Byla 2A-432-198/2009

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės (pranešėja), Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Lolitai Kudabienei dalyvaujant ieškovo atstovei Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atstovei prokurorei S. S., atsakovui L. U., L. U. ir V. U. atstovui advokatui Audriui Bandzaičiui, atsakovo Kėdainių rajono savivaldybės atstovui E. V., tretiesiems asmenims J. Č., Kauno apskrities viršininko administracijos atstovei E. N.-Zinkienei

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ieškinį, ginant viešąjį interesą, atsakovams L. U., V. U. ir Kėdainių rajono savivaldybei, tretiesiems asmenims J. Č., Kauno apskrities viršininko administracijai, Valstybinė mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, Valstybės įmonei Registrų centras, dėl Kėdainių rajono Josvainių apylinkės tarybos sprendimo, Kėdainių rajono valdytojo potvarkio ir pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Ieškovas Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, prašė:

51. Pripažinti negaliojančiu Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Josvainių apylinkės tarybos 1993 m. kovo 24 d. I šaukimo 21 sesijos sprendimą „Dėl žemės sklypo skyrimo“, kuriuo L. U. paskirtas 0,254 ha dydžio sodybinis žemės sklypas gyvenamojo namo statybai Josvainių miestelyje.

62. Pripažinti negaliojančia dalį 1993-06-09 Kėdainių rajono valdytojo potvarkio Nr. 602 priedo Nr. 1 „Dėl leidimo mokėti už žemės sklypus“, kuria L. U. leista mokėti už 0,25 ha dydžio žemės sklypą Josvainių kaime.

73. Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 1994 m. rugsėjo l d. žemės sklypo, unikalus nr. ( - ), kadastrinis nr. 5323/0009, esančio Kėdainių rajone, Josvainių sen., Josvainių k., pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą Kėdainių rajono valdybos ir L. U..

84. Taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą L. U. ir Kauno apskrities viršininko administraciją grąžinti į LR valstybės žemės fondą žemės sklypą, unikalus nr. ( - ), kadastrinis nr. 5323/0009, esantį Kėdainių rajone, Josvainių sen., Josvainių k., o atsakovui L. U. už 51,02 Lt valstybės vienkartines išmokas iš valstybės biudžeto grąžinti ekvivalentą pinigais – 40,976 Lt.

95. Priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

10Nurodė, kad pagal 1935 m. vasario 25 d. Josvainių seniūnijos rūšimis paskirstytų žemių sąrašą Nr. 72 buvęs savininkas J. Č., miręs ( - ), turėjo 10,39 ha žemės Josvainių kaime (miestelyje). Kėdainių rajono apylinkės teismo 1998 m. gruodžio 3 d. sprendimu civilinėje byloje nustatytas juridinis faktas, kad J. Č. iki 1940 m. Kėdainių rajone Josvainių miestelyje valdė 0,96 ha žemės. 1991 m. rugsėjo 16 d. J. Č. Kėdainių rajono Josvainių apylinkės Žemėtvarkos tarnybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. Č. turėtą žemę jame nurodydamas keturis pretendentus, tikėdamasis sugrąžinti žemę natūra buvusioje vietoje. Iki 2000 m. J. Č. pirminis prašymas buvo be eigos. Tik 2000 m. gegužės 15 d. Kėdainių žemėtvarkos skyrius parengė pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 1273/11-20 ir 2000 m. birželio 1 d. pažymą Nr. 1314/11-20, pagal kurias J. Č. turi teisę atkurti nuosavybės teises atitinkamai į 2.17 ha ir į 0.39 ha žemės. Kauno apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. 53 – 15267, 2003 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. 53-19532 ir 2009-01-26 sprendimu Nr. 53-23526, jam buvo atkurtos nuosavybės teisės atitinkamai į 1,97 ha, 0,11 ha ir 0,39 ha žemės, perduodant ją neatlygintinai nuosavybėn. Kėdainių rajono Josvainių apylinkės taryba, neatsižvelgdama į J. Č. ir kitų pretendentų prašymą, 1993 m. kovo 24 d. I šaukimo 21 sesijos sprendimu „Dėl žemės sklypo skyrimo“ paskyrė L. U. 0,25 ha dydžio sodybinį žemės sklypą gyvenamojo namo statybai Josvainių miestelyje, o 1994 rugsėjo 1 d. pardavėjas - Kėdainių rajono valdyba ir pirkėjas - L. U., sudarė Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, kuria pardavėjas už 51,22 Lt pardavė 0,254 kv.m. žemės sklypą, esantį Kėdainių rajone, Josvainių sen., Josvainių k. Šis sklypas yra buvusio savininko J. Č. turėtos žemėvaldos ribose.

11LR Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ 4.1.3 p. nustatė, kad valstybiniai žemės sklypai parduodami nekonkurso tvarka individualiems namams statyti, bet ne didesni, nei šio nutarimo 7.7 p. nurodyto maksimalaus dydžio, o šiame punkte nustatyta, kad kaime maksimalus žemės sklypas 0,25 ha, o esamai namų valdai - faktiškai užimamas, bet ne didesnis nei 2 ha. Atsakovui paminėta žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi sklypas buvo parduotas viršijant nustatytą maksimalią normą, nuosavos žemės valdos jis tuo metu neturėjo. Be to, nutarimo 4.1.4 p. nustatyta, kad valstybiniai žemės ūkio sklypai ne žemės ūkio veiklai ne aukciono tvarka parduodami piliečiams nuolat gyvenantiems kaime ir norintiems pagerinti gyvenimo sąlygas sklypai gyvenamajam namui statyti tos pačios apylinkės teritorijoje ir kad žemės reformos žemėtvarkos projektai turi būti derinami neliečiant grąžinamos buvusiems savininkams žemės. Analogiška nuostata yra nurodyta kitame ginčo žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo momentu galiojusiame teisės akte, LR Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 patvirtintos „Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos“ 6.1.4 p. Tokiu būdu Josvainių apylinkės Tarybos 1993 m. kovo 24 d. I šaukimo 21 sesijos sprendimas „Dėl žemės sklypo skyrimo“ prieštarauja nurodytiems įstatymams, yra niekinis ir negalioja nuo jo sudarymo momento. Dėl tų pačių priežasčių yra niekinis ir negalioja 1993 m. birželio 9 d. Kėdainių rajono valdytojo potvarkis Nr. 602 pv „Dėl leidimo mokėti už žemės sklypus“. Pretendentai jau buvo pateikę prašymą atkurti nuosavybės teises į J. Č. žemę natūra, todėl ginčo žemės sklypas negalėjo būti priskirtas prie laisvos valstybinės žemės fondo. 1994 m. rugsėjo 1 d. ginčo žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta pažeidžiant galiojusius teisės aktus, todėl turi būti pripažinta negaliojančia ir nesukėlusia jokių teisinių pasekmių nuo jos sudarymo momento. Atsakovui L. U. perduotas ginčo žemės sklypas grąžintinas į valstybinės žemės fondą, o L. U. turi būti išmokėtas 51,22 Lt valstybės vienkartinės išmokos ekvivalentas pinigais pagal 1994-09-01 investicinių čekių kainas Kėdainių rajono savivaldybės rengtuose aukcionuose – 40,976 Lt (51,22x0,80).

12Kėdainių rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Nustatė, kad tretysis asmuo J. Č. kartu su seserimi ir broliais (viso 5 asmenys) 1991-09-16 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į jų tėvo J. Č. (miręs 1957 m.) 10,85 ha žemės sklypą (kiekvienam po 2,17 ha) Josvainių kaime (pagal ankstesnį administracinį teritorinį suskirstymą). Dviems iš jų - Algirdui ir A. Č. nuosavybės teisė į žemę atkurta kompensuojant pinigais, K. ir M. sklypai atkurti natūra buvusioje tėvo žemėje. J. Č. Kauno apskrities viršininko 2001-09-05 sprendimu Nr. 53-15267 atkurta nuosavybės teisė į 1,97 ha, o 2003-12-11 sprendimu Nr. 53-19532 – į 0,11 ha žemės sklypą taip pat buvusioje tėvo žemėje – 10,85 ha sklype. Notariškai patvirtintu 2002-09-26 prašymu jis atsisakė teisės į 0,09 ha grąžintinos žemės sesers M. G. naudai. Tokiu būdu, J. Č. nuosavybės teisės atkurtos į 2,17 ha, tai yra į visą jam nuo 10,85 ha sklypo tenkančią dalį. 1993-09-05 prašymu J. Č. ir J. Č. (K. žmona) kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į kitą, 0,96 ha dydžio, sklypą Josvainių miestelyje. Kėdainių rajono apylinkės teismo 1998-12-02 sprendimu nustatytas juridinis faktas, kad J. Č. tėvas J. Č. nuosavybės teisėmis Josvainių miestelyje valdė 0,96 ha žemės sklypą. Algirdas atsisakė savo dalies J. Č. naudai, todėl pastarajam priklausė 0,39 ha. Kauno apskrities viršininkės 2009-01-26 sprendimu Nr. 53-23526 bei įsakymu Nr.02-06-373 J. Č. jo sutikimu atkurtos nuosavybės teisės į 0,39 ha žemės sklypą perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 0,21 ha sklypą Josvainių miestelyje. Šį sklypą J. Č. 2009-03-25 pardavė. Be to, teismas nustatė, kad L. U. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Josvainių apylinkės tarybos 1993 m. kovo 24 d. I šaukimo 21 sesijos sprendimu „Dėl žemės sklypo skyrimo“ paskirtas 0,25 ha dydžio sodybinis žemės sklypas gyvenamojo namo statybai Josvainių miestelyje. Už sklypą 1993-06-09 Kėdainių rajono valdytojo potvarkiu Nr. 602 priedo Nr. 1 „Dėl leidimo mokėti už žemės sklypus“ leista apmokėti, 1994 m. rugsėjo l d. sudaryta žemės sklypo, unikalus nr. 5323-0007-0024, kadastrinis nr. 5323/0009, esančio Kėdainių rajone, Josvainių sen., Josvainių k., pirkimo - pardavimo sutartis. Sklypas yra buvusio savininko J. Č. 10,85 ha žemės plote.

13Teismas pažymėjo, kad ieškinio pradžioje yra paminėta apie du J. Č. iki nacionalizacijos turėtus ir jo vaikams grąžintinus žemės sklypus - 10,85 ha ir 0,96 ha, tačiau iš ieškinio turinio ir ieškovo atstovės pasisakymų bylos nagrinėjimo metu matyti, kad jie vertinami kaip vienas sklypas. Tokia pozicija negali būti pripažinta teisinga. Pagal 1991-09-16 pateiktą prašymą su buvusio savininko J. Č. vaikais, tame tarpe ir su J. Č., už 10,85 ha žemės Josvainių kaime (pagal ankstesnį administracinį teritorinį suskirstymą) atsiskaityta 1991-06-18 įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 1 str. nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo teigti, kad jų teisės pažeistos. Dviems, jų pačių pageidavimu, išmokėta kompensacija pinigais, todėl iš bendro ploto likusį 4,34 ha buvo galima skirti įstatymo nustatyta tvarka, kas ir buvo padaryta, dėl ko negalima tvirtinti, kaip nurodoma ieškinyje, kad pažeistas viešasis interesas. Teismo nuomone, ieškinyje klaidingai nurodoma, jog „pretendentai jau buvo pateikę prašymą atkurti nuosavybės teises į J. Č. žemę natūra, todėl ginčo žemės sklypas negalėjo būti priskirtas prie laisvos valstybinės žemės fondo“. Toks teigimas paneigiamas byloje esančiu pretendentų prašymu dėl nuosavybės atkūrimo, kuriame trys iš jų pareiškė norą gauti kompensaciją (tik vėliau M. G. persigalvojo ir atkūrė nuosavybę natūra). Alfonsas ir A. Č., atsisakę atkurti nuosavybę natūra, jokių pretenzijų nereiškė. Tokiu būdu, L. U. yra sąžiningas žemės sklypo įgijėjas. Paskyrus žemės sklypą L. U., nei J. Č., nei kitų asmenų teisės nebuvo pažeistos. Kauno apskrities viršininko sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. Č. 10,85 ha ir 0,96 ha žemės sklypus įsiteisėję, jie nebuvo ir nėra ginčijami. Teismas konstatavo, kad ieškovas reikalavimų pagrįstumo neįrodė, bylos nagrinėjimo metu taip pat nebuvo nustatyta ir faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą ieškinį tenkinti.

14Pirmosios instancijos teismas atsakovų V. U., L. U., jo atstovo bei trečiojo asmens Kauno apskrities viršininko administracijos atstovės prašymus taikyti senaties terminą laikė pagrįstais. Teismo nuomone, prokurorai nėra subjektai, dalyvaujantys nuosavybės teisių atkūrimo procese, tačiau į teismą su reikalavimu panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal analogijos principą (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 1 d.) gali kreiptis per 30 dienų terminą, kuris skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-677/2005). Iš pateikto prokuratūros siunčiamų raštų registracijos žurnalo išrašų matyti, kad vienas pareikalavimas dėl duomenų pateikimo siųstas 2008-01-21, po to dar du (paskutiniai) Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriui ir VĮ Registrų centras išsiųsti 2008-02-28, šios dvi įstaigos dokumentus pateikė atitinkamai 2008-03-14 ir 2008-03-15. Tokiu būdu, teismas laikė, kad būtent nuo šio laiko prasidėjo senaties termino eiga. Ieškovo atstovės teigimą, kad nuo sausio iki gegužės mėnesio buvo bandoma išreikalauti duomenis ieškiniui paruošti, nes Kėdainių žemėtvarkos skyrius dokumentus pateikdavo su dideliu nenoru, laikė deklaratyviu, kadangi nepateikta jokių tokį teiginį patvirtinančių įrodymų. Ieškinys teismui pateiktas 2008-05-29, tai yra praleidus 30 dienų terminą (skaičiuojant nuo 2008-03-15).

15Apeliaciniu skundu ieškovas Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Nurodo, kad teismas padarė faktinių aplinkybių neatitinkančias, neteisingas ir nepagrįstas išvadas, jog žemės sklypas buvo perleistas teisėtų ir pagrįstų administracinių sprendimų ir sandorio pagrindais, nepažeidžiant įstatymų ir suinteresuoto asmens J. Č. bei kitų pretendentų nuosavybės teisių, nes jos jau yra atkurtos, ir todėl prokurorui nėra pagrindo ginti viešą interesą, o taip pat kad prokuroras pažeidė terminą, jam nustatytą kreiptis į teismą su reikalavimu panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ginant viešąjį interesą, o būtent:

161. Pagal 1991-06-18 įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų (Nr. 1-1454) Nr. 1057 4 str. 2 d., žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje. J. Č. natūra buvusio savininko jo tėvo J. Č. turėtoje vietoje grąžinta tik 1,95 ha žemės. Teismui nebuvo pateikta argumentų ir jokių įrodymų, kodėl žemė nebuvo grąžinama kitam iš tų pačių pretendentų sąrašo, bet perleidžiama visai pašaliniam žmogui, o buvusio savininko paveldėtojui grąžinama visai kitoje vietoje ar nelygiavertė - J. Č. atveju vienas plotas grąžintas mažesnis (24 arai vietoj 39), antras plotas - 11 arų palei kelią, netinkantis gyvenamojo namo statybai. Be to, atsakovui L. U. žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi sklypas buvo parduotas viršijant nustatytą maksimalią normą, nes nuosavos žemės valdos jis tuo metu neturėjo (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ 4.1.3 punktas). Nutarimo 4.1.4 punkte nustatyta, kad valstybiniai žemės ūkio sklypai ne žemės ūkio veiklai ne aukciono tvarka parduodami piliečiams nuolat gyvenantiems kaime ir norintiems pagerinti gyvenimo sąlygas sklypai gyvenamajam namui statyti tos pačios apylinkės teritorijoje ir kad žemės reformos žemėtvarkos projektai turi būti derinami neliečiant grąžinamos buvusiems savininkams žemės. Analogiška imperatyvi nuostata yra nurodyta kito ginčo žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo momentu – 1994-09-01 galiojusio teisės akto - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 patvirtintos „Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos“ 6.1.4 punkte. Tokiu būdu šioms normoms prieštaraujantis Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Josvainių apylinkės Tarybos 1993 m. kovo 24 d. I šaukimo 21 sesijos sprendimas „Dėl žemės sklypo skyrimo“ yra niekinis ir negalioja nuo jo sudarymo momento (1964 m. CK 47 str. 1 d.). Dėl tų pačių priežasčių yra niekinis ir negalioja 1993 m. birželio 9 d. Kėdainių rajono valdytojo potvarkis Nr. 602 pv „Dėl leidimo mokėti už žemės sklypus“, kuris net neatitinka administraciniam aktui keliamų reikalavimų, yra abstraktus. Šiuo juridinės reikšmės neturinčiu potvarkiu buvo pažeistos kitų asmenų konstitucinės teisės į nuosavybę. Kadangi pretendentai jau buvo pateikę prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. Č. žemę natūra ir prašymas nebuvo išspręstas, tai ginčo žemės sklypas negalėjo būti priskirtas prie laisvos valstybinės žemės fondo ir perleistas kito asmens nuosavybėn. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, kad jeigu asmuo nustatytu laiku ir tvarka padavė pareiškimą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą) atkūrimo, nurodydamas, į kokį nekilnojamąjį turtą prašo atkurti nuosavybės teisę, negalima traktuoti, jog tai valstybinis laisvos žemės fondas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 28 d. nutartis, priimta M. Z. v. Vilniaus miesto valdyba byloje, bylos Nr. 3K-3-371/99). Šį esminį nuosavybės teisių atkūrimo principą pažeidė apylinkės taryba ir rajono savivaldybė perduodant žemę kitam asmeniui.

172. Teismas neteisingai įvertino ir taikė suformuotą teismų praktiką bei visiškai nepagrįstai nustatė, kad dėl vietos savivaldos institucijų padarytų teisės aktų pažeidimų skiriant ginčo žemės sklypą ir jį perleidžiant privačion nuosavybėn kilęs ilgametis socialinis konfliktas tarp trečiojo asmens J. Č. ir atsakovų šioje konkrečioje civilinėje byloje tėra tik privatus interesas, ir nepagrįstai neįžvelgė jame viešo visuomenės intereso pažeidimo. Kadangi nėra galimybių baudžiamojo proceso tvarka pašalinti šioje civilinėje byloje nagrinėjamų grubių įstatymų pažeidimų ir pakeisti civilinių teisinių santykių, todėl prokuroras pasinaudodamas jam įstatymo deleguota teise pareiškė ieškinį gindamas ne išskirtinai privačias trečiojo asmens J. Č. teises, bet gindamas visuomenės interesą gyventi teisinėje valstybėje, kurioje įstatymai būtų taikomi ne nesąžiningai ir neteisėtai ignoruojant teises asmens, kurioms įstatymai suteikia prioritetą, bet atsižvelgiant į visų suinteresuotų asmenų interesus. Todėl prokuroro interesas šioje byloje, kad valstybės institucijos, kurioms įstatymas nustato pareigą saugoti visuomenės interesus, vykdytų šią pareigą ir nepažeistų įstatymų reikalavimų, yra viešas.

183. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad J. Č. tuo metu, kai valdžios institucijos ilgokai delsė priimti sprendimą dėl jo paduoto prašymo, aktyviai ir labai kantriai varstė valdininkų kabinetų duris, rašė skundus, laiškus kaip suprasdamas ir sugebėdamas dėl savo garbaus amžiaus, menko išsilavinimo ir prastos sveikatos gynė savo teises. Netgi ir dabar laikydamas, kad valdžios institucijos apvylė jo teisėtus lūkesčius ir gražino per mažai žemės, tuos skundus teberašo, ir tai atspindi jo tikrus lūkesčius ir tikrą valią. Taigi, turėdamas teisėtų lūkesčių J. Č., gavęs iš seimo kontrolieriaus M. atsakymą, iš kurio matyti, kad apskrities viršininko administracija buvo įpareigota nustatytus pažeidimus pašalinti, vėl kantriai ir ilgai laukė valdžios institucijų sprendimų. Institucija, įgaliota priimti sprendimus vykdant žemės reformą, jo prašymo nesprendė iki 2000 m. Tokiu būdu, būtent nuosavybės teisių atkūrimo proceso pabaigoje J. Č. galutinai suprato, įsitikino, kad jo teisės į nuosavybę atkuriamos pažeidžiant įstatymo reikalavimus. Todėl atskaitos taškas sprendžiant apie senaties termino pradžią turi būti ne 1993-03-24 Josvainių apylinkės tarybos sprendimas ir ne 1994-09-01 ginčo žemės sklypo perleidimo sandorio sudarymo laikas, bet tas momentas, kai J. Č. turėjo realią galimybę ir privalėjo suprasti, kad jo nuosavybės teisės nebus atkurtos tėvo valdytoje žemėje, t. y. 2009-01-29. Prokuratūrai apie pažeistą įstatymą tapo žinoma 2008-01-31, todėl per protingą terminą prokuroras ir kreipėsi į teismą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą panašiose bylose konstatavo, kad prokuroras duomenis turi surinkti nepažeisdamas protingų terminų. Šiuo atveju ruošiant ieškinį reikėjo išanalizuoti daugybę įstatymų, nutarimų, nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, techniškai paruošti ieškinį. Visa tai atlikti per įstatyme nustatytą 1 mėnesio terminą objektyviai neįmanoma. Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad paskutiniai dokumentai byloje gauti 2008-05-10, ieškinys buvo pateiktas 2008-05-27, todėl prokuroras jam nustatytų procesinių terminų ieškiniui pateikti nepažeidė.

19Atsiliepimais į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai L. U., V. U. ir Kėdainių rajono savivaldybė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti apylinkės teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad priimant sprendimą buvo tinkamai įvertintos visos bylos aplinkybės. 1991 m. rugsėjo 16 d. J. Č. Kėdainių rajono Josvainių apylinkės Žemėtvarkos tarnybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. Č. turėtą žemės sklypą jame nurodydamas penkis pretendentus ir tikėdamasis sugrąžinti žemę natūra buvusioje vietoje, tačiau natūra žemės pageidavo tik du iš pretendentų, tai yra J. Č. ir K. Č.. Šiems pretendentams ir buvo grąžinta žemė natūra, o kitiems trims pretendentams išmokėta kompensacija. M. G. buvo pasiėmusi kompensaciją, bet vėliau jos atsisakė ir jai jos dalis grąžinta natūra tame pačiame buvusiame sklype. Kadangi liko dalis žemės sklypo nepanaudoto, todėl jis buvo perleistas L. U.. Dėl šių aplinkybių, Kėdainių rajono Josvainių apylinkės tarybos sprendimas neprieštaravo tada galiojusiems teisės aktams. LR Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 4.1.3 p. numatė galimybę ir sąlygas iki 0,25 ha žemės sklypus individualiems namams statyti kaimo vietovėse nuosavybėn parduoti nekonkurso tvarka. Ginčijamas Tarybos sprendimas buvo priimtas 1993 m. kovo 24 d., t. y. iki LR Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimo 550 įsigaliojimo, todėl jis negali būti vertintinas kaip prieštaraujantis šiam nutarimui, nes teisės aktai atgal negalioja. Nenustačius prieštaravimo teisės aktams Tarybos sprendimas ir jo pagrindu sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis negali būti laikomi niekiniais ir pripažinti negaliojančiais. J. Č. jam priklausanti dalis buvusio savininko jo tėvo J. Č. turėtoje vietoje grąžinta, o kadangi kiti pretendentai išreiškė norą gauti kompensaciją, todėl šioje vietoje liko žemės plotas, kuris buvo padalintas įstatymų nustatyta tvarka. Priešingai nei teigia ieškovas, teismui buvo pateikti ir rašytiniai įrodymai, ir argumentai, kodėl nebuvo grąžinama kitam iš tų pačių pretendentų sąrašo žemės sklypai, o būtent – kad jie neišreiškė tokios valios ir jiems buvo išmokėtos kompensacijos.

20Atsakovų manymu, taip pat nepagrįstas ieškovo argumentas, kad žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi sklypas buvo parduotas viršijant nustatytą maksimalią normą, nes nuosavos žemės valdos jis tuo metu neturėjo, kadangi, kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, skiriant sklypą galimos sklypo paklaidos. Be to, sklypas buvo grąžintas neliečiant grąžinamos buvusiems savininkams žemės. Taigi, dėl tų pačių priežasčių Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Josvainių apylinkės Tarybos 1993 m. kovo 24 d. I šaukimo 21 sesijos sprendimas „Dėl žemės sklypo skyrimo“ atitinka ginčo žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo momentu 1994-09-01 galiojusio teisės akto - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21d. nutarimu Nr. 550 patvirtinto „Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos“ nuostatas. Ieškovo prašymas pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 1994 m. rugsėjo 1 d. žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį gali būti tenkinamas tik esant CK numatytiems sandorių negaliojimo pagrindams. Šiuo atveju atsakovas yra sąžiningas žemės sklypo įgijėjas, todėl, vadovaujantis CK 4.96 str. nuostatomis, iš jo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas. Mano, kad pats ieškovas painiojasi, ar 1993 m. birželio 9 d. Kėdainių rajono valdytojo potvarkis Nr.602 pv „Dėl leidimo mokėti už žemės sklypus“ galioja ar ne, ar teismas teisingai pritaikė procesines ir materialines teisės normas ar ne. Nėra aišku, kokių kitų asmenų ir kokias konstitucines teises kas pažeidė.

21Atsakovų teigimu, Kėdainių prokuratūra į teismą su reikalavimu panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo gali kreiptis per 30 dienų terminą, kuris skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą, t. y. nuo sužinojimo momento. Šis terminas buvo gerokai praleistas, ir visi argumentai, neva reikėjo išreikalauti papildomų įrodymų ieškiniui suformuoti, yra paneigti paties ieškovo pateiktais rašytiniai įrodymais.

22Atsiliepimais į apeliacinį skundą tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos ir Valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

23Apeliacinis skundas skundas atmestinas, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 29 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

24Bylos duomenimis nustatyta, kad tretysis asmuo J. Č. kartu su seserimi ir keturiais broliais (viso 5 asmenys) 1991-09-16 pateikė prašymą ( 3t., b.l. 16 ) atkurti nuosavybės teises į jų tėvo J. Č. , mirusio ( - ), 10,85 ha žemės sklypą (kiekvienam po 2,17 ha) Josvainių kaime (pagal ankstesnį administracinį teritorinį suskirstymą). J. Č. broliams A. ir A. Č. nuosavybės teisė į žemę atkurta kompensuojant pinigais (2 t. b.l. 1 ), broliui K. (2t. , b.l. 46-52 ) ir seseriai M. (2t., b.l. 30-33 ) sklypai atkurti natūra buvusioje tėvo žemėje. Trečiajam asmeniui J. Č. Kauno apskrities viršininko 2001-09-05 sprendimu Nr. 53-15267 atkurta nuosavybės teisė į 1,97 ha, o 2003-12-11 sprendimu Nr. 53-19532 – į 0,11 ha žemės sklypą (1t.,b.l. 12-13 ) taip pat buvusioje tėvo žemėje – 10,85 ha sklype. Notariškai patvirtintu 2002-09-26 prašymu J. Č. atsisakė teisės į 0,09 ha grąžintinos žemės sesers M. G. naudai (2 t., b.l. 130). Iš viso J. Č. nuosavybės teisės atkurtos ( 1,97+0,11+ sesers naudai atsisakyta 0,09 ha žemės dalis = 2,17 ha ) į visą jam nuo 10,85 ha sklypo tenkančią dalį.

251993-09-05 prašymu J. Č. ir J. Č. ( J. Č. brolio K. žmona) kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į kitą, 0,96 ha dydžio, sklypą Josvainių miestelyje (3t., b.l.17). Kėdainių rajono apylinkės teismo 1998-12-02 sprendimu nustatytas juridinis faktas, kad J. Č. tėvas J. Č. nuosavybės teisėmis Josvainių miestelyje valdė 0,96 ha žemės sklypą (1t., b.l.14 ). J. Č. brolis A. atsisakė savo dalies J. Č. naudai, todėl pastarajam priklausė 0,39 ha. Kauno apskrities viršininkės 2009-01-26 sprendimu Nr. 53-23526 bei įsakymu Nr.02-06-373 J. Č. jo sutikimu atkurtos nuosavybės teisės į 0,39 ha žemės sklypą perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 0,21 ha sklypą Josvainių miestelyje (2 t., b.l. 95-97 ). Šį sklypą J. Č. 2009-03-25 pardavė (3 t., b.l. 32 ).

26Atsakovui L. U. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Josvainių apylinkės tarybos 1993 m. kovo 24 d. I šaukimo 21 sesijos sprendimu „Dėl žemės sklypo skyrimo" paskirtas 0,25 ha dydžio sodybinis žemės sklypas gyvenamojo namo statybai Josvainių miestelyje (1t., b.l. 6 ). Už sklypą 1993 06 09 Kėdainių rajono valdytojo potvarkiu Nr. 602 priedo Nr. 1 „Dėl leidimo mokėti už žemės sklypus" leista apmokėti (2t., b.l. 115 .), 1994 m. rugsėjo l d. sudaryta žemės sklypo unikalus nr. 5323-0007-0024, kadastrinis nr. 5323/0009, esančio Kėdainių rajone Josvainių sen. Josvainių k., pirkimo-pardavimo sutartis (1 t., b. l. 7 ). Pirmos instancijos teismas nustatė, kad Sutartyje klaidingai nurodyta potvarkio data ir numeris ir tai pagrįstai pripažino technine darbuotojų, ruošusių sutarties tekstą, klaida, nekeičiančia sutarties esmės. Sutartis VĮ įregistruota „Registrų centras" Nekilnojamojo turto registre (1 t. , b.l. 8, 52 ). Sklypas yra buvusio savininko J. Č. 10,85 ha žemės plote (1t. , b.l. 105-108, 126-127 ).

27Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas bylos įrodymų pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad pagal 1991-09-16 pateiktą prašymą su buvusio savininko J. Č. vaikais, tame tarpe ir su J. Č., už 10,85 ha žemės Josvainių kaime (pagal ankstesnį administracinį teritorinį suskirstymą) atsiskaityta 1991-06-18 įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 1 str. nustatyta tvarka. Kadangi dviems buvusio savininko J. Č. vaikams, (A. ir A.) jų pageidavimu, išmokėta kompensacija pinigais (2 t., b.l. 1 ), todėl apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad iš bendro 10,85 ha ploto likusį 4,34 ha buvo galima skirti įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindo tvirtinti, kad buvo pažeistas viešas interesas nėra. Iš šios žemės Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Josvainių apylinkės tarybos 1993 m. kovo 24 d. I šaukimo 21 sesijos sprendimu „Dėl žemės sklypo skyrimo" L. U. paskirtas 0,25 ha žemės sklypas. Tame pačiame 4,34 ha žemės plote buvo skirta žemė ir kitiems asmenims, tačiau jiems prokuroras ieškinio nereiškia. Todėl negalima tokia situacija, kai žemės skyrimu atsakovui L. U. viešasis interesas pažeidžiamas, o tai, kad kitiems asmenims skirta žemė tame pačiame 4,34 ha plote apie viešojo intereso pažeidimus nutylima. Pagrįsta apylinkės teismo išvada, kad A. ir A. Č. už jiems priklausančią žemės dalį gavus kompensaciją pinigais, atsisakius susigrąžinti žemę natūra, 4,34 ha žemės sklypas nebegalėjo būti laikomas žeme, grąžintina buvusiems savininkams. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo motyvais kad L. U. yra sąžiningas žemės sklypo įgijėjas. Įrodymų paneigti sąžiningo įgijėjo prezumpcijai nėra. Pirmos instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, su kuria teisėjų kolegija sutinka, kad klausimai pagal 1993-09-05 J. Č. ir J. Č. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 0,96 ha dydžio žemės sklypą Josvainių miestelyje (3t., b.l.17). nėra susiję su L. U. anksčiau , t.y. 1993-03-24, skirtu 0,25 ha žemės sklypu. Kauno apskrities viršininko sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. Č. 10,85 ha ir 0,96 ha žemės sklypus įsiteisėję, nebuvo ginčijami. Pirmos instancijos teismo išvada, kad paskyrus žemės sklypą atsakovui L. U. nebuvo pažeistos nei J. Č., nei kitų asmenų teisės padaryta visapusiškai ištyrus ir pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinus visus bylos įrodymus ( CPK 185 str.).

28Atsakovų V. U., L. U., jo atstovo bei trečiojo asmens Kauno apskrities viršininko administracijos atstovės prašymai taikyti ieškinio senatį pagrįsti. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 1d. nustatyta, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Kaip pagrįstai nurodė pirmos instancijos teismas, šis terminas tiesiogiai taikomas tik piliečiams, kuriems priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, ir asmenims, kurių teises ar įstatymų saugomus interesus šis sprendimas pažeidžia, ir kurie kreipiasi į teismą gindami savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Prokurorai nėra subjektai, dalyvaujantys nuosavybės teisių atkūrimo procese, tačiau į teismą su reikalavimu panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal analogijos principą gali kreiptis per 30 dienų terminą, kuris skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą. Ieškinyje prokuroras nurodo, kad prokuratūrai apie valstybės institucijų priimtą neteisėtą aktą ir sudarytą sandorį bei J. Č. pažeistas teises tapo žinoma 2008-01-31 (3t., b.l. 14-15). Teismas ieškinio senaties pradžią siejo su paskutinio dokumento gavimo data renkant duomenis bylos paruošimui, t.y. 2008-03-15. Tačiau apeliacinės instancijos teisme tretysis asmuo J. Č. paaiškino, kad į prokuratūrą dėl jo manymu pažeistų teisių nuosavybės atkūrimo procese, jis kreipėsi 1996 – 1997 metais. Prokurorė šios trečiojo asmens nurodytos aplinkybės nei patvirtino, nei paneigė. Netikėti J. Č. paaiškinimais sprendžiant ieškinio senaties pradžią teismas neturi pagrindo, nes dalyvaujančio asmens paaiškinimai yra vienas iš įrodymų, vertinamų kartu su kitais bylos įrodymais (CPK 177 str., 185 str.). Ieškinys teismui pateiktas 2008-05-29, akivaizdžiai praleidus 30 dienų terminą, skaičiuojant nuo 1997 metų. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, ieškinio senatis apskųsti sprendimams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, taikyta pagrįstai, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šios kategorijos bylose.

29Pirmos instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, išvardintas sprendime, o teismo padarytos išvados atitinka byloje esančius įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes. Todėl apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta ( CPK 329 str.2 d., 3 d.).

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

31Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.