Suinteresuotas asmuo antstolis E. S. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo. Prašyme nurodyta, kad priimta nutartimi kasacinis skundas buvo atmestas, tačiau nebuvo išspręstas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą atlyginimo priteisimo, nors antstolis atsiliepime to prašė ir pridėjo išlaidas patvirtinančius dokumentus.

6Teisėjų kolegija

konstatuoja:

7Papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo klausimas nereglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XVII skyriuje, kuriame įtvirtinta bylų proceso kasaciniame teisme tvarka. Pagal CPK 340 straipsnio 5 dalį, jeigu nurodytame CPK skyriuje tam tikrų procesinių veiksmų atlikimas nereglamentuojamas, taikomi CPK 1–300 straipsniai, kiek jie neprieštarauja šio skyriaus nuostatoms. Papildomo sprendimo priėmimas reglamentuotas CPK 277 straipsnyje, kurio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis).

8Teisėjų kolegija nurodo, kad kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, nutartimi paliko nepakeistą kasaciniu skundu skųstą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartį, tačiau neišsprendė bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant kasacine tvarka, atlyginimo klausimo, nors atsiliepime į kasacinį skundą toks prašymas buvo suformuluotas, taip pat teismui įstatymo nustatyta tvarka buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys šių išlaidų dydį ir jų apmokėjimą. Todėl šia nutartimi teisėjų kolegija sprendžia minėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimą.

9CPK 88 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kokios išlaidos yra priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu; šiuo atveju antstolis prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolis už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą patyrė 900 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 144–147).

10Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju civilinė byla dėl antstolio veiksmų teisėtumo buvo išnagrinėta ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

11Kasacinio teismo praktika formuojama taip, kad tuo atveju, kai asmens skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, yra akivaizdus antstolio ir skolininko interesų priešingumas, todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antstolio, jeigu pareiškėjo skundas tenkintinas; išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteisiamos antstoliui iš skundą padavusio asmens, jeigu skundas atmestinas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, jeigu civilinė byla pagal pareiškimą dėl antstolio veiksmų išnagrinėta ypatingosios teisenos tvarka, nes antstolis nepripažino savo atliktų veiksmų neteisėtais ir teismas nutartimi sutiko su antstoliu, tai yra pagrindas spręsti, kad pareiškėjo ir antstolio interesai yra priešingi ir taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalies išimtį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

12Kasacinis teismas, spręsdamas antstolio patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą, yra išaiškinęs, kad bylų dėl antstolio vykdomų funkcijų specifika yra ta, kad antstolis yra teisinį išsilavinimą turinti bylos šalis, gerai išmananti sritį, kurioje dirba. Be to, pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 7 punktą bylose dėl antstolio vykdomų funkcijų antstoliams gali atstovauti antstolių padėjėjai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir antstolio įgaliojimą. Kita vertus, konstatavus, kad antstolis kiekvieną civilinę bylą, kurioje ginčijami jo veiksmai, turėtų vesti tiesiogiai pats arba per antstolio padėjėją, būtų žymiai apsunkintas antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, įstatyme nustatytų funkcijų vykdymas. Be to, bylų dėl antstolio vykdomų funkcijų vedimas reikalauja ne tik šias funkcijas tiesiogiai reglamentuojančių materialiosios ir proceso teisės normų, bet ir specialiųjų proceso teisės normų, reglamentuojančių bylų nagrinėjimą teisme, bei šių normų taikymo praktikos išmanymo. Dėl to nesuteikiant teisės prisiteisti už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą turėtas išlaidas ir taip ribojant antstolio teisę į atstovavimą, antstolis, kurio tiesioginis darbas nėra bylinėjimasis teisme, neturėdamas pakankamai reikiamos bylinėjimosi patirties, gali atsidurti blogesnėje, nei kita proceso šalis, kurios teisė į atstovavimą tokiu būdu nėra ribojama, padėtyje. Net ir pripažinus, kad antstolio (antstolių) kontoros vidinių žmogiškųjų resursų valdymas turėtų būti vykdomas atsižvelgiant, be kita ko, į galimus teisminius ginčus dėl antstolio vykdomų funkcijų, šių ginčų skaičius iš esmės yra sunkiai prognozuojamas, nes jis priklauso ne tik nuo antstolio darbo krūvio vykdant funkcijas, bet ir nuo asmenų, kurių interesai gali būti pažeisti vykdant šias funkcijas, iniciatyvos ginčijant antstolio veiksmus teismine tvarka. Pažymėtina ir tai, kad vienas iš CPK įtvirtintų bylinėjimosi (tarp jų – ir atstovavimo) išlaidų paskirstymo taisyklių, grindžiamų principu „pralaimėjęs moka“, tikslų – užkirsti kelią nepagrįstam bylinėjimuisi, taip apsaugant tiek valstybės, tiek privačių subjektų interesus. Šiems tikslams prieštarautų toks teisės aiškinimas, pagal kurį bylose dėl antstolio vykdomų funkcijų ieškovams (pareiškėjams) būtų suteiktas lūkestis, kad net pareiškus nepagrįstą ieškinį (skundą) bylinėjimasis teisme nekainuos ta apimtimi, kuria visos antstolio išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą bet kuriuo atveju teks pačiam antstoliui. Taigi tokiose bylose antstolio patirtos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti savaime nelaikytinos nebūtinomis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017, 23 punktas).

13Atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl antstolio patirtų atstovavimo išlaidų būtinumo ir jų dydžio, atsižvelgtina ne tik į antstolio, kaip teisininko profesionalo, statusą, bet ir į bylos sudėtingumą bei į tai, kad buvo nagrinėjamas naujas teisinis klausimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, antstolio patirtos bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamu atveju buvo būtinos.

14Taigi netenkinus pareiškėjos kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas atsiliepimą į kasacinį skundą padavusiam antstoliui. Antstoliui sumokėti advokatui 900 Eur už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 7 ir 8.14 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio.

15Nors antstolio prašoma priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimo suma neviršija rekomenduojamo priteisti advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtą antstolio, kaip teisininko profesionalo statusą, taip pat į tai, kad nors byloje ir buvo nagrinėjamas naujas teisinis klausimas, vis dėlto byla nebuvo sudėtinga, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja teisinis pagrindas sumažinti antstoliui priteistino atstovavimo išlaidų atlyginimo dydį iki 450 Eur.

16Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 277 straipsniu, 340 straipsnio 5 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

17Priteisti antstoliui E. S. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus (j. a. k. 188677775) 450 (keturis šimtus penkiasdešimt) Eur advokato teisinės pagalbos kasaciniame teisme išlaidoms atlyginti.

18Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.