Byla A-2618-143/2016
Dėl rašto panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. G. dėl rašto panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Muitinės departamentas) kreipėsi su prašymu (b. l. 1–4) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir atsakovas, Profesinė sąjunga, apeliantas) 2015 m. liepos 1 d. raštu Nr. 1P-270 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Raštas) pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui – Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriui R. G. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo).

5Pareiškėjas nurodė, kad Raštas grindžiamas tuo, jog sprendimas skirti drausminę nuobaudą už formalų ir mažareikšmį teisės akto pažeidimą neadekvatus padarytam pažeidimui ir trečiojo suinteresuoto asmens atveju pakako vien drausminės atsakomybės taikymo procedūros. Pareiškėjo vertinimu, atsisakymas duoti sutikimą yra nepagrįstas, prieštaraujantis teisės aktams ir teismų praktikai. Pažymėjo, kad Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, nenurodė nei vienos jo diskriminavimą dėl dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje patvirtinančios aplinkybės ir, prieštaraudama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai bei 2014 m. spalio 20 d. sudarytos Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr. 11B-1000/PV3-33 (toliau – ir Kolektyvinė sutartis) nuostatoms, vertino nuobaudos skyrimo procedūrą ir pačios tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą, viršydama jai suteiktą kompetenciją. Nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nei tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra duomenų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl trečiojo suinteresuoto asmens narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Pažymėjo, kad atsisakymas apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes muitinės pareigūnams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, profesinei sąjungai nepriklausančių, muitinės pareigūnų atžvilgiu.

6Atsakovas atsiliepimu į prašymą (b. l. 34–35) prašė atmesti prašymą.

7Atsakovas nurodė, kad Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovavosi jos veiklos principais bei įstatymų suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų. Atsakovo nuomone, įvertinus 2015 m. birželio 5 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 7B-1306, priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą tik profesinės sąjungos nariui R. G., o pareigūnės V. J., kuri nėra profesinės sąjungos narė, atžvilgiu nesiimta jokių veiksmų, yra neteisėtas. Darbdavys ketina skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą dėl jo narystės profesinėje sąjungoje. Taip darbdavys parodo, kad priklausydamas profesinei sąjungai pareigūnas tampa pažeidžiamesniu kitų pareigūnų, nepriklausančių profesinei sąjungai, atžvilgiu.

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimu

10(b. l. 106–109) patenkino pareiškėjo prašymą. Teismas panaikino Profesinės sąjungos 2015 m. liepos 1 d. rašte Nr. 1P-270 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui.

11Teismas nustatė, kad byloje kilęs ginčas dėl Profesinės sąjungos 2015 m. liepos 1 d. rašte Nr. 1P-270 pateikto atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui.

12Teismas, remdamasis rašytiniais bylos duomenimis, nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra Profesinės sąjungos atstovaujamojo–renkamojo valdymo organo – Socialinių reikalų komiteto – narys. Muitinės departamentas 2015 m. gegužės 15 d. raštu Nr. (5.46)3B-6143 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“, vadovaudamasis Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi ir Kolektyvinės sutarties 27.3 papunkčiu, prašė duoti sutikimą Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriui R. G. už padarytą tarnybinį nusižengimą skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Profesinė sąjunga Rašte atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui. Vertino, kad tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, nenustatyta, kokią žalą padarė posto pareigūnas, nenustatytas priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių, o kaltinimai grindžiami formaliu pažeidimu. Profesinės sąjungos nuomone, darbdavys, parinkdamas drausminio poveikio priemones, privalo atsižvelgti į tai, kad ji būtų adekvati padarytam pažeidimui. Atsakovas, atsižvelgęs į pareigūno tarnybą muitinėje, darbo rezultatus, teigė, kad sprendimas skirti drausminę nuobaudą už formalų ir mažareikšmį teisės akto pažeidimą neadekvatus padarytam pažeidimui, o šiuo atveju pakako jau vien drausminės atsakomybės taikymo procedūros. Pareiškėjas teigė, kad Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui yra nepagrįstas ir neteisėtas.

13Teismas vadovavosi Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalimis, Kolektyvinės sutarties 27.3 punktu.

14Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtintas papildomas profesinės sąjungos renkamojo organo nario teisių skiriant tarnybines nuobaudas apsaugos mechanizmas, kuris, laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto visų asmenų lygybės principo, reiškia garantijas profesinės sąjungos nariams išvengti diskriminavimo galimybės dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-441/2005). Įtvirtintas reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma apsaugos garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje. Todėl šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamojo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011). Taigi pareigūnai, esantys profesinės sąjungos renkamojo organo nariais, kai yra sprendžiamas klausimas dėl tarnybinės nuobaudos jiems skyrimo, turi teisę naudotis profesinės sąjungos gynybos mechanizmu ir nustatytomis papildomomis garantijomis, siekiant užtikrinti nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje. Akcentavo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra Profesinės sąjungos atstovaujamojo–renkamojo valdymo organo – Socialinių reikalų komiteto – narys, todėl, prieš jam skiriant tarnybinę nuobaudą, darbdavys turėjo gauti profesinės sąjungos sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą.

15Teismo nuomone, Profesinės sąjungos atsisakymas argumentuojamas aplinkybėmis, kurios nėra susijusios su trečiojo suinteresuoto asmens naryste Profesinėje sąjungoje. Rašte atsakovas nurodė argumentus, kurie susiję su tarnybinio tyrimo pažeidimo aplinkybių vertinimu. Be to, atsakovo nurodyta aplinkybė, kad kitai pareigūnei (V. J.), kuri nepriklauso Profesinei sąjungai, neskirta nuobauda, negali būti vertinama kaip trečiojo suinteresuoto asmens diskriminavimas. Muitinės departamentas teismui pateikė R. G. tarnybinio tyrimo medžiagą, kurioje nėra duomenų apie tai, jog jis yra diskriminuojamas (ar persekiojamas) dėl to, jog priklauso Profesinei sąjungai ar dalyvauja jos atstovaujamojo–renkamojo valdymo organo veikloje. Šiuo atveju atsakovas tik atsiliepime išdėstė argumentus dėl trečiojo suinteresuoto asmens galimo persekiojimo narystės Profesinėje sąjungoje pagrindu, tačiau Rašte tokių argumentų nenurodė. Teismo vertinimu, atsakovas nepagrindė savo teiginių dėl R. G. tariamo persekiojimo dėl pastarojo veiklos Profesinėje sąjungoje.

16Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, nesant įrodymų, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymų priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (2012 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2288/2012, 2013 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-535/2013).

17Teismas sutiko su pareiškėjo pozicija, kad Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą R. G., nenurodė nei vienos pastarojo diskriminavimo dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje aplinkybės. Tokių aplinkybių nenurodė ir teismo posėdyje. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktą tarnybinio tyrimo medžiagą, irgi nenustatė jokių R. G. diskriminuojančių aplinkybių dėl jo priklausymo profesinei sąjungai. Pažymėjo, kad Muitinės departamentui, o ne Profesinei sąjungai, suteikta teisė vykdyti nuobaudos skyrimo procedūrą ir, atlikus tarnybinį patikrinimą, skirti arba ne tarnybinę nuobaudą. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas prašyme Profesinei sąjungai akcentavo, jog tarnybinę nuobaudą pareigūnui ketina skirti už tarnybinį nusižengimą, kuris buvo nustatytas tarnybinio tyrimo medžiagoje atlikus tarnybinį patikrinimą teisės aktų nustatyta tvarka, o ne diskriminuojant jį, kaip Profesinės sąjungos narį. Profesinė sąjunga atsisakyme nenustatė, kad yra priešingai ir nepaneigė tarnybinio tyrimo metu nustatytų aplinkybių. Profesinės sąjungos argumentai dėl V. J. nenubaudimo yra subjektyvus tyrimo aplinkybių vertinimas, nepaneigus Muitinės departamento tarnybinio tyrimo nustatytų aplinkybių.

18Teismas taip pat vadovavosi Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas) 33 straipsnio 1 dalimi, 35 straipsnio 1 dalimi. Pažymėjo, jog pastaroji Statuto nuostata yra imperatyvi, įpareigojanti muitinės įstaigų kompetentingus vadovus, gavus informaciją apie galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą, pradėti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, t. y. imtis įstatymo numatytų priemonių ir operatyviai bei veiksmingai reaguoti į kiekvieną muitinės pareigūno, nepriklausomai nuo jo užimamų pareigų ar kitų aplinkybių, tarp jų narystės profesinėje sąjungoje ar išrinkimo į muitinėje veikiančios profesinės sąjungos renkamuosius organus, galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą.

19Teismas pabrėžė, kad Profesinė sąjunga neturi teisės vertinti nei nuobaudos skyrimo procedūros, nei tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumo. Teismo vertinimu, Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą, turėjo teisę vertinti tik tarnybinės nuobaudos pareigūnui skyrimo dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje pagrįstumą. Šioje byloje nevertinamas trečiajam suinteresuotam asmeniui galbūt būsimos tarnybinės nuobaudos skyrimo ir pagrįstumo klausimas, t. y. nevertinamos aplinkybės, nesusiję su pareigūno naryste profesinėje sąjungoje. Ginčo dalykas yra atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą R. G. Teismo išreikalauta tarnybinio tyrimo medžiaga vertinama tik tuo aspektu, ar pareiškėjas įrodė, kad Profesinės sąjungos nesutikimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo iš esmės pažeidžia darbdavio (pareiškėjo) interesus, taip pat ar atsakovas, atsisakydamas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, nepasinaudojo diskrecijos teise neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, nesant teisinio pagrindo.

20Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, padarė išvadą, kad atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą R. G. peržengia profesinei sąjungai suteiktą diskreciją pareiškėjui vykdyti tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją ir pažeidžia viešąjį interesą, todėl yra neteisėtas.

21III.

22Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 114–116) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo prašymą.

23Atsakovas nurodo, kad įstatymo lygmeniu yra nustatytas principas, pagal kurį darbdaviui ir darbuotojų atstovams suteikta teisė nustatyti papildomas garantijas, jas įteisinant kolektyviniu susitarimu. Muitinės departamentui privalu laikytis Kolektyvinės sutarties nuostatų. Sutinka, kad Profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau profesinė sąjunga veikia įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius. Tokia teisė numatyta Profesinių sąjungų įstatyme ir Kolektyvinėje sutartyje. Pareikšdama savo nuomonę apie tarnybinio patikrinimo atlikimą ir tarnybinės nuobaudos skyrimą, Profesinė sąjunga vadovavosi jai teisės aktų suteiktomis teisėmis, t. y. ne tik Kolektyvine sutartimi, bet ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 33 punktu, kaip suteikiančiu teisę pateikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumo sprendžia įstaigos vadovas, vadovaudamasis savo vidiniais įsitikinimais, nes Taisyklėse nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis gali būti priimtas toks sprendimas. Pažymi, kad, įvertinusi visas aplinkybes, Profesinė sąjunga konstatavo, jog tarnybinis patikrinimas atliktas formaliai, o parinkta nuobaudos rūšis neatitinka protingumo ir teisingumo principų, todėl nebuvo pagrindo duoti sutikimą skirti nuobaudą. Teismas nenagrinėjo tos aplinkybės, kad, atlikdama tarnybinį patikrinimą, komisija nenagrinėjo ir nesiaiškino aplinkybių dėl V. J., kuri nėra profesinės sąjungos narė, netinkamo pareigų atlikimo. Įvertinus aplinkybę, kad buvo siūlymas nubausti tik profesinės sąjungos narį, o ne profesinės sąjungos narė, netinkamai atlikusi savo pareigas, nebaudžiama

24už nusižengimą, tai traktuota kaip persekiojimas dėl narystės profesinėje sąjungoje. Muitinės departamentas, ginčydamas profesinės sąjungos nesutikimą ir prašydamas jį panaikinti, teismui turėjo pateikti įrodymus, kad atsisakymas iš esmės pažeidžia jo, kaip darbdavio, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012). Pareiškėjas prašyme teismui dėl profesinės sąjungos nesutikimo panaikinimo nepateikė įrodymų, kad ginčijamas atsisakymas pažeidė jo interesus ir kaip tai susiję su konkrečiu asmeniu, t. y. individualiai. Savo prašymą grindė vien įstatymo suteiktų teisių tarnybinės drausmės užtikrinimo srityje deklaravimu. Tokių įrodymų pareiškėjas nepateikė ir teismo posėdyje. Teismas šių aplinkybių nenagrinėjo ir dėl to nepasisakė, taip suteikdamas darbdaviui, kaip stipresnei šaliai, nepagrįstą pranašumą skiriant drausminę nuobaudą ir paversdamas įstatymuose įtvirtintą profesinių sąjungų renkamojo organo nario garantiją ir profesinei sąjungai suteiktą teisę duoti arba neduoti sutikimą leisti darbdaviui skirti darbuotojui – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui – drausminę nuobaudą tik nieko nelemiančia ir nereikšminga procedūra.

25Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 121–123) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

26Pareiškėjas nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog Profesinės sąjungos atsisakymas argumentuojamas aplinkybėmis, kurios nėra susijusios su trečiojo suinteresuoto asmens naryste Profesinėje sąjungoje. Tokia teismo pozicija atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą R. G., nenurodė nei vienos jo diskriminavimą dėl dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje patvirtinančios aplinkybės ir, prieštaraudama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai bei sudarytai Kolektyvinei sutarčiai, vertino pačios tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydama savo kompetenciją. Teismo sprendimas patvirtino, kad nėra duomenų, jog tarnybinę nuobaudą R. G. ketinama skirti dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Pareiškėjo nuomone, nepagrįstas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes muitinės pareigūnams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, profesinei sąjungai nepriklausančių, muitinės pareigūnų atžvilgiu.

27Teisėjų kolegija

konstatuoja:

28IV.

29Apeliacinis skundas atmestinas.

30Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl atsakovo atsisakymo leisti patraukti muitinės pareigūną (trečiąjį suinteresuotą asmenį), kuris yra šios profesinės sąjungos renkamojo organo - Socialinių reikalų komiteto – narys, tarnybinėn atsakomybėn pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutą (šio statuto 33-37 str.). Todėl, sprendžiant šį ginčą, būtina nustatyti muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (profesinės sąjungos renkamojo organo) statusą (vaidmenį) muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn procedūroje bei šio statuso ypatumus, kai tarnybinėn atsakomybėn traukiamas profesinės sąjungos renkamojo organo narys.

31Teisiniai santykiai dėl muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn reglamentuojami Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto. Todėl pirmiausia būtina išaiškinti šio teisės akto nuostatas dėl muitinės profesinės sąjungos dalyvavimo minėtame patraukimo tarnybinėn atsakomybėn procese.

32Kolegija pažymi, kad muitinės pareigūnų teisinį statusą (bylai aktualiu klausimu dėl muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn) reglamentuoja Statuto 33 – 37 straipsniai, kuriuose nustatyti muitinės administracijos (darbdavio) kompetencija ir tam tikros muitinės pareigūno teisės, tačiau nėra jokių nuorodų apie profesinės sąjungos dalyvavimą muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn procese. Tokių nuorodų nėra ir kituose valstybės pareigūnų patraukimą tarnybinėn atsakomybėn reglamentuojančiuose teisės aktuose (Valstybės tarnybos įstatyme, Taisyklėse). Tai reiškia, kad įstatymo lygmeniu yra nustatytas principas, pagal kurį muitinės pareigūnų profesinė sąjunga nėra muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn proceso dalyvis, t. y. nėra organas, kuriam būtų leista spręsti traukiamo tarnybinėn atsakomybėn pareigūno tariamai padaryto pažeidimo fakto nustatymo bei tarnybinės nuobaudos parinkimo klausimus. Pažymėtina, kad tai atitinka Statuto 16 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus.

33Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalis (2013-06-13 įstatymo Nr. XII-364 redakcija) nustato, kad darbuotojams, įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariams, skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Kolegija pažymi, kad Statutui nenustatant jokių kitų muitinės profesinių sąjungų veiklos ypatumų, sprendžiant dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo muitinės pareigūnui, kuris yra veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo narys (išskyrus tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš pareigų), taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime išaiškino, kad minėtu teisiniu reglamentavimu siekiama apsaugoti profesinių sąjungų renkamų organų narius nuo galimo darbdavių diskriminavimo dėl jų veiklos profesinės sąjungos renkamuose organuose. Aiškinant ir taikant paminėtą normą teismų praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-09-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A5-791/2007), pripažįstama, kad, gavus darbdavio prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tarnybinę nuobaudą, profesinės sąjungos įmonėje renkamas organas turi įvertinti tik tai, ar tarnybinės nuobaudos skyrimas nėra susijęs su darbuotojo (pareigūno) naryste profesinėje sąjungoje ir jo veikla renkamame šios profesinės sąjungos organe. Pažymėtina, kad šioje apeliacinėje byloje taikytina ir Teismų įstatymo

3433 straipsnio 4 dalis (2008-07-03 įstatymo Nr. X-1685 redakcija), kurioje nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

35Iš pareiškėjo skundžiamo atsakovo 2015 m. liepos 1 d. rašto matyti, kad Profesinė sąjunga savo atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui motyvavo tuo, kad tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, nenustatyta, kokią žalą padarė posto pareigūnas, nenustatytas priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių, o kaltinimai grindžiami formaliu pažeidimu; Profesinės sąjungos nuomone, darbdavys, parinkdamas drausminio poveikio priemones, privalo atsižvelgti į tai, kad ji būtų adekvati padarytam pažeidimui; atsakovas, atsižvelgęs į pareigūno tarnybą muitinėje, darbo rezultatus, teigė, kad sprendimas skirti drausminę nuobaudą už formalų ir mažareikšmį teisės akto pažeidimą neadekvatus padarytam pažeidimui, o šiuo atveju pakako jau vien drausminės atsakomybės taikymo procedūros (b. l. 16-18).

36Akivaizdu, kad šiame rašte atsakovo buvo pateiktas vertinimas dėl tarnybiniu nusižengimu įtariamo pareigūno kaltės, asmenybės, inkriminuojamos veikos padarinių ir pobūdžio. Todėl taip pat akivaizdu, kad Profesinė sąjunga, spręsdama dėl muitinės viršininko prašymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, nagrinėjo klausimus, nepriskirtus jos kompetencijai.

37Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo ir nevertino atsakovo argumentų dėl tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumo, teisėtumo, trečiajam suinteresuotam asmeniui inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo fakto ir tarnybiniu nusižengimu įtariamo pareigūno kaltės bei konstatavo, kad, nesant įrodymų, patvirtinančių, jog nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjas siekia trečiajam suinteresuotam asmeniui paskirti tarnybinę nuobaudą dėl jo narystės profesinėje sąjungoje ar jo veiklos renkamame šios profesinės sąjungos organe, atsakovas atsisakymu nepagrįstai suvaržė pareiškėjo teisę taikyti pareigūnui (trečiajam suinteresuotam asmeniui) tarnybinę nuobaudą už (tariamai padarytą) tarnybinį nusižengimą.

38Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija, patikrinusi bylą, nenustatė kitų, atsakovo apeliaciniame skunde nenurodytų, motyvų, sudarančių pagrindą panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str.).

39Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu ir 140 straipsnio

401 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

41Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

42Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų... 5. Pareiškėjas nurodė, kad Raštas grindžiamas tuo, jog sprendimas skirti... 6. Atsakovas atsiliepimu į prašymą (b. l. 34–35) prašė atmesti prašymą.... 7. Atsakovas nurodė, kad Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti... 8. II.... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimu... 10. (b. l. 106–109) patenkino pareiškėjo prašymą. Teismas panaikino... 11. Teismas nustatė, kad byloje kilęs ginčas dėl Profesinės sąjungos 2015 m.... 12. Teismas, remdamasis rašytiniais bylos duomenimis, nustatė, kad trečiasis... 13. Teismas vadovavosi Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalimis,... 14. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra... 15. Teismo nuomone, Profesinės sąjungos atsisakymas argumentuojamas... 16. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje... 17. Teismas sutiko su pareiškėjo pozicija, kad Profesinė sąjunga, neduodama... 18. Teismas taip pat vadovavosi Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto... 19. Teismas pabrėžė, kad Profesinė sąjunga neturi teisės vertinti nei... 20. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, padarė išvadą, kad... 21. III.... 22. Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 114–116) prašo panaikinti Vilniaus... 23. Atsakovas nurodo, kad įstatymo lygmeniu yra nustatytas principas, pagal kurį... 24. už nusižengimą, tai traktuota kaip persekiojimas dėl narystės profesinėje... 25. Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 121–123) prašo... 26. Pareiškėjas nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog Profesinės... 27. Teisėjų kolegija... 28. IV.... 29. Apeliacinis skundas atmestinas.... 30. Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl atsakovo atsisakymo leisti... 31. Teisiniai santykiai dėl muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn... 32. Kolegija pažymi, kad muitinės pareigūnų teisinį statusą (bylai aktualiu... 33. Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalis (2013-06-13 įstatymo Nr.... 34. 33 straipsnio 4 dalis (2008-07-03 įstatymo Nr. X-1685 redakcija), kurioje... 35. Iš pareiškėjo skundžiamo atsakovo 2015 m. liepos 1 d. rašto matyti, kad... 36. Akivaizdu, kad šiame rašte atsakovo buvo pateiktas vertinimas dėl tarnybiniu... 37. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo ir nevertino... 38. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad tenkinti... 39. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu ir 140... 40. 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija... 41. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą... 42. Nutartis neskundžiama....