Byla 2S-2246-230/2014
Dėl nuostolių atlyginimo

1Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,ZR Transport“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-15587-214/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ZR Transport“ ieškinį atsakovams J. A., J. Ž., dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Tegra state“, dėl nuostolių atlyginimo.

2Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovų 25 390,50 Lt nuostolius ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų J. A. ir J. Ž. turimą nekilnojamąjį turtą arba kilnojamąjį turtą, turimas pinigines lėšas ar turtines teises bendrai 25 390,50 Lt sumai. Nurodė, kad atsakovai gali bandyti slėpti ar perduoti kitiems asmenims turtą, todėl teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 24 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovai neturi piniginių lėšų ar turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, o pats nuostolių atsiradimo faktas nesudaro pagrindo manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomu. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė nenurodė jokių argumentų, dėl kurių būtų pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašymas nemotyvuotas, o vien tai, kad ieškovė patyrė nuostolius, yra pagrindas kreiptis į teismą, bet ne taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų turtui, turtinėms teisėms ar piniginėms lėšoms.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį, kadangi neįvertino ieškinio sumos dydžio. Teismų praktikoje didelė ieškinio suma vertintina, kaip vienas iš veiksnių, lemiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Ieškinio suma 25 390,50 Lt, atsakovai fiziniai asmenys, kuriems tokia suma laikytina didele. Be to, atsakovai nebuvo sąžiningi ikiteisminio tyrimo metu, todėl nėra pagrindo tikėtis, kad iškėlus teisme bylą atsakovai nemėgins slėpti pajamų ar turto, keisti darbo vietas ar kitais būdais daryti įtaką savo turtiniai padėčiai. Teismas nenurodė argumentų, kurie pagrįstų atsakovų gerą finansinę padėtį.

9Atsakovas J. Ž. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nesutikdamas su skunde išdėstytais argumentais, nurodo, kad skundžiamos nutarties naikinti nėra pagrindo, kadangi teismas, atmesdamas ieškovės prašymą, atsižvelgė į tai, kad ieškinio suma yra pakankamai didelė, tačiau tuo pačiu siekė apsaugoti ir atsakovų interesus nuo galimos neigiamos įtakos jų turtinėms teisėms. Be to, ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, o paremtas tik ieškovės manymu.

10IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

11Atskirasis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą pakanka nustatyti dvi sąlygas, ar 1) ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą ir 2) būsimo galimai ieškovui palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama ne tik reali grėsmė, bet ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams ir jų tikslingumas bei ekonomiškumas. Ieškovė kaip pagrindinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvą nurodo didelę ieškinio sumą. Atsakovas J. Ž. atsiliepime į skundą nurodo, kad teismas, atmesdamas ieškovės prašymą, atsižvelgė į tai, kad ieškinio suma yra pakankamai didelė, tačiau tuo pačiu siekė apsaugoti ir atsakovų interesus nuo galimos neigiamos įtakos jų turtinėms teisėms, be to, ieškovės ieškinys nėra preliminariai pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės atskirasis skundas yra pagrįstas. Atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl ieškinio reikalavimų prima facie nepagrįstumo teismas gali tik tuo atveju, jei ieškovo reiškiamas reikalavimas yra absurdiškas, tokio reikalavimo įgyvendinimas negalimas pagal teisės normų reikalavimus ir pan. Nors pirmosios instancijos teismas šios sąlygos ir nevertino, tačiau byloje nėra akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą, todėl vertintina, jog išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė pareiškė atsakovams solidarų materialinį reikalavimą dėl 25 390,50 Lt žalos atlyginimo priteisimo. Tokio dydžio suma fiziniams asmenims laikytina didele (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011). Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliantės pareikšto reikalavimo dydį ir į tai, kad atsakovų finansinė padėtis šio klausimo nagrinėjimo metu nėra žinoma, kas leidžia vertinti ieškinio sumą, kaip didelę, bei teikia pagrindą spręsti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia tam tikrus nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau, negu būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Vien laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktas nereiškia atsakovo teisių ir teisėtų interesų, teisingumo ar lygiateisiškumo principų pažeidimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama, kad šalių finansinė padėtis per visą ginčo nagrinėjimo laiką išliktų tokia, kokia buvo prieš bylos nagrinėjimą, ir tai garantuotų galutinio sprendimo įvykdymą. Pažymėtina, kad atsakovai, siekdami įrodyti savo finansinį pajėgumą, gali pateikti duomenis, įrodančius jų gerą turtinę padėtį (CPK 12 str., 178 str.), tačiau atsakovas J. Ž., teikdamas atsiliepimą atskirąjį skundą, jokių duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė (CPK 178 str.). Todėl atsižvelgiant į nurodytus argumentus sprendžiama, kad yra pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, ir tik jo nesant, ar esant nepakankamai – ir pinigines lėšas. Toks taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių eiliškumas užtikrins abiejų šalių interesų pusiausvyrą (CPK 17 straipsnis), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), be pagrindo neapsunkins fizinių asmenų veiklos.

14Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl tenkinus atskirąjį skundą pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintinas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).

15Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

16Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį panaikinti. Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,ZR Transport“ ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams J. Ž., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), J. A., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ) nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant pakankamai – ir pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos arba trečiuosius asmenis, bendrai 25 390,50 Lt (dvidešimt penkių tūkstančių trijų šimtų devyniasdešimties litų ir 50 ct) sumai.

17Areštuojamą turtą surasti ir aprašyti pavesti ieškovės pasirinktam antstoliui.

18Nutarties nuorašą siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

19Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai