Byla eI-593-281/2018
Dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Vansevičiaus ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Houtenas“ atstovei advokatei Astai Jakštienei, atsakovės Lietuvos darbo biržos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms Editai Žaltauskei ir Henrikai Chmieliauskienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Houtenas“ skundą atsakovei Lietuvos darbo biržai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teismas

Nustatė

3pareiškėja UAB „Houtenas“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti atsakovės Lietuvos darbo biržos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2017-09-01 įsakymą Nr. V-487 „Dėl socialinės įmonės statuso nesuteikimo UAB „Houtenas“ (toliau – ir Įsakymas) ir įpareigoti Lietuvos darbo biržą pareiškėjos 2017-08-09 prašymą Nr. 1 „Dėl socialinės įmonės statuso suteikimo“ (toliau – ir Prašymas) išnagrinėti iš naujo; 2) priteisti pareiškėjai iš Lietuvos darbo biržos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos visas bylinėjimosi išlaidas.

4Paaiškino, kad ginčijamu įsakymu nepagrįstai buvo atsisakyta pareiškėjai suteikti socialinės įmonės statusą. Pareiškėjos teigimu, jos atžvilgiu buvo taikomi reikalavimai, kurie nėra numatyti Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatyme ir Socialinės įmonės statuso suteikimo juridiniams asmenims tvarkos apraše. Teigia, kad Lietuvos darbo birža, priimdama ginčijamą įsakymą, netinkamai įgyvendino jai suteiktą diskreciją ir neteisingai taikė teisės aktų nuostatas, tuo pažeisdama pareiškėjos 13 neįgaliųjų darbuotojų interesus bei didindama valstybės socialinę naštą jiems išlaikyti.

5Pareiškėja nesutinka Lietuvos darbo biržos Socialinių įmonių reikalų komisijos išvada, kad pareiškėjai socialinės įmonės statusas negali būti suteiktas, dėl to, jog pareiškėja veikla vykdo mažiau nei 12 mėnesių. Pareiškėjos įsitikinimu, nei Socialinių įmonių įstatyme, nei Socialinės įmonės statuso suteikimo juridiniams asmenims tvarkos apraše ar kitame teisės akte nenustatytas socialinės įmonės statuso siekiančio juridinio asmens veiklos trukmės reikalavimas. Draudimo ar negalimumo skaičiuoti trumpiau nei 12 mėnesių veikiančio juridinio asmens kalendorinį metinį vidutinį sąrašuose esantį darbuotojų skaičių neįtvirtina ir Socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų dalies nuo vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo tvarkos aprašas. Teigia, kad nors Socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų dalies nuo vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo tvarkos aprašas tiesiogiai nereglamentuoja, kaip turėtų būti skaičiuojamas tokio juridinio asmens kalendorinis metinis vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius, Lietuvos darbo birža turėjo vadovautis Socialinės įmonės statuso suteikimo juridiniams asmenims tvarkos aprašo 21 priedu ir pareiškėjos metinį vidutinį sąrašuose esančių darbuotojų skaičių skaičiuoti 12 mėnesių atgal nuo Prašymo pateikimo datos – pradedant skaičiuoti nuo 2016-08 ir, atsižvelgdama į tai, kad pirmieji trys darbuotojai pas pareiškėją įdarbinti tik 2017-02, kiekvieno mėnesio nuo 2016-08 iki 2017-02 vidutinį sąrašuose esančių darbuotojų skaičių laikyti 0, šį skaičių sumuojant su 2017 m. vasario-liepos mėnesiais vidutiniais sąrašuose esančių darbuotojų skaičiais ir bendrą sumą padalinti iš 12, kaip tai numato Apskaičiavimo tvarkos aprašo 12 punktas. Pažymi, kad dalies iš metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus per 12 mėnesių nuo prašymo pateikimo mėnesio buvo 88,72 proc., tai įrodo, kad pareiškėja atitinka SĮĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, t. y. pareiškėjos darbuotojai, priklausantys SĮĮ 4 straipsnio nurodytoms socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms, sudaro ne mažiau kaip 40 proc., ir tikslinėms asmenų grupėms priklausančių darbuotojų skaičius yra ne mažesnis kaip 4 (faktiškai 13).

6Nurodo nesutinkanti su Lietuvos darbo biržos Socialinių įmonių reikalų komisijos išvada, kad iš pareiškėjos pateiktų dokumentų negalima įsitikinti, jog pareiškėja veikia pelningai ir toliau veiks, taip pat, kad pareiškėja gaus suplanuotas pajamas. Pareiškėjos teigimu, ji įregistruota nuo 2016-12-24, nuo įregistravimo dienos funkcionavo tik 11 darbo dienų, todėl laikotarpiu nuo 2016-12-14 iki 2016-12-31 pareiškėja pajamų ir pelno negavo. Teisės aktuose nėra nustatytas socialinės įmonės statuso siekiančio juridinio asmens pelningumo reikalavimas, taip pat nėra reikalavimo socialinės įmonės statuso siekiančiam juridiniam asmeniui gauti (uždirbti) pajamas (pelną) jau pirmuosius veiklos mėnesius. Pareiškėjos pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-09-20 gavo pakankamai pajamų, pareiškėjos pelnas didėjo, todėl pagrįstai prognozuojamas atitinkamas ateities pelnas. Be to, po skundžiamo Įsakymo priėmimo pareiškėja pasirašė naujas sutartis, kurių pagrindu galima prognozuoti, kad 2018 m. pareiškėjos pajamos turėtų siekti nuo 21 000 Eur iki 350 000 Eur.

7Pažymi, kad Lietuvos darbo biržos Socialinių įmonių reikalų komisija, nustačiusi abejones dėl pareiškėjos veiklos realumo, nesiėmė jokių veiksmų, kurie būtų padėję pašalinti trūkumus bei išsklaidyti neaiškumus ir dėl to priėmė neteisėtas ir nepagrįstas išvadas, kurių pagrindu priimtas skundžiamas neteisėtas ir nepagrįstas Įsakymas. Taip ši komisija pažeidė Socialinės įmonės statuso suteikimo juridiniams asmenims tvarkos aprašo 9 punkte nustatytą reikalavimą esant neaiškumams kreiptis į pareiškėją su nurodymu pateikti trūkstamus dokumentus bei informaciją. Nurodo, jog Lietuvos darbo biržos Socialinių įmonių reikalų komisijos posėdžio protokole yra esminių klaidų, neatitikimų ir prieštaravimų su pareiškėjos veiklos (verslo) plane nurodyta informacija. Pažymi, kad jos veiklos (verslo) plane atliktas adekvatus ir realus esamai situacijai konkurencinės aplinkos įvertinimas, todėl priešingos Lietuvos darbo biržos išvados turi būti atmestos kaip nepagrįstos.

8Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė Asta Jakštienė palaikė pareiškėjos skunde išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą tenkinti.

9Atsakovė Lietuvos darbo birža prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

10Paaiškino, kad pareiškėjai realiai vykdant veiklą apie 8 mėnesius ir neturint objektyvių duomenų apie 4 mėnesių darbuotojų skaičių, Lietuvos darbo biržos Socialinių įmonių reikalų komisija, vadovaudamasi Apskaičiavimo tvarkos aprašo 12 punkte nurodyta taisykle, negalėjo paskaičiuoti metinio vidutinio darbuotojų skaičiaus. Pažymėjo, kad nei Socialinių įmonių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nei Socialinės įmonės statuso suteikimo juridiniams asmenims tvarkos aprašo 3.2 papunktyje nėra nustatyta išimtis apskaičiuoti vidutinį sąrašuose esančių darbuotojų skaičių už trumpesnį nei kalendoriniai metai laikotarpį. Protokolo išrašas, kuriame išdėstyta kaip buvo skaičiuojamas pareiškėjos darbuotojų skaičius ir kuo vadovaujantis priimta rekomendacija, buvo išsiųsti pareiškėjai ir su juo pareiškėja susipažino. Pareiškėjos pateikti papildomi dokumentai (kaip pelno-nuostolių ataskaita už 2017 m. vykdytą veiklą; sudarytos sutartys; pažyma apie gaunamas pajamas 2017 m. sausio – liepos mėn. ir kiti) buvo peržiūrėti, tačiau pagrįstai nevertinami kaip dokumentai, kurie privalomi pateikti Socialinių įmonių įstatymo ir Socialinės įmonės statuso suteikimo juridiniams asmenims tvarkos aprašo nustatyta tvarka. Atsakovo teigimu, jeigu Socialinių įmonių reikalų komisija vertintų ne tik privalomai pateiktus dokumentus, tačiau ir įmonių pateiktus savarankiškai papildomus dokumentus, būtų pažeistas lygiateisiškumo principas kitų siekiančių socialinės įmonės statuso įmonių atžvilgiu. Pažymėjo, kad visi privalomi pateikti dokumentai buvo pateikti kartu su Prašymu socialinės įmonės statusui gauti, juose pateikta visa informacija, todėl Lietuvos darbo birža neturėjo pareigos kreiptis į pareiškėją dėl papildomų dokumentų pateikimo.

