Byla 2S-1064-590/2014
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys – antstolis G. B., Ž. U

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vidas Stankevičius,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Senamiesčio svečių namai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Senamiesčio svečių namai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys – antstolis G. B., Ž. U., ir

Nustatė

3teisme buvo gautas pareiškėjo UAB „Senamiesčio svečių namai“ skundas dėl antstolio G. B. veiksmų, kuriuo pareiškėjas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0040/14/00423. Pareiškėjas savo prašymą grindė tuo, jog nesuėjus raginime nustatytam terminui antstolis areštavo jo turtą. Nurodė, kad uždėtas turto areštas yra neteisėtas, todėl būtina stabdyti vykdymo veiksmus iki skundo išnagrinėjimo. Pažymėjo, jog antstoliui atlikus priverstinius vykdymo veiksmus, o teismui nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali susiklostyti tokia situacija, kuomet skundžiamas antstolio patvarkymas bus panaikintas, o šalių nebebus įmanoma grąžinti į buvusią padėtį. Taip pat nurodė, kad minėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtinas ir todėl, jog antstoliui, galimai neteisėtai areštavus pareiškėjo turtą, tame tarpe ir patalpas, esančias adresu Šv. Ignoto g. 5, Vilnius, neproporcingai apsunkinama pareiškėjo padėtis, nes jis nebegali šiuo turtu disponuoti, o kartu ir gauti pajamų iš šių patalpų nuomos, kurios vėliau galėtų būti panaudotos teismo sprendimo vykdymui.

4Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-18 nutartimi pareiškėjo UAB „Senamiesčio svečių namai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad skolininkas, kuris mano, kad jo atžvilgiu negali būti pradėti priverstiniai vykdymo veiksmai ir negali būti taikomas turto areštas, turi teisę atlikti antstolio raginime nurodytus veiksmus. Priverstiniai vykdymo veiksmai atliekami tik tuomet, kai per raginime nustatytą terminą skolininkas neatlieka raginime nurodytų veiksmų. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad skolininkas, nagrinėjamu atveju, pareiškėjas, siekdamas apsaugoti savo teises ir teisėtus interesus, gali atlikti antstolio raginime nurodytus veiksmus ir tokiu būdu apginti savo galimai pažeistas teises. Teismas taip pat pažymėjo, jog arešto pritaikymas vykdymo procese užtikrina, kad susiklosčius tokiai situacijai, kuomet per raginime nurodytą terminą skolininkas neatliks raginime nurodytų veiksmų, siekiant apsaugoti išieškotojo interesus, antstolis turės galimybę išieškoti vykdomajame dokumente nurodytas sumas priverstine tvarka iš skolininko turto. Teismas pareiškėjo teiginius, kad antstolio pritaikytas areštas neproporcingai pažeidžia jo teises, nes jis negali naudotis patalpomis, esančiomis adresu Šv. Ignoto g. 5, Vilnius, ir gauti pajamų iš jų nuomos, atmetė kaip nepagrįstus, nes teismui pareiškėjas nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad minėtas pastatas yra išnuomotas ir iš jo nuomos pareiškėjas gauna kokias nors pajamas.

5Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Senamiesčio svečių namai“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-18 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą stabdyti vykdymo veiksmus tol, kol bus išnagrinėtas bendrovės skundas, kadangi: 1) skundu buvo ginčijamas ne tik antstolio raginimas, bet ir patvarkymas dėl skolininko turto arešto bei Turto arešto aktas; 2) vykdant ginčijamą patvarkymą, dar nesuėjus raginime nustatytam sprendimo įvykdymo terminui, skolininko atžvilgiu jau buvo pradėti vykdyti priverstinio išieškojimo veiksmai – turto areštas; 3) pripažinus, jog antstolio patvarkymas dėl turto arešto, nesulaukus raginime numatyto termino, nėra teisėtas ir patenkinus bendrovės skundą, o tuo tarpu skolininkui apribojus jo disponavimo teises į areštuotą turtą, teismo sprendimas taptų beprasmis arba iš esmės pasunkėtų jo įvykdymas, būtų patirta papildomų nepagrįstų išlaidų, o bendrovė dar patirtų ir nuostolių dėl tokio galimai neteisėto antstolio patvarkymo įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas privalėjo iš esmės įvertinti šias aplinkybes, tačiau to nepadarė. Tai, kad bendrovė nepateikė įrodymų apie vykdomą įmonės veiklą, nereiškia, kad įmonė jokios ūkinės – komercinės veiklos nevykdo ir pirmalaikis turto areštas neriboja jos veiklos.

6Suinteresuotas asmuo Ž. U. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-18 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad vadovaujantis CPK 679 str., turto arešto aktas Nr. 0040/14/00423-KP3 skolininkui buvo išsiųstas registruotąja pašto siunta. 2014-02-03 turto arešto akte areštuotas skolininkui UAB „Senamiesčio svečių namai“ nuosavybės teise priklausantis ir nekilnojamasis turtas. Nors areštuoto nekilnojamojo turto vertė viršija priteistos skolos mastą – 91 900 Lt, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad antstolio G. B. areštuotas skolininko turtas, kaip ir visas kitas skolininkui priklausantis nekilnojamas turtas, jau yra areštuotas, siekiant užtikrinti kitų kreditorių ieškinius, kurių sumos yra didelės (viršijančios 4 000 000 Lt). Taigi, nors antstolio G. B. 2014-02-03 turto arešto akte areštuoto nekilnojamojo turto vertė viršija priteistos skolos mastą, tačiau atsižvelgiant į jau taikomus apribojimus skolininko UAB „Senamiesčio svečių namai“ turtui bei skolininkui pareikštų ieškinių dydį, nėra pagrindo teigti, kad antstolis areštavo skolininko turto ženkliai daugiau, nei priteista skola. Nurodo, kad raginimo terminas įvykdyti sprendimą geruoju suėjo 2014-02-15, tačiau šio patvarkymo surašymo dieną 2014-02-18 skolininkas nėra sumokėjęs visos ar dalies skolos, nepateikė nei antstoliui, nei išieškotojai siūlymų ar prašymų dėl skolos sumokėjimo, tačiau piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis nepagrįstai skundžia antstolio veiksmus bei tuo vilkina vykdymo procesą.

7Atskirasis skundas atmetamas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 1, 2 d., 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – vykdomosios bylos sustabdymą, pagrįstumo.

10Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, tam, kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones, jas taikyti prašantis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – būsimo teismo sprendimo, kuriuo išsprendžiamas tarp šalių kilęs teisminis ginčas, įvykdymo galimybės užtikrinimas, siekiant išvengti situacijų, kai teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįvykdomu. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010).

11CPK 510 str. 1 d. nustato, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka. Kaip jau minėta, taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. CPK 145 str. 1 d. 10 p. numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, gali būti taikoma tik tuomet, jeigu teismas pripažįsta vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumą (CPK 510 str. 3 d.). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas šių priemonių taikymo būtinumas.

12Byloje nustatyta, jog antstolis G. B. vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0040/14/00423 pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2014-01-29 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-70-890/2013 dėl 91 900 Lt skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Senamiesčio svečių namai“ išieškotojos Ž. U. naudai. 2014-01-31 buvo surašytas bei skolininkui išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą geruoju, o 2014-02-03 buvo surašytas turto arešto aktas Nr. 0040/14/00423-KP3, kuriuo buvo areštuotas skolininkui UAB „Senamiesčio svečių namai“ priklausantis turtas. Antstolio kontoroje 2014-02-13 buvo gautas skolininko UAB „Senamiesčio svečių namai“ skundas dėl antstolio veiksmų. Skolininkas, siekdamas, kad vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje būtų sustabdyti iki tol, kol bus išnagrinėtas jo skundas dėl antstolio G. B. veiksmų, vadovaudamasis CPK 510 str. 2 d. nuostatomis, pateikė teismui skundo egzempliorių su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0040/14/00423. Iš skundo turinio matyti, kad skolininkas prašo pripažinti antstolio G. B. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0040/14/00423 neteisėtais ir panaikinti 2014-01-31 patvarkymą dėl skolininko turto arešto išsiunčiant raginimą įvykdyti sprendimą ir 2014-02-03 turto arešto aktą. Reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininkas motyvavo tuo, kad patenkinus skolininko skundą ir pripažinus, kad antstolio 2014-01-31 patvarkymas ir 2014-02-03 turto arešto aktas yra nepagrįsti ir neteisėti, o per tą laikotarpį įvykdžius priverstinį skolos išieškojimą iš areštuoto turto, būsimas teismo sprendimas taptų neįmanomas ir beprasmis, taip pat tuo, kad bendrovė per tą laikotarpį neturi galimybės iš esmės disponuoti visa jai priklausančia administracine patalpa, dėl ko bus apribota įmonės veikla ir galimybės išnuomoti minėtą patalpą ir gauti iš nuomos pajamų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-18 skolininko prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Skolininkas UAB „Senamiesčio svečių namai“, nesutikdamas su minėta 2014-02-18 nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

13Kaip jau minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą turi įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių prašanti šalis – šiuo atveju skolininkas UAB „Senamiesčio svečių namai“ (CPK 12 str., 178 str.). Nagrinėjamu atveju skolininkas, prašydamas sustabdyti vykdymo veiksmus, nepateikė jokių objektyvių, motyvuotų ir konkrečių argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas pažeidžia skolininko interesus ir kelia grėsmę būsimo teismo sprendimo galimam įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje taip pat nenustatyta aplinkybių ir nepateikta jokių įrodymų, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau tenkinus skolininko skundą dėl antstolio veiksmų, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanoma apginti skolininko teises ir teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skolininkas, teikdamas teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teiginių dėl būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrindė, o vien tas skolininko argumentas, kad patenkinus skolininko skundą ir pripažinus, kad antstolio 2014-01-31 patvarkymas ir 2014-02-03 turto arešto aktas yra nepagrįsti ir neteisėti, o per tą laikotarpį įvykdžius priverstinį skolos išieškojimą iš areštuoto turto, būsimas teismo sprendimas taptų neįmanomas ir beprasmis, savaime, neteikiant jokių kitų įrodymų ir motyvų, nesudaro pagrindo tenkinti skolininko prašymo. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstai sustabdžius vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, būtų paneigtas sprendimo (nutarties) privalomumo principas, pažeisti išieškotojos teisėti interesai, pažeistas šalių teisėtų interesų pusiausvyros principas.

14Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog laikinosios apsaugos priemonės vykdomajame procese taikomos iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl skundo dėl antstolio veiksmų. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų bazės LITEKO matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-02 išnagrinėjo skolininko UAB „Senamiesčio svečių namai“ skundą dėl antstolio G. B. veiksmų – pareiškėjo UAB „Senamiesčio svečių namai“ skundą dėl antstolio G. B. veiksmų atmetė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors nutartis nėra įsiteisėjusi, tačiau nurodyta aplinkybė, aukščiau nustatytų aplinkybių kontekste, taip pat patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-18 nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumą.

15Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

16Teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo 2014-02-18 nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

17Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

18Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai