Byla A-438-993-14
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo, Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Headex“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Headex“) dėl sprendimo panaikinimo.

3Išplėstinė teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5

  1. Pareiškėjas S. G. kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–11), prašydamas panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2012 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. SPR-57 „Dėl interneto tinklalapyje www.skundai.lt paskelbtos informacijos“ (toliau – ir Sprendimas) bei priteisti iš atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo nuomone, kad pareiškėjas, būdamas interneto tinklalapio www.skundai.lt valdytoju, laikomas viešosios informacijos skleidėju, kuris atsako už tinklalapyje nežinomų interneto naudotojų parašytų ir paskleistų publikacijų turinį. Prieštaravo Inspektoriaus reikalavimui iš interneto tinklalapio www.skundai.lt pašalinti Sprendime nurodytą informaciją, kurią interneto naudotojai publikavo apie uždarąją akcinę bendrovę „Headex“ (toliau – ir UAB „Headex“, Bendrovė).
  3. Nurodė, kad jo, kaip valdytojo, veikla apsiriboja tik interneto tinklalapio www.skundai.lt tarnybinės stoties (interneto serverio) eksploatavimo techniniu procesu, ši veikla yra techninio, automatinio ir pasyvaus pobūdžio. Interneto tinklalapio www.skundai.lt valdytojas jokių publikacijų nerengia ir neskleidžia, o tik suteikia interneto naudotojams techninę galimybę rengti ir skleisti viešąją informaciją – internete paskelbti savo nuomonę apie prekių pardavėjus, paslaugų teikėjus ar darbdavius.
  4. Teigė, jog vien tik UAB „Headex“ vidiniai įsitikinimai ir nuomonė, kad publikacijos apie UAB „Headex“ yra neatitinkančios tikrovės ir etikos standartų bei žeminančios nėra pakankamas pagrindas reikalauti pašalinti tam tikrus duomenis iš interneto tinklalapio www.skundai.lt – būtina įstatymu pripažinti prašomus pašalinti duomenis neskelbtina informacija. Teigė, jog Inspektorius nepagrįstai pripažino pareiškėją žinojusiu, kad jo valdomame interneto tinklalapyje paskelbta informacija kenkia pareiškėjo dalykinei reputacijai ir atsisakęs ją pašalinti, interneto tinklalapio valdytojas elgėsi nesąžiningai ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Visuomenės informavimo įstatymas) 19 straipsnio 2 dalies nuostatas, draudžiančias platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą – nesant tam būtinosios sąlygos – duomenų, kurie patvirtintų UAB „Headex“ dalykinę reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius faktus.
  5. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo veiklos vertinimas nėra ir nebuvo atsakovo kompetencijoje, todėl vertindamas pareiškėjo veiklą ir pateikdamas reikalavimą pašalinti tam tikrus interneto tinklalapio www.skundai.lt tarnybinėje stotyje saugomus duomenis, atsakovas peržengė savo kompetencijos ribas. Nurodė, kad jo veiklos priežiūrą atlieka Informacinės visuomenės plėtros komitetas.
  6. Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atsiliepime į skundą (I t., b. l. 28–31) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
  7. Nurodė, kad 2012 m. birželio 12 d., išnagrinėjęs trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Headex“ skundą dėl interneto tinklalapyje www.skundai.lt paskelbtos informacijos, priėmė Sprendimą, kuriuo Bendrovės skundą pripažino pagrįstu ir įspėjo pareiškėją dėl Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies pažeidimo. Pažymėjo, kad Sprendimu pareiškėjas buvo pagrįstai ir teisėtai pripažintas viešosios informacijos skleidėju, todėl jam turi būti taikoma atsakomybė pagal Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas.
  8. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Headex“ atsiliepime į skundą (I t.,

    6b. l. 56–62) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, Sprendimą palikti nepakeistą.

  9. Nurodė, kad pareiškėjas, būdamas internetinės svetainės www.skundai.lt valdytoju, atitinka Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nurodytą informacinės visuomenės paslaugų teikėjo sąvoką. Tačiau pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 76 bei 17 dalį pareiškėjas atitinka ir viešosios informacijos skleidėjo sąvoką.
  10. Pažymėjo, kad pareiškėjas apie talpinamą Bendrovės dalykinę reputaciją menkinančią informaciją elektroniniu paštu buvo informuotas dar 2011 m. gruodžio 22 d., tačiau atsisakė ją panaikinti iš savo valdomo tinklalapio. Atsisakyme pareiškėjas pažymėjo, jog įvertinti, ar informacija yra dalykinę reputaciją menkinanti, turi kompetentinga institucija. Bendrovė akcentavo, jog tokį įvertinimą pateikė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, todėl tai nėra laikytina vien tik Bendrovės vidiniais įsitikinimais, tad pareiškėjas turėjo pašalinti jo valdomame tinklalapyje talpinamą neskelbtiną informaciją.

7II.

8

  1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 18 d. sprendimu (I t., b. l. 73–79) pareiškėjo skundą patenkino ir Sprendimą panaikino.
  2. Teismas konstatavo, kad interneto tinklalapio www.skundai.lt valdytojas laikytinas informacinės visuomenės tarpinių paslaugų teikėju – tarpininkaujančiu tarp duomenis skleidžiančių interneto naudotojų ir paskleistus duomenis skaitančių interneto naudotojų. Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, jog pareiškėjo, kaip interneto tinklalapio www.skundai.lt valdytojo, kaip informacinės visuomenės tarpinių paslaugų teikėjo, kaip informacijos prieglobos (duomenų saugojimo) paslaugų teikėjo, atsakomybė už kitų asmenų interneto tinklalapyje www.skundai.lt viešai publikuotus (pateiktus saugojimui) duomenis yra ribojama Visuomenės informavimo įstatymo 51 straipsnio 3 dalimi, Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 14 straipsnio ir kitų šio įstatymo straipsnių nuostatomis, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 290 patvirtintos Viešo naudojimo kompiuterių tinkluose neskelbtinos informacijos kontrolės ir ribojamos viešosios informacijos platinimo tvarkos bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 881 patvirtinto Galimybės pasiekti neteisėtu būdu įgytą, sukurtą, pakeistą ar naudojamą informaciją panaikinimo tvarkos aprašo nuostatomis. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui turėjo turi būti taikytos ne Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos, o Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo nuostatos, numatančios atsakomybę už pateiktą informaciją.
  3. Teismas, išanalizavęs Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo atsakomybę reglamentuojančias (12–14 str.) ir priežiūros instituciją ir jos funkcijas nustatančias (20 str., 21 str. 1 d.) nuostatas, konstatavo, kad pareiškėjo, kaip interneto tinklalapio www.skundai.lt valdytojo, kaip informacinės visuomenės tarpinių paslaugų teikėjo, kaip informacijos prieglobos (duomenų saugojimo) paslaugų teikėjo atsakomybę už pateiktos informacijos turinį turėjo teisę vertinti ir atitinkamai sprendimus priimti ne atsakovas – Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, bet Informacinės visuomenės plėtros komitetas, todėl teismas panaikino Sprendimą kaip priimtą nekompetentingo administravimo subjekto.

9III.

10

  1. Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba padavė apeliacinį skundą (I t.,

    11b. l. 106–109), kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimą bei palikti galioti Sprendimą.

  2. Apeliaciniame skunde teigė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atskyrė Žurnalistų etikos inspektoriaus ir Informacinės visuomenės plėtros komiteto kompetencijas, todėl padarė neteisingą išvadą, kad jis neturi kompetencijos priimti sprendimo dėl pareiškėjo.
  3. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Headex“ taip pat pateikė apeliacinį skundą (I t., b. l. 89–92, 114–117), kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.
  4. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde taip pat teigė, kad teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog paslaugų teikėjo atsakomybę už pateiktos informacijos turinį turėjo teisę vertinti ir atitinkamai sprendimus priimti ne atsakovas – Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, o Informacinės visuomenės plėtros komitetas.
  5. Pareiškėjas S. G. atsiliepimuose į atsakovo Žurnalisto etikos inspektoriaus tarnybos ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Headex“ apeliacinius skundus (I t., b. l. 118–120) nurodė, kad su jais nesutinka ir prašė jų netenkinti.

12IV.

13

  1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 20 d. nutartimi (I t.,

    14b. l. 125–136) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimą paliko nepakeistą, o Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ir UAB „Headex“ apeliacinius skundus atmetė.

  2. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad iš principo apskųstas teisės aktas yra teisingas, tačiau tik kitu faktiniu pagrindu, kuris buvo visiškai pakankamas panaikinti Sprendimą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad to ar Sprendimas buvo priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto, vertinti nebetikslinga, todėl šiuo aspektu nusprendė nepasisakyti.
  3. Nurodė, kad pareiškėjui buvo inkriminuotas Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies pažeidimas. Teismas, įvertinęs Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatas, padarė išvadą, kad ši teisės norma nukreipta į žmogaus garbės bei orumo, o ne į juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimą.
  4. Teismas vadovavosi Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 6 dalimi ir padarė išvadą, kad Žurnalistų etikos inspektoriui suteikti įgalinimai nagrinėti asmenų (taip, kaip jie suprantami pagal Visuomenės informavimo įstatymą), kurių teisės visuomenės informavimo priemonėse yra pažeistos, skundus, tačiau atkreipiant dėmesį į aplinkybes, kas kreipėsi bei kokias vertybes siekiama apginti.
  5. Teismas taip pat vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A556-169/2013 pateiktais išaiškinimais ir sprendė, kad yra pagrindas teigti, jog Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies pažeidimas gali būti inkriminuotas tik tada, kai yra keletas faktinių aplinkybių. Visų pirma, turi būti nustatytas pažeistas draudimas platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Antra, tokio pobūdžio dezinformacija ir informacija turi būti nukreipta ne į ką kitą, o į fizinį asmenį, nes garbė ir orumas, kaip socialinės vertybės, betarpiškai susietos su fiziniu, o ne juridiniu asmeniu.
  6. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą kreipėsi juridinis asmuo, siekdamas apginti savo dalykinę reputaciją, bei į taikytinų teisės normų aiškinimą, padarė išvadą, kad Sprendimas yra neteisėtas.

15V.

16

  1. Atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius 2013 m. balandžio 22 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A556-600/2013 (II t., b. l. 1–3). Taip pat prašė sustabdyti 2013 m. balandžio 15 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties vykdymą iki galutinio sprendimo skundžiamoje byloje priėmimo.
  2. Prašyme nurodė, kad procesas šioje administracinėje byloje turėtų būti atnaujintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytais pagrindais, nes teismo priimta nutartis neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose Nr. A18-836/2007,

    17Nr. A492-3337/2011, Nr. A662-1165/2012, Nr. A858-2396/2012 suformuotos praktikos, nors faktinės skundžiamos ir nurodytų bylų aplinkybės yra identiškos: tiek šioje byloje, tiek nurodytose bylose Žurnalistų etikos inspektorius buvo įpareigotas ginti arba gynė juridinio asmens dalykinę reputaciją. Akcentavo, jog iš nurodytų administracinių bylų ratio decidendi matyti, kad į Žurnalistų etikos inspektorių per savo teisėtus atstovus teisinės gynybos dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos neturtinės teisės – dalykinės reputacijos, kaip ir skundžiamu atveju, kreipėsi juridiniai asmenys. Minėtais atvejais teismas nusprendė, kad Žurnalistų etikos inspektorius turi kompetenciją ir net pareigą nagrinėti ne tik fizinių, bet ir juridinių asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistų jų neturtinių teisių – garbės ir orumo arba atitinkamai dalykinės reputacijos pažeidimo.

  3. Taip pat rėmėsi Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatomis ir teigė, kad Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos numato Inspektoriui teisę ginti ne tik fizinio asmens garbę ir orumą, bet ir juridinio asmens dalykinę reputaciją. Todėl teismas, skundžiamoje nutartyje nutaręs, jog Inspektorius neturi teisės priimti sprendimo dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos pažeidimo, neatsižvelgė į minėtas įstatymo nuostatas ir ankstesnėse panašiose bylose suformuotą praktiką.
  4. Atsakovas teigė, kad naujos praktikos formavimas apsunkintų juridinių asmenų neturtinių teisių gynimą arba apskritai užkirstų kelią juridiniams asmenims neteismine tvarka apginti visuomenės informavimo priemonėse pažeistas neturtines teises.

18VI.

19

  1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu atnaujino procesą administracinėje byloje.
  2. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo nurodytų administracinių bylų faktines aplinkybes bei padarytas išvadas, sprendė, kad yra pagrindas pripažinti pagrįstomis atsakovo išsakytas abejones, jog šioje administracinėje byloje teismo priimta nutartis neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kitose bylose suformuotos praktikos. Pažymėjo, kad nors atsakovo nurodytose administracinėse bylose nebuvo kilęs Žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencijos nagrinėti juridinių asmenų skundus dėl jų dalykinės reputacijos pažeidimo klausimas, tačiau bylas nagrinėję teismai, vertindami Žurnalistų etikos inspektoriaus priimtų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo klausimus, iš esmės pripažino Inspektoriaus kompetenciją nagrinėti ir juridinių asmenų skundus dėl dalykinės reputacijos pažeidimo.
  3. Teisėjų kolegija konstatavo, jog šioje byloje yra pagrindas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencijos nėra vienoda. Bylose, kurių faktinės aplinkybės tuo aspektu, kad jose nagrinėjamas Inspektoriaus sprendimų, priimtų išnagrinėjus juridinių asmenų skundus, kuriais siekiama apginti jų dalykinę reputaciją, teisėtumas bei pagrįstumas, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant Visuomenės informavimo įstatymo normas, priimti skirtingi procesiniai sprendimai, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, reikalinga užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

20Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja:

21VII.

22Dėl proceso atnaujinimo ribų

  1. Procesą šioje administracinėje byloje atnaujinusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog bylos, kurioje procesas atnaujintas, ypatybė yra ta, kad nagrinėjant tokias bylas, būtina atsižvelgti į nutartyje atnaujinti procesą apibrėžtas proceso atnaujinimo ribas (šiuo klausimu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A556-393/2010 (Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010 m.) ir joje nurodytą teismų praktiką, 2012 m. liepos 23 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012 (Administracinė jurisprudencija Nr. 24, 2012 m.).
  2. Teismas iš naujo bylą nagrinėja neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teismas patikrina teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra įvardyti teismo nutartyje dėl proceso atnaujinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A556-393/2010, (Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010 m.); 2012 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1746/2012 ir kt.).
  3. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P438-238/2013, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-159/2010).
  4. Proceso atnaujinimo institutas taikomas tik ypatingais atvejais ir tik bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos, ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas visiškai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P261-172/2013).
  5. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra konstatavęs, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principo aspektų yra teisinio saugumo principas, kuris, be kita ko, reikalauja nekvestionuoti klausimų, kuriuos teismai išsprendė galutiniu sprendimu. Teisinis saugumas suponuoja res judicata principo, t. y. teismo sprendimų galutinumo principo, laikymąsi. Res judicata principas reiškia, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, ginčas yra išsprendžiamas kartą ir visiems laikams. Galutinis teismo sprendimas iš karto tampa privalomas ir neturėtų būti rizikos, kad jis bus pakeistas (1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brum?rescu prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 28342/95, 61, 62 par.).
  6. Ekstraordinarinis teismo sprendimo peržiūrėjimas privalo būti griežtai ribojamas labai įtikinamų aplinkybių, ir jis neturėtų tapti paslėpta apeliacija: vien tik galimybė, kad yra du požiūriai tuo teisės klausimu nėra pagrindas peržiūrėti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Nukrypimas nuo šio principo gali būti pateisinamas tik svarių ir įtikinamų aplinkybių. Aukštesnių teismų teisė atnaujinti procesą turėtų būti įgyvendinama siekiant ištaisyti teismines klaidas, tačiau ne siekiant, kad būtų iš naujo išnagrinėta byla (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. liepos 24 d. sprendimas byloje Ryabykh prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 52854/99, 52 par.).
  7. Remdamasi paminėtomis procesinėmis taisyklėmis, taip pat atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P756-133/2013 pateiktus proceso atnaujinimo pagrindus, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, jog šios bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia paminėtoje nutartyje dėl proceso atnaujinimo nurodyti klausimai, t. y. būtent tie teisiniai klausimai, dėl kurių buvo atnaujintas procesas.
  8. Nutartyje dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš esmės konstatavo, jog būtina suvienodinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką sprendžiant klausimą, ar Žurnalistų etikos inspektorius turi kompetenciją nagrinėti ir juridinių asmenų skundus dėl dalykinės reputacijos pažeidimo.
  9. Šioje administracinėje byloje pareiškėjas S. G. ginčijo Inspektoriaus priimtą Sprendimą, kuriuo jis buvo įspėtas dėl Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies pažeidimo ir pareikalauta, kad būtų pašalinta tinklalapio www.skundai.lt atitinkamuose komentaruose paskelbta informacija. Sprendimas priimtas išnagrinėjus UAB „Headex“ skundą, kuriuo ši bendrovė kreipėsi į Inspektorių, kad šis pareikalautų viešosios informacijos skleidėjo, tinklalapio www.skundai.lt valdytojo, pašalinti Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimus – iš tinklalapio ištrinti UAB „Headex“ dalykinę reputaciją, teisėtus interesus, o kartu ir teisės aktų reikalavimus pažeidžiančius tinklalapio lankytojų komentarus. Išnagrinėjęs UAB „Headex“ skundą, Inspektorius konstatavo, kad žinodamas, jog jo valdomame interneto tinklalapyje paskelbta informacija kenkia UAB „Headex“ dalykinei reputacijai ir atsisakęs ją pašalinti, pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ir tuo pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatas, draudžiančias platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą.
  10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 20 d. nutartyje konstatavo, kad Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies pažeidimas gali būti inkriminuotas tik tada, kai yra keletas faktinių aplinkybių. Pirma, turi būti nustatytas pažeistas draudimas platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Antra, tokio pobūdžio dezinformacija ir informacija turi būti nukreipta ne į ką kitą, o į fizinį asmenį, nes garbė ir orumas, kaip socialinės vertybės, betarpiškai susietos su fiziniu, o ne juridiniu asmeniu. Atsižvelgusi į tai, kad į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą kreipėsi juridinis asmuo, siekdamas ginti savo dalykinę reputaciją, teisėjų kolegija šioje byloje sprendė, kad Inspektoriaus Sprendimas, kuriuo pareiškėjas pripažintas pažeidusiu Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, yra neteisėtas. Kaip nurodė prašymą atnaujinti procesą šioje byloje nagrinėjusi teisėjų kolegija, LVAT praktika dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencijos nėra vienoda.
  11. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, jog kadangi procesas nagrinėjamoje byloje buvo atnaujintas siekiant suvienodinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencijos juridinių asmenų dalykinės reputacijos pažeidimų srityje, būtent šis klausimas privalo būti išspręstas nagrinėjant bylą iš esmės po proceso atnaujinimo. Tai yra proceso atnaujinimo ribos, kurių teismas turi laikytis ir kurios apibrėžia bylos nagrinėjimo apimtį. Atsakius į šį klausimą spręstina, ar yra būtina daryti intervenciją į užbaigtoje byloje įsiteisėjusį teismo sprendimą, nutartį ar nutarimą ir jo pagrindu susiklosčiusius teisinius santykius.

23Dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencijos

  1. Visuomenės informavimo įstatymas yra specialusis įstatymas, kurio paskirtis – nustatyti viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę (Visuomenės informavimo įstatymo 1 str. 1 d.). Įstatymų leidėjas šiuo įstatymu, be kita ko, nustatė teisinį reguliavimą, kuriuo per viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos institucijas (Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją, Lietuvos radijo ir televizijos komisiją, Žurnalistų etikos inspektorių) pagal joms suteiktą kompetenciją yra siekiama užtikrinti, kad viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veikla informuojant visuomenę būtų vykdoma laikantis įstatymo reikalavimų.
  2. Visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad Žurnalistų etikos inspektorius yra valstybės pareigūnas, kuris prižiūri, kaip įgyvendinamos šio įstatymo nuostatos. Inspektoriaus kompetenciją apibrėžia šio įstatymo 50 straipsnis. Atsižvelgdama į byloje nagrinėjamą klausimą, t. y. su juridinių asmenų dalykinės reputacijos gynimu susijusią Inspektoriaus kompetenciją, išplėstinė teisėjų kolegija Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas sistemiškai tirs būtent šiuo aspektu.
  3. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, jog Inspektoriaus kompetenciją apibrėžiančiame Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnyje nenurodyta, jog Inspektorius gali ginti tik fizinių asmenų neturtines teises, o dėl juridinių asmenų dalykinės reputacijos gynimo jam įgaliojimai nesuteikti. Priešingai, Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 3 dalies 2 punktas, įtvirtinantis vieną iš sprendimų, kurį atlikdamas jam priskirtas funkcijas gali priimti Inspektorius, numato, jog šis valstybės pareigūnas gali reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę ir orumą ar kenkiančią jo dalykinei reputacijai, teisėtiems interesams, arba sudarytų asmeniui galimybę pačiam atsakyti ir paneigti tokią informaciją. Iš paminėtos nuostatos matyti, kad Inspektorius turi įgaliojimus ginti ne tik fizinių asmenų garbę ir orumą, tačiau ir juridinių asmenų dalykinę reputaciją. Išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, sistemiškai aiškinant Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnį, nėra jokio pagrindo teigti, jog Inspektorius, turėdamas paminėtus įgaliojimus dėl informacijos paneigimo, neturi teisės ginti juridinių asmenų dalykinę reputaciją, taikydamas Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą poveikio priemonę, t. y. įspėjimą už Visuomenės informavimo įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalavimą juos pašalinti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įpareigojimas paneigti paskelbtą informaciją savo esme yra labiau suvaržanti ir daugiau nepatogumų sukelianti poveikio priemonė nei įspėjimas ir reikalavimas pašalinti pažeidimus.
  4. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, jog pagal Inspektoriui suteiktų įgaliojimų visumą jis turi teisę priimti Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą sprendimą ne tik bylose dėl fizinių asmenų garbės ir orumo gynimo, tačiau ir tais atvejais, kai pažeidžiant įstatymus yra kenkiama juridinių asmenų dalykinei reputacijai.

24Dėl Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo

  1. Minėta, jog byloje ginčijamu Sprendimu Inspektorius pareiškėją įspėjo dėl Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies pažeidimo bei pareikalavo pašalinti tam tikruose interneto tinklalapyje www.skundai.lt patalpintuose komentaruose paskelbtą informaciją. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, jog proceso atnaujinimo stadijoje nagrinėjamas klausimas dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencijos šiuo atveju yra neatsiejamai susijęs su paminėtos nuostatos aiškinimu ir taikymu.
  2. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalį draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Iš lingvistinės šios normos formuluotės matyti, kad ja draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią būtent žmogų, t. y. fizinį asmenį, žeminančią būtent žmogaus garbę ir orumą. Remiantis lingvistiniu šios normos aiškinimo metodu, akivaizdu, jog joje minimas tik žmogus, t. y. ši norma expressis verbis neuždraudžia platinti informacijos, kuri kenkia juridinio asmens dalykinei reputacijai.
  3. Nagrinėjamos bylos kontekste, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu atsižvelgti ir į asmens garbės ir orumo kategorijų sampratą bei jų esmę. Pažymėtina, jog asmens garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas, teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra žmogaus konstitucinės teisės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 22, 25, 44 straipsniai).
  4. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, jog žmogaus teisė į privatumą apima asmeninį, šeimos ir namų gyvenimą, žmogaus fizinę ir psichinę neliečiamybę, garbę ir reputaciją, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt. Savavališkai ir neteisėtai kišantis į žmogaus privatų gyvenimą kartu yra kėsinamasi į jo garbę bei orumą (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2002 m. spalio 23 d., 2003 m. kovo 24 d. nutarimai).
  5. Aiškindamas žmogaus orumo sąvoką, Konstitucinis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog orumas – tai neatimama žmogaus, kaip didžiausios socialinės vertybės, savybė. Kiekvienas visuomenės narys turi prigimtinį orumą. Orumas būdingas kiekvienam žmogui – nesvarbu, kaip jis pats save ar kiti žmonės jį vertina (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Be to, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog žmogaus gyvybė ir jo orumas sudaro asmenybės vientisumą, reiškia žmogaus esmę. Gyvybė ir orumas yra neatimamos žmogaus savybės, todėl negali būti traktuojamos atskirai. Prigimtinės žmogaus teisės – tai individo prigimtinės galimybės, kurios užtikrina jo žmogiškąjį orumą socialinio gyvenimo srityse. Jos sudaro tą minimumą, atskaitos tašką, nuo kurio plėtojamos ir papildomos visos kitos teisės ir kurios sudaro tarptautinės bendruomenės neginčijamai pripažintas vertybes (Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodžio 9 d. nutarimas).
  6. Pagal lietuvių kalbos žodyną asmens garbė – tai visuomenės pripažįstama pagarba už nuopelnus, geras asmens vardas, o asmens orumas – tai subjektyvus asmens savęs vertinimas, savo vertės pajautimas (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000, p. 165, 463).
  7. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, jog garbė ir orumas, kaip teisinės kategorijos, yra neatsiejamos nuo privataus fizinio asmens ir jos negali būti tapatinamos su juridinio asmens dalykine reputacija. Todėl garbė ir orumas gynimo objektu byloje gali būti tik tais atvejais, kai ginamos būtent fizinio asmens, žmogaus teisės. Šios kategorijos bylose esant pažeistoms juridinio asmens teisėms, vartojama dalykinės reputacijos sąvoka – būtent ji yra gynimo objektas tais atvejais, kai paskelbiama tikrovės neatitinkanti, kenkianti dalykinei reputacijai informacija.
  8. Taigi išplėstinė teisėjų kolegija visiškai sutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje atnaujintoje byloje išdėstyta pozicija, jog viena iš būtinų sąlygų inkriminuojant Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies pažeidimą – tai aplinkybė, jog dezinformacija ir informacija turi būti nukreipta į žmogaus garbės bei orumo gynimą, o ne į juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimą. Tokia išvada darytina, atsižvelgus į išdėstytą teisės normos lingvistinį, sisteminį aiškinimą, taip pat į garbės ir orumo sampratą, neleidžiančią šių sąvokų tapatinti su juridinio asmens dalykine reputacija.
  9. Pažymėtina ir tai, jog, kaip teisingai 2013 m. kovo 20 d. nutartyje pabrėžė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsakomybę nustatančios taisyklės turi būti itin aiškios, o jų plečiamoji interpretacija negalima, nes priešingu atveju atsirastų terpė teisiniam neapibrėžtumui, būtų pasikėsinta į teisinės valstybės principą. Šis principas išplėtotas ir Konstitucinio Teismo, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1700/2012).
  10. Įvertinusi visa tai, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, kad Inspektorius, su pakenkimu juridinio asmens dalykinei reputacijai susijusią veiką kvalifikavęs pagal Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, atliko neteisingą veikos kvalifikaciją.
  11. Tačiau, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalis yra skirta fizinio asmens garbei ir orumui ginti bei neapima juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo, nereiškia, jog Žurnalistų etikos inspektorius, nustatęs su juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimu susijusį pažeidimą, neturi teisės imtis atitinkamų priemonių, t. y. priimti Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nurodytą sprendimą. Kartu pažymėtina, kad nors asmuo, paskelbęs tikrovės neatitinkančią informaciją, kenkiančią juridinio asmens dalykinei reputacijai, ir negali būti įspėtas už Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies pažeidimą, tačiau tai neužkerta kelio Žurnalistų etikos inspektoriui įspėti tokį asmenį už kitų Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų pažeidimus. Inspektorius, nustatęs padaryto pažeidimo sudėtį, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai sprendžia, kokia teisės nuostata yra pažeista ir pagal kokį įstatymo straipsnį ar jo dalį kvalifikuotinas teisės pažeidimas.
  12. Išplėstinė teisėjų kolegija, be kita ko, atkreipia dėmesį ir į tai, jog vien netinkamas tam tikros teisei priešingos veikos kvalifikavimas neturėtų nulemti teisės normas pažeidusio asmens atsakomybės išvengiamumą. Nagrinėjantis bylą teismas, nustatęs, jog asmens padaryta veika atitinka kito teisės pažeidimo, nei nurodyta valstybės įgalioto pareigūno ar institucijos sprendime, sudėtį, gali savo iniciatyva – kartu užtikrindamas proceso dalyvių teises – perkvalifikuoti padarytą pažeidimą ir spręsti dėl paskirtos poveikio priemonės.
  13. Atkreiptinas dėmesys, jog Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnis įtvirtina pagrindinius visuomenės informavimo principus, kurie apima esminius viešosios informacijos teikimo visuomenei reikalavimus. Žurnalistų etikos inspektoriui, be kita ko, yra pavesta vertinti, kaip informuojant visuomenę laikomasi laikomasi šiame ir kituose visuomenės informavimą reglamentuojančiuose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų (Visuomenės informavimo įstatymo 50 str. 1 d. 5 p.). Skelbiant tikrovės neatitinkančią informaciją, kenkiančią juridinio asmens dalykinei reputacijai, yra pažeidžiama Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, jog būtent pagal šį straipsnį kvalifikuotinos paminėtos veikos, Žurnalistų etikos inspektoriui skiriant įspėjimą už jų padarymą ir Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimą.

25Dėl teismo sprendimo išnagrinėjus bylą po proceso atnaujinimo

  1. Administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kokius sprendimus gali priimti teismas, kai atnaujinus procesą jis išnagrinėja bylą: 1) atmesti prašymą, o apskųstą teismo sprendimą, nutarimą ar nutartį palikti nepakeistą; 2) pakeisti apskųstą sprendimą, nutarimą ar nutartį; 3) panaikinti apskųstą sprendimą, nutarimą ar nutartį ir priimti naują sprendimą, nutarimą ar nutartį.
  2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog nutartimi, kuria procesas atnaujinamas, tik sudaromos prielaidos spręsti, ar procesinį sprendimą, dėl kurio paduotas prašymas atnaujinti procesą, būtina pakeisti, panaikinti ar palikti nepakeistą, bet galutinai dėl apskųsto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nėra pasisakoma – tai turi būti daroma proceso atnaujinimo ribose ir apimtimi iš naujo nagrinėjant bylą. Būtent teisėjų kolegijai, kuri nagrinėja atnaujintą bylą, tenka pareiga ir išimtinė kompetencija priimti vieną iš ABTĮ 162 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų, t. y. nuspręsti, ar būtina daryti intervenciją į užbaigtoje byloje įsiteisėjusį teismo sprendimą, nutartį ar nutarimą ir jo pagrindu susiklosčiusius teisinius santykius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-818/2013).
  3. Nagrinėjant atnaujintą bylą šiuo atveju nustatyta, kad nors apeliacinės instancijos teismas teisingai išaiškino Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatą ir tuo pagrindu konstatavo, kad dėl jos pažeidimo pareiškėjui negalėjo būti taikoma poveikio priemonė, tačiau neįvertino galimybės pareiškėjo padarytą veiką perkvalifikuoti pagal Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, ir tik po to spręsti, ar skundžiamas Sprendimas dėl pareiškėjo įspėjimo ir įpareigojimo pašalinti pažeidimą yra neteisėtas.
  4. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad tuo atveju, kai kaltinimas iš esmės pakeičiamas, kaltinamajam turi būti suteikiama tinkama galimybė įgyvendinti savo gynybos teises dėl pakeisto kaltinimo. Šiuo atveju lemiamą reikšmę vertinant gynybos teisių užtikrinimo atitiktį Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai (toliau – ir Konvencija) turi būtent kaltinimo pakeitimo poveikis galimybėms gintis, t. y. vertinama, ar apskritai gynyba dėl pakeisto kaltinimo būtų kitokia (2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Seliverstov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 19692/02, 20 par).
  5. Kitose bylose Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, jog kai žemesnės instancijos teismo nuosprendžiu keičiama veikos kvalifikacija ir kaltinamasis apie tai nėra iš anksto informuojamas, todėl negali pateikti gynybos argumentų dėl pakeisto kaltinimo, o aukštesnės instancijos teismas bylą nagrinėja tik teisės aspektu, t. y. nuteistasis neturi visavertės galimybės šiame teisme patikrinti ir nustatyti faktų, reikšmingų kvalifikuojant veiką, Konvencijoje įtvirtintos gynybos teisės yra pažeidžiamos (2006 m. balandžio 20 d. sprendimas byloje I. H. ir kiti prieš Austriją, pareiškimo Nr. 42780/98; 2006 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Mattei prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 34043/02). Kita vertus, kai tokiais atvejais gynyba turi galimybę ginčyti naują kvalifikavimą fakto ir teisės aspektu, minėtos teisės laikomos užtikrintomis (2002 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Sipavičius prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 49093/99; 2004 m. birželio 24 d. sprendimas byloje Balette prieš Belgiją, pareiškimo Nr. 48193/99; 2006 m. vasario 7 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Virolainen prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 29172/02).
  6. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant atnaujintą bylą nusprendus įvertinti pareiškėjui skundžiamu Inspektoriaus Sprendimu inkriminuoto pažeidimo perkvalifikavimą, būtų sprendžiami klausimai, kurie iš esmės nepatenka į anksčiau apibrėžtas proceso atnaujinimo ribas. Be to, jie nebuvo nagrinėti nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į paminėtą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, šiuo atveju apie tokią bylos nagrinėjimo eigą turėtų būti papildomai informuojamos bylos šalys, tikėtina, turėtų iš naujo būti peržiūrimos pažeidimo aplinkybės, iš naujo vertinami faktai ar renkami papildomi įrodymai. Išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, tai lemtų bylos nagrinėjimą nesilaikant proceso atnaujinimo pagrindų ribų ir bylos pernagrinėjimą iš esmės.
  7. Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Varnienė prieš Lietuvą, kurioje konstatuotas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimas, nurodė, kad proceso atnaujinimas yra suderinamas su Konvencijos nuostatomis tik tada, jei juo siekiama daugiau nei tiesiog bylą išspręsti iš naujo. Teismas pabrėžė, kad nagrinėjant bylą po proceso atnaujinimo, buvo iš naujo vertintos bylos faktinės aplinkybės. Tokiu būdu valstybei buvo suteiktas antrasis šansas siekti, kad iš naujo būtų išnagrinėtas kilęs administracinis ginčas, nepaisant to, jog ši byla jau buvo išspręsta galutiniu teismo sprendimu, o teismo procese dalyvavo kompetentinga valstybės institucija ir jai buvo suteikta galimybė pasinaudoti visomis procesinės gynybos priemonėmis tam, kad apgintų valstybės interesus (2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Varnienė prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42916/04, 41, 42 par.).
  8. Išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad bylą nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nenagrinėjo galimybės perkvalifikuoti pareiškėjo padarytą veiką, dar nesudaro pagrindo naikinti šio teismo priimtą sprendimą. Atsižvelgdama į teisėtų lūkesčių, res judicata, protingumo principų svarbą, taip pat į jau aptartą proceso atnaujinimo instituto išimtinumą ir jo paskirtį, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju intervencija į užbaigtoje byloje įsiteisėjusį teismo sprendimą yra netikslinga ir negalima, kadangi ji paneigtų principines proceso atnaujinimo instituto nuostatas.
  9. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos prašymas atmestinas, o apskųsta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis paliktina nepakeista.

26Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

Nutarė

27Atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos prašymą atmesti.

28Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

29Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 3. Išplėstinė teisėjų kolegija... 4. I.... 5.
  1. Pareiškėjas S. G. kreipėsi į teismą... 6. b. l. 56–62) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą,... 7. II.... 8.
    1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m.... 9. III.... 10.
      1. Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus... 11. b. l. 106–109), kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio... 12. IV.... 13.
        1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013... 14. b. l. 125–136) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 18 d.... 15. V.... 16.
          1. Atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius 2013 m.... 17. Nr. A492-3337/2011, Nr. A662-1165/2012, Nr. A858-2396/2012 suformuotos... 18. VI.... 19.
            1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 20. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja:... 21. VII.... 22. Dėl proceso atnaujinimo ribų
              1. Procesą šioje... 23. Dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencijos
                  24. Dėl Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir... 25. Dėl teismo sprendimo išnagrinėjus bylą po proceso atnaujinimo 26. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 27. Atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos prašymą atmesti.... 28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartį palikti... 29. Nutartis neskundžiama....