Byla 2S-900-661/2014
Dėl tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 48 nutraukimo pripažinimo neteisėtu

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų D. C. B. ir J. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, trečiasis asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ dėl tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 48 nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti 1995-06-30 Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 48 nutraukimą neteisėtu. Ieškovai taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti buto (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esančio S. N. g. 15-48, Vilnius, nuosavybės teisių perleidimą tretiesiems asmenims. Ieškovai nurodė, kad 1995-06-30 Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija sudarė tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį su J. B., kuria išnuomojo 1 kambario butą, esantį S. N. g. 48-15, Vilnius. 2010-11-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1647 į atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą buvo įtraukti Lietuvos kariuomenei priklausantys butai, esantys S. N. gatvėje, Vilnius, įskaitant ir butą, kuriame gyvena ieškovas, kuriuos nutarta parduoti 2014 metais. Šio valstybei nekilnojamojo turto pardavimo organizavimas patikėtas Valstybės įmonei „Turto bankas“. Nurodė, kad, jei nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teisminio nagrinėjimo metu VĮ „Turto bankas“ realizuotų ginčo butą, galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas šioje byloje taptų neįmanomas ar iš esmės apsunkintas.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 20 d. nutartimi ieškovų prašymą tenkino bei ieškinio užtikrinimui taikė laikinąją apsaugos priemonę - įrašą viešame registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teisę į butą, esantį adresu S. N. g. 15-48, Vilnius, kurio unikalus Nr. ( - ), priklausantį Lietuvos Respublikai, a. k. 111105555. Teismas nurodė, jog iš pateikto ieškinio ir pridėtų įrodymų matyti, kad yra ginčijamas 1995-06-30 Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 48 nutraukimas. Esant tokioms aplinkybėms teismas konstatavo, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų sudaryta galimybė užtikrinti tinkamą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovams, įvykdymą ir išvengti žalos padarymo ieškovams. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tuo atveju, jeigu ieškinys būtų patenkintas, o ginčo butas būtų perleistas tretiesiems asmenims, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartį. Nurodo, kad atsakovas ieškovų gyvenamųjų patalpų nuosavybės patikėjimo teise nevaldo, nedisponuoja ir dėl to jų perleisti tretiesiems asmenims negali. Be to, šioje byloje nėra sprendžiamas ieškovų iškeldinimo klausimas, šios bylos dalykas nuomos sutarties nutraukimo pagrįstumas ir teisėtumas. Ieškovų iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų yra spendžiamas kitoje civilinėje byloje, kurią nagrinėja Vilniaus miesto apylinkės teismas. Kaip matyti iš ieškinio taip pat iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, patalpos, kuriose gyvena ieškovai, jau du kartus buvo perduotos kitiems asmenims, tačiau jų nuomininkų teisėms ir pareigoms tai įtakos neturėjo. Apelianto manymu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju šioje byloje yra vertintinas kaip netikslingas, nenustatyta grėsmė ieškovų galimam teisių ir teisėtų interesų pažeidimui. Ieškovų nurodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvai teismui turėjo nesudaryti pagrindo manyti, jog yra reali grėsmė, kad nesiėmus šių priemonių, galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas šioje byloje.

9Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Pažymi, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas atsižvelgė į bylos aplinkybes, bet ir į ekonomiškumo, proporcingumo ir kitus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualius principus, todėl teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.

10VĮ Turto bankas prisideda prie atsakovo pateikto atskirojo skundo bei prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartį panaikinti.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas turi išsiaiškinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesines teisės normas.

13Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tokio procesinio veiksmo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kitaip tariant, ieškinyje išdėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai, pateikti įrodymai turi prima facie patvirtinti ir būti pakankami, kad teismas įsitikintų, jog ieškinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, gali būti tenkinamas. Tačiau esant šiai proceso stadijai, tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 2 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai). Taikant laikinąsias apsaugos priemones, taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštų reikalavimų esme, pobūdžiu ir apimtimi. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia individualios šalių ginčo, t. y. bylos aplinkybės.

14Apelianto manymu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju šioje byloje yra vertintinas kaip netikslingas, nenustatyta grėsmė ieškovų galimam teisių ir teisėtų interesų pažeidimui. Ieškovų nurodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvai teismui turėjo nesudaryti pagrindo manyti, jog yra reali grėsmė, kad nesiėmus šių priemonių, galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas šioje byloje.

15Teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo – atitinka pareikštų reikalavimų pobūdį, kadangi perleidus ginčo turtą tretiesiems asmenims, ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų nebeįmanomas bei sąlygotų naujų teisminių ginčų kylimą ateityje. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų nebeįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ši laikinoji apsaugos priemonė yra adekvati pareikštiems reikalavimams, yra proporcinga ir jos teikiama nauda viršija galimas neigiamas pasekmes.

16Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartis paliktina nepakeista.

17Ieškovai prašo priteisti iš apelianto 726 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Kadangi apelianto atskirasis skundas atmetamas, todėl vadovaujantis LR CPK 93 str., 98 str. ieškovams iš apelianto priteistinos šio patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Tačiau atsižvelgiant į CPK 98 str. 2 d., LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių 8.15 p., į ieškovams suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą, į tai, jog sprendžiamas klausimas nėra sudėtingas, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, sprendžia kad ieškovams priteistinų išlaidų, susijusių su atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymu, dydis mažintinas iki 500,00 Lt (CPK 98 str. 2 d.).

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 punktu, teismas

Nutarė

19Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

20Priteisti ieškovams D.i C. B. ir J. B. iš atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai