Byla I-3395-281/2007
Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo

2Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, sekretoriaujant Daliai Gliebienei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovams Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centrui, Vilniaus miesto Vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos Valstybei, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Policijos departamentui prie LR Vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Nustatė

5Pareiškėjas V. G. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti: 1) iš Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Policijos komisariatas) 17271,03 Lt darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią dėl netinkamo minimalios mėnesinės algos taikymo; 2) iš Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro (toliau – Tyrimų centras) 15295 Lt darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią dėl netinkamo minimalios mėnesinės algos taikymo; 3) iš Lietuvos valstybės 22566,63 Lt nuostolių, patirtų dėl neteisėtų LR Vyriausybės nutarimų Nr.937, Nr.316, Nr.361, Nr.298.

6Pareiškėjas V. G. skunde paaiškino, nuo 1998-04-31 iki 2004-09-31 dirbo Policijos komisariate specialisto pareigose, o nuo 2004-10-01 dirba Tyrimų centre vyresniuoju specialistu.

7LR vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 3 str. 7p. įtvirtina tarnybos ypatumų kompensavimo tvarką, o to paties straipsnio 8 p. nustato teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principą. Šiuo metu mėnesinei algai siekiant 600 Lt, valstybės tarnautojams, nepaisant spartaus ekonomikos ir vidutinio darbo užmokesčio augimo toliau taikomas 430 Lt minimalios mėnesinės algos dydis. Taip valstybė ne tik nevykdo savo pačios įsipareigojimų, bet pamina esminiu teisinės valstybės principus.

8LR Vyriausybės 2003-07-18 nutarimu Nr.937 “Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo” darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka buvo taikoma minimalioji mėnesinė alga – 430 Lt. Vėlesniuose vyriausybės nutarimuose minimalios mėnesinės algos dydžiai buvo didinami tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga. Valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams minimalus mėnesinės algos dydis nekito. Tokiu būdu yra pažeidžiamos Konstitucijos 23 str., 29 str. 1 d. ir 48 str. nuostatos, o taip pat konstituciniai teisėtų lūkesčių, proporcingumo, visų asmenų lygybės, teisingo apmokėjimo už darbą principai. Pareiškėja nurodo, kad Vyriausybė, priėmusi minėtus ir neteisėtus nutarimus bei jais sudariusi pagrindą neišmokėti viso priklausančio darbo užmokesčio sukėlė žalą (LR Civilinio kodekso 6.271 str.). Savo reikalavimą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, pareiškėja pagrindžia pateiktais skaičiavimais.

9Atsakovas Tyrimų centras atsiliepime teismui nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą paaiškino, kad vadovaujantis LR Konstitucinio teismo 2004-12-13 išaiškinimu, pagal Konstitucijos 7 str. negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai. Todėl įstatymai turi būti taikomi tol, kol konstatuojamas jų prieštaravimas Konstitucijai. Nėra pagrindo konstatuoti, jog Tyrimų centras, mokėdamas pareiškėjui darbo užmokestį neveikė taip kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Taip pat nėra LR Civilinio kodekso 6.271 str. nustatytų atsakovo civilinės atsakomybės pagrindų.

10Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsiliepime teismui nurodė, kad LR Konstitucinio teismo 2007-03-20 nutarimu pripažinus, jog LR darbo kodekso 187 str. 1d. bei skundžiami LR Vyriausybės nutarimai „Dėl minimalaus darbo už-mokesčio didinimo“ neprieštarauja LR Konstitucijai, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

11Atsakovas Policijos komisariatas atsiliepime teismui su skundo reikalavimais nesutiko, o savo poziciją pagrindė iš esmės tais pačiais motyvais kaip ir Lietuvos valstybę atstovaujanti LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Be to, paaiškino, kad LR darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas, kurį pareiškėjas savo reikalavimų daliai yra praleidęs.

12Skundas atmestinas.

13Pareiškėjas V. G. ginčijamos darbo užmokesčio dalies neišmokėjimo laikotarpiais dirbo Policijos komisariate bei Tyrimų centre ( - ) pareigose.

14Jis kelia ginčą dėl to, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-07-18 nutarimu Nr. 937 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2003, Nr.73-3371), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-03-24 nutarimu Nr. 316 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2004, Nr.46-1511), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-04 nutarimu Nr.361 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2005, Nr.45-1444) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-03-27 nutarimu Nr.298 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2006, Nr.35-1251), nuo 2003-09-01 iki 2006-11-31 apskaičiuojant jam darbo užmokestį, buvo taikomas tas pats minimalios mėnesinės algos dydis - 430 litų, neatsižvelgiant į tai, kad minimali mėnesinė alga buvo nuolat didinama, bet tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimali mėnesinė alga.

15Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio klausimus ginčijamu laikotarpiu reguliavo LR valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr.IX-855, priimto 2002-04-23, 23 straipsnis, kuris nustatė, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos. Minėto įstatymo 24 straipsnis numatė, kad valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą, pagal šio įstatymo priedėlį. Koeficiento vienetas yra Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš minimalios mėnesinės algos.

16LR Konstitucinis teismas 2007-03-20 nutarimu pripažino, kad LR Vyriausybės 2003-07-18 nutarimo Nr.937 1.2 punktas, LR Vyriausybės 2004-03-24 nutarimo Nr.316 1.2 punktas ir LR Vyriausybės 2005-04-04 nutarimo Nr.361 1.2 punktas ta apimtimi, kuria valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams patvirtinti mažesnis minimalusis valandinis atlygis ir mažesnė minimali mėnesinė alga negu darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimali mėnesinė alga, neprieštarauja LR Konstitucijai.

17Lietuvos Respublikos Konstituciniam teismui pripažinus, kad teisės aktai, kurių pagrindu pareiškėjai buvo apskaičiuotas ir mokamas darbo užmokestis, neprieštarauja LR Konstitucijai, nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui iš Tyrimų centro bei Policijos komisariato jo paskaičiuotą darbo užmokesčio skirtumą.

18Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos numatyti LR civilinio kodekso nuostatose, o šio kodekso 6.263 str. 1 d. nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Tačiau siekiant pripažinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė.

19LR Konstituciniam teismui 2007-03-20 nutarimu pripažinus, kad teisės aktai, kurių pagrindu pareiškėjui buvo apskaičiuotas ir mokamas darbo užmokestis, neprieštarauja LR Konstitucijai, nagrinėjamu atveju nėra įstatyme numatytų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėto Lietuvos valstybės veikimo (neveikimo), o tuo pačiu ir patirtos žalos. Todėl skundo reikalavimas priteisti pareiškėjui jo nurodytus nuostolius yra nepagrįstas.

20Atsižvelgus į LR Konstitucinio teismo 2007-03-20 nutarime pateiktus išaiškinimus, atsakovo Policijos komisariato motyvai, susiję su LR darbo kodekso 298 str. nustatyto termino praleidimu skundo reikalavimų daliai nagrinėjamu atveju teisiškai nereikšmingi.

21Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, V. G. skundo reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti.

22Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p.,

Nutarė

26Pareiškėjo V. G. skundą atmesti. Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai