Byla 2-737/2007

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 3 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. 2-2589-55/2007 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai dėl konstitucinių teisių ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimo pripažinimo ir pažeidimais padarytos žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikai dėl konstitucinių teisių ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimo pripažinimo ir pažeidimais padarytos žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje nurodė, kad pateiktas ieškovo ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio pirmosios dalies 2-3 punktų, antrosios dalies reikalavimų, t. y. ieškovas, nurodydamas, kad padarytą 102 750 Lt turtinę žalą patvirtina 2005 m. gegužės 5 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-00105-579/2005 ir baudžiamosios bylos medžiaga, nenurodė, kokiais neteisėtais veiksmais jam žala buvo padaryta, kas sudaro minėtą žalą, nepateikė įrodymų, patvirtinančių padarytos žalos faktą ir dydį. Taip pat nurodė, kad ieškovas, teigdamas, jog 250 000 Lt neturtinė žala atsirado neteisėtais teisėjų veiksmais priimant 2004 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-11322/2004 ir 2005 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-00105-579/2005, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, ar šie teismo procesiniai dokumentai buvo skųsti aukštesnės instancijos teismui. Teismas akcentavo, kad pareiga pateikti įrodymus, kuriais yra grindžiamas reikalavimas, tenka ieškovui. Teismas išreikalauja tik tuos įrodymus, kurių ieškovas pats negali gauti (CPK 135 str. 2 d.). Kadangi ieškovas civilinėje byloje Nr. 2-11322/2004 yra tretysis asmuo, o baudžiamojoje byloje Nr. 1-00105-579/2005 yra nuteistasis, todėl turi teisę gauti šių bylų dokumentų nuorašus. Dėl šių aplinkybių teismas nustatė ieškovui terminą trūkumams pašalinti. Nurodė, kad trūkumų nepašalinus, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas.

4Teismo nustatytu terminu ieškovas pateikė teismui tik patikslintą ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, dalyvaujant tretiesiems asmenims Kauno miesto apylinkės teismui, teisėjams V. Chiminai-Ščerbakovai, E.Gražiui dėl konstitucinių teisių ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimo pripažinimo ir pažeidimais padarytos žalos atlyginimo. Ieškovas taip pat pateikė Kauno apygardos teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-476-81/05 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 11 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-338/2006 bei susitarimo su adv. Aleksandru Doroševu nuorašą, iš kurio matyti, jog advokatui už atstovavimą Kauno miesto apylinkės teisme baudžiamojoje byloje sumokėta 2000 Lt.

5Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 3 d. nutartimi ieškovo ieškinį bei patikslintą ieškinį laikė nepaduotais ir grąžino ieškovui. Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų ieškovas nepašalino, todėl ieškinys laikytinas nepaduotu ir grąžintinas ieškovui. Ieškovo teigimu, jo reikalavimus patvirtinantys įrodymai yra baudžiamojoje ir civilinėse bylose, tačiau teismas prašymą šias bylas išreikalauti atmetė nurodydamas, jog ieškovas yra dalyvaujančiu šiose bylose asmeniu, todėl turi teisę gauti šių bylų nuorašus, taip pat naudotis atstovo pagalba, jei pats dėl sveikatos būklės negali kreiptis dėl dokumentų nuorašų gavimo. Teismas pažymėjo, kad aplinkybių, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, ir įrodymų, kurie patvirtina šias aplinkybes, aiškus nurodymas nustato bylos nagrinėjimo ribas, taip pat suteikia atsakovui galimybę tinkamai atsikirsti į ieškinyje nurodytas aplinkybes ir įrodymus.

6Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

  1. Skundžiamoje nutartyje netinkamai taikomos CPK 135 straipsnio pirmosios 2-3 punktų nuostatos, nes nutartyje nenustatyta, kad ieškovo patikslintame ieškinyje nenurodytas ieškinio pagrindas. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė ieškinio pagrindą – Kauno miesto apylinkės teismo teisėjų V. Chiminos-Ščerbakovos ir E. Gražio veiksmus civilinėse ir baudžiamojoje byloje, kuriais buvo padaryta materialinė ir moralinė žala bei kokiais būdais dėl to ieškovas neteko turto ir turėjo išlaidų. Patikslintame ieškinyje ieškovas taip pat nurodė, kokie įrodymai patvirtina minėtas aplinkybes. Šiuos įrodymus ieškovas prašė išreikalauti, nes pats negalėjo jų pateikti dėl tos priežasties, jog bylos, kuriose yra šie įrodymai nežinia kur išsiųstos iš Kauno miesto apylinkės teismo. Be šių bylų medžiagos ir eigos neįmanomas padarytos turtinės žalos įrodinėjimas.
  2. Teismas netinkamai taikė CPK 135 straipsnio antrąją dalį, kai reikalavo, kad ieškovas, kaip dalyvavęs bylose asmuo pateiktų bylų dokumentų nuorašus kaip įrodymus arba nurodytų, kokie konkretūs bylose esantys dokumentai patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, nes tokias ieškovo nurodytas aplinkybes, kaip nepranešimas apie 2004 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio vietą ir laiką arba nutarties nuorašo neišsiuntamas įrodo tik minėtų bylų eigos, o ne konkretūs lapai.

