Byla I-1012-428/2008

1Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Algio Markevičiaus ir Gintauto Koriagino, sekretoriaujant Astai Kavaliauskienei, dalyvaujant pareiškėjai N. R. , viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. R. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Marijampolės apskrities viršininko administracijai dėl praleisto termino atnaujinimo, ir

Nustatė

3Pareiškėja Nina Ruseckienė prašo teismo atnaujinti praleistą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į J. Ž. 0,56 ha, Gudelių kaime, Kazlų Rūdos seniūnijoje, Kazlų Rūdos savivaldybėje valdytą nekilnojamąjį turtą- žemę bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su žemės savininku įrodantiems dokumentams, pateikti.

4Pareiškėja prašo tenkinti jos pareiškimą ir skunde bei teismo posėdyje panašiai paaiškino, kad 1951-03-13 ją faktiškai įsidukrino J. Ž. ir V. Ž. , tačiau dokumentai nebuvo įforminti. Marijampolės valstybiniame archyve saugomų Gudelių kaimo 1958-1975 m. ūkinėse knygose įrašyta ji kaip šeimos narė. Įtėviai mirę. Iki šiol neturi giminystės ryšį patvirtinančio dokumento, kad buvo įdukrinta ir apie tai, kad gali atkurti nuosavybės teises į įtėvių nuosavybės teise valdytą žemę sužinojo tik 2007 m. vasarą.

5Suinteresuoto asmens Marijampolės apskrities viršininko administracijos atstovas su pareiškimu sutinka ir prašo teismo priimti sprendimą savo nuožiūra.

6Pareiškimas netenkintinas.

7Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau- Įstatymas) 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio Įstatymo nustatyta tvarka iki 2001-12-31.

8Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad piliečiai, padavę prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003-12-31 turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijos.

9Įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatyta teisė piliečiams kreiptis į teismą dėl praleistų terminų prašymams atkurti nuosavybės teises bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo. Teismas pripažinęs, kad šie terminai praleisti dėl svarbių priežasčių, gali šiuos terminus atnaujinti.

10Istoriniu aspektu vertinant nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo teisinius santykius reglamentavusių įstatymų raidą, matyti, kad įstatymų leidėjas nuo pirmojo tokio įstatymo – 1991-06-18 įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ – priėmimo nuosekliai pratęsinėjo terminą, per kurį suinteresuoti asmenys galėjo ir turėjo realizuoti savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, pateikdami kompetentingoms institucijoms atitinkamus prašymus bei įstatymo nustatytus dokumentus. Paskutinį kartą terminas prašymams pateikti buvo pratęstas 2001-08-03 įstatymu Nr. IX-489 nustatant, kad prašymai atkurti nuosavybės teises turi būti pateikti iki 2001-12-31, terminas papildomiems dokumentams pateikti paskutinį kartą buvo pratęstas 2003-06-19 įstatymu Nr. IX-1634, nustatant, kad nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti iki 2003-12-31; šiuos terminus praleidę piliečiai pagal nurodytą teisinį reguliavimą buvo laikomi praradusiais teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.

11Taigi faktinis terminas prašymams (dokumentams) dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti viršijo dešimt metų, teisėjų kolegija vertina, kad toks ilgas terminas suteikė realias galimybes tinkamai ir laiku realizuoti subjektines teises visiems suinteresuotiems asmenims, kurie elgėsi pakankamai rūpestingai ir apdairiai.

12Priimdamas 2004-10-12 įstatymą Nr. IX-2490 įstatymų leidėjas iš esmės pakeitė nagrinėjamų teisinių santykių reguliavimą, t.y. buvę iki tol naikinamaisiais terminai prašymams (dokumentams) dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti tapo atstatomaisiais, įstatymu nustačius, kad šie terminai gali būti atnaujinti teismine tvarka. Kartu įstatymų leidėjas nustatė sąlygas, kurioms esant terminų atnaujinimas galimas– priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, buvimą. Svarbios priežastys, kurios sudaro teisėtą pagrindą įstatymu nustatytų terminų atnaujinimui, teisminėje praktikoje vieningai suprantamos kaip faktinės aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios realizuoti subjektines teises asmeniui, kuris savo valiniais veiksmais šių teisių realizavimo siekia. Pareiškėja tokia aplinkybe nurodo faktą, jog neturėjo įvaikinimo dokumentų bei nežinojo, kad gali pretenduoti į įtėvių valdytą nuosavybės teise žemę bei nurodo, kad buvo pablogėjusi sveikata.

13Tokios priežastys kaip nežinojimas, neryžtingumas, nesidomėjimas, nesirūpinimas savo teisių realizavimu, yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti pripažįstamos svarbiomis, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą. Liga svarbia skundo pateikimo termino praleidimo priežastimi pripažintina priklausomai nuo to, kiek ji galėjo įtakoti sergančiojo asmens valią ar fizines galimybes paštu ar per atstovą savalaikiai paduoti skundą. Tik tuo atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, kad jis pats negalėjo skundo surašyti ir pasiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu, gali būti pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi.

14Kolegijos nuomone, pareiškėjos nurodytos aplinkybės šiuo atveju nelaikytinos nuo pareiškėjos valios nepriklausančiomis objektyviomis, svarbiomis aplinkybėmis, kurioms esant praleistas terminas atnaujintinas, kadangi, pareiškėja turėjo realią galimybę domėtis apie faktinių įtėvių valdytą žemės sklypą bei Įstatymo nustatytais terminais kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pažymėtina, kad pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius įstatymus pareiga rūpintis subjektinių teisių realizavimu, tame tarpe – domėtis ir gauti informaciją apie galimą susigrąžinti turtą tenka tik patiems pretendentams. Šiuo atveju pareiškėja, norėdama įgyvendinti savo teises, privalėjo pati būti aktyvi.

15Byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog dėl objektyvių priežasčių nurodytu laikotarpiu pareiškėja pati asmeniškai ar per atstovus negalėjo surinkti nurodytos informacijos (duomenų) bei pateikti prašymo atkurti nuosavybės teises, t. y. nėra pateikta duomenų, kad laikotarpiu nuo 1991-07-31 iki 2001-12-31 pareiškėjos sveikatos būklė buvo itin bloga, ji buvo hospitalizuota dėl tam tikrų ligų paūmėjimo ar dėl kitų nuo jos valios nepriklausančių priežasčių negalėjo rūpintis klausimais dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pateiktas pareiškėjos medicininis pažymėjimas neparodo kokia buvo sveikatos būklė tuo metu, kai vyko nuosavybės teisių atkūrimas.

16Pareiškėja nenurodė kitų objektyvių aplinkybių, dėl kurių negalėjo pateikti prašymo ir dokumentų per Įstatymo nustatytus terminus ir kurios galėtų būti vertinamos kaip svarbios termino praleidimo priežastys.

17Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad terminas pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinančius dokumentus bei prašymui atkurti nuosavybės teises praleistas ne dėl svarbių priežasčių ir nėra jokio įstatyminio pagrindo jį atnaujinti. Prašymas nepagrįstas ir atmestinas.

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Nutarė

19Pareiškėjos N. R. pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

20Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai