Byla I-8310-121/2007
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

2Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Aistei Juchnevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui V. S., jo atstovei Liudai Sargūnienei, atsakovo atstovui Leandrui Pociui, trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovams Večislavui Burneikai ir Mindaugui Kondratui, vertėjai Ritai Nasalytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal V. S. skundą atsakovei Valstybei, atstovaujamai Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (VPK), tretieji suinteresuoti asmenys- Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (PD prie LR VRM), Vilniaus miesto VPK 1- asis policijos komisariatas, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir

Nustatė

3pareiškėjas skundu prašo: 1) priteisti iš atsakovės turtinės žalos atlyginimą- 63 610 Lt; 2) priteisti iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą- 10 000 Lt. Paaiškina, jog jis Vilniaus miesto 3-osios apylinkės teismo 2002-10-17 nuosprendžiu buvo nuteistas 5 metams ir 10 mėnesių nelaisvės, konfiskuojant jo turtą. Įsigaliojus naujajam BPK, šis teismas 2003-05-22 panaikino nuosprendžiu taikytą turto dalies konfiskaciją. Iš laisvės atėmimo vietos paleistas 2003-07-30. Dar 2002-09-20 O. K., atvykęs pas jį į pataisos namus pareiškė, kad yra siųstas antstolio O. M. ir žadėjo, kad pareiškėjo butas bus parduotas gera kaina, todėl pareiškėjas minėtam tikslui suteikė įgaliojimą O. M. vardu atlikti visas su buto pardavimu susijusias procedūras, o 2002-10-01 buvo patvirtintas įgaliojimas O. M. dėl buto pirkimo- pardavimo procedūrų atlikimo. Tačiau jis niekam nesuteikė įgaliojimo disponuoti minėtame bute esančiais baldais ir kitais daiktais. Spalio pradžioje iš kaimynų sužinojęs, jog svetimi žmonės išnešė iš jo buto baldus bei kitą turtą, kreipėsi į Vilniaus miesto 1-jį policijos komisariatą (PK), norėdamas išsiaiškinti, kas ir kur išvežė jo turtą, bei prašydamas užtikrinti jo turto saugojimą bei imtis veiksmų pažeidėjų atžvilgiu, tačiau 2002-10-31 raštu Nr. NK 5638 buvo informuotas, kad atsisakyta kelti baudžiamąją bylą, nesant veikoje nusikaltimo įvykio, nurodžius, kad V.S. suteikė įgaliojimus O. M. tvarkyti su butu susijusius reikalus, todėl baldai ir daiktai iš pareiškėjo buto buvo pervežti saugojimui pas O. K. pažįstamus. Grįžęs iš įkalinimo įstaigos, butą rado visiškai tuščią, todėl ne vieną kartą kreipėsi į PK dėl jo turto paieškos bei baudžiamosios bylos iškėlimo, tačiau pareigūnai dirbo aplaidžiai ir pakartotinai priimdavo sprendimą dėl tyrimo nutraukimo. Pareiškėjas padavė ieškinį Vilniaus miesto 1- osios apylinkės teismui, tačiau jo 2005-02-15 nutartimi ieškinys buvo atmestas, konstatavus, kad, nors įgaliojimo tvarkyti ieškovo baldus ir kitą bute buvusį turtą O.M. neturėjo, ikiteisminis tyrimas O. M. atžvilgiu buvo nutrauktas, nesant jo veiksmuose veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 294 str. 1 ir 183 str. 1 dalyse požymių. Tokiu būdu pareiškėjas ne tik neteko jam priklausančių baldų bei kitų daiktų, buvusių bute, bet dėl policijos pareigūnų neveikimo prarado galimybę įvardyti asmenis, pavogusius jo turtą, bei pareikalauti iš jų grąžinti pasisavintą turtą arba atlyginti nuostolius. Atsisakydami (2002-10-31 dieną) iškelti baudžiamąją bylą, policijos pareigūnai nepaėmė jo paaiškinimo apie pareiškime nurodytas aplinkybes pagal Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 128 straipsnio reikalavimus, nenustatė, kas, kada ir kokiu teisiniu pagrindu išvežė daiktus iš jo buto bei asmenų, pas kuriuos, neva, buvo saugomas minėtas turtas. Todėl dėl policijos pareigūnų neteisėto neveikimo ir aplaidaus tarnybinių funkcijų atlikimo, ne tik kad nebuvo atskleistas nusikaltimas, bet ir buvo sudarytos sąlygos paslėpti pavogtą turtą, dėl ko jis patyrė materialinę žalą. Mano, jog tarp Vilniaus m. VPK 1-ojo PK policijos pareigūnų, tyrusių jo pareiškimą dėl vagystės, veiksmų/neveikimo ir atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryšys. Be to, jis patyrė ir moralinę žalą, kadangi grįžęs iš įkalinimo vietos ir radęs tuščią butą, jis jautė didelį emocinį sukrėtimą, buitinį diskomfortą ir kitus nepatogumus, nes įsigyti naujiems net ir būtiniausiems daiktams ir baldams jis neturi finansinių galimybių (b.l.2-6).

4Atsakovės atstovas, atsikirsdamas į skundą, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad tiek institucija, tiek pareigūnai veikė teisėtai, jokių norminių teisės aktų nepažeidė (įskaitant ir Civilinio kodekso (CK) 6.271 str. 4 d.), o pareiškėjo skundai buvo įvertinti kaip nepagrįsti. Pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie padarytus norminių teisės aktų pažeidimus bei nepagrindė savo teiginių dėl veiksmų neteisėtumo, dokumentais nepagrindė turtinės ir neturtinės žalos padarymo policijos pareigūnų veiksmais fakto, jos dydį įvertino subjektyviai, nenurodė priežastinio ryšio egzistavimo tarp šių teiginių, t.y, nepagrindė sąlygų, kurios būtinos civilinei atsakomybei atsirasti. Be to, pagal CK 1.125 straipsnį žalos atlyginimui taikomas sutrumpintas 3 metų senaties terminas, kurį pareiškėjas yra praleidęs (b.l.78,79).

5Trečiasis suinteresuotasis asmuo PD prie LR VRM, atsikirsdamas į skundą, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir paaiškina, jog pagal pareiškėjo pareiškimus policijos pareigūnai atlikdavo atitinkamus proceso veiksmus ir priimdavo procesinius sprendimus, apie kuriuos informuodavo pareiškėją. Nors pareiškėjas skundė policijos pareigūnų veiksmus, jo skundai buvo atmesti. Vilniaus miesto prokuratūra nustatė, kad Vilniaus m. 1-ojo PK Žirmūnų policijos nuovada (toliau- PN) 2003-08-06 gavo pareiškėjo pareiškimą apie tai, kad jis, 2003-07-30 grįžęs iš įkalinimo vietos, rado neteisėtai, nepažįstamų asmenų užimtą jam priklausantį butą, jo teigimu iš buto buvo pagrobta: šaldytuvas, čiužinys, stalo įrankiai bei maisto produktai, dėl ko jam padaryta 250 Lt turtinė žala, taip pat dėl minėtų asmenų susidarė įsiskolinimas už komunalines paslaugas 250 Lt sumai, žalą įvertino 500 Lt. Dėl šio fakto Vilniaus m. 1-asis PK Žirmūnų PN 2003-08-06 pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal požymius nuskalstamos veikos, numatytos BK 165 str. 1 dalyje. 2003-11-10 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nurodžius, kad iš buto buvo pagrobtas nedidelės vertė turtas, o jo nurodyta 100 tūkst. žala nepagrįsta jokiais dokumentais, todėl pareiškėjui buvo nurodyta dėl turtinio ginčo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Pagal BPK 62 straipsnio 1 dalį policijos pareigūno procesinius veiksmus ir nutarimus pareiškėjas galėjo apskųsti pareigūną kontroliuojančiam prokurorui, jam atsisakius patenkinti skundą, toks nutarimas galėjo būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui (pagal senosios redakcijos 131 str.- nuostatas nutarimą atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą galėjo apskųsti atitinkamam prokurorui arba teismui). Todėl mano, kad pareiškėjas, neturėdamas atitinkamų institucijų išvadų dėl policijos pareigūnų ir prokurorų neteisėtų veiksmų atliekant ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo pareiškimus, negali teigti, kad pareigūnai pažeidė BPK reikalavimus ir jų veiksmai yra neteisėti. PD prie LR VRM 2004-03-15 gavo pareiškėjo skundą, kad nežino sprendimo baudžiamojoje byloje bei kad Vilniaus m. 1-asis PK neišnagrinėjo jo 2003-12-12 prašymo dėl jo bute gyvenusių asmenų duomenų suteikimo ir susipažinimo su baudžiamosios bylos medžiaga. Apie nustatytus pažeidimus informavo Vilniaus m. 1-ąjį PK ir nurodė apsvarstyti šiuos klausimus operatyviniame pasitarime, kurio metu policijos pareigūnai Ž. V. ir M. K. buvo įpareigoti ateityje atidžiau vykdyti įstatymo reikalavimus, nes pareiškėjo prašymai dėl duomenų suteikimo ir susipažinimo su baudžiamosios bylos medžiaga, dėl įtariamųjų apklausos protokolų kopijų ir dėl pažymos apie ikiteisminio tyrimo išvados gavimo, o taip pat prašymas ištirti Marijampolės kolonijoje jo atžvilgiu įvykdytą veiką yra ikiteisminio tyrimo medžiaga ir todėl šių dokumentų pateikimo tvarką nustato BPK, o ne viešojo administravimo įstatymas, todėl mano, kad faktas, jog departamentas patikrinimo metu nustatė viešojo administravimo įstatymo normų pažeidimus, susijusius su atsakymu į pareiškėjo prašymus dėl ikiteisminio tyrimo informacijos suteikimo ir šių klausimų apsvarstymas Vilniaus m. 1 PK pareigūnų operatyviniame pasitarime, nesuteikė pareiškėjui teisės iš valstybės reikalauti žalos atlyginimo dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų. Civilinė atsakomybė gali atsirasti tik tada, kai, esant tam tikrai teisinei pareigai, įpareigotas asmuo tos pareigos nevykdo arba vykdo netinkamai ir tuo padaro žalą kitam asmeniui (b.l.24-26).

6Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus m. VPK 1-sis policijos komisariatas atsiliepimu į skundą prašo jį atmesti, nes ikiteisminis tyrimas pagal pareiškėjo pareiškimus buvo nutrauktas, prokuratūros organai paskutinį nutarimą paliko galioti. PD prie LR VRM pagal pareiškėjo skundą atliko patikrinimą, buvo nustatyta, kad į vieną iš jo pareiškimų komisariatui buvo atsakyta nepilnai, todėl kalti pareigūnai buvo apsvarstyti pasitarime, jiems nurodytos jų klaidos (b.l.103-104).

7Pareiškėjas, bylą nagrinėjant teisme, skundą palaikė, papildomai paaiškino, kad O.K. įgaliojimą O.M. gavo apgaulės būdu, abu prisistatė antstoliais, bet ir pagal tuos įgaliojimus negalėjo disponuoti kilnojamuoju turtu, nes išvežti baldus, daiktus jis įgaliojo savo sugyventinę V. Pirmuoju nutarimu jis buvo įtikintas, kad turtas saugomas, todėl jo neskundė. Antras nutarimas buvo priimtas per 10 dienų, jo net neapklausė, gi sprendimas civilinėje byloje išimtinai paremtas šiuo nutarimu.O. K niekas neieškojo, nors jis tuo metu, t.y. 2003 metais, dar buvo Lietuvoje. Policija nesurado to sandėlio, kur neva buvo saugomas turtas, nepadarė jo aprašo. Jis sutinka sumažinti turtinės žalos dydį iki pareikšto civilinėje byloje (t.y. 42 406 Lt). Mano, kad O. K. ar O. M.jo buto raktą gavo iš antstolio D., jis pats nedavė, O. M. nėra matęs. Ar davė V. raktą- nepamena. Su O. K. susipažino atlikdamas bausmę, jis atvažiavęs pas jį į pataisos namus, jokių įgaliojimų veikti O. M. vardu neturėjo ir jam nerodė. Apmokėti savo skolas jis nieką nėra įgaliojęs. Gavęs laišką iš kaimynų, kad iš buto išvežė turtą, iš karto parašė policijai ir inventorizacijos biurui, kad anuliuoja įgaliojimus. Jo pretenzijos (skundas) pagrįstos dviem aplinkybėm: 1.kad policijos pareigūnai neatliko savo pareigos ištirti nusikaltimą ir nesurado vagių ir 2. kad nepagrįstai atsisakė nutraukti baudžiamąją bylą.

8Pareiškėjo atstovė, palaikydama skundą, prašė jį tenkinti, nes policijos pareigūnai tinkamai ir iki galo neatliko savo pareigų, jei būtų buvę nustatyta, kur ir koks yra turtas, pareiškėjas turėtų galimybę nuostolius išieškoti iš konkretaus kaltininko. Atnaujinus tyrimą, buvo pradelsta ką nors nustatyti. Neišaiškinta nutarimų apskundimo tvarka.

9Atsakovės atstovas skundą prašė atmesti, nes nei vienas procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje nėra nuginčytas, o tarp policijos pareigūnų veiksmų ir pareiškėjui padarytos turtinės žalos atsiradimo nėra jokio priežastinio ryšio ir pareigūnų kaltės, o ar ikiteisminiame tyrime buvo atlikti visi veiksmai, nustato prokuratūra. Pagal susiklosčiusią praktiką tokios bylos nagrinėjamos civiline tvarka.

10Trečiojo suinteresuoto asmens- Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos- atstovas skundą prašė atmesti atsiliepimo argumentais, papildomai paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo priežiūra atliekanti prokuratūra nenustatė policijos veiksmų neteisėtumo. Departamentas, atlikęs tyrimą pagal vieną iš V.S. pareiškimų, nustatė Viešojo administravimo įstatymo pažeidimų Vilniaus miesto VPK 1- ojo PK pareigūnų veiksmuose, tačiau šios bylos reikalavimas yra kildinamas iš turto dingimo (vagystės) fakto, o ikiteisminis tyrimas nėra viešojo administravimo veikla.

11Trečiojo suinteresuoto asmens- Vilniaus m.VPK 1-jo policijos komisariato- atstovas skundą prašė atmesti, pareiškė, kad dėl visų nutarimų buvo išaiškinta jų apskundimo tvarka.

12Byla nutrauktina

13Faktinės bylos aplinkybės.

14Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas Vilniaus miesto 3-sios apylinkės teismo 2000-10-17 nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimu, konfiskuojant ir jo turtą. To paties teismo 2003-05-22 nutartimi nuo turto konfiskavimo bausmės buvo atleistas. Laisvės atėmimo bausmę atliko 2003-07-30 (b.l.46-48). Būdamas laisvės atėmimo vietoje, V.S. 2001-02-27 pasirašė įgaliojimą, kuriuo V. V. suteikė visas teises tvarkyti visą savo turtą (Ikiteisminio tyrimo medžiagos b.l.38), 2002-09-20- įgaliojimą O. M. atstovauti jo interesus visose įstaigos ir teismuose (ten pat,b.l.39), 2002-10-01- įgaliojimą O. M. tvarkyti buto ( - ), Vilniuje, pirkimo- pardavimo reikalus (ten pat,b.l.40). Iš ikiteisminio tyrimo bylos matyti, kad pareiškėjas į Vilniaus m. VPK 1-ąjį policijos komisariatą dėl galimos baldų ir daiktų vagystės iš minėto buto pirmą kartą kreipėsi 2002-10-22, 2002-10-31 buvo priimtas nutarimas atsisakyti kelti baudžiamąją bylą, apie kurį pareiškėjui pranešta 2002-10-31 raštu Nr. NAK5638, kartu išaiškinus tuometę nutarimo apskundimo tvarką (ten pat,b.l.15-16). Įrodymų, kad pareiškėjas nutarimą apskundė, medžiagoje nėra. Pareiškėjas šiam komisariatui 2003-08-06 pateikė protokolą-pareiškimą ir pareiškimą, kad, 2003-07-30 grįžęs iš įkalinimo vietos, savo bute rado du jam nepažįstamus asmenis ir pasigedo baldų ir namų apyvokos daiktų (ten pat,b.l.2-4). Atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2003-11-10 nutarimu buvo nutrauktas, V.S. pasiūlius dėl nuostolių kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka (ten pat,b.l.72-75), tačiau šis nutarimas aukštesniojo prokuroro 2004-02-17 nutarimu buvo panaikintas, ikiteisminis tyrimas atnaujintas, nurodžius papildomai apklausti O.M. ir nustatyti O. K. radimosi vietą bei jį apklausti, apklausti V. V. (ten pat,b.l.79-80). Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2004-10-01 nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.12-1-2536-03 Ž.G., L.G., O. M. atžvilgiu ir nenustačius baudžiamosios veikos požymių, buvo nutrauktas (ten pat,b.l.99-103). Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal V.S. ieškinį O. M., jį 2005-02-15 sprendimu atmetė, o Vilniaus apygardos teismas šį sprendimą paliko nepakeistą (civ.b.Nr.2-644-30-2005 l.121-122,180-182).

15

16Teisės aktų, taikytinų sprendžiant ginčą, analizė bei išvados.

17Iš teismui pateikto skundo matyti, kad pareiškėjas reikalavimus atlyginti turtinę ir neturtinę žalą motyvuoja išimtinai Vilniaus m.VPK 1-jo policijos komisariato pareigūnų veiksmais, susijusiais su baldų ir daiktų vagystės iš jo buto išaiškinimu, ir nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą nepagrįstumu, o skundo reikalavimo atlyginti žalas teisiniai pagrindai nurodyti CK 6.271 str., kuris numato, kad pareigūnų neteisėtais veiksmais padaryta žala turi būti atlyginta, bei Viešojo administravimo įstatymo 42 str. ir CK 6.250 str.

18Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 2 str. 1 dalis viešąjį administravimą apibrėžia kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojamą viešojo administravimo subjektų veiklą, skirtą įstatymams ir kitiems norminiams teisės aktams įgyvendinti priimant administracinius sprendimus, teikiant įstatymų nustatytas administracines paslaugas, administruojant viešųjų paslaugų teikimą ir atliekant viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą, o pagal 4 dalį viešojo administravimo subjektas yra institucija, įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuriuos įstatymai įgalioja atlikti viešąjį administravimą. Analogiškai viešąjį administravimą apibrėžia ir Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 2 straipsnis. VAĮ 42 straipsnis numato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

19ABTĮ 3 str. 1 dalis (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-1174 redakcija) nustato, kad administraciniai teismai sprendžia ginčus tik dėl teisės viešojo administravimo srityje, o pagal tos pačios redakcijos 15 str. 1 dalies 3 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas ir dėl žalos, tačiau atsiradusios tik dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

20Taigi, šios administracinės bylos dalykas yra, pirmiausia, nustatyti, ar, anot pareiškėjo, neteisėti Vilniaus miesto VPK 1-jo PK pareigūnų veiksmai yra viešasis administravimas. Lietuvos policijos paskirtį, veiklos principus ir teisinius pagrindus, policijos uždavinius, organizacinę struktūrą, policijos bendradarbiavimo su gyventojais, visuomeninėmis organizacijomis, savivaldybių bei kitomis institucijomis pagrindus, taip pat policijos pareigūnų įgaliojimus, teises, pareigas, atsakomybę bei prievartos panaudojimo teisėtumo sąlygas, policijos įstaigų finansavimo šaltinius ir formas reglamanentuoja Policijos veiklos įstatymas (PVĮ), kurio 2 str. 1 dalimi Policija apibūdinama kaip asmens, visuomenės saugumą bei viešąją tvarką užtikrinanti policijos įstaigų ir pareigūnų visuma, o Policijos pareigūnas - kaip Lietuvos Respublikos pilietis, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į policijos įstaigą ir turintis viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims (3 dalis). Pagal PVĮ 14 str. 6 dalį savivaldybių administraciniuose centruose jų teritorijai aptarnauti steigiami žemesnės pakopos policijos komisariatai, kurie, be kitko, vykdo nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, atskleidžia ir tiria nusikalstamas veikas bei kitus teisės pažeidimus (3 punktas). PVĮ 22 str. 4 dalyje yra numatyta, kad neteisėta policijos pareigūno veika fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą atlygina valstybė teisės aktų nustatyta tvarka.

21Nusikalstamos veikos Lietuvoje yra tiriamos laikantis Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) reikalavimų, pagal BPK 2 straipsnį prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, o pagal PPK 165 str. 1dalį (Lietuvos Respublikos 2006 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. X-971 redakcija) ikiteisminio tyrimo įstaiga yra policija. Pagal CK 6.272 str. 1 dalį žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos - arešto - paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.

22Taigi, sisteminė šių teisės aktų normų analizė leidžia teismui padaryti tokias išvadas, reikšmingas šios bylos išnagrinėjimui: 1) policijos veikla apima labai daug ir įvairių sričių, tarp jų- ir viešojo administravimo veiką; 2) tik neteisėtais policijos pareigūnų veiksmais padaryta žala yra atlyginama; 3) norint, kad žala būtų atlyginama administracinėje byloje pagal CK 6.271 str., ši neteisėta veika turi būti padaryta viešojo administravimo srityje; 4) ikiteisminis tyrimas, iš kurio veiksmų, kaip kad nurodo pareiškėjas, kildinamas turtinės bei neturtinės žalos atsiradimas, nėra viešojo administravimo veika; 5) ikiteisminio tyrimo įstaigos (šiuo atveju- policijos) pareigūnų padaryta žala yra atlyginama bylas nagrinėjant ne administracine, bet civiline tvarka; 6) civiline tvarka atlyginant ikiteisminio tyrimo pareigūnų padarytą žalą, atlyginama ne bet kokia, o tik tam tikrų neteisėtų veiksmų pasėkoje padaryta žala- dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo.

23Pagal ABTĮ 101 str.1 dalį, paaiškėjus, kad byla nepriskirta administracinių teismų kompetencijai, ji yra nutraukiama.

24Remiantis išdėstytu, ši administracinė byla yra nutrauktina.

25Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 101 str.1 punktu, 102 str. 2 dalimi, teisėja

Nutarė

26administracinę bylą Nr.I-8310-5/2007 nutraukti.

27Dėl nutarties per 7 dienas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą gali būti paduotas atskirasis skundas.

Proceso dalyviai
2. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė,... 3. pareiškėjas skundu prašo: 1) priteisti iš atsakovės turtinės žalos... 4. Atsakovės atstovas, atsikirsdamas į skundą, prašo jį atmesti kaip... 5. Trečiasis suinteresuotasis asmuo PD prie LR VRM, atsikirsdamas į skundą,... 6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus m. VPK 1-sis policijos komisariatas... 7. Pareiškėjas, bylą nagrinėjant teisme, skundą palaikė, papildomai... 8. Pareiškėjo atstovė, palaikydama skundą, prašė jį tenkinti, nes policijos... 9. Atsakovės atstovas skundą prašė atmesti, nes nei vienas procesinis... 10. Trečiojo suinteresuoto asmens- Policijos departamentas prie Lietuvos... 11. Trečiojo suinteresuoto asmens- Vilniaus m.VPK 1-jo policijos komisariato-... 12. Byla nutrauktina ... 13. Faktinės bylos aplinkybės.... 14. Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas Vilniaus miesto... 15. ... 16. Teisės aktų, taikytinų sprendžiant ginčą, analizė bei išvados.... 17. Iš teismui pateikto skundo matyti, kad pareiškėjas reikalavimus atlyginti... 18. Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 2 str. 1 dalis viešąjį... 19. ABTĮ 3 str. 1 dalis (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr.... 20. Taigi, šios administracinės bylos dalykas yra, pirmiausia, nustatyti, ar,... 21. Nusikalstamos veikos Lietuvoje yra tiriamos laikantis Baudžiamojo proceso... 22. Taigi, sisteminė šių teisės aktų normų analizė leidžia teismui padaryti... 23. Pagal ABTĮ 101 str.1 dalį, paaiškėjus, kad byla nepriskirta... 24. Remiantis išdėstytu, ši administracinė byla yra nutrauktina.... 25. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 101... 26. administracinę bylą Nr.I-8310-5/2007 nutraukti.... 27. Dėl nutarties per 7 dienas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per...