11Socialinių įmonių reikalų komisija, priimdama protokolą, vertino visą pareiškėjos pateiktą informaciją, todėl pareiškėjos argumentai, kad protokole yra esminių klaidų, neatitikimų ir prieštaravimų su pareiškėjo veiklos (verslo) plane nurodyta informacija turi būti atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjos kartu su prašymu pateiktas veiklos (verslo) planas buvo vertinamas pagal Socialinių įmonių veiklos (verslo) plano struktūros ir šio plano vertinimo kriterijų sąrašą. Buvo įvertintos pareiškėjos už praėjusį laikotarpį gautos pajamos, taip pat pajamos, kurias pareiškėja planuoja gauti 2017-2020 m. Tai patvirtina, kad Socialinių įmonių reikalų komisija išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos pateiktą informaciją, Lietuvos darbo birža nevertino pareiškėjos veiklos (verslo) plano pelningumo, o vertino tik jo realumą. Atkreipė dėmesį, kad iš pareiškėjos pateiktų privalomų dokumentų nėra galimybės įsitikinti, kad ji veikia pelningai ir toliau taip veiks, nėra galimybės įsitikinti, kad pareiškėja gaus suplanuotas pajamas ir, kad pareiškėja vykdys įsipareigojimus. Pareiškėjos pateiktos sutartys taip pat neleidžia įsitikinti veiklos (verslo) plano realumu. Laikosi pozicijos, kad protokolas ir jo pagrindu priimtas skundžiamas Įsakymas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą jame nurodytais argumentais.

12Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos darbo biržos atstovės palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

13Skundas netenkintinas.

14Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja UAB „Houtenas“ Lietuvos darbo biržai 2017-08-09 pateikė prašymą Nr. 1 dėl socialinės įmonės statuso suteikimo, prašydama suteikti jai socialinės įmonės statusą neterminuotam laikui.

15Lietuvos darbo biržos Socialinių įmonių reikalų komisijos 2017-08-29 vykusio posėdžio 2017-08-29 protokolas Nr. 13 patvirtina, kad komisijos narių nuomone UAB „Houtenas“ socialinės įmonės statusas negali būti suteikiamas, todėl nutarė rekomenduoti Lietuvos darbo biržos direktoriui nesuteikti pareiškėjai socialinės įmonės statuso.

16Lietuvos darbo biržos direktorius 2017-09-01 priėmė skundžiamą įsakymą, kuriuo nesuteikė pareiškėjai UAB „Houtenas“ socialinės įmonės statuso.

17Byloje yra kilęs ginčas dėl Lietuvos darbo biržos priimto įsakymo nesuteikti pareiškėjai socialinės įmonės statuso teisėtumo ir pagrįstumo.

18Ginčo teisinius santykius reglamentuoja socialinės įmonės statuso įgijimo ir netekimo pagrindus ir tvarką nustatantis Socialinių įmonių įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2017-07-01), prašymų suteikti socialinės įmonės statusą pateikimo, jų nagrinėjimo, sprendimo dėl socialinės įmonės statuso suteikimo priėmimo bei jo panaikinimo tvarką nustatantis aprašas, (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2017-03-13; toliau – ir Aprašas), Socialinių įmonių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytoms socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų sąrašo sudarymo, jų skaičiaus ir dalies nuo vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus socialinėje įmonėje apskaičiavimo tvarką nustatantis apskaičiavimo tvarkos aprašas (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2017-03-13; toliau – ir Apskaičiavimo tvarkos aprašas), socialinių įmonių veiklos (verslo) plano vertinimo kriterijų sąrašas (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2017-03-13; toliau – ir Vertinimo kriterijų sąrašas).

19Pagal Socialinių įmonių įstatymo 2 straipsnį, socialinių įmonių tikslas – įdarbinant Socialinių įmonių įstatyme nurodytoms tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, praradusius profesinį ir bendrąjį darbingumą, ekonomiškai neaktyvius, negalinčius lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje, skatinti šių asmenų grįžimą į darbo rinką, jų socialinę integraciją ir mažinti socialinę atskirtį.

20Vadovaujantis Socialinių įmonių įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, socialinė įmonė yra šio įstatymo nustatyta tvarka socialinės įmonės statusą įgijęs juridinis asmuo, kai tenkinamos visos toliau nurodytos sąlygos: 1) darbuotojai, priklausantys įstatymo 4 straipsnyje nurodytoms socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms, sudaro ne mažiau kaip 40 proc. metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus ir tikslinėms asmenų grupėms priklausančių darbuotojų skaičius yra ne mažesnis kaip 4; 2) Lietuvos Respublikoje įsteigto juridinio asmens steigimo dokumentuose yra nurodyta šio juridinio asmens veikla, susijusi su tikslinėms asmenų grupėms priklausančių asmenų įdarbinimu, jų darbinių ir socialinių įgūdžių lavinimu ir socialine integracija, o kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigta įmonė ar jos filialas yra pateikę atitinkamus dokumentus, įrodančius, kad Europos ekonominės erdvės valstybėje, kurioje jie yra įsteigti, teisės aktais jiems suteikta tokia teisė; 3) nevykdo veiklos, įtrauktos į socialinių įmonių neremtinų veiklos rūšių sąrašą, kurį tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, arba iš tokios veiklos gautos pajamos sudaro ne daugiau kaip 20 proc. visų šio juridinio asmens pajamų, taip pat nevykdo laikinojo įdarbinimo veiklos.

21Socialinių įmonių įstatymo 8 straipsnyje reglamentuota socialinės įmonės statuso įgijimo tvarka. Pagal SĮĮ 8 straipsnio 1 dalį, socialinės įmonės statusą juridiniam asmeniui jo prašymu Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka suteikia Vyriausybės įgaliota institucija. Prie prašymo suteikti socialinės įmonės statusą pridedami: 1) dokumentai, patvirtinantys SĮĮ 3 straipsnyje nustatytų reikalavimų atitikimą; 2) veiklos (verslo) planas; 3) tikslinėms asmenų grupėms priklausančių asmenų socialinių įgūdžių lavinimo ir socialinės integracijos priemonių planas; 4) praėjusių finansinių metų įmonės finansinių ataskaitų rinkinys; 5) jeigu buvo atliktas paskutinių finansinių metų auditas, jo ataskaitų ir išvadų dėl įmonės veiklos tęstinumo kopijos; 6) turto nuosavybės ar valdymo teisę ne mažiau kaip trejus metus nuo numatomos darbo vietos įsteigimo (pritaikymo) patvirtinančių dokumentų kopijos, kurios pateikiamos tik tuo atveju, jeigu įmonė, naudodamasi valstybės pagalba, numato įsteigti (pritaikyti) darbo vietas ir šis turtas užtikrina tokios darbo vietos įsteigimą (pritaikymą) (SĮĮ 8 straipsnio 2 dalis).

22Aprašo 3 punkte nustatyta, kad juridinis asmuo, kuriam suteiktas socialinės įmonės statusas, turi atitikti atitinkamas sąlygas, įskaitant ir: darbuotojai, priklausantys SĮĮ 4 straipsnio 1 dalyje nurodytoms socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms, sudaro ne mažiau kaip 40 proc. metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, ir tikslinėms asmenų grupėms priklausančių darbuotojų skaičius yra ne mažesnis kaip 4; Lietuvos Respublikoje įsteigto juridinio asmens steigimo dokumentuose yra nurodyta šio juridinio asmens veikla, susijusi su tikslinėms grupėms priklausančių asmenų įdarbinimu, jų darbinių ir socialinių įgūdžių lavinimu bei socialine integracija, <...>.

23Pagal SĮĮ 8 straipsnio 4 dalį, bei Aprašo 13 punktą, socialinės įmonės statusas nesuteikiamas, jeigu: 1) pateikti ne visi reikalingi dokumentai; 2) juridinis asmuo neatitinka šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytų sąlygų; 3) nustatoma, kad juridinis asmuo pateikė apie save neišsamią arba klaidingą informaciją; 4) pateiktas veiklos (verslo) planas neatitinka Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų kriterijų; 5) tikslinėms asmenų grupėms priklausančių darbuotojų socialinių įgūdžių lavinimo ir socialinės integracijos priemonių planas neatitinka Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų kriterijų; 6) juridinis asmuo yra įsiskolinęs savo darbuotojams, turi neatidėtų įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui; 7) su prašymu suteikti socialinės įmonės statusą kreipiasi juridinis asmuo, kuriam anksčiau SĮĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytais pagrindais panaikintas socialinės įmonės statusas, jeigu nuo sprendimo panaikinti socialinės įmonės statusą priėmimo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai. Juridinių asmenų prašymus suteikti socialinės įmonės statusą nuo einamųjų kalendorinių metų sausio 1 d. iki rugsėjo 30 d. priima Lietuvos darbo birža (Aprašo 4 punktas).

24Aprašo 6 punkte nustatyta, kad veiklos (verslo) plane, be kita ko, turi būti pateikti duomenys, leidžiantys spręsti, ar įmonė atitinka Aprašo 3 punkte nurodytus reikalavimus. Vertinimo kriterijų sąrašo 2 punkte įtvirtinta, kad veiklos (verslo) planas turi būti vertinamas remiantis atitikimu Vertinimo kriterijų sąrašo 1 punkte nustatytiems plano struktūros reikalavimams (2.1 papunktis); plano aiškumu (2.2 papunktis); plano realumu (2.3 papunktis); <...>; planuojamų įdarbinti tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų skaičiumi (2.8 papunktis).