7Atskirasis skundas netenkintinas.

8Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Asmens teisė kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka realizuojama ieškinio instituto pagalba. Ieškinio turinio ir formos reikalavimai nustatyti CPK 135 ir 111 straipsniuose. Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų privalo laikytis visi asmenys, siekiantys pasinaudoti teisminės gynybos teise. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 ir 111 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (CPK 138 str.). Pareiškėjui per teismo nustatytą terminą nepašalinus ieškinio pareiškimo trūkumų, pareiškimas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).

9Pagal CPK 135 straipsnio pirmosios dalies reikalavimus, kiekviename ieškinyje ieškovas privalo nurodyti ieškinio dalyką (ieškovo suformuluotą materialinį teisinį reikalavimą atsakovui), ieškinio pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui) bei įrodymus, kurie patvirtina ieškovo išdėstytas aplinkybes. CPK 135 straipsnio antroji dalis numato, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų. Taigi, tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas yra siejamas ne tik su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti abu ieškinio elementus, kadangi būtent ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą, bet ir nurodyti įrodymus, patvirtinančius ieškovo išdėstytas aplinkybes.

10Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi A. B. ieškinį bei patikslintą ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui tuo pagrindu, kad ieškovas neįvykdė Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria buvo nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus, t. y. pareiškėjas patikslintame ieškinyje nenurodė kokiais neteisėtais teismo veiksmais jam buvo padaryta 102 750 Lt žala, nenurodė jokių aplinkybių, kokiu būdu jis neteko turto, kokio ir kokios vertės turto jis neteko, nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes apie turto netekimo faktą ir dydį.

11CPK 135 straipsnio pirmosios dalies 4 punkte nustatyta, kad faktinis ieškinio pagrindas yra aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ir patikslintame ieškinyje ieškovo reikalavimo pagrindas nėra aiškiai nurodytas. Tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje (b. l. 2-3, 22-23) ieškovas pareiškė kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus (pripažinti teisėjų veiksmus neteisėtais, priteisti 102 750 Lt turtinę ir 250 000 Lt neturtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjų veiksmų). Kiekvienas iš pareikštų reikalavimų turi būti pagrindžiamas aplinkybėmis bei įrodymais, kurie patvirtina ieškovo išdėstytas aplinkybes. Kaip minėta, asmens pateikiamas teismui ieškinys turi atitikti įstatymo nustatytus ieškinio turinio bei formos reikalavimus ir ieškinyje privalo būti aiškiai suformuluoti ieškinio dalykas ir pagrindas. Nesant ieškinio dalyko ar pagrindo, teisminis nagrinėjimas negalimas, nes nėra teisminio nagrinėjimo dalyko. Bet kokia ginčus dėl teisės sprendžianti institucija gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantis į ją asmuo aiškiai suformuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą. Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas. Tai reiškia, kad teismas negali už ieškovą suformuluoti ieškinio dalyko ir pagrindo. Ieškovas pats to nesugebėdamas padaryti, gali prašyti teisinės pagalbos advokato. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus.

12Nors ieškovas nurodo, kad padarytos turtinės žalos dėl turto netekimo ir turėtų išlaidų faktus ir dydžius patvirtina 2005 m. gegužės 5 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-105/2005 ir bei minėtoje baudžiamojoje byloje ir civilinėse bylose Nr. 2-10336/97, Nr. 2-1559/04, Nr. 2-1262/06, Nr. 2-1993/04 esantys įrodymai ir jų medžiaga, tačiau šių nurodytų aplinkybių nedetalizuoja, todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra aišku, kada, kodėl ir kokio dydžio ieškovo nurodyta turtinė žala atsirado. Dėl šios aplinkybės teigti, jog apeliantas pašalino Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje nurodytų trūkumų.

13Apeliantas skunde teigia, kad negalėjo pateikti žalą pagrindžiančių įrodymų, nes bylos, kuriose yra šie įrodymai nežinia kur išsiųstos iš Kauno miesto apylinkės teismo. Iš bylos medžiagos matyti, be to, šios aplinkybės neginčija ir pats apeliantas, kad baudžiamojoje ir civilinėse bylose ieškovas buvo dalyvaujančiu asmeniu, todėl, kaip teisingai paminėjo pirmosios instancijos teismas, turėjo teisę kreiptis į teismą su prašymu leisti pasidaryti šių bylų dokumentų nuorašus (CPK 42 str.1 d., 47 str. 2 d.). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų kreipęsis į Kauno miesto apylinkės teismą su tokiu prašymu, taip pat nėra duomenų, jog ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu nurodyti, kur yra tiek baudžiamoji, tiek civilinės bylos, kurių medžiaga, ieškovo teigimu, sudaro reikalavimo pagrindą (CPK 178 str.).

14Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai ieškovo A. B. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmu punktu,

Nutarė

16Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai