Byla 2A-30-259/2016
Dėl kelio servituto nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Albinos Rimdeikaitės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Tomui Paviloniui, dalyvaujant ieškovo A. L. atstovei S. Ž., atsakovų P. G., D. G. atstovei K. R., atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui G. B., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. G. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7-753/2013 pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovams P. G., D. G., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl kelio servituto nustatymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas A. L. pateiktu teismui ieškiniu (t. 1, b. l. 1-6) prašė nustatyti kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą ( - ) (kad. Nr. ( - )), iki žemės sklypo ( - ) (kad. Nr. ( - )), pagal 2011 m. lapkričio 24 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą planą, kuriame kelias pažymėtas S1 (preliminarus plotas 538 kv. m); nustatyti kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą ( - ) (kad. Nr. ( - )), iki žemės sklypo ( - ) (kad. Nr. ( - )), pagal 2011 m. lapkričio 24 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą planą, kuriame kelias pažymėtas S2 (preliminarus plotas 279 kv. m); nustatyti kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą ( - ), pagal 2011 m. lapkričio 24 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą planą, kuriame kelias pažymėtas VŽ (112 kv. m).

52012 m. gruodžio 19 d. ieškovas teismui pateikė ieškinio papildymą (t. 3, b. l. 51-52), kuriuo prašė nustatyti, kad jis moka atsakovams D. ir P. G. 253,60 Lt vienkartinę išmoką, kaip dėl servitutų (žemės sklypuose: kadastro Nr. ( - ) bei kadastro Nr. ( - )) nustatymo galimai patirtų nuostolių (nepatogumų) atlyginimą.

6Ieškovas nurodė, kad nuosavybės teise jam priklauso gyvenamas namas, ūkio pastatas, kiemo statiniai, esantys žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), bei 2,900 ha žemės sklypas ( - ). Į savo žemės sklypą jis visą laiką patekdavo per valstybinius žemės sklypus, naudojamus atsakovų D. ir P. G.. Jokio kito patekimo į jam priklausančią sodybą nebuvo. 1998 m. lapkričio 30 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 9-9663 jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,61 ha žemės sklypą bei taip pat buvo parengtas šio sklypo planas, kuris buvo suderintas su VĮ Registrų centras Kauno filialu. Minėtame plane buvo numatytas kelio servitutas patekti į jam grąžintą nuosavybėn žemės sklypą per valstybei priklausantį žemės sklypą Nr. 8-1, kuris nuosavybės teise priklauso valstybei, ir žemės sklypą Nr. 8-2, kuris nuosavybės teise šiuo metu priklauso atsakovams. Grąžinto žemės sklypo Nr. 270 abrise taip pat buvo pažymėtas kelias per šiuo metu atsakovų G. naudojamus žemės sklypus Nr. 8-1, 8-2. Kadangi žemės sklypą Nr. 270 kirto upė Lapainia, todėl jis buvo padalintas į 2 žemės sklypus – Nr. 270-1 ir Nr. 270-2. Kauno apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 02-04-9875 ir tos pačios dienos įsakymu Nr. 02-04-9876 buvo nustatyti 0,03 ha bei 0,05 ha kelio servitutai, kurių pagrindu jis galėjo patekti į savo žemės sklypą. Įsakymai 2010 m. gruodžio 23 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu panaikinti, tokiu būdu jam nebeliko galimybės patekti į nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Sklype Nr. 8-1 D. G. 1976 m. spalio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo nuosavybėn pastatus. 2007 m. liepos 13 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi D. G. iš valstybės pirko žemės sklypą Nr. 8-2, sklypas 8-1 registruotas Lietuvos Respublikos vardu, tačiau juo naudojasi D. ir P. G.. Atsakovai žinojo apie faktinę žemės sklypo padėtį – per jų įsigyjamą žemės sklypą buvo nutiestas kelias į ieškovui priklausančią valdą. Sklypas VŽ yra valstybinis. Ieškinyje nurodo, kad pagal faktinį naudojimąsi jis į namų valdą patekdavo 3 m. pločio įvažiavimu per žemės sklypus Nr. 8-1, Nr. 8-2 ir VŽ. Dalis kelio – susiaurinta, nes užversta akmenimis, už ką atsakovui P. G. buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Nepavykus susitarti su atsakovais dėl kelio servituto, kreipėsi į teismą dėl kelio servituto nustatymo pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą 2011 m. lapkričio 24 d. planą, kuriame pažymėti 3 servitutai, suteikiantys teisę ieškovui eiti bei važiuoti transporto priemonėmis per tris žemės sklypus. Nenustačius servituto, būtų neįmanoma normaliomis sąnaudomis naudoti nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pagal paskirtį.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 26 d. sprendimu (t. 4, b. l. 4-21) ieškinį patenkino visiškai; nustatė A. L. kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujantis daiktas) per žemės sklypą ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )), iki žemės sklypo ( - ) ( kadastrinis Nr. ( - )), pagal 2011 m. lapkričio 24 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą planą (sklypo Nr. 8-2), kuriame kelias pažymėtas S1 (preliminarus plotas 538 kv. m); nustatė A. L. kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujantis daiktas) per žemės sklypą ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )), iki žemės sklypo ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )), pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą planą (sklypo Nr. 8-1), kuriame kelias pažymėtas S2 (279 kv. m); nustatė A. L. kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą ( - ), pagal 2011 m. lapkričio 24 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą planą, kuriame kelias pažymėtas VŽ (112 kv. m); priteisė iš ieškovo A. L. D. G. ir P. G. 1000 Lt vienkartinę išmoką, kaip dėl kelio servitutų (žemės sklypuose: kadastro Nr. ( - ) bei Nr. ( - )) nustatymo galimai patiriamų nuostolių (nepatogumų) atlyginimą; priteisė iš P. G. ir D. G. po 1 794,50 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. L. bei po 44,77 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.

9Teismas, atsižvelgdamas į atsakovų pateiktą servitutų pasiūlymo schemą teisminiam nagrinėjimui dėl siūlomo servituto S1 (tarnaujančio daikto) apie 620 kv. m (savininkės D. G. sklype) sprendė, jog teoriškai ieškovas galėtų įsirengti kelią į savo sklypą pagal atsakovo pasiūlytą schemą, tačiau tokio kelio įrengimas būtų neprotingas, neproporcingas ir neatitiktų normalių protingų sąnaudų, prieštarautų ekonomiškumo kriterijams, nes naujo kelio įrengimas reikalauja papildomų labai didelių išlaidų. Teismas nustatė, kad kelias per atsakovės D. G. sklypus (unikalūs Nr. ( - ), Nr. ( - )) eina nuo senai, naujai kelio įrenginėti nereikės, be to, kelio dalimi nuo pagrindinio kelio link namų valdos ( - ) naudojasi patys atsakovai, todėl, teismo vertinimu, ieškovo pasiūlytas servituto nustatymo variantas labiausiai atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principus. Ieškovui A. L. būtina turėti privažiavimą prie savo valdos, nes tai yra gyvenimiška būtinybė. Teismo nuomone, kelio servituto nustatymas ieškovui A. L. pagal UAB „Žemėtvarkos darbai” parengtą planą nepažeis atsakovo teisių daugiau, nes, įgydami statinius nuosavybėn, jie žinojo ir matė esamą padėtį, t. y. kad A. L. važinės keliu, einančiu per jų įgytą nuosavybėn sodybą, nes kito kelio patekti į ieškovo sodybą nebuvo. Kadangi servitutas yra atlygintinas, nesant byloje atsakovų pasiūlymui dėl kompensacijos dydžio nustačius servitutą, teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kelio servitutas yra nustatytas per atsakovės D. G. sklypų valdas, per statinius – svirną, garažą, palei sodą, kelio servituto apimtis yra 817 kv. m, bei tai, kad šioje sklypo dalyje visada buvo kelias, laikė, kad nepakito pagrindinė tikslinė jo naudojimo paskirtis, be to, atsižvelgiant į tai, kad atsakovams įgyjant namų valdą bei išperkant sklypus, jie žinojo, kad ginčo keliu naudojosi ieškovas, bei tai, kad atsakovas P. G. savo lėšomis kelio būklę pagerino laikotarpiu nuo 1990 iki 1993 metų, kuomet žemės sklypai nebuvo D. G. nuosavybė, tuo laikotarpiu medžiagų, darbų ir technikos nuomos kainos buvo mažesnės, teismas sprendė, kad teisinga ir sąžininga būtų atsakovams priteisti iš ieškovo 1000 Lt vienkartinę išmoką už kelio servitutus.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Apeliaciniu skundu atsakovas P. G. prašo teismo (t. 4, b. l. 35-44) panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį ir ieškinio papildymą atmesti visiškai; priteisti iš ieškovo atsakovui išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

121. Teismas, priimdamas sprendimą, tendencingai vertino įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad kelias, per kurį nustatytas servitutas, yra įrengtas jau seniai ir tik 2008 metais atsakovas išarė kelio atkarpą, vedančią nuo jo sodybos iki ieškovo žemės sklypo.

132. Sprendime minimas Kauno apskrities administracijos raštas, kuriame nurodyta, kad esamu keliu A. L. naudojosi visą laiką neturi jokios įrodomosios reikšmės bylai, kadangi Kauno apskrities viršininko administracija faktinę aplinkybę, kad A. L. keliu naudojosi visą laiką, nustatė tik iš jo žodžių, o ne iš objektyvių įrodymų.

143. Ieškovas, teigdamas, kad įrengė kelią svetimame sklype, šioms aplinkybės patvirtinti nepateikė nė vieno įrodymo. Priešingai, remiantis jo iniciatyva apklaustų liudytojų bei atsakovo liudytojų parodymų visuma, darytina išvada, kad kelias (žvyruotas su pralaidomis) buvo įrengtas išimtinai atsakovo lėšomis ir atsakovo iniciatyva, iki šios dienos atsakovo yra prižiūrimas ir remontuojamas.

154. Teismui neteisingai nustačius faktines bylos aplinkybes, kad kelias iki A. L. sklypo buvo nuo seno, buvo prieita nepagrįstos išvados, kad ieškinio patenkinimas nepažeis atsakovų teisių daugiau, nes, įgydami statinius nuosavybėn, atsakovai žinojo ir matė esamą padėtį, t. y. kad A. L. važinės keliu, einančiu per jų įgytą nuosavybėn sodybą. Atsakovui įgyjant sodybą, nuo pagrindinio kelio iki jo sodybos buvo tik provėžos, kurios vedė iki jo statinių. A. L. šiuo keliu pradėjo naudotis tik 2008 metais.

165. Teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Servituto nustatymas pagal ieškovo siūlomą variantą grubiai pažeidžia atsakovų teises, varžo jų nuosavybės teises bei teisę į privatumą. Šiuo atveju, teismas, nustatydamas servitutą pagal ieškovo projektą, išimtinai atsižvelgė į ieškovo interesus, atsakovo teises, teisėtus interesus ignoruodamas.

176. Teismas neteisingai nurodo, kad pagal atsakovo pateiktą kelio įrengimo sąmatą yra paskaičiuota tik 125 metrų kelio atkarpa. Teismas pacitavo tik dalį dokumento – sąmatoje yra išskirtos dvi atkarpos – pirmoji kelio S1, ilgis 125 metrai, plotis 3,5 metrai, kurios įrengimas kainuotų 13 224, 10 Lt; antroji yra likusios kelio dalies nuo S1 servituto, savininkė D. G. iki A. L. sodybos ilgis 120 metrų, plotis 3,5 metrai. Šios kelio atkarpos įrengimo kaštai sudaro 6 446, 06 Lt. Viso kelio iki pat ieškovo namų valdos įrengimas sudaro 23800, 89 Lt. Taigi, vertindamas šį įrodymą, teismas labai paviršutiniškai jį ištyrė, kas lėmė visiškai neteisingas teismo išvadas dėl kelio įrengimo kaštų. Toks paviršutiniškas įrodymų vertinimas, laikytinas esminiu procesinių teisės normų pažeidimu, turėjusiu esminės reikšmės teismo sprendimo pagrįstumui.

187. Teismas, teigdamas, kad kelio įrengimas susijęs su dideliais įrengimo kaštais, nevertino ieškovų turtinės padėties. Jie neįrodė, kad atsakovo siūlomo kelio įrengimas jiems yra per brangus. Nors ieškovai teikė duomenis, kad yra pensininkai, tačiau duomenų apie gaunamą pensiją nepateikė. Posėdžio metu ieškovas parodė, kad papildomai gauna išmokas už deklaruojamus pasėlius, taip pat gauna pajamas iš gyvulininkystės, parduoda pieną. Iš ieškovo pateiktos sąskaitos likučio matyti, kad metinė apyvarta sudaro 17010 Lt, nevertinant ieškovo sutuoktinės pajamų. Vieši nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ieškovas ir jo sutuoktinė turi keturis sklypus nuosavybės teisėmis, kuriuos realizavęs gali įsirengti kelią. Be to, turi pilnamečius vaikus, kurie gali paremti materialiai.

198. Teismas, priimdamas sprendimą, visiškai neatsižvelgė į tai, kad kelias, per kurį nustatytas servitutas, įrengtas išimtinai atsakovo lėšomis ir darbu. Todėl servituto nustatymas pagal ieškovo projektą prieštarauja elementariems teisingumo, protingumo ir teisingumo kriterijams, nes ieškovas gauna kelią, į kurį nėra investavęs jokių lėšų ir kurį yra įsirengęs pats atsakovas. Tuo tarpu teismas nurodo, kad tokio paties kelio įsirengimas ieškovui būtų neracionalus, susijęs su didelėmis išlaidomis.

209. Teismas nustatinėjo kompensaciją, o ne atsakovo nuostolius. Tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas nurodo, kad priteisia 1000 Lt galimai patiriamų nuostolių atlyginimą. Toks teismo sprendimas akivaizdžiai yra neteisėtas ir nepagrįstas. Iš teismo sprendimo yra sunku suprasti, kas sudaro priteistą sumą. Sprendimo motyvai suponuoja išvadą, kad teismas atsižvelgė tik į tai, kad atsakovas pagerino kelio būklę, nevertindamas aplinkybės, kad atsakovas visiškai įrengė kelią savo lėšomis ir darbu.

2110. Teismas neįvertino atsakovų nuostolių dėl turto nuvertėjimo. Atsakovai pateikė atliktą nekilnojamo turto vertinimo ataskaitą, kurioje nurodoma, kad įteisinus kelio servitutą bei įrengus kelią pagal ieškovo siūlymą, turto vertė sumažėja 44 000 Lt, tačiau teismas jos nevertino. Teismas nevertino atsakovų teisės į privatumą pažeidimo ir nepagrįstai nustatė nepateisinamai mažą kompensaciją. Atsakovo teigimu, nuostoliai dėl servituto sudaro 76254,65 Lt. Taigi, teisingas kompensacijos atsakovams dydis ženkliai viršija naujo kelio įrengimo sąnaudas, dėl ko ieškinys turėjo būti atmestas. Priešingu atveju, iš ieškovų atsakovams privalėjo būti priteista 76254, 65 Lt kompensacija. Be to, teismas nevertino svarbios aplinkybės, kad, nustačius servitutą pagal atsakovo siūlomą projektą, atsakovas jokios kompensacijos ar nuostolių atlyginimo nereikalauja. Neturėtų būti remiamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika.

22Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas (t. 4, b. l. 64-71) prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

231. Apelianto argumentas, kad servituto nustatymas pagal ieškovo siūlomą variantą grubiai pažeidžia atsakovų teises, varžo jų nuosavybės teises bei teisę į privatumą yra visiškai nepagrįstas, nes jie žinojo, kad perka žemės sklypus, per kuriuos eina kelias. Be to, atsakovai neginčija teismo nustatytos aplinkybės, kad ieškovams kelio servitutas yra objektyviai būtinas.

242. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas, nustatydamas servitutą pagal ieškovo projektą, išimtinai atsižvelgė į ieškovo interesus, ignoruodamas atsakovo teises ir teisėtus interesus. Aplinkybę, jog teismas vertino atsakovo pateiktus įrodymus, įrodo teismo išvada, jog teoriškai ieškovas galėtų įsirengti kelią į savo sklypą pagal atsakovo pasiūlytą schemą, tačiau tokio kelio įrengimas būtų neprotingas, neproporcingas ir neatitiktų normalių protingų sąnaudų, prieštarautų ekonomiškumo kriterijams, nes naujo kelio įrengimas reikalauja papildomų labai didelių išlaidų.

253. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad ieškovo turtinė padėtis gera. Apeliantas nurodo, kad ieškovas yra pensininkas ir jo bei žmonos pensijų metinė apyvarta yra 17 000 Lt. Todėl akivaizdu, jog ieškovas neturi jokių finansinių galimybių įsirengti naują kelią už 65 371,81 Lt, o argumentas, kad ieškovui galėtų padėti jo vaikai yra visiškai nepagrįstas, nes jie turi išlaikyti savo šeimas, be to, sodyba yra ne jų nuosavybė, todėl neprivalo investuoti į ją.

264. Apelianto argumentas, kad teismas nustatė per mažą kompensacijos už suteiktą servitutą sumą yra nepagrįstas. Nesant byloje atsakovų pasiūlymo dėl kompensacijos dydžio nustačius servitutą, teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kelio servitutas yra nustatytas per atsakovės D. G. sklypų valdas (kadastriniai Nr. ( - ), Nr. ( - )) per statinius bei tai, kad šioje sklypo dalyje visada buvo kelias (patekimas į ieškovo namų valdą), teismas pagrįstai laikė, kad nepakito pagrindinė tikslinė jo naudojimo paskirtis, nes atsakovams įgyjant namų valdą bei išperkant sklypus, jie žinojo, kad ginčo keliu naudojosi ieškovas. Todėl teismas pagrįstai nustatė, kad 1000 Lt vienkartinė kompensacija atsakovams užtikrins abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyrą, tuo labiau, kaip nurodo ir pats atsakovas, jis, nustačius servitutą pagal jo siūlomą projektą, jokios kompensacijos ar nuostolių atlyginimo nereikalauja. Be to, ieškovas nesutinka su argumentu, kad apelianto žemės sklypo vertė, nustačius servitutą, sumažėja 44 000 Lt, nes kelias per atsakovų žemės sklypą buvo jau daugelį metų, todėl, ieškovo nuomone, žemės sklypo vertė vien tik dėl servituto įregistravimo negali pasikeisti.

275. Nepagrįstas apelianto reikalavimas sumokėti dalį neva jo išleistų pinigų keliui įrengti. Atkreiptinas dėmesys, jog kelią įrengė tiek ieškovas, tiek ir atsakovas bendromis lėšomis bei ūkio būdu. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių išlaidų turėjimą kelio įrengimui.

28Atsiliepimu į apeliacinį skundą Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (t. 4, b. l. 60-61) prašė teismo palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Bylą nagrinėjant 2016 01 27 dienos posėdyje apeliacinės instancijos teisme, atstovas siūlė teisėjų kolegijai priimti sprendimą dėl ginčo savo nuožiūra

29IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl prašymo nustatyti kelio servitutą kito asmens nuosavybės teise turimame žemės sklype pagrįstumo, piniginės kompensacijos dydžio už servitutą nustatymo, dėl nustatyto kelio servituto patirtų nuostolių atlyginimo, servituto naudotojo pareigos tinkamai išlaikyti tarnaujantį daiktą.

31Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovui A. L. nuosavybės teise priklauso 2,90 ha žemės sklypas su gyvenamuoju namu, ūkio pastatu, kiemo statiniais ( - ), į kurį nuosavybės teisės atkurtos 1998 m. lapkričio 30 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 9-9663 (t. 1, b. l. 10-16). Atsakovė D. G. 1976 m. spalio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo nuosavybėn pastatus, esančius sklype Nr. 8-1, 2007 m. liepos 13 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi – žemės sklypą Nr. 8-2 (kadastrinis Nr. ( - )), o 2012 m. gegužės 22 d. – žemės sklypą Nr. 8-1 (kadastrinis Nr. ( - )), (t. 1 b. l. 35, 3, b. l. 115-117, 2 t b. l. 52-55). Žemės sklypas (kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), 3,000 ha ploto) ( - ), priklauso P. G. (2011-12-29 Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis (2 t. b. l. 47-49, 50), Gretimai esantis žemės sklypas VŽ – valstybinis (1 t. b. l. 38), juo naudojasi G.

32Ieškovas byloje pareikštuose reikalavimuose teigė (1 t. b. l. 3-6, 3 t b. l. 51, 52), kad į savo žemės sklypą visad patekdavo per atsakovų turimus ir naudojamus, bei valstybinės žemės sklypus, kito būdo patekti į žemės sklypą ir turimą sodybą nebuvo. Kauno apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 19 d. įsakymais Nr. 02-04-9875 ir Nr. 02-04-9876 buvo nustatyti 0,03 ha ir 0,05 ha kelio servitutai, kurių pagrindu ieškovas galėjo patekti į savo žemės sklypą, tačiau šie įsakymai panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu, todėl ieškovas nebeturi galimybės patekti į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Todėl ieškovas dėl servituto nustatymo kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą, siūlė nustatyti kelio servitutą pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą servituto planą (1 t. b. l. 9), sutinka sumokėti atsakovams 253,60 lt vienkartinę išmoką, bei galimų turėtinų dėl naudojamo servituto išlaidų atlyginimą.

33Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 26 d. sprendimu (4 t. b. l. 4-21) ieškinį patenkino, nustatė ieškovui prašomus servitutus, priteisė iš ieškovo atsakovams 1000 Lt (289,62 Eur) vienkartinę išmoką dėl kelio servitutų nustatymo patirtiems nuostoliams atlyginti, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo pareikštus reikalavimus, pripažino nustatytu, kad kelias per atsakovės D. G. sklypus (unikalūs Nr. ( - ), Nr. ( - )) įrengtas jau nuo seno, naujai kelio įrenginėti nereikės, be to kelio dalimi nuo pagrindinio kelio link namų valdos ( - ) naudojasi ir patys atsakovai, todėl, teismo vertinimu, ieškovo pasiūlytas servituto nustatymo variantas labiausiai atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principus, o ieškovui A. L. būtina turėti privažiavimą prie savo valdos, nes tai yra gyvenimiška būtinybė. Teismas taip pat vertino, kad kelio servituto nustatymas ieškovui A. L. pagal UAB „Žemėtvarkos darbai” parengtą planą nepažeis atsakovo teisių daugiau, nes, įgydami statinius nuosavybėn, jie apie kelią žinojo ir jį matė. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovų pateiktą servitutų pasiūlymo schemą (1 t. b. l. 80), parengtą UAB “Geoma LT” sprendė, jog teoriškai ieškovas galėtų įsirengti kelią į savo sklypą pagal atsakovo pasiūlytą schemą, tačiau tokio kelio įrengimas būtų neprotingas, neproporcingas ir neatitiktų normalių protingų sąnaudų, prieštarautų ekonomiškumo kriterijams, nes naujo kelio įrengimas reikalauja papildomų labai didelių išlaidų, ką patvirtina byloje pateikta lokalinė sąmata (2 t. b. l. 42-43).

34Apeliaciniu skundu atsakovas P. G. skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą (t. 4, b. l. 35-44) esminiai svarbūs apeliacinio skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog teismas neteisingai įvertino byloje įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą, kad kelias, per kurį sprendimu nustatytas servitutas, yra įrengtas jau seniai ir tik 2008 metais atsakovas išarė kelio atkarpą, vedančią nuo jo sodybos iki ieškovo žemės sklypo; ieškovas neįrodė teiginio, jog įrengė kelią svetimame sklype; teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškinio patenkinimas nepažeis atsakovų teisių daugiau, nei patenkinti būtiną reikalingumą ieškovui patekti į savo žemės sklypą ir namų valdą; teismo nustatytas servitutas pagal ieškovo siūlomą variantą grubiai pažeidžia atsakovų teises, varžo jų nuosavybės teises bei teisę į privatumą; teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad kelias, per kurį nustatytas servitutas, įrengtas išimtinai atsakovo lėšomis ir darbu, todėl servituto nustatymas pagal ieškovo projektą prieštarauja elementariems teisingumo, protingumo ir teisingumo kriterijams, nes ieškovas gauna kelią, į kurį nėra investavęs jokių lėšų ir kurį yra įsirengęs pats atsakovas; teismas sprendimu įvardijo, kad nustato 1000 lt vienkartinę išmoką už kelio servituto nustatymą, neatsižvelgiant į kitas aplinkybes (kad atsakovas pagerino kelio būklę savo lėšomis ir darbu), teismas neįvertino atsakovų patirtinų nuostolių dėl turto nuvertėjimo 44 000 Lt sumai, atsakovo teigimu, nuostoliai dėl kelio servituto nustatymo iš viso sudaro 76254,65 Lt sumą. Nustačius kelio servitutą, iš ieškovų atsakovams privalėjo būti priteista 76254, 65 Lt kompensacija.

35Teisėjų kolegija bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą nagrinėja po to, kai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 05 05 nutartimi (4 t. b. l. 169-176) panaikino Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 09 20 d nutartį, priimtą išnagrinėjus aukščiau minėtą atsakovo P. G. apeliacinį skundą ir perdavė bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 06 25 d. nutartimi (5 t. b. l. 138-146) panaikino Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 10 14 d. nutartį, priimtą išnagrinėjus tą patį atsakovo apeliacinį skundą, ir perdavė bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija minėtose 2014 ir 2015 metų nutartyse konstatavo, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepatikrino šalių siūlomų servituto įrengimo sąlygų, nurodydami, kad įrengti kelią kitoje vietoje neekonomiška ir neracionalu, nepagrįstai kreipė dėmesį tik į tai, jog kelio servituto parinkimas turėtų mažiausiai sąnaudų ieškovui ir netyrė bylos duomenų, kokių sąnaudų reikia servitutiniam keliui įrengti, neįvertino, kad kelio servitutas nustatytas neterminuotai, o neterminuotai naudojant kelią transporto priemonėmis važiuoti atsiras kelio priežiūros išlaidų, kurios, nustačius tokį servitutą, iš esmės lieka neišspręstos CK 4.114 straipsnyje numatyta tvarka. Kasacinio teismo nutartyse taip pat pažymėta, kad teismų liko neįvertintas atsakovų turto vertės sumažėjimas, privatumo aspektas ir kita, nes kelias, kuriam nustatytas servitutas, eina per atsakovų namų valdos ir sodo dalį, netoli gyvenamojo namo, kelio servitutas apima 817 kv. m. žemės plotą. Bylą nagrinėjusi kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendė, kad vienkartinės 1000 Lt (289,62 Eur) kompensacijos už neterminuotą servitutą negalima pripažinti teisinga tarnaujančiojo daikto savininko atžvilgiu, nes neįvertinta, kokią naudą dėl tokio servituto gauna viešpataujančiojo daikto savininkas, kokios reikšmės turi tarnaujančiojo daikto savininkų teisės į privatų gyvenimą ribojimas, taip pat tai, kokių išlaidų atsakovai jau turėjo keliui įrengti, teismas privalėjo vertinti, ar egzistuoja galimybė kasatoriui patekti į savo žemės sklypą kitais (alternatyviais nei prašomas servitutas) būdais, jeigu būtų pripažinta, kad jie galimi, – nustatyti, kokia būtų alternatyvaus servituto įrengimo kaina, ją palyginti su kompensacija už kasatoriaus prašomą nustatyti servitutą ir atsakovų žemės sklype esančio kelio priežiūros išlaidomis tuo atveju, jei būtų nustatytas neterminuotas šio kelio servitutas, bei spręsti dėl bylos šalių interesus mažiausiai ribojančio ginčo sprendimo būdo.

36Iš naujo nagrinėdama bylą teisėjų kolegija įvertina CPK 362 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą, todėl bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo paskirtas žodinis teismo posėdis, kurio metu papildomai apklausti ieškovas A. L., P. G., teisėjų kolegijos posėdyje liudytoju apklaustas gretimo D. G. turimo žemės sklypo savininkas D. K..

37Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras, taip pat materialiosios teisės normas, reglamentuojančias servitutų nustatymo pagrindus, sąlygas ir procedūras, dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla, teismo sprendimo išvados neatitinka nustatytoms faktinėms aplinkybėms byloje, dėl ko buvo priimtas neteisingas teismo sprendimas. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas naikintinas, o kadangi teisėjų kolegijos vertinimu byloje yra nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, byloje priimtinas naujas teismo sprendimas, kuriuo šalių ginčas išsprendžiamas iš esmės (LR CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

38Teisėjų kolegija pažymi, jog servituto teisė – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis svetimu daiktu arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti to daikto, dėl kurio nustatomas servitutas, tinkamą naudojimą. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės teisinę apsaugą, kito asmens nuosavybės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims. Servitutas priverstinai (teismo sprendimu) gali būti nustatomas tik tuo atveju, kai jis objektyviai būtinas. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad ieškovui A. L. kelio servitutas patekti į jam priklausantį 2,90 ha žemės sklypą, kuriame yra gyvenamasis namas, ūkio pastatas, kiemo statiniai ( - ), yra būtinas nustatyti, kadangi jam priklausantis žemės sklypas ir namų valda yra nuo esamo kelio atribota (atskirta) kitiems asmenims (valstybei, D. G., P. G., D. K., D. L. (šiuo metu A. L.) priklausančiais žemės sklypais (1 t. b. l. 9, 17, 58, 59, 61, 64, 65-72, 80, 2 t. b. l. 9; 5 t. b. l. 9, 13, 170-173). Todėl atsakovo P. G. apeliaciniame skunde suformuluotas reikalavimas panaikinti skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą ir ieškinį atmesti negali būti tenkinamas visiškai. Teisėjų kolegija iš byloje esančių įrodymų visumos nustatė, kad A. L. negali kitaip įgyvendinti įstatymo leidėjo įtvirtintos teisės (CK 4.37 str. 1 d.) valdyti ir tinkamai naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu (žemės sklypu ir jame esančiais statiniais), kaip tik apribojant kito asmens nuosavybės teisę prašomu nustatyti servitutu. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė todėl pagrįstą ir teisėtą reikalavimą nustatyti kelio servitutą per atsakovų D. G. ir P. G. turimus ir valdomus žemės sklypus (4.111 str., 4.117 str., 4.119 str.). Šių motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiajame apeliacine tvarka teismo sprendime pagrįstai konstatavo būtinumą nustatyti ieškovui kelio servitutą atsakovų turimuose ir valdomuose žemės sklypuose .

39Teisėjų kolegija, spręsdama dėl prašomo nustatyti servituto sąlygų ir parenkant vieną iš šalių siūlomų servitutų variantų, pažymi, jog nustatomas kelio servitutas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.113 straipsnio 1 dalis). Byloje ieškovas įrodinėjo, jog būtent jis įrengė kelią, einantį per valstybinio žemės sklypo (VŽ), G. žemės sklypus (1 t. b. l. 9, Nr. 8-1 ir 8-2), teigė, kad jis visuomet (iki G. jo neužtvėrė, nesuarė, neužvertė akmenimis, neužsodino medžiais) nurodomu keliu naudojosi, taip patekdamas į savo žemės sklypą ir namų valdą. Ieškovas nenurodė nei ieškinyje, nei bylą nagrinėjant teisme, kiek lėšų jis panaudojo nurodomam keliui įrengti. Ieškovas įrodinėjo, kad jo siūlomas nustatyti kelio servitutas iš esmės nepažeidžia atsakovų turtinių ir kitokių teisių, šiuo esamu keliu patekdami į žemės sklypus naudojasi ir patys atsakovai, naujai kelio įrenginėti niekam nereikės, atsakovai, įgydami statinius ir žemės sklypą nuosavybėn, žinojo ir matė esamą padėtį, t.y. tą faktą, kad A. L. važinės, keliu einančiu per jų įgytą nuosavybėn sodybą. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu pateikė sąmatą, jog atsakovo siūlomas kelio servituto (2 t. b. l. 45 S-1) įrengimas kainuotų 65371,80 lt (2 t. b. l. 39-43), todėl tokio kelio įrengimas būtų neprotingas, neproporcingas ir neatitiktų normalių protingų sąnaudų, prieštarautų ekonomiškumo kriterijams. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad sutiktų sumokėti atsakovams 2000 litų sumą už galimybę naudotis kelio servitutu per atsakovų sklypus, daugiau pinigų sumokėti jokių galimybių neturi.

40Atsakovas P. G. byloje įrodinėjo, kad servituto nustatymas pagal ieškovo projektą prieštarauja elementariems protingumo ir teisingumo kriterijams, nes ieškovas neatlygintinai naudotis gauna kelią, į kurį nėra investavęs jokių lėšų ir kurį yra įsirengęs atsakovas. Teigė, jog įteisinus ieškovo siūlomą kelio servitutą bei įrengus kelią pagal ieškovo siūlymą, atsakovų turimo turto žemės sklypo ir statinių-gyvenamojo namo, ūkinių pastatų vertė reikšmingai sumažėja. Šiam teiginiui pagrįsti atsakovas pateikė Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą (3 t. b. l. 88-113), kurioje nurodoma, jog nustačius ieškovo prašomą kelio servitutą per atsakovams priklausantį žemės sklypą ir namų valdos kiemą, nurodomo turto vertė sumažėja 44 000 Lt. Atsakovai pateikė rašytinius įrodymus, kad keliui į savo sodybą įrengti jie yra panaudoję 24509,30 lt sumą (3 t. b. l. 68-71). Atsakovai G. pateikė siūlymą nustatyti L. kelio servitutą jų siūlomomis sąlygomis ir tvarka (1 t. b. l. 80, 2 t. b. l. 9, S-1 ir S-2). Šiam siūlymui pagrįsti atsakovai pateikė skaičiavimus, kad jų siūlomo S-1 kelio servituto įrengimas kainuotų iki pat L. statinių iš viso su privalomais mokėjimais ir mokesčiais 23800,89 lt sumą (2 t. b. l. 88), o dalies servitutinio kelio iki D. L. sklypo Nr. ( - ) (2 t. b. l. 9) įrengimas kainuotų tik 10166,49 lt sumą (2 t. b. l. 88). Toks siūlymas atsakovų manymu užtikrintų servitutinio kelio ekonomiškumo kriterijus, mažiau varžytų jų turtines ir asmenines teises. Atsakovų teigimu, jų nuostoliai dėl servituto sudaro 76254,65 Lt sumą (turto vertės sumažėjimas plius turėtos kelio įrengimo išlaidos). Taigi, teisingas kompensacijos atsakovams dydis ženkliai viršija naujo, atsakovų siūlomo servitutinio kelio įrengimo sąnaudas, dėl nepagrįstai Kaišiadorių rajono apylinkės teismas sprendime pritarė ieškovo siūlomam kelio servitutui. Patvirtinus ieškovo siūlomą kelio servitutą, iš ieškovo atsakovams turėtų būti priteista 76254, 65 Lt kompensacija (CK 4.129 straipsnis) ir nustatyta pareiga ieškovui išlaikyti (remontuoti) servitutinį kelią. Atsakovai taip pat nurodė, kad dėl sprendimu nustatyto kelio servituto jie neteko asmeninio privatumo, nes kelias eina pro pat gyvenamąjį namą, kurio langai išeina į kelią, sklype yra pirtis ir dirbtinis vandens telkinys, kuriais naudotis teismui nustačius ieškovo siūlomą kelio servitutą, galimybės sumažėjusios. Apeliaciniame skunde atsakovas teigė, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė, nevertino, todėl priėmė neteisingą sprendimą.

41Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais visiškai sutinka.

42Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti atsakovų pateiktais įrodymais, kad dėl nustatyto kelio servituto atsakovams priklausančio žemės sklypo ir jame esančių gyvenamojo namo bei kitų statinių vertė sumažėja 44 000 lt (12743,28 eurų) suma. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia atsakovų teiginį, kad nustačius ieškovo siūlomo servituto būdą ir sąlygas, atsakovams priklausančio nekilnojamojo turto kaina sumažėjusi atsakovų nurodoma suma (3 t. b. l. 88-113). Ieškovas įstatymo nustatyta tvarka atsakovo teiginių dėl turto nuvertėjimo fakto nepaneigė, pateiktų rašytinių įrodymų dėl turto nuvertėjimo dydžio neginčijo, įrodymų dėl kitokios atsakovų turto nuvertėjimo sumos, nustačius prašomą kelio servitutą, nepateikė (LR CPK 178 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 4.129 straipsnyje reglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo atlyginimas ir teisė į kompensaciją. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad priverstinio servituto nustatymo atveju servituto nustatymo būtinumas paprastai siejamas su servituto atlygintinumu, nes civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumas, kai viena šalis, įgydama naudą, turi suteikti ekvivalentinę naudai kitai šaliai, nebent šalių susitarimu nustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-210/2012; 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK ,,Naujieji Berniūnai“ v. Ž. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-419/2011; kt.). Netaikant šių taisyklių, negalima pasiekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl servituto būtinumo, turi nurodyti, koks servitutas – atlygintinas ar ne – turi būti nustatytas. Tai viena esminių šios kategorijos bylų aplinkybių, kuri turi būti ištirta bylos nagrinėjimo metu. Siekiant teisinių santykių apibrėžtumo ir stabilumo, servituto atlygintinumo klausimą racionalu išspręsti nustatant servitutą, kartu ieškant kitų, alternatyvių būdų užtikrinti tarnaujančio daikto turėtojų turtines ir kitas asmenines teises, sukeltų mažesnius nepatogumus atsakovams.

43Teisėjų kolegija sprendžia, kad patenkinus ieškovo reikalavimą visiškai ir nustačius kelio servitutą atsakovų valdomuose žemės sklypuose, atsakovams iš ieškovo visų pirma turėtų būti priteisiama 12743,28 eurų (44000 litų) suma, kuria sumažėja atsakovų turimo nekilnojamojo turto vertė. Įvertinusi tas aplinkybes, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad gauna per mėnesį tik apie 600 Lt pensiją, bei jo namų valdos vertė yra tik 25000 Lt, ieškovas sutinka ir beišgali sumokėti atsakovams tik iki 2000 litų sumą už naudojimąsi kelio servitutu arba kompensuoti tokio dydžio atsakovų išlaidas kitoje vietoje atsakovams įrengus servitutinį kelią, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo siūlomas kelio servitutas ir neracionalus, ir neįgyvendinamas dėl ieškovo ribotų finansinių galimybių.

44Šias teisėjų kolegijos išvadas patvirtina ir tos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog servitutinis kelias nustatomas per patį atsakovų valdomo sklypo vidurį, servitutas nustatomas neterminuotam (ilgam) laikotarpiui, jis užimtų didelį 870 kvadratinių metrų plotą, servitutinis kelias eina pro pat atsakovų gyvenamąjį namą, pirtį, kitus statinius, o tai turi esminės reikšmės atsakovų ūkinės veiklos valdomuose sklypuose suvaržymui, kelio servitutas be jokios abejonės sukels didelius nepatogumus atsakovams naudojantis statiniais, žemės sklypais, jie patirs žymius nepatogumus dėl asmeninio privatumo apribojimų. Šios aptartos aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant dėl galimumo nustatyti kelio servitutą ieškovo siūlomu būdu ir sąlygomis. Dėl to teisėjų kolegija vertina, kad ieškovo siūlomas kelio servitutas neįgyvendinamas ne tik dėl ieškovo ribotų finansinių galimybių, bet ir dėl to, kad tokiu būdu nustačius servitutą, jis maksimaliai pažeistų atsakovų asmeninio privatumo apsaugą. Šie netekimai taip pat turėtų būti įvertinti tam tikra pinigų suma, kurią ieškovas turėtų sumokėti atsakovams, jei būtų nustatytas ieškovo siūlomas kelio servitutas.

45Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo manymu, kad dėl jo siūlomo kelio servituto nustatymo atsakovų valdomuose žemės sklypuose, atsakovai patirs tik 253, 60 lt nuostolį (3 t. b. l. 51, 52). Ieškovas savo paskaičiavimuose neįvertina tų aplinkybių, kad atsakovų valdomuose žemės sklypuose yra ir gyvenamasis namas ir statiniai, kad jie žemės sklypą ir statinius naudoja asmeninimas poreikiams patenkinti, ne tik žemės ūkio veiklai. Pirmiau šiame teisėjų kolegijos sprendime nurodomų motyvų pagrindu yra nustatyta, kad atsakovui dėl kelio servituto nustatymo patirs ne mažesnę kaip 12743,28 eurų (44000 litų) nuostolių sumą nuvertėjus jų turtui, žymią žalą dėl patirtinų nepatogumų ir asmeninio privatumo netekimo, kurios teisėjų kolegija detaliai nenustatinėja, nes pripažįsta, kad ieškovo siūlomu būdu kelio servitutas negali būti nustatytas.

46Teisėjų kolegija vertina, kad nepagrįstas ieškovo prašymas vadovautis jo teiginiais, jog servitutas ieškovo nurodomu būdu gali būti nustatomas vadovaujantis tomis aplinkybėmis, kad atsakovai prieš įgydami namų valdą, bei jau išperkant žemės sklypus žinojo, kad ginčo keliu naudojosi ieškovas, todėl kelio servituto nustatymas pagal ieškovo siūlymą yra logiškas ir nuoseklus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovams įsigyjant žemės sklypus ( - ), šis nekilnojamasis turtas nebuvo apribotas servitutais taip, kaip nustatyta įstatyme, t. y. servitutai nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl šiuo atveju neturi teisinės reikšmės atsakovų žinojimas, kad ieškovas važiuos ar ne į savo namų valdos sklypą jau esamu keliu (CK 4.124 straipsnio 2 dalis). Faktinis naudojimas keliu gali būti reikšmingas parenkant servitutą iš kelių galimų variantų, bet ši aplinkybė negali būti pagrindas atleisti šalis nuo pareigos ieškoti kitų tinkamų viešpataujančiojo daikto naudojimo būdų.

47Esant šioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir nurodomų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą apeliacine tvarka 2013 m. vasario 26 d. sprendimą, neįvertino aukščiau nurodomų faktinių aplinkybių, todėl priėmė neteisingą sprendimą nustatyti ieškovo siūlomą kelio servitutą. Dėl to Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimas panaikintinas (CPK 326 str. 1 d. 1 d. 2 p.).

48Šiame teisėjų kolegija sprendime jau buvo konstatuota būtinybė ieškovui turėti kelio servitutą, kad jis galėtų tinkamai naudotis jam priklausančiu žemės sklypu ir jame esančiais statiniais. Dėl to teisėjų kolegija analizuoja ir vertina ar egzistuoja galimybė ieškovui patekti į savo žemės sklypą kitais (alternatyviais nei ieškovas siūlomas nustatyti servitutas) būdais, kartu sprendžiant dėl tokio kelio servituto įrengimo kaštų dydžio, jo atlygintinumo,servituto ekonomiškumo, jo atitikimo įstatymo leidėjo įtvirtintiems šalių turtinių ir kitokių asmeninių teisių apsaugos principams. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą įstatymo leidėjo nustatytą reglamentavimą, kad paprastai kelio servitutą, jo įrengimo sąlygas ir būdą (kelio (tako) vietą ir kryptį) turi teisę parinkti tarnaujančio daikto savininkas (CK 4.121 str.).

49Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, nustatė, kad yra galimybė įrengti kitą kelią, kuris neitų per atsakovų turimą namų valdą ir kurį pasiūlė atsakovų pusė (1 t. b. l. 80, 2 t. b. l. 9, S-1 ir S-2). Tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime vertino, kad įrengti kelią kitoje vietoje, nei siūlo ieškovas A. L., neekonomiška ir neracionalu, nurodė, kad tai neatitiktų šalių pusiausvyros principo. Teisėjų kolegija su šiomis skundžiamo teismo sprendimo išvadomis nesutinka. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių pusiausvyros principo taikymas reikšmingas teisei į servitutą įgyvendinti, tačiau turi ypatumų: tarnaujantįjį daiktą privalu apriboti kuo mažiausiu būdu, o ne kaip patogu viešpataujančiojo daikto savininkui. Savo siūlymui įrengti kelio servitutą, žymimą indeksu S-1 atsakovei D. G. priklausančio žemės sklypo Nr. ( - ) ribose (2 t. b. l. 9), atsakovai grindė tomis aplinkybėmis, kad šioje žemės sklypo dalyje jau yra išvažinėtos provėžos (2 t. b. l. 10-20), jomis galima važiuoti lengvuoju automobiliu ir šiuo susiformavusiu keliu galima patekti iki A. L. žemės sklypo pradžios (2 t. b. l. 56-67). Atsakovai įrodinėjo, kad kelio servituto nustatymas pagal jų siūlymą ekonomiškesnis, nei priteisiant atsakovams iš ieškovo 44000 lt turto nuvertėjimo sumą, kompensuojant atsakovams turėtas esamo kelio įrengimo sąnaudas, priteisiant kompensaciją už asmeninio privatumo praradimus. Teisėjų kolegija su šiais atsakovų argumentais sutinka. Šiame teisėjų kolegijos sprendime jau buvo konstatuota, kad kelio įrengimas pagal ieškovo siūlymą praktiškai neįgyvendinamas, nes reikėtų atsakovams iš ieškovo priteisti 12743,28 eurų (44000 litų) sumą turto nuvertėjimui kompensuoti, priteisti atsakovams iš ieškovo papildomai kompensaciją už asmeninio privatumo praradimus (CK 4.129 str.), nustatyti ieškovui servitutinio kelio išlaikymo ir priežiūros kaštus, ką ieškovas kategoriškai atsisako įgyvendinti, nurodęs, kad finansinių galimybių tam neturi (CK 4.114 str. 1 d.). Byloje yra nustatyta, kad ieškovas tokių įsipareigojimų įvykdyti neturi galimybės, nes jo gaunamos pajamos per metus ir turimo turto vertė keletą kartų mažesnė už teisėjų kolegijos nurodomas priteistinas atsakovams pinigų sumas.

50Todėl teisėjų kolegija vertina, kad pagrįstas yra atsakovų siūlymas nustatyti kelio servitutą žymimą indeksu S-1 (kelio ilgis 125 metrai, plotis 3,5 metro) atsakovei D. G. priklausančio žemės sklypo Nr. ( - ) ribose (2 t. b. l. 9) iki ieškovo A. L. sutuoktinės D. L. vardu planuose žymimo žemės sklypo Nr. ( - ) ribos (2 t. b. l. 87-88, 1-7 punktai). Byloje yra duomenų, kad šiuo metu D. L. vardu žymimas žemės sklypas Nr. ( - ) priklauso ieškovo A. L. sūnui A. L. (5 t. b. l. 12, 15, 16), kadangi L. 2013 04 25 dovanojimo sutartimi minėtą žemės sklypą padovanojo ieškovo sūnui A. L. (5 t. b. l. 12). Tokiu būdu išsprendus kelio servituto nustatymą ir įrengimą, nebūtų kelio servitutas papildomai nustatomas per atsakovų naudojamą žemės sklypą Nr. ( - ), kuriame yra atsakovams priklausantys statiniai, o pats ieškovas turėtų realią galimybę toliau įrenginėti kelią iki savo namų valdos per sūnui L. ir jam pačiam priklausančius žemės sklypus (2 t. b. l. 45).

51Atsakovai pateikė skaičiavimus, kad jų siūlomo S-1 kelio servituto įrengimas iki A. L. vardu žymimo sklypo ribos Nr. ( - ) (2 t. b. l. 9) kainuotų 2944,41 eurų (10166,49 lt) sumą (2 t. b. l. 87-88, 1-7 punktai). Tai sudaro žymiai mažesnes sąnaudas ieškovui, nei nustačius kelio servitutą atsakovų naudojamuose dviejuose žemės sklypuose ir priteisus iš ieškovo atsakovams vien 12743,28 eurų turto nuvertėjimo sumą, priteisus atsakovams iš ieškovo papildomai kompensaciją už asmeninio privatumo praradimus, nustačius teismo sprendimu ieškovui servitutinio kelio išlaikymo ir jo priežiūros kaštus. Teisėjų kolegija su tokiu atsakovų siūlymu sutinka ir vertina, kad jis atitinka servitutinio kelio ekonomiškumo kriterijus, mažiau varžo visų bylos šalių turtines ir asmenines teises. Šioje vietoje įrengus servitutinį kelią, būtų užimta tik 620 kvadratinių metrų atsakovės D. G. sklypo dalis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog kelio servituto nustatymas ir įrengimas atsakovų žemės sklypuose nėra besąlygiška atsakovų įstatyminė pareiga, kelio servitutas ieškovui patekti į savo žemės sklypą gali būti nustatomas, įgyvendinamas ir ieškovo sūnaus naudojamų žemės sklypų ribose. Teisėjų kolegija nustatė, kad ir šiuo metu realiai galima važiuoti per aptartą D. G. sklypo dalį, patenkant iki A. L. sklypo pradžios (1 t. b. l. 80, 81-972 t b. l. 8-24, 56-67, 3 t. b. l. 3-22, 5 t. b. l. 12, 15). Norėdamas pagerinti nustatytą kelio servitutą, ieškovas turi tai padaryti savo sąskaita. Dėl to teisėjų kolegija vertina, kad servitutinio kelio įrengimo ar jo pagerinimo išlaidos iš atsakovų nepriteisiamos, tokios prievolės atsakovams nenumato ir galiojantis servitutų teisinis reglamentavimas (CK 4.111 str.-4.129 str.). Teisėjų kolegija, nustatydama atsakovų siūlomą 125 metrų ilgio ir 3,5 metrų pločio kelio servitutą atsakovei D. G. priklausančio žemės sklypo Nr. ( - ) ribose (CK 4.117 str.), sprendžia, kad dėl šio servitutinio kelio nustatymo atsakovams G. nuostoliai nebus padaryti, todėl ieškovui prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją atsakovams nėra nustatoma (CK 4.129 str.). Teisėjų kolegija vertina, kad servitutinio kelio išlaikymo ir jo pagerinimo prievolę turi tik ieškovas A. L., nes tik jis vienas naudosis servitutiniu keliu (CK 4.114 str.). Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad ieškovas A. L. neįrodė, kad yra panaudojęs savo lėšas kelio, kuriuo naudojasi atsakovai kad patekti į savo namų valdą, įrengimui. Todėl jokia piniginė kompensacija ieškovui iš atsakovų, nustatant servitutinį kelią atsakovų siūlomu būdu, nepriteistina.

52Taip pat teisėjų kolegija nustatė, kad toks kelio servituto įrengimas, atsakovų pateiktame siūlyme žymimas S-1 indeksu, galimas D. G. turimo sklypo dalyje. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju D. K. nurodė, kad jis yra gretimo D. G. priklausančio žemės sklypo (( - )) bendrasavininkis, teigė, kad galima įrengti pravažiavimą D. G. priklausančio žemės sklypo dalyje, važiuojant pro G. priklausančio tvenkinio pakraštį. Be to liudytojas nurodė, kad jam priklausančio žemės sklypo ribos yra tik preliminariai pažymėtos, tačiau nėra atlikti tikslūs jam priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai, todėl suformavus servitutinį kelią gretimai jam priklausančiame G. naudojamame sklype, galėtų, atliekant tikslius matavimus, būti koreguojamos jo žemės sklypo ribos. Liudytojas tiek raštu (5 t. b. l. 170-173), tiek bylą nagrinėjant 2016 01 27 dienos apeliacinės instancijos teisme sutiko, kad gretimai jo sklypo ribos būtų nustatytas ieškovui kelio servitutas D. G. žemės sklype, kad tik būtų išspręstas ginčas tarp kaimynų.

53Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir nurodomų motyvų pagrindu, teisėjų kolegija vertina, kad atsakovai pagrįstai pasinaudojo įstatymo nustatyta teise parinkti ir pasiūlyti servitutinio kelio vietą (CK 4.121 str.), tokiu būdu servituto teisės bus įgyvendinamos sukeliant mažiau nepatogumų tarnaujančio daikto savininkams (CK 4.113 str.).

54Kadangi, bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, priimamas naujas sprendimas, atitinkamai turi būti keičiamas ir bylinėjimosi išlaidų, šalių turėtų nagrinėjant šią bylą, paskirstymas, todėl panaikinama ir skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria paskirstytos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos ir šioje dalyje priimamas kitas teismo sprendimas (CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 5 dalys, 326 str. 1 d. 2 p.). Teisėjų kolegija vertina, kad, teisėjų kolegijai išsprendus šalių ginčą dėl kelio servituto nustatymo ir nustačius kelio servitutą atsakovų siūlomu būdu ir tvarka, ieškovo ieškinys yra patenkintas ½ dalimi, kadangi atsakovai tiek atsiliepime į ieškinį (1 t. b. l. 77), tiek atsiliepime į papildomą ieškinį (3 t. b. l. 87), tiek apeliaciniame skunde (t. 4, b. l. 35-44) siūlė ieškovo ieškinį atmesti visiškai.

55Nustatyta, kad A. L. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme patyrė 2650,59 eurų (1 t. b. l. 7, 2 t. b. l. 22, 3 t. b. l. 56-64, 4 t. b. l. 72, 73, 158, 159, 5 t. b. l. 61, 116, 117, 120) bylinėjimosi išlaidų. Nustatyta, kad atsakovai P. G. ir D. G. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme patyrė 4575,72 eurus bylinėjimosi išlaidų (1 t. b. l. 79, 3 t. b. l. 126-128, 129, 130, 132, 133, 134, 135, 4 t b. l. 45, 46, 116, 118, 5 t b. l. 3, 4, 7, 8, 102, 103). Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, ieškovui iš atsakovų yra priteistina 1325,29 eurų, o atsakovams iš ieškovo 2287,86 eurų suma (CPK 93 str. 2 d., 98 str.). Įskaičius šalims priteistinas sumas, atsakovams iš ieškovo priteistina 962,57 eurų turėtų bylinėjimosi išlaidų suma.

56Nustatyta, kad valstybė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 25,93 eurus išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (4 t. b. l. 20), o toliau bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismuose ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, valstybė patyrė 84,91 eurus išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (6 t. b. l. 2), viso 110,84 eurų išlaidų. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, valstybei iš ieškovo A. L. priteistina 55,42 eurų suma, o iš atsakovų G. ir G. priteistina iš kiekvieno po 27,71 eurų valstybės turėtų išlaidų suma (CPK 92 str.).

57Ieškovo prašymu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 07 20 nutartimi (2 t. b. l. 107, 108) byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės uždrausta atsakovams P. G., D. G. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos užtverti kelią ar kitaip riboti jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ( - ), ieškovo A. L. galimybes patekti į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį ( - ), įpareigojant D. ir P. G. atrakinti kelio užtvarą, įrengtą jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu ( - ). Kauno apygardos teisėjų kolegijai panaikinus skundžiamą apeliacine tvarka Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimą ir iš esmės išsprendus šalių ginčą šioje byloje 2016 02 26 sprendimu, šis teismo sprendimas įsiteisėja 2016 02 26 dieną, todėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CK 150 str. 2 dalis).

58Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

59Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimą panaikinti.

60Byloje priimti naują sprendimą.

61Ieškinį patenkinti dalinai.

62Nustatyti A. L. (a.k. ( - ) kelio servitutą: teisę važiuoti transporto priemonėmis atsakovei D. G. priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ), sklypo unikalus Nr. ( - ), dalimi, (pagal UAB „Geoma“ 2 t. b. l. 9 parengtą planą, plane žymimą indeksu S-1, kur kelio ilgis 125 metrai, plotis 3,5 metro, plotas 620 kvadratinių metrų) iki A. L. (a.k. ( - ) vardu esančio žemės sklypo ribos, esančio ( - ), sklypo unikalus Nr. ( - ).

63Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

64Priteisti iš A. L. (a.k. ( - ) P. G. (a.k. ( - ) ir D. G. (a.k. ( - ) iš viso 962,57 eurų sumą, turėtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

65Priteisti valstybei iš A. L. (a.k. ( - ) 55,42 eurų, turėtoms išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. ( - ), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

66Priteisti valstybei iš P. G. (a.k. ( - ) ir D. G. (a.k. ( - ) iš kiekvieno po 27,71 eurus, turėtoms išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. ( - ), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

67Panaikinti byloje Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 07 20 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones: draudimą atsakovams P. G. ir D. G. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos užtverti kelią ar kitaip riboti jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, sklype ( - ), ieškovo A. L. galimybes patekti į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį ( - ), įpareigojant D. ir P. G. atrakinti kelio užtvarą, įrengtą jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas A. L. pateiktu teismui ieškiniu (t. 1, b. l. 1-6) prašė nustatyti... 5. 2012 m. gruodžio 19 d. ieškovas teismui pateikė ieškinio papildymą (t. 3,... 6. Ieškovas nurodė, kad nuosavybės teise jam priklauso gyvenamas namas, ūkio... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 26 d. sprendimu (t. 4,... 9. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovų pateiktą servitutų pasiūlymo schemą... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Apeliaciniu skundu atsakovas P. G. prašo teismo (t. 4, b. l. 35-44) panaikinti... 12. 1. Teismas, priimdamas sprendimą, tendencingai vertino įrodymus ir padarė... 13. 2. Sprendime minimas Kauno apskrities administracijos raštas, kuriame... 14. 3. Ieškovas, teigdamas, kad įrengė kelią svetimame sklype, šioms... 15. 4. Teismui neteisingai nustačius faktines bylos aplinkybes, kad kelias iki A.... 16. 5. Teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias... 17. 6. Teismas neteisingai nurodo, kad pagal atsakovo pateiktą kelio įrengimo... 18. 7. Teismas, teigdamas, kad kelio įrengimas susijęs su dideliais įrengimo... 19. 8. Teismas, priimdamas sprendimą, visiškai neatsižvelgė į tai, kad kelias,... 20. 9. Teismas nustatinėjo kompensaciją, o ne atsakovo nuostolius. Tačiau... 21. 10. Teismas neįvertino atsakovų nuostolių dėl turto nuvertėjimo. Atsakovai... 22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas (t. 4, b. l. 64-71) prašo... 23. 1. Apelianto argumentas, kad servituto nustatymas pagal ieškovo siūlomą... 24. 2. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas, nustatydamas servitutą... 25. 3. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad ieškovo turtinė padėtis gera.... 26. 4. Apelianto argumentas, kad teismas nustatė per mažą kompensacijos už... 27. 5. Nepagrįstas apelianto reikalavimas sumokėti dalį neva jo išleistų... 28. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės... 29. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 30. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl prašymo nustatyti kelio servitutą... 31. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovui A. L. nuosavybės teise... 32. Ieškovas byloje pareikštuose reikalavimuose teigė (1 t. b. l. 3-6, 3 t b. l.... 33. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 26 d. sprendimu (4 t.... 34. Apeliaciniu skundu atsakovas P. G. skundžia pirmosios instancijos teismo... 35. Teisėjų kolegija bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą nagrinėja po to,... 36. Iš naujo nagrinėdama bylą teisėjų kolegija įvertina CPK 362 straipsnio 2... 37. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad... 38. Teisėjų kolegija pažymi, jog servituto teisė – tai teisė į svetimą... 39. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl prašomo nustatyti servituto sąlygų ir... 40. Atsakovas P. G. byloje įrodinėjo, kad servituto nustatymas pagal ieškovo... 41. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais visiškai sutinka.... 42. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti atsakovų pateiktais įrodymais, kad... 43. Teisėjų kolegija sprendžia, kad patenkinus ieškovo reikalavimą visiškai... 44. Šias teisėjų kolegijos išvadas patvirtina ir tos byloje nustatytos... 45. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo manymu, kad dėl jo siūlomo kelio... 46. Teisėjų kolegija vertina, kad nepagrįstas ieškovo prašymas vadovautis jo... 47. Esant šioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir nurodomų motyvų... 48. Šiame teisėjų kolegija sprendime jau buvo konstatuota būtinybė ieškovui... 49. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas šalių ginčą,... 50. Todėl teisėjų kolegija vertina, kad pagrįstas yra atsakovų siūlymas... 51. Atsakovai pateikė skaičiavimus, kad jų siūlomo S-1 kelio servituto... 52. Taip pat teisėjų kolegija nustatė, kad toks kelio servituto įrengimas,... 53. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir nurodomų motyvų pagrindu,... 54. Kadangi, bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, priimamas naujas sprendimas,... 55. Nustatyta, kad A. L. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės... 56. Nustatyta, kad valstybė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme... 57. Ieškovo prašymu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 07 20 nutartimi... 58. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 59. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimą... 60. Byloje priimti naują sprendimą.... 61. Ieškinį patenkinti dalinai.... 62. Nustatyti A. L. (a.k. ( - ) kelio servitutą: teisę važiuoti transporto... 63. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 64. Priteisti iš A. L. (a.k. ( - ) P. G. (a.k. ( - ) ir D. G. (a.k. ( - ) iš viso... 65. Priteisti valstybei iš A. L. (a.k. ( - ) 55,42 eurų, turėtoms išlaidoms,... 66. Priteisti valstybei iš P. G. (a.k. ( - ) ir D. G. (a.k. ( - ) iš kiekvieno po... 67. Panaikinti byloje Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 07 20 nutartimi...