25Sistemiškai išanalizavęs anksčiau paminėtas teisės aktų nuostatas, teismas daro išvadą, kad socialinės įmonės statusas suteikiamas, kai juridinis asmuo įgyvendina visas Socialinių įmonių įstatymo 3, 8 straipsniuose ir Aprašo 3 punkte nustatytas sąlygas. Nagrinėjamu atveju, atsakovas atsisakė suteikti pareiškėjai socialinės įmonės statusą, argumentuodamas, kad šiuo atveju nebuvo galima paskaičiuoti metinio vidutinio darbuotojų skaičiaus, kaip to reikalauja Aprašo 3.2 papunktis bei Socialinių įmonių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, taip pat pareiškėjos pateikti duomenys neleido įsitikinti veiklos (verslo) plano realumu, kaip to reikalauja Vertinimo kriterijų aprašo 2.3 papunktis.

26Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja UAB „Houtenas“ yra juridinis asmuo, kurio veiklos tikslai yra didinti užsakymų skaičių ir steigti naujas darbo vietas, o didžiąją dalį steigiamų naujų darbo vietų skirti asmenims, kurie priklauso tikslinėms grupėms. Pareiškėjo pateiktas darbuotojų sąrašas laikotarpiu nuo 2016-08-01 iki 2017-07-31 patvirtina, kad pareiškėja pagal darbo sutartis yra įdarbinusi 15 darbuotojų, iš kurių 13 darbuotojų priklauso tikslinėms grupėms:, t. y. 5 darbuotojai turintys 30–40 proc. darbingumo lygį, 3 darbuotojai, turintis 45–55 proc. darbingumo lygį, ir 5 darbuotojai, kurie yra vyresni nei 50 metų asmenys, teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę kaip bedarbiai.

27Atsižvelgiant į pateiktus duomenis matyti, kad ginčo, jog pas pareiškėją, kaip nurodyta Aprašo 5 punkte, prašymo pateikimo metu dirbo daugiau kaip 4 tikslinėms asmenų grupėms priklausantys darbuotojai, nėra. Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų dalies nuo vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo tvarkos. Pareiškėja nesutinka su Lietuvos darbo biržos Socialinių įmonių reikalų komisijos išvada, kad iš pateiktų dokumentų negalima apskaičiuoti metinio vidutinio darbuotojų skaičiaus. Tuo tarpu atsakovė teigia, jog metinis vidutinis darbuotojų skaičius objektyviai negalėjo būti apskaičiuotas, nes pareiškėjai realiai vykdo veiklą apie 8 mėnesius ir nėra duomenų apie 4 mėnesių darbuotojų skaičių. Taigi analizuotina ar įmonei, kuri vykdo veiklą mažiau nei vienerių metų laikotarpį apskritai gali būti apskaičiuotas metinis vidutinis darbuotojų skaičiaus ir tuo pagrindu suteiktas socialinės įmonės statusas.

28Teismas pažymi, kad Apskaičiavimo tvarkos aprašo 12 punkte nustatyta, jog socialinės įmonės kalendorinis metinis vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius apskaičiuojamas sudedant visų metų mėnesių vidutinius sąrašuose esančių darbuotojų skaičius ir gautą sumą dalijant iš 12. Jei teisės aktuose reikalaujama apskaičiuoti vidutinį sąrašuose esančių darbuotojų skaičių už trumpesnį nei kalendoriniai metai laikotarpį (nuo socialinės įmonės statuso įgijimo dienos), tai vidutinis to laikotarpio sąrašuose esančių darbuotojų skaičius apskaičiuojamas sudedant to laikotarpio kiekvieno mėnesio vidutinius sąrašuose esančių darbuotojų skaičius ir gautą sumą dalijant iš tų mėnesių skaičiaus. Remiantis Apskaičiavimo tvarkos aprašo 13 punktu, tikslinei grupei priklausančių darbuotojų dalis nuo visų sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus nustatoma vidutinį sąrašuose esančių tikslinei grupei priklausančių darbuotojų skaičių dalijant iš vidutinio sąrašuose esančių visų darbuotojų skaičiaus.

29Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėja įregistruota 2016-12-14, todėl prašymo suteikti socialinės įmonės statusą neterminuotam laikui metu savo veiklą vykdė mažiau nei 12 mėnesių. Pareiškėja kalendorinį metinį vidutinį sąrašuose esančių darbuotojų skaičių apskaičiavo įvertinant aplinkybę, kad pirmieji trys darbuotojai pas pareiškėją įdarbinti 2017 m. vasario mėn., todėl kiekvieno mėnesio nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. iki 2017 m. vasario mėn. vidutiniai sąrašuose esančių pareiškėjo darbuotojų skaičiai sudarė po 0, šiuos skaičius sumuojant su 2017 m. vasario-liepos mėn. vidutiniais sąrašuose esančių darbuotojų skaičiais ir gauta suma padalinta iš 12.

30Teismo vertinimu, pagal byloje esančius duomenis, nurodytą teisinį reglamentavimą bei pareiškėjos kalendorinio metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičių apskaičiavimo būdą, nustatytina, jog pareiškėjos prašymas suteikti socialinės įmonės statusą neterminuotam laikui netenkintas pagrįstai. Sutiktina su atsakovo išdėstyta pozicija, jog Apskaičiavimo tvarkos aprašo 12 punkte nustatytas metinis vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų apskaičiavimo būdas taikytinas tik tuomet, kai per paskutinius 12 mėnesių prašymą pateikusi įmonė yra vykdžiusi veiklą ir įdarbinusi tikslinėms grupėms priskirtus darbuotojus. Pažymėtina, kad toks nurodytų teisės aktų aiškinimas svarbus siekiant išvengti neefektyvaus valstybės pagalbos lėšų panaudojimo, kai įmonės, nevykdžiusios ūkinės veiklos, fiktyviai įdarbindamos tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, siekia socialinės įmonės statuso valstybės pagalbai gauti. Priešingu atveju, tik įsisteigusios įmonės ir tuoj pat įdarbinusios tikslinėms grupėms priskirtus darbuotojus, net po minimalaus vieno mėnesio termino turėtų prielaidas prašyti joms suteikti socialinės įmonės statusą. Toks aiškinimas neatitiktų Socialinės įmonės įstatymu nustatytų tikslų bei siekiamo efektyvaus valstybės lėšų panaudojimo ir fiktyvaus įdarbinimo išvengimo rizikos. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos kalendorinio metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiavimas už mažesnį nei vienerių metų laikotarpį ir šiuo pagrindu prašymas suteikti jai socialinės įmonės statusą yra nepagrįstas, bei neatitinkantis Apskaičiavimo tvarkos aprašo 13 punkte nustatyto reikalavimo apskaičiuoti darbuotojų skaičių sudedant ne trumpesnį nei visų metų mėnesių vidutinių sąrašuose esančių darbuotojų skaičių ir gautą sumą dalijant iš 12. Papildomai akcentuotina, kad apskaičiavimo aprašo 12 punktą, vidutinis to laikotarpio sąrašuose esančių darbuotojų skaičius apskaičiavimas sudedant to laikotarpio kiekvieno mėnesio vidutinius sąrašuose esančių darbuotojų skaičius ir gautą sumą dalijant iš tų mėnesių skaičiaus taikomas tik tuomet, jei teisės aktuose reikalaujama apskaičiuoti vidutinį sąrašuose esančių darbuotojų skaičių už trumpesnį nei kalendoriniai metai laikotarpį (nuo socialinės įmonės statuso įgijimo dienos). Šiuo atveju teisės aktuose toks reikalavimas nenustatytas.

31Vertinant pareiškėjos veiklos (verslo) plano atitikimo Vertinimo kriterijaus sąrašo 2.3 papunktyje nustatytam reikalavimui, nustatytina ar atsakovė tinkamai įvertino pareiškėjos verslo plano realumą. Pareiškėjos pateikta pažyma apie gautas pajamas už 2016 m. laikotarpį patvirtina, kad jokių pajamų nurodytais metais gauta nebuvo. Tuo tarpu pažymoje apie gaunamas pajamas 2017 m. nurodyta jog laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2017 m. liepos mėn. įmonė gavo 31 510,55 Eur pajamų. Pareiškėjos pelno-nuostolių ataskaita už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-09-01 patvirtina, jog pareiškėja nurodytu laikotarpiu gavo 1 571 Eur grynojo pelno, o pelno-nuostolių ataskaita už laikotarpį 2017-01-01 iki 2017-09-20 patvirtina, kad pareiškėja per šį laikotarpį gavo 8 461 Eur grynojo pelno. Pažymėtina, kad prie prašymo suteikti socialinės įmonės statusą pareiškėja pridėjo 2016-12-15 sutartį su UAB „Gera gera“, 2017-03-14 sutartį su AB „Kauno Baltija“, 2017-03-30 sutartį su A. G. įmone ir 2017-04-01 gamybos (rangos) sutartį su Didžiosios Britanijos bendrove Pentland (Scotland) Ltd. Pareiškėjas verslo plane nurodo (Verslo plano 43-46 p.), kad įmonės pajamos augs atsižvelgiant į potencialių klientų bei esamų klientų didėjančius užsakymus, augančias paslaugų apimtis, didėjantį darbuotojų darbo našumą, į naują įmonės teikiamą sukirpimo paslaugą.

32Įvertinęs šiuos duomenis, teismas sutinka su atsakovo padaryta išvada, kad pareiškėjos pateikti duomenys nepagrindžia verslo plano realumo. Pažymėtina, kad pareiškėjos prognozės apie augančias pajamas prašymo pateikimo metu nebuvo pagrįstos realiais dokumentais, galinčiais patvirtinti ateityje augančias pajamas. Pastebėtina, kad pareiškėja, prognozuodama pajamų didėjimą, abstrakčiai įvertino rinkoje veikiančius konkurentus – nors pareiškėja verslo plane pati daro išvadas, kad didžioji dalis konkurentų turi daugiau patirties ir dalis iš jų moka didesnį atlyginimą, vis tik teigia, kad pareiškėja turi pranašumų dėl ruošiamų pristatymui sukirpimo staklių, kas leis jai išsiskirti iš kitų (Verslo plano 23 p.). Teismas pažymi, kad tokie pareiškėjos verslo plane nurodomi teiginiai bei pateikti duomenys yra prieštaringi, nekonkretizuoti, ir nesuteikia pagrindo išvadai, jog pareiškėja iki 2020 m. tikrai gaus suplanuotas pajamas. Viena vertus, pareiškėja pripažįsta kitų įmonių konkurencinį pranašumą, tačiau savo išskirtinumą ir būsimas pajamas grindžia tik optimistinėmis prognozėmis, ruošiamomis staklėmis, o ne konkrečiais duomenimis ar dokumentais. Vien teigiamų prognozių pateikimas verslo plane nėra pagrindas tokį planą pripažinti realiu bei įgyvendinamu. Teismo vertinimu, verslo plano realumui pagrįsti pareiškėja turėjo pareigą pateikti ne tik prognozuojamus duomenis, tačiau ir realius dokumentus ar duomenis, kurie pagrįstų augančias teikiamų paslaugų apimtis, didėjančius užsakymus bei preliminarius susitarimus su potencialiais klientais. Nepaisant to, pareiškėjos prie prašymo pateikta pažyma apie 2016 m. gautas pajamas ir pelno-nuostolių ataskaita už 2016 m. veiklą patvirtina, kad 2016 m. pareiškėja pajamų negavo. Pažymėtina, kad išimtinai remtis laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-09-20 didėjančio pelno aplinkybe nėra teisinio pagrindo, kadangi tai nepagrindžia realių numatomų pajamų iki 2020 m. kaip teigia verslo plane pareiškėja.

33Socialinių įmonių įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytas baigtinis sąrašas dokumentų, kurie turi būti pridedami prie prašymo suteikti socialinės įmonės statusą. Atitinkamai, analogiškas privalomai pateikiamų dokumentų pateiktas Aprašo 4 punkte. Aprašo 8 punkte nurodyta, kad Lietuvos darbo birža, gavusi juridinių asmenų prašymus, pirmiausia nustato, ar: 1) pateikti visi Aprašo 4 punkte nurodyti dokumentai; 2) pateiktuose dokumentuose nurodyta visa reikalinga informacija; 3) pagal jos turimus duomenis dokumentuose nurodyta informacija yra teisinga. Jeigu Lietuvos darbo birža nustato, kad pateikti ne visi Aprašo 4 punkte nurodyti dokumentai arba juose pateikta ne visa reikalinga informacija ar informacija pagal Lietuvos darbo biržos turimus duomenis nėra teisinga, ji kreipiasi į pareiškėją, nurodydama, kokius trūkstamus dokumentus bei informaciją jis privalo pateikti per jos nustatytą terminą. Lietuvos darbo birža turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas informacijai, reikalingai Aprašo 4 punkte nurodytiems dokumentams arba juose pateiktai informacijai įvertinti, gauti (Aprašo 9 punktas). Nagrinėjamu atveju ginčo, kad pareiškėja pateikė visus privalomus dokumentus, nėra. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja pateikė visus privalomus dokumentus. Vadinasi, pareiškėjos argumentas, kad Lietuvos darbo turėjo kreiptis, nurodydama pareiškėjai, kokias abejones pareiškėja turi pašalinti, yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Pastebėtina, kad pareiškėjos dokumentai apie 2017 m. gaunamas pajamas buvo teikiami kaip papildomi dokumentai, neprivalomi teikti pagal Socialinių įmonių įstatymo 8 straipsnio 2 dalį ir Aprašo 4 punktą, todėl atsakovas pagrįstai vertino tik privalomus pateikti dokumentus, siekiant lygiateisiškumo principo įgyvendinimo tarp visų prašančių suteikti socialinės įmonės statusą juridinių asmenų. Nors pareiškėja teigia, kad po ginčijamo įsakymo priėmimo sudarė dar dvi sutartis su klientais, t. y. 2017-09-06 sutartį su AB „Kauno Baltija“ ir 2017-09-11 sutartį su UAB „Estana“, prašymo pateikimo data yra ankstesnė, todėl atsakovas šių duomenų nevertino pagrįstai.

34Teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį į tai, kad tas pats juridinis asmuo, kuriam buvo atsisakyta suteikti socialinės įmonės statusą, gali iš naujo kreiptis dėl jo suteikimo ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo dienos, kurią buvo priimtas sprendimas nesuteikti socialinės įmonės statuso SĮĮ 8 straipsnio 5 dalyje ir Aprašo 17 punkte nustatyta tvarka. Todėl pareiškėja, siekdama gauti socialinės įmonės statusą neterminuotam laikui turi galimybę kreiptis su tokiu prašymu pakartotinai.

35Įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad Lietuvos darbo birža tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl Lietuvos darbo biržos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2017-09-01 įsakymas Nr. V-487 „Dėl socialinės įmonės statuso nesuteikimo UAB „Houtenas“, kuriuo pareiškėjai nesuteiktas socialinės įmonės statusas, yra teisėtas ir pagrįstas, o jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas įsakymas pripažintas teisėtu bei pagrįstu, teismas atmeta kaip nepagrįstą ir išvestinį pareiškėjos reikalavimą įpareigoti Lietuvos darbo biržą pareiškėjos 2017-08-09 prašymą Nr. 1 „Dėl socialinės įmonės statuso suteikimo“ išnagrinėti iš naujo. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36Pareiškėja taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Teismas pažymi, kad netenkinus pareiškėjos skundo reikalavimų, netenkintinas ir jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

37

38Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnius, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

Nutarė

39pareiškėjos UAB „Houtenas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

40Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas... 3. pareiškėja UAB „Houtenas“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1)... 4. Paaiškino, kad ginčijamu įsakymu nepagrįstai buvo atsisakyta pareiškėjai... 5. Pareiškėja nesutinka Lietuvos darbo biržos Socialinių įmonių reikalų... 6. Nurodo nesutinkanti su Lietuvos darbo biržos Socialinių įmonių reikalų... 7. Pažymi, kad Lietuvos darbo biržos Socialinių įmonių reikalų komisija,... 8. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė Asta Jakštienė palaikė pareiškėjos... 9. Atsakovė Lietuvos darbo birža prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos... 10. Paaiškino, kad pareiškėjai realiai vykdant veiklą apie 8 mėnesius ir... 11. Socialinių įmonių reikalų komisija, priimdama protokolą, vertino visą... 12. Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos darbo biržos atstovės palaikė... 13. Skundas netenkintinas.... 14. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja UAB „Houtenas“ Lietuvos darbo... 15. Lietuvos darbo biržos Socialinių įmonių reikalų komisijos 2017-08-29... 16. Lietuvos darbo biržos direktorius 2017-09-01 priėmė skundžiamą įsakymą,... 17. Byloje yra kilęs ginčas dėl Lietuvos darbo biržos priimto įsakymo... 18. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja socialinės įmonės statuso įgijimo... 19. Pagal Socialinių įmonių įstatymo 2 straipsnį, socialinių įmonių tikslas... 20. Vadovaujantis Socialinių įmonių įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, socialinė... 21. Socialinių įmonių įstatymo 8 straipsnyje reglamentuota socialinės įmonės... 22. Aprašo 3 punkte nustatyta, kad juridinis asmuo, kuriam suteiktas socialinės... 23. Pagal SĮĮ 8 straipsnio 4 dalį, bei Aprašo 13 punktą, socialinės įmonės... 24. Aprašo 6 punkte nustatyta, kad veiklos (verslo) plane, be kita ko, turi būti... 25. Sistemiškai išanalizavęs anksčiau paminėtas teisės aktų nuostatas,... 26. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja UAB „Houtenas“ yra juridinis... 27. Atsižvelgiant į pateiktus duomenis matyti, kad ginčo, jog pas pareiškėją,... 28. Teismas pažymi, kad Apskaičiavimo tvarkos aprašo 12 punkte nustatyta, jog... 29. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėja įregistruota 2016-12-14,... 30. Teismo vertinimu, pagal byloje esančius duomenis, nurodytą teisinį... 31. Vertinant pareiškėjos veiklos (verslo) plano atitikimo Vertinimo kriterijaus... 32. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas sutinka su atsakovo padaryta išvada, kad... 33. Socialinių įmonių įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytas baigtinis... 34. Teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį į tai, kad tas pats juridinis asmuo,... 35. Įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad... 36. Pareiškėja taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.... 37. ... 38. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 39. pareiškėjos UAB „Houtenas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 40. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...